Federalinės saugumo tarnybos vaizdo įrašą paskelbė propagandinis „Channel One“ kanalas. Suimtieji tvirtino, kad asmuo, pramintas Sayfullu, po teroro išpuolio jiems liepė važiuoti link Kyjivo, o automobilį palikti prie Rusijos ir Ukrainos sienos.

Pasienyje jų neva laukė „vaikinai“, kurie padės patekti į Ukrainos sostinę. Įtariamieji teigė, kad Kyjive jiems buvo pažadėta sumokėti 1 mln. rublių.

Propagandistų kanalo teigimu, vyrai buvo sulaikyti nutolę 141 km nuo sienos. Nurodymus iki pat pabaigos jie esą gavo iš kuratoriaus, kuris jiems paruošė du koridorius. Pasakojime nepaaiškinama, kaip tiksliai teroristai turėjo kirsti Rusijos sieną ir kodėl Baltarusija pareiškė, kad užpuolikai bandė patekti į jų teritoriją.

Primename, kad Maskvos koncertų salėje žuvo per 140 žmonių, o daugiau nei 180 buvo sužeista.

Užpuolikai iš įvykio vietos pabėgo automobiliu ir buvo sulaikyti tik kitą dieną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad teroristai spruko į Ukrainą, kur jiems buvo ruošiamas „langas“ pabėgti.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka komentaruose, kurie prieštarauja Maskvos teiginiams, užsiminė, kad įtariamieji iš pradžių bandė patekti į Baltarusiją.

Nors Maskva aktyviai bando kaltinti Ukrainą, „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį.

„Šiuo metu mes nesuinteresuoti rengti diskusijų su rusų pareigūnais, nes išleisti pareiškimai ir santraukos apie jas yra melas“, – transliuotojams „France24“ ir RFI sakė Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pasmerkė Rusijos „keistą ir grėsmingą“ toną po abiejų šalių gynybos ministrų Sebastieno Lecornu (Sebastjeno Lekorniu) ir Sergejaus Šoigu derybų telefonu.

Prancūzija sakė, kad S. Lecornu stengėsi perduoti Maskvai naudingos informacijos apie kovo 22 dieną įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą. Per tą išpuolį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.

Prancūzijos gynybos ministerija pranešė jį sakius, kad Paryžius yra pasirengęs daugiau bendrauti dėl kovos su terorizmu.

Tačiau Rusija atsakė įspėjimu Prancūzijai ir pareiškė, jog tikisi, kad prancūzų slaptosios tarnybos nėra susijusios su išpuoliu, rodo Rusijos gynybos ministerijos paskelbta informacija.

Prieš tai, kai Prancūzija vėl galės kalbėtis su rusais, „galbūt privalome pirma sukurti pasitikėjimą“, sakė S. Sejourne. Kaip sąlygą jis taip pat paminėjo padėtį Ukrainoje.

E. Macronas vasario mėnesį papiktino Maskvą užsiminęs, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, į kurią Rusija įsiveržė prieš daugiau kaip dvejus metus.

S. Sejourne teigimu, „ilga tradicija bendradarbiauti su Rusija dėl terorizmo“ dabar yra sustabdyta.

Viename Tadžikistano sostinės Dušanbės priemiesčių sulaikyti devyni vyrai, turėję ryšių su Maskvoje suimtais teroristais, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Sulaikymo operacijoje esą dalyvavo ir rusų pareigūnai. Agentūra rėmėsi savo ryšiais saugumo sluoksniuose.

Per išpuolį žuvusių žmonių skaičius tuo tarpu išaugo iki 144. Sužeistųjų yra 382, pranešė Rusijos institucijos.

Po praėjusį penktadienį surengto išpuolio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Tadžikistano vadovas Emomalis Rachmonas per pokalbį telefonu, anot Kremliaus, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovoje su teroru. E. Rachmonas pasmerkė išpuolį ir pareiškė, kad teroras neturi tautybės ir religijos. Su Afganistanu besiribojantis Tadžikistanas laikomas islamistų teroristų atsitraukimo vieta. Atsakomybę už išpuolį pamaskvėje prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Anot rusų valstybinės žiniasklaidos, spėjami šauliai turėjo Tadžikistano pasus.

„Kokius narkotikus ar psichotropines medžiagas jie vartojo, nustatys ekspertai“, – ketvirtadienį pranešė agentūra, remdamasi tyrėjais.

Atsakomybę už daugiau kaip 140 gyvybių nusinešusią kruviną ataką prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).

Tyrimų komitetas taip pat pranešė, kad pas įtariamuosius rasta techninės įrangos, kurios duomenų analizė parodė, kad vyrai palaikė kontaktą su ukrainiečių nacionalistais ir gavo mokėjimų. Ukraina kategoriškai neigia sąsajas su išpuoliu.

Per penktadienio vakarą surengtą išpuolį žuvo 143 žmonės ir 360 buvo sužeisti. Šeštadienį institucijos pranešė apie pirmuosius sulaikymus.

– V. Putinas pripažino, kad prie išpuolio prisidėjo radikalūs islamistai, tačiau vis tiek užsiminė, kad su tuo susijusi Ukraina. Ką manote apie tokią Kremliaus komunikaciją. Ar tai yra provokacija, leidžianti Rusijai imtis brutalių priemonių kare?

– Aš manau, kad visos tos šnekos apie kažkokias brutalesnes priemones, net sunku pasakyti, iš kur jos trauktos. Kokių dar brutalesnių priemonių Rusija gali imtis šitame kare? Jie visų, kokių galėjo, jau ėmėsi. Kaip toliau Rusija kariaus arba ką toliau Rusija darys šitame kare, priklauso nuo to, kokius pajėgumus turės, kokios bus jos galimybes, kokios bus Ukrainos galimybės, nuo Vakarų paramos ir viso kito. Šitas teroro aktas niekaip negali sustiprinti Rusijos puolimo.

– Kiek tikėtina teorija, kad už išpuolio slepiasi pati Rusija?

– Iš esmės šiuo metu kol kas yra lengviau atsakyti, kuo tas teroro aktas nebuvo. Tai nebuvo kažkoks bandymas dar brutaliau kariauti, tai nebuvo susiję su mobilizacija Rusijoje. O kas tai buvo, iki galo yra neaišku, nes visų versijų galai nesueina. Nesueina galai nei toje IS versijoje, nesueina galai iki galo, kad tai paties Kremliaus provokacija. Yra galimybė, kad tai kaip ir susiję su Rusijos tarnybomis. Tai labiausiai tikėtina galimybė, bet ne centralizuotų, o kad kažkokia jų dalis įvykdė šitą išpuolį.

– Jūs užsiminėte apie IS versiją. Kodėl IS galėjo suorganizuoti tokį išpuolį prieš Rusiją? Apie kokius motyvus kalba teroristai?

– Jie nekalba apie jokius motyvus, jie nepaskelbė jokių reikalavimų. Iš esmės, taip, jie paskelbė vaizdo įrašus, iš jų mes galime spręsti, kad greičiausiai kažkokiu būdu jie yra susiję. Ir netgi tie, kurie dabar yra sulaikyti Rusijoje, tie keturi, dabar jau nebe keturi, ten jų daugiau yra, bet keturi neva vykdytojai irgi greičiausiai buvo toje vietoje iš visos tos informacijos, kuri yra skelbiama. Greičiausiai jie kažkaip dalyvavo tame išpuolyje.

Bet iš esmės, jeigu tai vertintume kaip IS išpuolį, tai didelis klausimas, ar galima tai pavadinti teroro aktu. Nes teroro aktas yra politinių tikslų siekimas smurtu. Teroro apibrėžimas yra labai aiškus – tai yra noras pasiekti kažkokius politinius tikslus, pasitelkus smurtą kaip įrankį. Šiuo atveju kokie tie tikslai, yra visiškai neaišku. Braižas yra visiškai neatitinkantis IS – nuo pinigų mokėjimo iki pačių tų neva vykdytojų, IS teroristai niekados taip nesielgtų. Daugybė dalykų neatitinka.

Šitas teroro aktas niekaip negali sustiprinti Rusijos puolimo.

– Nepaisant Vakarų žvalgybos tarnybų įspėjimų, Rusijos saugumo agentūros nesužlugdė atakos. Kaip Rusijos saugumo tarnybos sugebėjo pražiūrėti tokio plataus masto išpuolį?

– Dabar sunku pasakyti. Ar jie nesugebėjo užkirsti kelio, ar nenorėjo užkirsti kelio, ar net patys organizavo „Islamo valstybę“, kažkas iš Rusijos tarnybų. Kol kas nėra galimybės atsakyti į šį klausimą.

– Internete labai atvirai paplito žiaurūs įtariamųjų kankinimų vaizdai. Ar taip buvo bandoma parodyti Rusijos žmonėms, kad saugumo tarnybos valdo situaciją?

– Aš nemanau, kad tai turės kažkokių pasekmių režimui, kad tai destabilizuos ar sukels kažkokį žmonių pasipriešinimą ar dar kažką. Bet toks išpuolis ne pačioje Maskvoje, bet prie Maskvos niekaip negali pademonstruoti, kad Rusijos tarnybos valdo padėtį. Jis gali pademonstruoti žmonėms, kad jos nevaldo padėties arba bent jau iki galo neužtikrina jų saugumo.

Marius Laurinavičius (I. Gelūno/BNS nuotr.)

– Pasirodžius įtariamųjų kankinimo vaizdams IS pradėjo grasinti Rusijai. Ar šie grasinimai gali reikšti kažkokius tolimesnius konfliktus tarp IS ir Rusijos. Ar tai yra tik dūmų uždanga? 

– Na, aš kalbėjau apie tas versijas. Vienintelė galimybė, kur gali sueiti galai, tai, kad [išpuolį] surengė Rusijos pusė, bet ne centralizuotai, o kažkokia atšaka, kažkokia režimo dalis, kuri iš esmės ėmėsi to savarankiškai, nesuderinusi su visais kitais. Arba gali būti tokių dalykų, kad dalis režimo tai nebūtinai darė vien tik dėl politinių tikslų. Pagrindinė versija būtų ta, kad jie nori labiau įsitvirtinti valdžioje. Dabar, kai [Vladimiras] Putinas vėl iš naujo karūnuotas, jie kovoja dėl valdžios ir nori labiau įsitvirtinti. Tai čia būtų tokia politinė versija. Bet gali būti ir nepolitinė versija. Pavyzdžiui, kokia nors tarptautinė narkotikų prekyba, grynai kriminaliniai interesai. Bet tai irgi susiję su režimu. Tad čia visiškai negalima paneigti tos versijos, kad tai susiję su Rusijos režimu.

Praėjus penkioms dienoms po penktadienį įvykdyto išpuolio, kuris yra daugiausiai aukų pareikalavęs „Islamo valstybės“ (IS) išpuolis Europos teritorijoje ir didžiausias Rusijoje per pastaruosius du dešimtmečius, Rusijos civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų ministerija paskelbė žuvusiųjų pavardes.

Trečiadienio popietę ligoninėje vis dar buvo 80 per išpuolį sužeistų žmonių, įskaitant šešis vaikus, naujienų agentūrai TASS sakė sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška.

Vienas medicinos srities šaltinis TASS nurodė, kad 205 žmonėms buvo suteikta ambulatorinė pagalba.

Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova antradienį žurnalistams teigė, kad daugelis šoko ištiktų žmonių iš pradžių negrįžo į ligoninę gydytis.

Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.

Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.

Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.

Kyjivas kategoriškai atmeta bet kokias sąsajas.

Rusija jau kelerius metus yra IS taikinys dėl savo vaidmens malšinant neramumus regionuose, kuriuose gyventojų daugumą sudaro musulmonai, taip pat dėl paramos Sirijos vyriausybei šioje šalyje vykstančiame pilietiniame kare.

Prancūzijos premjeras Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) apie šį sprendimą paskelbė pranešime socialiniame tinkle „X“, teigdamas, kad valdžios institucijos „atsižvelgia į „Islamo valstybės“ prisiimtą atsakomybę už (Maskvos) išpuolį ir mūsų šaliai kylančias grėsmes“.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) surengė skubų saugumo posėdį, kurį paskatino penktadienio išpuolis Maskvos priemiestyje, per kurį žuvo daugiau kaip 130 žmonių.

Dėl išpuolio atsakomybę prisiėmė IS, tačiau Rusijos valdžios institucijos apie tai neužsiminė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykdytą ginkluotą išpuolį pavadino barbarišku teroro aktu ir paskelbė nacionalinio gedulo dieną.

Prancūzija ne kartą nukentėjo nuo didelių IS išpuolių, įskaitant 2015 metais įvykusias žudynes koncertų salėje „Bataclan“, kai islamo ekstremistai įsiveržė į ją, taip pat apšaudė kavinių terasas, nužudydami 130 žmonių. Prancūzijos kariai taip pat kovoja su islamistais Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

Prancūzijoje jau buvo paskelbta aukšto lygio saugumo parengtis prieš šiais metais Paryžiuje vyksiančias olimpines ir parolimpines žaidynes, į kurias, kaip tikimasi, atvyks milijonai lankytojų.

Ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo kyla dėl liepos 26 dieną įvyksiančios išskirtinės atidarymo ceremonijos, kurios metu Senos upe plauks valtys, o nuo krantinių ją stebės didžiulės minios žmonių.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos kovos su terorizmu ir ekstremizmu įstatymai nukreipti prieš Kremliaus oponentus ir Ukrainos rėmėjus, kritikai yra ypač susirūpinę dėl šio naujausio reikalavimo.

Rusijoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio galioja mirties bausmės moratoriumas, tačiau penktadienį po daugiausiai gyvybių per du dešimtmečius nusinešusio išpuolio šalyje pasigirdo raginimų jį atšaukti.

„Dabar kyla daug klausimų dėl mirties bausmės“, – šeštadienį sakė Valstybinės Dūmos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ vadovas Vladimiras Vasiljevas.

„Telegram“ stop kadras.

„Ši tema neabejotinai bus giliai, profesionaliai ir iš esmės išnagrinėta. Bus priimtas sprendimas, kuris atitiks mūsų visuomenės nuotaikas ir lūkesčius“, – pridūrė jis.

Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 133 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad dėl šio išpuolio buvo suimta 11 žmonių, įskaitant keturis įtariamuosius šaulius, kurie, pasak jo, bandė pabėgti į Ukrainą.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Nuo penktadienio grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) ne kartą teigė esanti atsakinga už išpuolį, nors Rusijos pareigūnai viešai nekomentavo šių pareiškimų.

„Telegram“ stop kadras. 

„Už terorizmą ir žmogžudystes būtina sugrąžinti mirties bausmę“, – šeštadienį teigė Valstybės Dūmos saugumo komiteto vadovo pavaduotojas Jurijus Afoninas.

Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas po penktadienio išpuolio taip pat paragino „sunaikinti teroristus“.

„Teroristai supranta tik atsakomąjį terorą [...] mirtis už mirtį“, – penktadienį socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė D. Medvedevas.

Šį žingsnį taip pat palaiko kitos dvi V. Putinui palankios partijos.

„Mūsų mintys yra su aukų šeimomis ir visais sužeistaisiais“, – parašė O. Scholzas socialiniame tinkle X, reaguodamas į penktadienio išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat pasmerkė „bailų ir nežmonišką terorą, kad ir kur jo griebiamasi“, ir išreiškė solidarumą su aukų šeimomis.

Nekalti žmonės, kurie tik norėjo nueiti į roko koncertą, buvo šaltakraujiškai nužudyti.

„Nekalti žmonės, kurie tik norėjo nueiti į roko koncertą, buvo šaltakraujiškai nužudyti“, – parašė ji X paskyroje.

„Visa širdimi esame su Rusijos gyventojais“, – pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė „užuojautą aukoms ir jų šeimoms“, ragindamas valdžios institucijas „kuo greičiau išsiaiškinti šio išpuolio aplinkybes“.

„Smerkiame terorizmą visais jo pavidalais ir drauge su Rusijos žmonėmis liūdime dėl gyvybių netekties per šį baisų įvykį“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Anksčiau Baltieji rūmai minimą ataką pavadino siaubinga ir pareiškė užuojautą.

Penktadienį viename Maskvos priemiestyje vykusiame roko koncerte užpuolikai atidengė ugnį, nužudydami mažiausiai 133 ir sužeisdami dar daugiau kaip 100 žmonių, taip pat sukeldami gaisrą, pranešė valdžios institucijos.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).