Pasak Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, šiukšlės galėjo atkeliauti iš rekonstruojamo namo ir atvežti jas galėjo nelegalūs šiukšlių vežėjai, kurie skelbiasi apie šiukšlių išvežimą bei tinkamą sutvarkymą, tačiau paėmę iš gyventojų pinigus mišrias statybines atliekas išverčia miškuose. Kelis sunkvežimius šiukšlių sudaro statybinės atliekos, seni klozetai, langų rėmai, knygos, baldai, dažų dėžės, glaistai, padangos, plastiko buteliai, lagaminai, elektros laidai ir netgi kalėdiniai papuošimai. Šiuo metu miškų urėdijos miškininkai kartu su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais tiria įvykį ir bando nustatyti pažeidėją identifikuojant pagal tai, kam galėjo priklausyti išverstos šiukšlės.

„Šviečiame visuomenę, jau dvejus metus Valstybinių miškų urėdija organizavo miškų tvarkymo talką „Miško kuopa“, tačiau, deja, šiukšlių miškuose nemažėja. Ir nelegalūs šiukšlių vežėjai išlieka didžiule problema. Tenka apgailestauti, kad šiukšlės tiesiog tonomis vežamos į miškus bei vaizdingas vietas.

Ir nelegalūs šiukšlių vežėjai išlieka didžiule problema. Tenka apgailestauti, kad šiukšlės tiesiog tonomis vežamos į miškus bei vaizdingas vietas.

Nuolat valome šiukšles iš miškų ir daugiausia jomis užversti Šalčininkų regioninio padalinio prižiūrimi miškai – tiek Vilniaus, tiek Vilniaus rajono ribose. Prašome gyventojų, kurie pastebite įtartinus mikroautobusus, važiuojančius į mišką ar matote, kad yra verčiamos šiukšlės miške – paskambinkite policijos pareigūnams, miškininkams ar Aplinkos apsaugos departamentui“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas M. Ivanauskas.

Saugodami miškus nuo teršėjų, miškininkai nuolat vykdo prevencinius reidus ir miškuose įrengia mobilias vaizdo kameras.

Miško valymas nuo teršėjų paliktų šiukšlių – taip pat kasdienis miškininkų darbas, vykstantis visus metus. Kasmet miškuose surenkama apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Šių metų akcijos „Miško kuopa“ metu pilietiškai nusiteikusi visuomenė vien Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinko net 40 tonų šiukšlių – daugiausia statybinių atliekų.

Primename, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą gyventojai gali išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose. Automobilių padangas, statybines ar stambiąsias atliekas nemokamai priima stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės.

Miško teršimas, šiukšlinimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį gresia administracinė atsakomybė. Pamačius miške šiukšlintojus, nedelsiant skambinkite 112.

Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą ir pasitelkus Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų pagalbą nustatyti asmenys, kurių vienas atsikratė atliekomis, o kitas jas atidavė ne atliekų tvarkytojui.

Asmeniui, kuris užteršė aplinką, gresia iki 29 tūkst. eurų siekianti bauda. Jam statybines atliekas perdavusiam asmeniui gresia iki 300 eurų siekianti bauda.

Aplinkosaugininkai primena, kad prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas – jis privalo būti įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR) ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti.

Atliekas perdavęs asmuo privalo nepavojingųjų atliekų perdavimą įrodančius dokumentus (priėmimo-perdavimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą) saugoti trejus metus, o pavojingųjų atliekų – penkerius metus.

„Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas gyventojas registruotus atliekų tvarkytojus gali rasti ATVR svetainėje. Atsidarius ATVR svetainės langui, laukelyje „atliekos pavadinimas“ galima įvesti reikiamos tvarkyti atliekos pavadinimą (pvz., padangos) ir paspaudus mygtuką „ieškoti“ bus pateiktas atliekų tvarkytojų, turinčių teisę tvarkyti nurodytą atlieką, sąrašas. Visgi dažnu atveju atliekos atsiduria ne atliekų tvarkymo įrenginiuose, bet gamtinėje aplinkoje, todėl itin svarbu laikytis nustatytų reikalavimų“, – sako Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Žydrė Majauskaitė.

Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi neteisėtai Klaipėdos rajone padangų atliekomis atsikračiusį asmenį pripažino kaltu. Pažeidėjui teks sumokėti baudą ir padangas perduoti atliekų tvarkytojui.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba informavo, kad dar 2020 m. vasarį pagal Pranešimų priėmimo tarnyboje gautą pranešimą būdraujantys pareigūnai sulaikė asmenį, į svetimą sklypą atvežusį ir išvertusį krūvą naudotų padangų.

Už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta 2,3 tūkst. eurų bauda, kurią pažeidėjas ginčijo teisme vis keisdamas parodymus.

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi šį asmenį pripažino kaltu. Todėl jam nepavyks išsisukti nuo baudos ir teks sutvarkyti sklypą – padangas perduoti atliekų tvarkytojui.

Paaiškinime asmuo buvo nurodęs, kad padangas atvežė iš autoserviso, esančio Klaipėdoje.

Gavę šią informaciją, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nedelsdami atliko nurodyto autoserviso neplaninį patikrinimą.

Paaiškėjo, kad ūkio subjektas neturi jokių padangų atliekų perdavimą pagrindžiančių dokumentų, neveda atliekų susidarymo apskaitos ir neteikia atliekų susidarymo ataskaitų.

Įmonės vadovas nurodė, kad naudotas padangas pardavė fiziniam asmeniui, neturinčiam teisės surinkti, vežti ar apdoroti atliekas.

Todėl ir autoservisas turės apmokėti baudas už administracinius nusižengimus, taip pat jam bus taikoma juridinio asmens atsakomybė, kuri gali siekti nuo 5 tūkst. iki 8 tūkst. eurų.

Patikrinus beveik tris dešimtis Saulės, Studentų, A.Purėno, Gričiupio, Lygybės, Medžiotojų, Naručio, Pašilės, Rytų, S.Šalkauskio gatvėse esančius būstus paaiškėjo nemaloni tiesa. Buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos, vienoje valdoje aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys teka ne kur kitur, o į šlaitą. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai. Būta atvejų, kai valymo įrenginiai buvo įjungti tik pradėjus patikrinimą.

Tikrinti ir Amalių upelio prieigose esantys privatūs namai. Situacija panaši į tą, kurią aptiko jungtinė aplinkosaugininkų ir specialistų komanda Girstupio ir Gričiupio upelių prieigose. Vieni gyventojai, turintys išgriebimo duobes, negalėjo pateikti jokių įrodymų – nuotekų išvežimo kvitų, kiti gyventojai įsirengę valymo įrenginius, o keli jų buvo įjungti tik atvykus specialistams.

Pasak specialistų, patikrinimų metu galimiems teršėjams įteikti pranešimai atvykti į viešosios tvarkos skyrių, kadangi šiai institucijai suteikta teisė skirti pinigines baudas. Netinkamai tvarkant nuotekas ir už gamtai padarytą žalą, numatomos baudos, o aplinkosaugininkų skiriama piniginė bauda siekia iki 1,5 tūkst. eurų. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė.

Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms.

Prieš kelias savaites jungtinė komanda, kurią sudarė viešosios tvarkos ir savivaldybės aplinkos apsaugos skyrių, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos ir bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai, dėl būstų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų tikrino ir bendravo su Vilijampolės mikrorajono gyventojais.

Teršėjų paieškos ir patikrinimai vyksta kiekvieną savaitę

Vizitai į kauniečių būstus pasirenkami neatsitiktinai, tikrinimai vyksta tose valdose, kurių gyventojai naudojasi centralizuotu vandentiekiu, tačiau jų būstai neprijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos.

Dalis nuosavų namų savininkų nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, todėl privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir įrodyti, kad jų naudojama vietinė nuotekų sistema veikia tvarkingai. Arba turintys išgriebimo duobes turi ir nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. Analizuojami ir kvituose nurodyti skaičiai, ar šie neprasilenkia su realybe – suvartotu vandens kiekiu.

„Girstupio ir Gričiupio upelių tarša – tai ne momentinė avarija, bet ilgametė ir tyčinė veikla, kai kažkas bando taupyti miesto sąskaita. Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms. Kadangi nepavyko prisibelsti į žmonių sąmoningumą ir atsakomybės jausmą, imamės papildomų veiksmų, kurie padės tuos asmenis identifikuoti“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno kovą su aplinkos teršėjais sveikina ir aplinkos ministras

„Aplinkosaugos sritis paremta bendradarbiavimu ieškant sprendimų, kaip pagerinti esamą sistemą ar ieškoti naujų sprendimų taršos prevencijai. Noriu padėkoti Kaunui už parodytą lyderystę ir ryžtingą darbą nustatant aplinkos teršėjus, darančius žalą miesto upeliams ir kitoms erdvėms“, – kalbėjo Kaune viešėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Gautas ir ministro pažadas artimiausiu metu peržiūrėti ir įstatymus dėl kontrolę atliekančių specialistų patekimo į privačias valdas. Poreikis peržiūrėti įstatymus iškeltas atsižvelgiant į tai, kad ne į visas gyventojų valdas pavyksta prisibelsti, o jiems siunčiant pranešimus atvykti ir pateikti reikiamus dokumentus apie vietines nuotekų sistemas užvilkinami procesai. Vien per šiuos metus išsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų.

Gyventojams, norintiems tausoti gamtą ir siekiantiems išvengti finansinių nuostolių, informacija apie prisijungimo sąlygas ir prašymų teikimo tvarką pateikiama interneto svetainėje www.kaunovandenys.lt. skiltyje „Paslaugos: techninių sąlygų išdavimas“. Na, o jei kyla klausimų, gyventojai gali teirautis ir klientų aptarnavimo „Mano Kaunas“ nemokamu tel. 8 800 20 000.

Išspręs potvynių problemą

Savivaldybė planuoja išvalyti 300 metrų ilgio upelio ruožą nuo Minijos gatvės tilto miesto link. Numatoma iš upelio dugno pašalinti susikaupusias sąnašas, kurių dalis – užterštos, ir panaikinti perteklinę augaliją.

Tikimasi, kad išvalius upę ir jai pagilėjus bus išspręsta didelių liūčių metu pietinėje miesto dalyje vis kylančių potvynių problema, kai būna užsemiami kiemai, juose skęsta gyventojų automobiliai, gatvės tampa sunkiai išvažiuojamos.

Atlikus upės ruožo tyrimus apskaičiuota, kad preliminarus valytinų dugno nuosėdų ir makrofitų biomasės kiekis sudaro apie 970 kub. metrų.

Nuosėdos – užterštos

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, jog atliktų vertinimų metu paaiškėjo, kad dalis upelyje esančių nuosėdų – užterštos naftos produktais.

Numatoma, kad užterštų nuosėdų bus iškasta apie 500 kub. metrų.

Likusi dalis upelio nuosėdų nėra užterštos, todėl bus naudingos formuojant reljefą būsimame Smeltalės upelio parke.

Užterštas upelio nuosėdas siūloma išvežti į grunto valymo vietą Kiškėnų kaime, o upelio valymo metu numatomas šalinti nendres, meldus ir kitą augmeniją – į uostamiesčio žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

Taip pat numatoma iškirsti ir su šaknimis išrauti valymo darbams trukdysiančius pakrantėje augančius menkaverčius karklų krūmus.

Teršėjų neviešina

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja pastebėjo, kad upelio vandens būklė nėra ypač gera, fiksuojamas ir teršimas nuotekomis iš pramonės subjektų, aptikta nelegalių išleistuvų.

Tiesa, atsakingos institucijos jau esą išaiškino teršėjus, įvertino jų gamtai padarytą žalą ir įpareigojo ją atlyginti, tačiau, pasak R.Jievaitienės, kol kas teršėjų nuspręsta neviešinti.

Tokia pozicija supykdė kai kuriuos gyventojų bendruomenės atstovus. Vigilijus Lisauskas stebėjosi, kodėl, vos paaiškėjus "Grigeo Klaipėda" veiksmams, visuomenė buvo apie tai informuota, o šįkart teršėjai nuo viešumo dangstomi?

Klaipėdiečių manymu, šiuo metu žengiami tik pirmieji žingsniai upelio išvalymo link, tačiau vien tik pakrančių išvalymas lemiamos reikšmės upelio ateičiai neturės, būtina identifikuoti nelegalių išleistuvų šeimininkus ir užkirsti kelią upelio taršai.

Pastebima, esą atliekant upelio vandens kokybės tyrimus fiksuota ir tarša iš bendrovės "Klaipėdos vanduo" išleistuvų. Vis dėlto, pačios bendrovės atstovų teigimu, buvo atlikti pakartotiniai tyrimai, kurie neparodė taršos buitinėmis atliekomis įmonės į upelį atvestame lietaus nuotekų tinklų išleistuve.

Pastebima, kad paviršinių nuotekų valyklos ties išleistuvu įrengimas iš dalies pagerintų išleidžiamo vandens kokybę, tačiau tokio sprendimo kaina yra labai didelė.

Pikete dalyvavusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigė, kad Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.

„Siunčiame pagrindinę žinutę, kad atkreiptume dėmesį į visas šias taršias technologijas, kurios šiandieną kaip tik pradėjo lįsti sproginėjančių aplinkosauginių bombų pavidalu. Kad (institucijos. – ELTA) išties atkreiptų dėmesį, sukontroliuotų, kad daugiau nebūtų tokių atvejų ir uždarytumėme kelią dabartinėms taršioms technologijoms, kurios nesąžiningu būdu pelnosi tiek aplinkos, tiek mūsų visų sveikatos sąskaita, ir atvertumėme kelius aplinkai draugiškam, socialiai atsakingam verslui ir aplinkosaugai, kas išties dabar yra ir perspektyva, ir mūsų ateitis“, – piketo metu Eltai sakė V. Vingrienė.

Pasak V. Vingrienės, esminė problema – aplinkai draugiškam ir socialiai atsakingam verslui yra sudaromos blogesnės sąlygos.

„Aplinkosaugininkai tikrai turėtų sukontroliuoti ir griežčiau žiūrėti į tuos užslėptus verslo aspektus, nes mes šiandien su taršiomis technologijomis ir su tokiais ciniškai nesąžiningais būdais užkertame kelią ir sudarome blogesnes sąlygas būtent tiems, kurie nori tvarkingai, sąžiningai ir aplinkai draugiškai dirbti“, – teigė Seimo narė.

V. Vingrienė džiaugėsi, kad ketvirtadienį Seime svarstomi Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektai, kurių tikslas – sugriežtinti įmonių kontrolę, numatyti didesnes sankcijas už aplinkos teršimą, suteikti aplinkosaugininkams galimybę patekti į įmones neįspėjus iš anksto.

Vilniaus „vamzdis“ turi stovėti kaip gėdos stulpas ir priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu, atverti kelius aplinkai draugiškam verslui.

„Šiandieną Seime bus svarstomas vadinamasis „Klaipėdos paketas“, tai yra sugriežtinant įmonių kontrolę, jų veiklą, aplinkosauginės taršos atveju nutraukiant veiklas. Taip pat mokestis už aplinkos teršimą – numatomos didesnės sankcijos, negu kad sutvarkymas pačios taršos. Nes šiuo metu sankcijos yra mažesnės ir apsimoka geriau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, negu tvarkyti ar investuoti į aplinkai draugiškas technologijas“, – sakė V. Vingirienė.

Pasak Seimo narės, Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.

„Parodome tas aplinkosaugos problemas, šiandieną išlendančias, ir norime pasakyti, kad šitas vamzdis simbolizuoja mūsų aplinkos problemas. Kažkada jis buvo labai kritikuotas, sakyta, kad gadina miesto vaizdą. Aš dar 2014 metais rašiau straipsnį, kad tai yra paminklas mūsų aplinkosaugos problemoms, tai yra besaikiam vartotojiškumui. Tai turėtų būti simbolis būtent aplinkai nedraugiškos mūsų veiklos, mūsų galbūt net ir to paties verslo ir netgi siūlome ant vamzdžio, kaip ant gėdos stulpo, surašyti visas tas taršias aplinkosaugines bombas, kurios šiandieną išaiškėjo ir vis lenda viena po kitos“, – įžvalgomis dalinosi V. Vingirienė, akcentuodama, kad Vilniaus „vamzdis“ turi stovėti kaip gėdos stulpas ir priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu, atverti kelius aplinkai draugiškam verslui.

Savo ruožtu „valstietis“ Tomas Tomilinas piketo metu teigė, kad Vilniaus „vamzdis“ yra ir paminklas Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių iniciatyvai parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektus.

„Tai taip pat paminklas jūsų paskatoms, nes jūsų dėka atsirado „Klaipėdos paketas“, ir tai yra labai rimti įstatymai ir labai rimti pakeitimai. (...) Jūs padarėte daugiau, jūs pakeitėte taisykles, tikiuosi, šiandien tai ir įvyks“, – piketo metu sakė T. Tomilinas, vildamasis, kad ketvirtadienį Seime svarstomi įstatymai bus priimti.

Didžiausias laivybos teršėjas

Pasaulinė aplinkosaugos organizacija „Transportas ir aplinka“, remdamasi nauju tyrimu, kuris vertino 2018 m. duomenis, nustatė, kad didžiausi teršėjai ES šalyse yra skirtingose šalyse stovinčios ir anglimis vis dar kūrenamos 7 didelių miestų katilinės.

Po jų į aštuntą vietą arba tarp didžiausių ES teršėjų įrašyta antra pagal dydį pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija MSC, kurios būstinė yra Šveicarijoje.

Pagal tyrimo rezultatus, MSC laivai per metus į aplinką išmetė 11 mln. tonų anglies dioksidų (CO2).

Priminsime, kad su MSC susijusi bendrovė Klaipėdoje turi savo konteinerių terminalą, todėl ir MSC laivai į Klaipėdą planavo užsukti gana dažnai. Kol kas jie Klaipėdoje rečiau, nei planavo.

Konteinervežiai – taršiausi laivai

Organizacija „Transportas ir aplinka“ tyrimas buvo atliktas remiantis pačių kompanijų ataskaitomis dėl panaudoto kuro, kurios buvo teikiamos ES institucijoms.

Tyrimo duomenimis, Europos laivybos sektorius 2018 m. iš viso išmetė apie 139 mln. tonų CO2.

Tarp taršiausių laivybos kompanijų po MSC antroje vietoje yra didžiausias pasaulyje konteinerių gabentojas Danijos „Maersk Line“ (8,2 mln. tonų). Toliau – Prancūcijos CMA CGM (5,7 mln. tonų) ir Hamburge (Vokietija) registruota „Hapag-Lloyd“ (4,3 mln. tonų).

Didžiausi konteineriniai laivai yra ir didžiausi teršėjai kalbant apie laivybos sektorių.

Organizacija „Transportas ir aplinka“ taip pat pranešė, kad apie 20 proc. išmetamo CO2 kiekio buvo iš laivų, gabenančių iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį, naftą ir suskystintas gamtines dujas.

Greita reakcija po tyrimo

Šiandien įdomiausia tai, kaip didelės konteinerinės ir ne tik laivybos kompanijos planuoja mažinti aplinkos taršą.

Iš karto po to, kai buvo pranešta, kad didžiausias teršėjas yra MSC, jos jūrų politikos vadovas Budas Darras teigė, kad kompanija atlieka bandymus, kaip galėtų mažinti taršą. MSC laivuose, plaukiančiuose į Roterdamą, bandoma iki 30 proc. naudoti biokurą. Tikimasi, kad tai sumažins laivo išmetamų teršalų kiekį 15 – 20 proc.

„Bandymai naudoti biokurą buvo sėkmingi. Mes tikimės, kad mūsų laivuose bus įprasta naudoti biokurą ir tai sumažins taršą“, – sakė B.Darras.

Tarptautinės jūrų organizacijos yra iškėlusios tikslą pasaulio laivybos kompanijoms iki 2030 m. 40 proc., o iki 2050 m. iki 50 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį.