Šiemet vasarį verdiktą išgirdęs buvęs Estijos kariškis šiuo metu atlieka bausmę už tėvynės išdavystę, šnipinėjimą Rusijai ir slaptų duomenų perdavimą Rusijos karinių pajėgų Generalinio štabo vyriausiajai valdybai. Daugiau nei dešimtmetį svetimai šaliai dirbęs 39-erių vyras savo istorija sutiko pasidalyti su amerikiečių žurnalo "The Atlantic" žurnalistais.
Įėjęs į pokalbio kambarį, kur jo laukė žurnalistas, D.Metsavas kiek drebėjo. "Kalėjime šalta", – paaiškino pilkus marškinėlius ir lengvą striukę dėvintis vyras. Tačiau, praleidęs įkalinimo įstaigoje pusmetį, buvęs karininkas atrodė sveikas. Kalbėdamas su žurnalistu jis kartkartėmis pažvelgdavo pro langą į gatvę Talino centre. Tai tas pats kambarys, kuriame apklausiamas Estijos Saugumo policijos departamento pareigūnų jis praleido šimtus valandų.
D.Metsavas sėdėjo toje pačioje kėdėje, kurioje sėdėdamas pasakojo apie tai, kokias nacionalinio saugumo paslaptis perdavė Rusijos žvalgybai. Denisas pripažino viską, papasakojo, ką pats žinojo, su kuo ir kada susitikdavo, ką už tai gavo. Paties žodžiais, tai buvusi galimybė išpirkti kaltę prieš savo šalį ir šeimą.
Nakties nuotykis apkarto
1980-aisiais Estijoje gimęs D.Metsavas ilgus metus buvo laikomas sėkmingos Estijos integracijos politikos pavyzdžiu. Užaugęs rusakalbių šeimoje, Talino rajone, kuriame dominuoja rusai, jis nesigilino į Estijos istoriją ar kultūrą.
"Aš net nežinojau Estijos himno žodžio", – prisipažino. Tačiau supratęs, kad nori tapti Estijos bendruomenės dalimi, ryžosi tarnybai kariuomenėje. Mokslai Tartu aukštojoje karinėje mokykloje, studijos Suomijoje, tarnyba artilerijos batalione, – žingsnis po žingsnio D.Metsavas kilo karjeros laiptais.
Karinė tarnyba jam patiko – norėjęs būti kaip Arnoldo Schwarzeneggerio ir Chucko Norriso suvaidinti herojai. Tačiau galiausiai tapo filmų apie susimovusį šnipą pavyzdžiu.
Kalbėdamas su amerikiečių žurnalistu apie tai, kaip prasidėjo jo dvigubas gyvenimas, D.Metsavas grįžta į 2007-ųjų vasarą, kai nuvyko pas Smolenske gyvenančią tetą.
Tuomet civiliai pareiškė, kad jie galėtų padėti išspręsti problemą, bet jis turįs bendradarbiauti. D.Metsavas suprato įkliuvęs į Rusijos karinės žvalgybos pamėgtus "medaus spąstus".
Ten viešėdamas jis kartu su savo pusbroliu apsilankė naktiniame klube, kur susitiko su patrauklia mergina. Flirtas, šokis – ir vienoje lovoje pasitiktas rytas. Pabudęs Denisas suprato, kas įvyko, tačiau nenorėdamas, kad mergina galvotų, jos jis ja pasinaudojo, nuėjo pirkti gėlių. "Negalėjau palikti pinigų, nes ji nebuvo prostitutė", – aiškino D.Metsavas. Vėliau puokštę paliko prie miegančios merginos lovos, grįžo pas giminaičius ir vėl nuėjo prigulti.
"Pabudęs važiavau į miestą. Vos išlipau iš automobilio, prie manęs priėjo du civiliai. Prisistatę policijos pareigūnais, jie paprašė parodyti dokumentus, o tada apkaltino mane išprievartavimu", – pasakojo D.Metsavas.
Pradėjusiam aiškinti, kad visa tai – nesąmonė, nepažįstamieji parodė pareiškimą, kuriame D.Metsavo naktinė draugė apkaltino jį išprievartavimu. Estijos pilietis buvo palydėtas į policijos skyrių, kur jam buvo pranešta apie gresiančią 15 metų bausmę ir parodytas vaizdo įrašas – įamžintos jo ir merginos sekso scenos.
D.Metsavas pasakojo, kad kaltinimų lavina užgriuvo jį taip netikėtai, jog jis net nesumojęs paprašyti advokato, nepareikalavo leisti paskambinti ambasados atstovams. Galvoje sukosi tik mintys apie gresiančią 15 metų kalėjimo bausmę.
Tuomet civiliai pareiškė, kad jie galėtų padėti išspręsti problemą, bet jis turįs bendradarbiauti. D.Metsavas suprato įkliuvęs į Rusijos karinės žvalgybos pamėgtus "medaus spąstus".
Tą pačią dieną D.Metsavas sutiko dirbti rusų žvalgybai, pasirašė reikalingus dokumentus ir buvo išleistas į laisvę. Tądien jam nereikėjo nieko pasakoti apie darbą Estijos ginkluotose pajėgose, kitos informacijos, – tiesiog buvo nuimti antrankiai ir jis galėjo eiti kur panorėjęs.
Leido atsipalaiduoti
D.Metsavas sako, kad grįžęs namo iš pradžių buvo labai susirūpinęs dėl to, kas įvyko Smolenske. Tačiau ilgainiui emocijos atlėgo: visus metus į jį niekas nesikreipė, einant gatve irgi niekas neprieidavo. Ėmė rodytis, kad visa tai – tik blogas sapnas.
Iliuzija prasisklaidė vieną 2008-ųjų rudens dieną. Kartą jam išėjus iš tėvų namų, prie jo priėjo nepažįstamasis ir paklausė, ar pamenąs, kas įvyko Smolenske.
Pirmasis susitikimas su kuratoriumi buvo paskirtas gruodį Sankt Peterburge. Susitikimas su Antonu vyko konspiraciniame bute. Čia Antonas Deniso klausinėjo apie asmeninį gyvenimą, karjerą, Estijos ginkluotąsias pajėgas – klausė, kiek ir kur dislokuota zenitinių sistemų. "Tai buvo keista", – vėliau prisiminė D.Metsavas, nes atsakymus į daugumą klausimų buvo galima laisvai rasti internete.
Po pokalbio D.Metsavas gavęs šiek tiek pinigų – vos užteko padengti kelionės iš Talino į Sankt Peterburgo išlaidas.
Šis pirmasis visiškai nekonfidencialios informacijos perdavimas Estijai nepadarė jokios žalos, net kiek nuramino D.Metsavą, jis nesijautė esąs šnipas.
Vėliau Denisas su Antonu susitiko daug kartų – D.Metsavas perduodavo vis svarbesnės informacijos, už kurią gaudavo pinigų.
D.Metsavas sako kelis kartus norėjęs nutraukti bendradarbiavimą su rusų žvalgyba, bet tada Antonas pradėjo kalbėti apie jo šeimą. Ne, jis atvirai negrasino, tiesiog teiravosi, kaip vyksta Deniso motinos gėlių verslas, kokia jo tėvo sveikata – buvo aišku, kad apie jo šeimą kuratorius žino.
"Jis niekada nesakė, kad, jei nustočiau bendradarbiauti, kas nors atsitiktų mano tėvams. Tačiau buvo aišku, kad būtent tai nutiks", – pasakojo D.Metsavas.
Kas domino Maskvą?
Nors Antonas beveik viską žinojo apie estų kariškį, pastarasis apie savo kuratorių – nieko. Nei jo tikrojo vardo, nei kur jis gyvena, dirba. Denisas net nežinojo, kokiai Rusijos žvalgybos tarnybai dirbo Antonas ir jis pats.
Iš klausimų pobūdžio buvę aišku tik tai, kad Antonas turėjęs karinės patirties. Antonas domėjosi ne tik su Estija susijusiais kariniais klausimais, bet ir Ukraina, Sakartvelu – šalimis, į kurias D.Metsavas vykdavo kaip gynybos pajėgų pareigūnas, artilerijos specialistas.
Vėliau visą dešimtmetį D.Metsavas nuolat palaikė ryšį su Rusijos karine žvalgyba, atskleisdamas vis svarbesnės informacijos. Jis išsamiai pranešdavo apie Estijos ir NATO karinių sąjungininkų bendradarbiavimą, ypač – apie JAV ir Didžiąją Britaniją, pasakodavo apie ginkluotę, šaudmenis, Estijoje dislokuotą personalą.
Antoną labiausiai domino Estijos partnerė JAV: jam rūpėjo amerikiečių veiksmai ne tik Estijoje, bet ir užsienyje. "JAV buvo jo pagrindinis interesas", – sako D.Metsavas, pokalbio su amerikiečių žurnalistu metu nesileisdamas į detales: interviu stebėjo ir Estijos apsaugos policijos atstovas.
Naujas dueto narys
2012 m. D.Metsavas buvo išsiųstas į komandiruotę į Afganistaną, o grįžęs buvo paskirtas į Estijos ginkluotųjų pajėgų štabą. Jam buvo suteikta prieiga prie šalies nacionalinės gynybos strategijos, svarbių karinių dokumentų.
2013 m. vasarą susitikęs su Antonu Sankt Peterburge, D.Metsavas vėl kalbėjo apie savo ketinimą palikti karo tarnybą ir bendradarbiavimą su žvalgyba, nes pajuto, kad gali būti susektas. Tada Antonas nustebino sakydamas, kad jo "draugai" jau kreipėsi į Deniso tėvą Piotrą Voliną, kuris mainais už pinigus sutiko padėti slaptoms tarnyboms.
Deniso tėvas – buvęs SSRS kariškis, tarnavęs KGB pavaldžiose pasienio pajėgose – buvo užverbuotas, kol jis buvo Afganistane. Rusijos karinės žvalgybos agentai nuvykę į nedidelę Estijai priklausančią Baltijos jūros salą, kurioje P.Volinas gyveno su antrąja žmona ir uošviais. Nors ir turėjo Estijos pilietybę, P.Volinas nedvejodamas priėmė pasiūlymą dirbti rusų žvalgybai. Mainais sulaukė finansinės pagalbos: P.Volino žmonos tėvui buvo reikalinga operacija.
Iš saloje gyvenančio P.Volino naudos nebuvo, tačiau 2015-aisiais jis grįžo gyventi į Taliną ir tapo kurjeriu. Po Krymo okupacijos Estijos kariškiams uždrausta važiuoti į Rusiją, todėl į Sankt Peterburgą vykdavo D.Metsavo tėvas, jis kuratoriams ir perduodavo sūnaus surinktą slaptą informaciją.
Vėliau P.Volinas buvo nuteistas kalėti šešeris metus – jam buvo pateikti kaltinimai ir neteisėtu šaudmenų platinimu.
Laisvė – tik svajonėse
Tuo metu D.Metsavas jau buvo tapęs gana gerai žinomas Estijos rusakalbių atstovas. Jis dažnai pasirodydavo rusų kalba transliuojamose televizijos laidose, dalijo interviu, kalbėjo apie Estijos gynybos pajėgumus ir NATO manevrus. Kviečiamas į mokyklas ir universitetus majoras D.Metsavas skaitė paskaitas apie patriotizmą ir demokratiją, pasakojo studentams apie Rusijos propagandos grėsmę, ragino stoti į karinę tarnybą.
Vėliau tardymo metu, paklaustas, ką būtų daręs, jei Rusija būtų užpuolusi Estiją, jis sakė, kad nedvejodamas būtų stojęs ginti gimtinės. "Suprantu, sunku suprasti, kaip šnipinėdamas Rusijai aš galiu per televiziją kalbėti apie patriotizmą. Viena mano asmenybės pusė – tai, ko aš nekenčiu, kita – tai, kas aš esu", – vėliau sakė D.Metsavas.
Dirbdamas dviem frontais D.Metsavas susitvarkė ir asmeninį gyvenimą: susituokė, susilaukė vaiko.
Dvigubas šnipo gyvenimas baigėsi 2018-ųjų vasarą.
Vieną ramų rytą D.Metsavas automobiliu vežė sūnų į darželį – buvusi pirmoji berniuko diena darželyje, į kurį šis nieku gyvu nenorėjęs eiti. Įtikinti pavyko pažadėjus ledų. Nuvedęs berniuką į darželį D.Metsavas grįžo į automobilį ir paskambino žmonai, kad papasakotų, kaip viskas pavykę. Tačiau pavažiavus vos kelis metrus, jo automobilį apsupo juodi nežymėti vienatūriai. D.Metsavas buvo ištrauktas iš savojo automobilio ir, pateikus kaltinimus šnipinėjimu, sulaikytas.
"Buvau pasirengęs tam, kad mane suims. Aš apie tai galvojau tūkstančius kartų. Tiesiog nežinojau, kur, kada ir kaip tai atsitiks", – sakė D.Metsavas.
Pagal Estijos įstatymus, 15 metų už šnipinėjimą nuteisti asmenys atgauti laisvę gali tikėtis tik atlikę du trečdalius bausmės. Iki to laiko D.Metsavui bus jau apie 50 metų. Ar jis puoselėja kokius nors planus, ką veiks išėjęs į laisvę? "Galiu tik apie tai svajoti", – sakė D.Metsavas.
Dėl to, kas su juo nutiko, D.Metsavas nieko nekaltina. Nekaltina jis ir Antono, jo kolegų. "Kai perkate viskio butelį ir tampate alkoholiku, viskis nėra kaltas", – sako D.Metsavas.
