Partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prevelis BNS sakė, kad iki šeštadienio popietės protokolus, su keliamų kandidatų pavardėmis, yra atsiuntę du skyriai.

Jo teigimu, sostinės Fabijoniškių skyrius kandidatais siūlo partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, premjerę Ingridą Šimonytę, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.

Taip pat iškeltos partijai nepriklausančių asmenų kandidatūros. Pasiūlyta kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius.

Savo ruožtu partijos Prienų skyrius kandidatais siūlo G. Landsbergį, I. Šimonytę, M. Navickienę, A. Anušauską, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną bei D. Grybauskaitę.

Pasak M. Prevelio, kiekvienas skyrius kandidatus gali kelti laisvai, dėl jų išvadas pateiks partijos priežiūros komitetas, o sprendimą dėl kandidatų dalyvavimo priims partijos prezidiumas.

Lapkritį bus organizuojami atviri pirminiai prezidento rinkimai, kur ir varžysis šie kandidatai.

Daugiausiai balsų iš jų sulaukęs politikas taps konservatorių atstovu kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kol kas nė vienas iš (TS-LKD) nėra patvirtinęs savo kandidatūros pirminiuose rinkimuose.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Metų pradžioje TS-LKD ketino surengti tiesioginius ir pirmus atvirus partijos pirmininko rinkimus, tačiau visiems iškeltiems kandidatams atsiėmus savo kandidatūrą, išskyrus dabartinį lyderį, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, rinkimų atsisakyta.

G. Landsbergis pripažintas de facto išrinktu partijos pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai.

Jis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų.

Per suvažiavimą konservatoriai taip pat svarstys rezoliucijas svarbiausiais klausimais.

„Šiandien mums tenka didžiulė atsakomybė dirbti XVIII-ojoje Vyriausybėje, kuri valstybės vairą perėmė itin sunkiu metu – kovojame su pasauline COVID-19 pandemija, sprendžiame jos sukeltas visuomenės sveikatos ir ekonomikos problemas, tvarkomės su Baltarusijos diktatoriaus sukurta migrantų krize Lietuvos pasienyje ir visomis išgalėmis užtikriname valstybės saugumą. Suvažiavimo nariai, reaguojant į susidariusią politinę padėtį, planuoja svarstyti tris rezoliucijas dėl strateginės partijos laikysenos reaguojant į kylančius iššūkius, aptars svarbiausius ateities darbus“, – sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis. 

Suvažiavimo dalyviai taip pat tvirtins partijos valdymo struktūras, rinks pirmininko pavaduotojus, bus įteikti „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimai.

TS-LKD Seime turi didžiausią – 50 narių – frakciją, į Vyriausybę yra delegavusi devynis ministrus ir premjerę.

„Turbūt pirmadienį sutartis galėtų būti pasirašyta“, – ketvirtadienį po antrojo derybų raundo pranešė kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, derybininkams pavyko „beveik pasiekti sutarimą dėl teksto“.

Sutarties tekstui dar turi pritarti dėl koalicijos besiderančių partijų organai.

Pasak I. Šimonytės, koalicijos sutartyje bus įvardyta vienintelė personalija – kad ji siūloma vadovauti Vyriausybei. Nei galimi ministrai, nei kiti pareigūnai nebus minimi.

„Sutarties projekte užfiksuota, kad bus papildomas susitarimas (dėl ministrų – BNS), kuris bus pasirašytas iš karto tada, kai jau galėsime pasirašyti“, – sakė politikė.

Jos teigimu, per derybas nuolaidų darė visi partneriai.

„Turbūt visos šalys vertiname, kad kiekviena šalis kažką laimėjo, ir turbūt daugiausia iš to laimėjo valstybė, kad mes apskritai sugebėjome susitarti, kas yra svarbiausia artimiausiu metu, kas svarbiausia vidutiniu laikotarpiu, kur yra galbūt tokios pozicijos, kurios buvo vienų partijų programose, bet nebuvo kitų partijų programose. Atrodo, kad  sutarėme, kaip galime ir tais klausimais judėti į priekį“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen derybas taip pat įvertino kaip visų trijų partijų pergalę.

„Tas susitarimas, kurį pasiekėme, ir kuris, man atrodo, yra tikrai neblogas kompromisas tarp skirtingų koalicijos partnerių nuostatų, yra geras ir labai geras pagrindas judėti toliau“, – teigė ji.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sakė, kad jų anksčiau minėti penki prioritetai švietimo, žmogaus teisių, ekonomikos srityje į sutarties projektą įrašyti.

Anot Seimo narės, tekste yra ir pažadas įteisinti asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis.

Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją formuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Naujajame parlamente jie turėtų turėti ne mažiau 74 vietų iš 141.

„Prioritetai turbūt būtų ekonomikos infrastruktūra. Čia yra ne keliai, o teisėkūra ir viešasis administravimas, reguliavimų politika, reguliacinės naštos politika. Labai tikimasi, kad bus kokybiškesni įstatymai, kad jų nebus tiek daug, kad jų kaita nebus tokia greita. Rodo visi indeksai ir apklausos, kad labiausiai tai trikdo ir piliečių gyvenimą, ir verslą, ypač smulkųjį“, – Eltai sakė G. Azguridienė.

Anot jos, kokybiškesni teisėkūros procesai leistų užtikrinti mažiau stabdžių ekonomikai.

Iš konservatorių tikrai tikiuosi, kad bus korektiškai tvarkomasi su valstybinėmis įmonėmis ir nebus noro, kad jos išstumtų iš rinkos privačias įmones.

„Jeigu būtų įstatymai leidžiami kokybiškai, normaliu tempu su aiškiais aiškinamaisiais raštais, su pagrindimu, ko iki šiol nėra, vien tai jau būtų didelis žingsnis, o tai yra pirmoji Seimo narių pareiga, jų tiesioginis darbas yra įstatymų leidyba. Jų kokybė yra pirmas dalykas, kuris reikalingas ekonomikai funkcionuoti. Iš to išplaukia mažesnė administracinė našta ir geresnės verslo sąlygos“, – teigė ekspertė.

„Našta ir kaita yra vieni didžiausių kliuvinių veikti, apskritai gyventi Lietuvoje“, – pridūrė ji, teigdama, kad iš konservatorių galima tikėtis, jog šie ryžtųsi daryti viešojo administravimo reformą.

„Ponia Šimonytė tikrai gerai išmano valstybės finansus. Manau, tikrai turės ir valstybės finansų valdymo įžvalgų, kaip sumažinti korupcijos paskatas ir padidinti skaidrumą“, – sakė LLRI ekspertė.

Kalbėdama apie galimus ekonominės politikos skirtumus, G. Azguridienė išskyrė, kad skatinimo priemonių netrūksta ir konservatorių programoje, todėl ženklų dėl diržų veržimo politikos kol kas nesimato.

„Iš konservatorių programos diržų veržimo nesimato. Jų programoje irgi yra daug skatinimo, rėmimo ir kitų finansinių paskatų iš valstybės pusės. Grynai ekonomine prasme tikiuosi, kad konservatoriai grąžins, ką Lietuva įsipareigojo EBPO dėl valstybinių įmonių, kad jos bus valdomos skaidriai, kad būtų valdybose nepriklausomų narių, kad politikai negalėtų naudotis valstybinėmis įmonėmis savo politikai vykdyti. Šioje kadencijoje turėjome daug blogų pavyzdžių. (...) Iš konservatorių tikrai tikiuosi, kad bus korektiškai tvarkomasi su valstybinėmis įmonėmis ir nebus noro, kad jos išstumtų iš rinkos privačias įmones“, – Eltai kalbėjo LLRI Tyrimų vadovė. Ji taip pat akcentavo, kad galima laukti pokyčių ir švietimo srityje. Tiesa, kokių tiksliai – nėra aišku.

„Kitas dalykas, ko galima būtų tikėtis, kažkokių veiksmų švietimo srityje. Kokių tiksliai, labai priklauso nuo būsimos koalicijos, bet tai yra vienas prioritetų. Tik nėra matyti iš programų, kokie tai būtų aiškūs veiksmai“, – pridūrė ji.

Apie biudžetą galime sakyti, kad labiau jo sujaukti turbūt neįmanoma, nes neturime iki šiol patikslinto šių metų biudžeto plano.

G. Azguridienės nuomone, kitų metų biudžeto formavimas pareikalaus didelių pastangų.

„Apie biudžetą galime sakyti, kad labiau jo sujaukti turbūt neįmanoma, nes neturime iki šiol patikslinto šių metų biudžeto plano. Čia ir buvo pagrindinis konservatorių priekaištas išsakomas, kad tos išlaidos, kurios daromos ekstra, jos neįtraukiamos į biudžeto planą. Šiuo metu eina tik 2019 metų finansinės ataskaitos. Dar 2020 metų neturime patikslintų duomenų. Tikiuosi, kad konservatoriai juodraščius kokius turi, bet viešai tokių duomenų nėra. Kalbėti apie planą, neturint vykdymo, nėra net nuo ko atsispirti“, – teigė G. Azguridienė.

„Įsivaizduoju, kad biudžeto sudarymas ir taip būna sunkiausias darbas per metus. Rinkiminiais metais jis dar sunkesnis būna. O dabar, kai buvo šitaip leidžiamos lėšos netvarkingai, tai tikrai bus labai didelis darbas“, – akcentavo ji.

Ji dirbo buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio viešųjų ryšių patarėja.

„Džiaugiuosi, kad prie TS-LKD komunikacijos vairo stoja patyrusi komunikacijos profesionalė, savo profesinėje veikloje puoselėjusi aukštus skaidrumo bei sąžiningumo standartus“, – teigia TS-LKD pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis.

V. Šmaižytė anksčiau dirbo Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“, Viešųjų pirkimų tarnybos atstove spaudai, ūkio ministro patarėja, yra buvusi viena iš nemokamo dienraščio ir portalo „15min“ įkūrėjų ir vyriausioji redaktorė.

V. Šmaižytė taip pat yra ilgametė lietuvių kalbą puoselėjančio projekto „Nacionalinis diktantas“ organizatorė.

„Jeigu mums reikia vieno milijardo eurų per metus į biudžetą arba, kitaip tariant, dešimt procentų padidinti surinkimą į biudžetą arba dviem procentais padidinti perskirstymą BVP dalies per biudžetą, mes galėtume žengti pirmuosius žingsnius į taip vadinamą gerovės valstybę“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad visų pirma būtina sutarti, ką norima pakeisti ir tada kalbėti apie priemones, kurios jau yra žinomos.

„Jei mes norime pakeisti švietimą, mes norime, kad švietimas taptų ir yra, visame pasaulyje pripažinta, pagrindinė priemonė įjungti tą socialinį liftą, kad žmonės galėtų kilt aukštyn – tam reikalingos investicijos. Jeigu norime, kad sveikatos apsauga taptų prieinama, kokybiška, pasiekiama visiems, leistų žmonėms likti darbo rinkoje, leistų dirbti, leistų jaustis laimingais – galų gale, tam reikalingi pinigai“, – teigė konservatorių lyderis.

„Jeigu norime užtikrinti, kad Lietuva yra valstybė be pamirštų žmonių, tam reikalingos paslaugos, tam reikalingi pinigai“, – pridūrė jis.

Anot G. Landsbergio, valstybėje nesutariama, kaip „įjungti tą socialinį liftą“, kuris leistų žmonėms „palypėti iš skurdo“.

„Mes kalbame apie tai, kad Lietuvoje socialiniai laiptai, socialinis liftas neveikia – tai reiškia, kad žmonės neturi galimybės iš skurdo palypėti į vidurinę klasę. O tie, kurie šiandien vidurinėje klasėje yra užstrigę, neturi galimybės palypėti aukščiau. Ir mes kol kas nesutariame valstybėje, kaip tą liftą įjungti“, – teigė G. Landsbergis.

Taip pat savo kalboje partijos nariams šeštadienį jis akcentavo, kad partijos valstybėje privalo susitarti, jeigu nori priimti gerovės valstybei būtinus sprendimus.

G. Landsbergis pabrėžė, kad rinkimus laimintys visuomeniniai rinkimų komitetai yra laikini, todėl partijos turi kelti klausimus dėl savo ateities.

Konservatorių lyderis teigė manantis, kad jie yra atsakingi už partinės sistemos ateitį, jos ilgaamžiškumą, čia jis pateikė „valstiečių“ pavyzdį.

„Aš šiek tiek užsiminiau apie „valstiečius“, kurių pradžią aš matau kaip komiteto ir siekį tapti partija. Ir man atrodo, kad mes turime padėti jiems tapti partija – padėti prisiimti tokius įsipareigojimus, už kuriuos jie būtų atsakingi ilgiau nei iki rinkimų pabaigos. Mes esame atsakingi ne tik už savo ilgaamžiškumą, man atrodo, kad mes turime būti atsakingi ir už partinės sistemos ilgaamžiškumą“, – sakė konservatorių lyderis.

„Valstiečių programa ko gero yra vienas iš tų įrodymų, kai komitetas virsta partija: mokesčių politika, kurią sunku apibrėžti, finansų ministras, kuris prisipažįsta esantis liberalas, komiteto pirmininkas, kuris pasako, kad yra tikrasis kairysis. Ir visa tai supinta programoje, kuri niekaip nedera“, – pridūrė G. Landsbergis.

Konservatoriai kovą vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo pirmi su 16,05 proc. rinkėjų balsų, kaip ir gegužės mėnesio Europos Parlamento rinkimuose (18,67 proc.), kuriuose laimėjo tris mandatus iš vienuolikos.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose konservatorių iškelta kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį turą, tačiau jame nusileido nepriklausomam kandidatui Gitanui Nausėdai.

Visuomenės apklausos rodo, kad TS-LKD pirmauja reitingų lentelėse su maždaug 17 proc. gyventojų parama. Konservatoriai yra didžiausia Seimo opozicinė frakcija, turinti 35 narius.

Pasirinko kandidatus rinkimuose

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje pasirinko kandidatus rinkimuose į laisvas vietas Seime.

Sostinės Žirmūnų apygardoje bus keliama Vilniaus miesto tarybos narės Paulės Kuzmickienės kandidatūra, Gargždų – buvusios konservatorių kandidatės į Klaipėdos rajono mero postą Rasos Petrauskienės kandidatūra, Žiemgalos – partijos paramos paprašiusi nepriklausoma kandidatė Rūta Bilkštytė.

„Tai tinkamiausi kandidatai. Turbūt kiekvienas turi savo stiprybių ir tinkamumo būtent toje apygardoje“, – žurnalistams sakė partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jis teigė, kad į Žirmūnų apygardoje buvo svarstoma ir Vilniaus vicemero, konservatoriaus Valdo Benkunsko kandidatūra.

„Buvo tokių diskusijų, bet ponas Benkunskas yra vicemeras ir yra apsisprendęs tęsti tas pareigas“, – teigė konservatorių lyderis.

Anot G. Landsbergio, partija šiems rinkimams yra tinkamai pasiruošusi, tačiau prognozuoti sėkmės juose partijos lyderis nesiėmė.

Rinkimai į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose vyks rugsėjo aštuntą dieną.

Balandį už konservatorius būtų balsavę 17,3 proc. respondentų, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Kovą ši partija buvo gavusi 18,6 proc. apklausos dalyvių balsus.

Antroje vietoje lieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Balandį juos palaikė 15,2 proc., kovą – 16,9 proc. respondentų.

Trečią vietą reitingų lentelėje užima partija „Tvarka ir teisingumas“, ją balandį palaikė 7,7 proc., kovą – 7,5 proc. apklaustųjų.

Už Liberalų sąjūdį balandį būtų balsavę 7 proc., prieš mėnesį už jį balsus būtų atidavę  5,8 proc. respondentų.

Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai balandį turėjo 5,2 proc. apklausos dalyvių palaikymą, kovą – 6,5 procento.

Nuo jų nedaug atsilieka ir Gedimino Kirkilo vadovaujami „socdarbiečiai“, už juos balandį būtų balsavę 4,6 proc., kovą – 3,7 proc. apklaustųjų.

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą balandį būtų balsavę 4,5 proc. respondentų (kovą – 4 proc.), už Lietuvos centro partiją – 3 proc. apklaustųjų (kovą – 3,3 proc.).

Kad patektų į Seimą, partija turi įveikti 5 proc. rinkimų barjerą.

Anot apklausos, 17,5 proc. respondentų balandį būtų nebalsavę, dar 10,7 proc. nežinojo, už ką balsuoti.

Tyrėjai balandžio 17-26 dienomis visoje Lietuvoje apklausė 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Tyrimo rezultatų paklaida sudaro 3,1 procento.

„Nerimą kelia partinės sistemos trapumas ir it kokias marionetes partijas susikuriantys koncernai. Įkurta viena užtušuota partija, suskaldyta kita užtušuota partija, ir greit nesibaigsiantis teismo procesas, kuris žemyn jau dabar tempia visą politinę sistemą“, – šeštadienį partijos suvažiavime kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis.

Anot jo, nerimą taip pat kelia valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“.

„Ši koncernui priklausanti partija nenori, kad Seimas užduotų klausimus apie žemės ūkį, todėl jų kontroliuojama Seimo dauguma ir balsuoja prieš tokį tyrimą. Šiam partiniam koncernui nereikia, kad būtų pakeistos didelių žemės sklypų apmokestinimo taisyklės, todėl frakcija balsuoja prieš. Jei tai nėra interesų atstovavimas už pinigus, tai tik laiko klausimas, kada ir kiti didieji koncernai, pasimokę iš tokio sėkmingo projekto, susikurs savo partijas. Yra padorių žmonių didžiausioje frakcijoje. Tikiuosi, kad jie išdrįs atsistoti Lietuvos pusėje“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Konservatorių lyderio teigimu, neramina ir bandymai keisti Lietuvos geopolitinę kryptį.

„Rusija buvo, yra ir kol kas liks strategine grėsme Lietuvos saugumui. Bet kokį atsitraukimą nuo šios pozicijos traktuoju kaip Lietuvos saugumo interesų išdavystę. Neturi būti nė menkiausios prielaidos dvejonei, kad tai yra principinė mūsų visų principinė pozicija, raudona linija, kurios peržengti – nevalia. Lietuvos tikslas – vakarietiška, demokratinė Rusija. Ir užsienio politikos priemonės turi būti orientuotos būtent į tai, o ne į neva pragmatišką bendradarbiavimą su korupcijos ir agresijos caro Putino valdoma Rusija“, – sakė G. Landsbergis.

Jis paragino Lietuvą imtis iniciatyvos ir suburti Europoje bendrų tikslų ir vertybių vienijamą valstybių koaliciją.

„Lietuva 2001-aisiais prisijungė prie JAV. Šiandien siūlau patiems siūlyti Europai tokią koaliciją ir pakviesti prisijungti tuos, kurie trokšta to paties, kaip ir mes. (...) Tikiu, kad mūsų pasirinkimą būti drauge su partneriais Vakaruose liudija ir tokie veiksmai, kaip Magnitskio įstatymo priėmimas, tikiu, kad Lietuva gali burti Europoje Magnickio valstybių koaliciją“, – vylėsi G. Landsbergis.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu konservatoriai, aplenkę valdančiuosius „valstiečius“, yra populiariausia partija šalyje. Jiems savo balsą žada apie 17 proc. apklausų dalyvių.

Parlamente TS-LKD turi antrą pagal dydį frakciją, jai priklauso 31 narys. Partija turi apie 14,5 tūkst. narių.

Kritika R. Karbauskiui

Ilgametis konservatorių vadovas, pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis kaltina dabartinį Seimą esant priekaištingos reputacijos valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio interesų konflikte.

„Natūralu, kad kolūkis negali balsuoti prieš faktinio pirmininko interesus. Šis giriasi niekad neturėjęs interesų konflikto, nebent gausiu atminties konfliktu. Bėda, kad visas Lietuvos Seimas sėdi savo priekaištingos reputacijos faktinio pirmininko interesų konflikte. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žemės nuosavybių jovalas nesvarstytinas. Jovalas, mat, skirtas jį srėbti“, – šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavime kalbėjo V. Landsbergis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šią savaitę konstatavo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis laiku nedeklaravo keturių sandorių: tris pinigines dovanas sūnums, akcijų pirkimą iš „Agrokoncerno“.

Pernai pavasarį VTEK paskelbė, kad R. Karbauskis pažeidė įstatymą, pavėluotai deklaravęs namo statybai Ispanijoje imtą paskolą, taip pat žmonos sandorį perkant automobilį iš jos pačios vadovaujamos Ispanijos įmonės „Corporation Mobiliaria del Baltico“.

V. Landsbergis taip pat ragino susitelkti blokuojant netoli sienos su Lietuva Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę.

„Telkime Europos Sąjungą mūsų gyvybinei ir išlikimo užduočiai – blokuoti ir atstumti Astravo šmėklą. Jei šiuo klausimu iš esmės apie 10 metų valstybiškai miegam, balsavom net už pabaisos finansavimą, tai tautiniai drabužėliai perspektyvoje virsta įkapėmis. Būkime eurotautininkais ir nesižavėkime savojo tautinio Seimo kolūkiu“, – sakė V. Landsbergis.

Baltarusija netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, stato Astravo atominę elektrinę. Lietuva nuolat kaltina Minską, kad jėgainė statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų.

Priėmė rezoliucijas dėl partijos laikysenos

Opozicinė konservatorių partija šeštadienį Vilniuje vykusiame suvažiavime priėmė rezoliucijas dėl strateginės partijos laikysenos reaguojant į kylančius iššūkius.

„Tai – vienas svarbiausių partijos dokumentų per ilgą laiką. Atėjo laikas atsakyti į klausimus sau patiems, Lietuvos žmonėms ir partneriams Vakaruose“, – šeštadienį partijos suvažiavime kalbėjo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, pristatydamas Europai skirtą rezoliuciją.

„Tai rezoliucija, kuria bandome pasakyti aiškų dalyką – kad Lietuva gali geriau. Tai yra pagrindas tam, kad Lietuvos žmonės neprarastų vilties, kad Lietuvoje reikalai gali taisytis. Mano įsitikinimu, viena didelės emigracijos priežastis, kad žmonės, kurie patiria nepriteklių, netiki, kad reikalai gali keistis į gerą“, – pristatydamas Lietuvai skirtą dokumentą kalbėjo konservatorius Andrius Kubilius.

Suvažiavimas taip pat patvirtino naujus partijos įstatus, pakeista kandidatų prezidento, dalies savivaldybių merų rinkimuose kėlimo tvarka – už juos galės balsuoti ir partijai nepriklausantys žmonės.

„Sustabdau dalyvavimą centrinio rinkimų štabo veikloje“, - partijos kolegoms rašė J. Razma, kurį cituoja naujienų portalas delfi.lt.

Politikas BNS atsisakė detaliau komentuoti situaciją.

„Aš uždarų vidinių sprendimų nekomentuoju, atskiro štabo nario funkcijų nereikia sureikšminti, tai darbinės funkcijos, nemanau, kad tai verta atskiro komentaro. Vidinių partijos dalykų aš nekomentuoju, nei patvirtinu, nei paneigiu“, – BNS ketvirtadienį sakė Jurgis Razma.

Pasak delfi.lt, J. Razma pasitraukė kilus nesutarimams dėl agitacijos partijos viduje, o šį sprendimą pranešė trečiadienį vykusiame prezidiumo narių pasitarime.

J. Razma yra konservatorių frakcijos Seime seniūno pirmasis pavaduotojas.

Buvęs konservatorių vedlys Vytautas Landsbergis nėra įsitikinęs, kad partija neatgręš nugaros rinkimuose į Europos Parlamentą pasišovusiam dalyvauti jo anūkui Gabrieliui Landsbergiui.

Vyriausybės kanceliarijoje patarėju dirbančio 31 metų G.Landsbergio kandidatūrą į Europos Parlamento narius iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Antakalnio skyrius, rašo delfi.lt

V. Landsbergis pabrėžė, kad Tėvynės sąjungos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą dar svarstys ir reitinguos partijos taryba: „Jeigu patvirtins, galbūt sąraše jis ir bus. Bet kurioje vietoje jis bus tame sąraše, ar bus toliau reitinguojamas, ar ne – viskas dar likimo rankose.“

Politikas mano, kad Gabrielius jam apie tai pranešė jau apsisprendęs. „Palinkėjau jam sėkmės“, – nusijuokė politikos veteranas. V. Landsbergis oficialiai nėra paskelbęs, kad nedalyvaus rinkimuose, bet yra užsiminęs, jog svarsto tokią galimybę.