„Vienas iš esminių šio Seimo prioritetų – kokybiška teisėkūra, tai deklaravau ir tapdama Seimo pirmininke. Dvi iš trijų įsigaliojančių Konstitucijos pataisų būtent ir priimtos siekiant ištaisyti anksčiau padarytas klaidas. Kalbu apie pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų ir panaikinto nuolatinio apribojimo eiti pareigas po konstitucinių sankcijų“, − pažymi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo vadovės, pataisa, leidžianti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, – tai kartu su pilietišku jaunimu įgyvendinta iniciatyva, suteikianti daugiau galimybių pilietiškiems suaugusiems žmonėms.

„Ji leidžia realiai pajusti rinkimus, dalyvaujant juose kaip kandidatui, o ne pagalbininkui. Ir suvienodina sąlygas, nes net į Europos Parlamentą galėjo kandidatuoti jaunesni nei į Lietuvos Respublikos Seimą. Kuo daugiau jaunimui suteikiame galimybių išreikšti save politinėje veikloje, tuo aktyvesnė bus visuomenė, o aktyvi pilietiška visuomenė yra demokratijos pagrindas“, − pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen.

Įteisinti tiesioginiai merų rinkimai

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Tokiu būdu Lietuvos gyventojai ir toliau išlaikys teisę savivaldybių vadovus rinkti tiesiogiai.

Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinta, kad savivaldybių merus ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Po sprendimo Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Seimas ėmėsi svarstyti naują merų įgaliojimų modelį, pagal kurį savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą. „Vilmorus“ apklausa, vykdyta 2021 m. balandžio mėn., atskleidė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų manymu meras turi būti renkamas tiesiogiai.

Kandidatuoti į Seimą – nuo 21 metų

Seimas priimta Konstitucijos pataisa sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų.

Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.

Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos parlamente dirba tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų.

Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.

Panaikintas nuolatinis apribojimas užimti pareigas

Seimas taip pat papildė Konstituciją nauja nuostata ir panaikino nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas pritaikius konstitucines sankcijas. Ji atveria kelią nuo prezidento posto nušalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario pareigų.

Taip Lietuvos parlamentas įgyvendino Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Pagal priimtą pataisą, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, galės užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo Seimo sprendimo dėl pašalinimo ar mandato panaikinimo bus praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Už tokią pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

„Žvelgiant į visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį turbūt būtų sunku rasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį kaip tiesioginiai merų rinkimai. Tiesiogiai renkant merus, savivaldos politika tarsi atgimė, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą ir tai, aišku, daro įtaką ir politikų veiksmams bei jų kokybiškam valdymui“, – ketvirtadienį sakė Seimo Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.

„Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus“, – tvirtino opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni ir kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus.

Anot jo, Seimas dar priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur būtų nustatyti nauji merų įgaliojimai.

KT pripažino neteisėtais

Priimtoje Konstitucijos pataisoje numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir kad merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyksta nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje iki šiol buvo numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai.

Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir jau parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.

Priimti visus įstatymų pakeitimus būtina iki rugsėjo, kol neprasidėjo kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų politinė kampanija.

Projekte – stiprus meras

Konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad darbo grupės parengti įstatymų projektai dėl naujų merų ir tarybos įgaliojimų turėtų būti Seime registruoti kitą savaitę.

Trečiadienį naujas modelis pristatytas Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimo delegatams.

„Meras bus stipresnis, meras nebus juostelių karpytojas, meras bus tikras savivaldybės ūkininkas, atsakingas už viešojo administravimo klausimus, už viešojo administravimo įgaliojimus, ir tai bus tikai stipresnis meras“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Vyšniauskas.

Darbo grupei vadovavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tvirtino, kad meras taps reikšminga figūra Lietuvoje.

„Meras tampa reikšminga figūra Lietuvoje, jis priklausys tai ES šalių grupei, kur tiesiogiai renkamas meras įvardijamas kaip stiprus, tai yra jis formuos tarybos darbotvarkę ir pirmininkaus tarybos posėdžiams“, – teigė parlamentaras.

Pagal projektą, savivaldybės taryba savo pirmininko neturės, jos posėdžiams vadovaus, sudarys darbotvarkę meras, tačiau jis negalės balsuoti.

„(...) tačiau jeigu meras atsistatydina, yra pašalinimas iš pareigų ar piktybiškai nevykdo jam pavestų funkcijų, taryba gali išsirinkti, kol bus išrinktas naujas meras, pavaduojantį merą. Pavyzdžiui, meras nešaukia tarybos posėdžio, praėjo trys mėnesiai, taryba gali susirinkti ir tam kartui išsirinkti pirmininkaujantįjį“, – aiškino S. Šedbaras.

„Mūsų tikslas buvo padaryti taip, kad vieni be kitų negalėtų gyventi ir negalėtų trukdyti vieni kitiems darbuotis“, – sakė jis.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad meras taps tikru savivaldybės vadovu, atsakingu už tai, kas nuveikta ir kas nepadaryta.

„Jeigu dabar meras karpo juosteles, yra savivaldybės vadovas, bet jeigu nori, jeigu jam taip patogu, gali perkrauti atsakomybę ant administracijos direktoriaus, administracijos pečių, tai dabar meras tampa vykdomąja valdžia ir jau jis atsakys, kaip įgyvendinamas biudžetas, kaip tvarkomi bendruomenės reikalai, tvarkomi kiemai, šluojamos gatvės, kaip parkuojami automobiliai. Šiuo atveju atsakomybė padidėja“, – sakė S. Šedbaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei tarybos nariu, meru galės būti renkamas tik Lietuvos pilietis.

Projekte numatyta, kad meras galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams. Vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo. Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sakė, kad darbo grupės parengtas projektas yra kompromisinis ir tenkina visas partijas.

„Šiandien pasiektas toks sutarimas, kuris, galima pasakyti, praktiškai tenkina visą Seimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis tvirtino, kad dar bus rimtų diskusijų dėl savivaldybių tarybų rinkimų pakeitimo bei rinkimų komitetų teisių ir pareigų.

„Čia yra dar daug nesutarimų, manau, kad diskusijos bus labai rimtos. Bet principiniai sprendimai yra padaryti“, – sakė jis.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.

„Ypatingai keistai nuskambėjo vieno įtakingo konservatoriaus pareiškimas, esą merai apskritai nereikalingi, o vadovauti savivaldybėms galėtų tarybos pirmininkai. Artėjant antrajam balsavimui tenka pripažinti, kad konservatoriai lieka neprognozuojami“, – nusivylimo neslepia socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.

Vis dėlto parlamentaras nepraranda vilties, kad už Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių mero rinkimų vieningai balsuos visos frakcijos.

Konstitucijos nuostatų pakeitimui reikalingi 94 balsai „už“. Anot E. Sabučio, tai – vienas svarbiausių balsavimų Seimo pavasario sesijoje.

„Iki kitų savivaldos rinkimų liko mažiau nei metai. Erdvės ir laiko manevrams tiesiog nebeliko. Sprendimą privalome priimti ketvirtadienį“, – įspėja socialdemokratas.

Parlamentaro manymu, Seimo nariai turėtų įvertinti ir tai, kad dėl šio balsavimo Lietuvoje laikinai stabdoma nepaprastoji padėtis – viskas tam, kad būtų galima pakeisti Konstituciją ir „pagaliau deramai įteisinti tiesioginius merų rinkimus“.

Todėl kai kurių konservatorių ir toliau sėjamas dvejones socialdemokratai vertina kaip „politinio nebrandumo“ požymį.

Pasak E. Sabučio, darbo grupėje buvo priimti kompromisiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta steigti naujas vadovaujančias pareigybes, vengiant savivaldoje įteisinti dvivaldystę. „Siekėme sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri sustiprintų mero instituciją, išlaikytų savivaldos tradicijas ir, svarbiausia, atlieptų rinkėjų lūkesčius“, – teigia E. Sabutis.

Nepaisant konservatorių „paskutinės minutės išsišokimų“, E. Sabutis tikisi, kad Seimas ketvirtadienį „išsiųs aiškią žinutę tiek besiruošiantiems kandidatuoti, tiek savivaldybių gyventojams – meras bus renkamas tiesiogiai. Ir turės daug daugiau svertų vykdyti savo rinkimų pažadus ir politinę programą“.

„Didesnė galia reikš ir didesnę atsakomybę savo rinkėjams. Gyventojai žinos, ką renka, ko tikėtis – ir matys, kaip meras vykdo savo rinkiminius įsipareigojimus. Tvirtesnis, įgijęs realius instrumentus ir labiau atskaitingas rinkėjams – tokį merą jau per kitus rinkimus turėtų galimybę išsirinkti savivaldybių gyventojai“, – linki Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime planuojamas antrasis lemiamas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri įteisins tiesioginius merų rinkimus.

Šių metų sausio 18 d. Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus vieningai balsavo 130 Seimo narių. 

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.

„Iš tikrųjų vakar buvo susitikimas su skirtingų frakcijų atstovais, nėra prieštaraujančių tam Konstitucijos pakeitimui, atrodo, kad yra rastas kompromisas. Bet, aišku, kai reikės svarstyti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame bus apibrėžta konkrečiai, kaip atrodo visa ta mechanika, dizainas, kas ką veikia, kas ką vetuoja, kalbat apie savivaldybės tarybos darbą, ten bus niuansų vienas kitas“, – Žinių radijui teigė V. Mitalas.

Seimo vicepirmininkas mano, kad sutarimas dėl vietos savivaldos įstatymo taip pat bus surastas ir artimiausi savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks tiesiogiai.

„Iš esmės pats modelis iš skirtingų partijų atstovų suburtoje darbo grupėje yra sutartas, tai aš tikrai manau, kad tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje bus ir 2023, artimiausiu metu jie išliks, tos galios arba valdymo modelis liks gana panašus į tai, ką mes turėjome ir prie ko buvome įpratę. Gaila, aišku, kad anksčiau tai nebuvo padaryta, bet geriau vėliau negu niekad“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad Seimas ketina laikinai stabdyti nepaprastosios padėties klausimą, kad galėtų būti priimti trys konstituciniai įstatymai, tarp kurių – klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų. Seimo pirmininkės teigimu, po balandžio 20 d. vyksiančio balsavimo dėl Konstitucijos pakeitimų, nepaprastąją padėtį bus siekiama pratęsti.

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

„Kito ketvirtadienio darbotvarkė patvirtinta, joje yra trys balsavimai dėl Konstitucijos, tai reiškia, kad nepaprastosios padėties  klausimas turės būti bent trumpam sustabdytas, turės būti paliktas bent nedidelis langas, kad būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ji galioja iki balandžio 20-osios imtinai.

Seimo pirmininkė prognozavo, kad nepaprastoji padėtis po balsavimų dėl Konstitucijos bus pratęsta.

„Dėl nepaprastosios padėties kitą savaitę bus priimtas sprendimas, bet aš prognozuočiau, kad ją reikės tęsti pabalsavus dėl Konstitucijos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl nepaprastosios padėties Seime sustojo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių metų rinkimų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

Mes esame keblioje padėtyje, nes tiesioginiai merų rinkimai, kiti Konstitucijos pakeitimai taip pat labai svarbūs, ir mes privalome juos išspręsti. Jei darysime neišvengiamą (nepaprastosios padėties) pertrauką, ji bus labai trumpa.

Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau šiuo metu negali balsuoti dėl priėmimo. Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Parlamento vadovė tvirtino, kad frakcijos iš principo sutaria dėl tiesioginių merų įteisinimo ir tikėjosi, kad kitą ketvirtadienį balsų nepritrūks. Konstitucijos pakeisti reikia, kad per abu priėmimus už ją balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

„Mano žiniomis, dėl principo, dėl modelio iš esmės sutarta, kitą savaitę antradienį dar kviečiu visų frakcijų seniūnus, kad dar kartą pakalbėtume apie Konstitucijos keitimą. Šį Konstitucijos pakeitimą rengiau aš ir labai tikiuosi, kad tas nusiteikimas įteisinti tiesioginius merų rinkimus būtų išsaugotas. Tikiuosi, kad ketvirtadienį nepritrūksim balsų, nes žinom, kad Lietuvos gyventojai laukia tokio Seimo sprendimo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Klausiama, ar nėra pavojinga stabdyti nepaprastąją padėtį kaimynystėje vykstant karui, parlamento vadovė sakė, kad Konstituciją reikia pakeisti artėjant savivaldos rinkimams, bet esant nepaprastajai padėčiai to nebūtų galima.

„Mes esame keblioje padėtyje, nes tiesioginiai merų rinkimai, kiti Konstitucijos pakeitimai taip pat labai svarbūs, ir mes privalome juos išspręsti. Jei darysime neišvengiamą (nepaprastosios padėties) pertrauką, ji bus labai trumpa“, – pažymėjo Seimo vadovė.

Seime taip pat balsavimo laukia Konstitucijos pataisos dėl amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Rengiamame projekte numatyta, kad meras būtų vykdomosios valdžios atstovas, jis galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams.

Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.

Ne ilgiau kaip tris kadencijas

Pagal projektą, savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.

„Nuspręsta siūlyti Seimui apsispręsti, kad taryba dirba savo atstovaujamąjį darbą, tačiau kasdienę tarybos veiklą organizuoja meras. Jis sudaro tarybos darbotvarkę, jis veda tarybos posėdžius, pasirašo tarybos nutarimus“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė vienas iš darbo grupės narių socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Anot jo, tokiu atveju „nei taryba nenutolsta nuo mero, nei meras nutolsta nuo tarybos“.

„Meras nebus tarybos narys, nebus tarybos pirmininkas ir tikrai negalės balsuoti dėl tarybos sprendžiamų klausimų“, – pabrėžė parlamentaras.

Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

„Meras tikrai jausis tvirčiau, nes būtent merui bus pavestas biudžeto parengimas, taip pat vykdymas, ir atskaitomybė. Kalbant paprasčiau meras perims dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir meras taps įgalintas vykdyti tarybos sprendimus“, – sakė E. Sabutis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Konstituciniam Teismui pasisakius, kad reikia nustatyti, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti mero pareigas, darbo grupė siūlo, jog tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.

Turėtų veto teisę

Merui taip pat norima suteikti panašų įrankį, kokį dabar turi prezidentas – vadinamąją veto teisę.

„Meras argumentuotai galės grąžinti tarybai pakartotinai svarstyti jos priimtus sprendimus, jei su jais nesutiks“, – sakė E. Sabutis.

Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, meras galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.

Meras nebus tarybos narys, nebus tarybos pirmininkas ir tikrai negalės balsuoti dėl tarybos sprendžiamų klausimų.

„Matome, kad mero galios tikrai sustiprėja kaip vykdomosios valdžios atstovo. Tai gerai, kadangi žmonės žinos, ko tikėtis iš naujai išrinktos valdžios, iš mero“, – per spaudos konferenciją sakė kitas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Tuo metu darbo grupei priklausantis konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS teigė, kad dėl mero galių ir jo kontrolės mechanizmo dar bus diskusija, nes dabar „merai galbūt vietomis yra stiproki“.

Naujas vicemerų statusas

Pagal projektą, vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.

„Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties asmens skyrimui vicemeru, meras turi teisę savo sprendimu tą patį asmenį paskirti vicemeru“, – rašoma projekte.

Pagal naują koncepciją, jeigu vicemerai būtų paskiriami iš tarybos narių, jie netektų tarybos nario mandato.

Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių, nes, anot E. Sabučio, daugėja vykdomajai valdžiai priskirtų funkcijų.

„Didžiausias nesutarimas yra dėl vicemerų įgaliojimų. Didžiausias klausimas, kiek ir kokia apimtimi jie galės pavaduoti merus“, – teigė Seimo narys.

Kol kas darbo grupės narių nuomonės skiriasi ir dėl administracijos direktoriaus atsakomybės ribų.

Opozicija galėtų turėti lyderį

Projekte numatyta nauja pareigybė savivaldybės taryboje – opozicijos lyderis.

„Kol kas nesutariama dėl jo pareigų funkcijų, pareigų arba teisių, bet sutariama, kad toks asmuo iš opozicijos turėtų atsirasti ir turėtų padėti opozicijai savivaldybių tarybose vaidinti didesnį vaidmenį“, – tvirtino socialdemokratas.

Anot projekto, juo galėtų tapti ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos narių, priklausančių tarybos mažumai, išsirinktas asmuo.

E. Sabutis tvirtino, kad naują Vietos savivaldos įstatymo projektą Seimui tikimasi pateikti balandžio antroje pusėje.

Prieš tai, balandžio 21 dieną, planuojama balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius mero rinkimus, priėmimo.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.

„Šiuo metu nepaprastoji padėtis yra numatyta iki balandžio 20-osios. Kaip tik balandžio 21 d. mes galėtume turėti tokį balsavimą“, – Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsta nepaprastoji padėtis. Šalyje galiojant tokiam režimui, negalima spręsti merų rinkimų klausimo, nes tam būtini Konstitucijos pakeitimai.

Opozicija nuogąstauja, kad, vėluojant išspręsti šį klausimą, kyla rizika, kad priimti Konstitucijos pataisas iki 2023 m. neužteks laiko.

Kaip teigė V. Čmilytė-Nielsen, bus įvertintos visos aplinkybės, tačiau, akcentavo ji, tikimasi dar pavasario sesijoje atlikti visus balsavimus dėl konstitucinių pakeitimų.

„Turėsime vertinti visas aplinkybes, bet kaip tik tas terminas būtų išlaikytas, ir balandžio pabaigoje, manau, kad galėtume turėti Konstitucijos pakeitimus – visus balsavimus dėl Konstitucijos pakeitimo“, – sakė Seimo vadovė.

Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

Vis tik, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, nors artėjančioje pavasario Seimo darbotvarkėje prioritetas bus skiriamas Ukrainai ir saugumui, tiesioginiai merų rinkimai taip pat bus vienas iš prioritetinių klausimų.

„Viskas įvertinta, tiesioginiai merų rinkimai tikrai bus vienas iš svarbesnių pavasario sesijos klausimų, atsitraukti nuo jo nė neketinama, balsavimai dėl šio klausimo planuoti balandį. Procedūriniai sprendimai galimi įvairūs, o ar balandį bus nepaprastoji padėtis, pamatysime po kelių savaičių. Tačiau net ir tuo atveju dėliojami tokie variantai, kad tiesioginiai merų rinkimai išliktų, balsavimas dėl jų įvyktų“, – penktadienį Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pridurdama, kad esminiai klausimai ir dabartinėmis sąlygomis nesustos.

Tačiau net ir tuo atveju dėliojami tokie variantai, kad tiesioginiai merų rinkimai išliktų, balsavimas dėl jų įvyktų.

„Visos baimės yra nepagrįstos. Nors dabar politikų dėmesys skirtas Ukrainai, esminiai Lietuvos politiniai, ekonominiai bei socialiniai klausimai taip pat sprendžiami, jie nesustojo“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Lietuvoje dėl Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą vasario 24 d. iki šių metų kovo 10 d. įvesta nepaprastoji padėtis. Dėl įvestos nepaprastosios padėties Seimas negali priimti Konstitucijos pataisų.

Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

Tačiau Seimas rudens sesijoje klausimo spręsti negalėjo dėl pasienyje su Baltarusija įvestos nepaprastosios padėties. Seimo rudens sesijai baigiantis, opozicija pareiškė norą įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų į pratęstą sesiją. Opozicija tokį prašymą grindė nuogąstavimu, kad, šį klausimą nukėlus į pavasario Seimo sesiją, priimti Konstitucijos pataisas iki 2023 m. neužteks laiko.

Pratęstoje rudens Seimo sesijoje įvykus balsavimui, Konstitucijos pataisoms parlamentarai pritarė vienbalsiai.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.

Visgi, nors opozicija tikisi surasti kompromisą, paliekant šiuo metu galiojantį mero statusą, tik apibrėžiant jį pagal Konstituciją, panašu, kad konservatorių užmojis keisti dabartinius merų įgaliojimus nesikeičia. Konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teigimu, dabartiniai mero įgaliojimai netenkina tiek partijos, tiek visuomenės, todėl atsakomybė, ar sėkmingai įvyks antrasis balsavimas ir merai bus renkami tiesiogiai, išlieka opozicijos rankose.

Ragina palikti šiuo metu galiojantį mero statusą

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas tikisi, kad valdantieji dar iki antrojo balsavimo pateiks siūlymus dėl mero įgaliojimų ir dėl to balsavimas įvyks sėkmingai. Kita vertus, socialdemokratas įsitikinęs, kad politinės batalijos vyks ir susitarus dėl mero funkcijų.  

„Diskusijos, kaip ir iki balsavimo, ir po balsavimo vyks, ir aš manau, kad jos vyks dar ir toliau, jau priėmus įstatymą, nesvarbu koks jis būtų. Vis tiek yra skirtingi politiniai požiūriai į merą, ir jie išliks ir toliau. (...) Politinės batalijos dar tik laukia“, – Eltai teigė A. Sysas, kartu pridurdamas, kad tiek valdantiesiems, tiek opozicijai turėtų pavykti surasti kompromisą, ir balsavimas bus sėkmingas.

„Pirmasis balsavimas parodė, kad visi nenori prarasti tiesioginių merų rinkimų. Tas (antrasis balsavimas – ELTA) tikrai įvyks. Bet apie funkcijas čia jau bus tolesnė diskusija ir politinė kova. (...) Deja, mūsų pasiūlymas nebuvo pradėtas svarstyti. Valdantieji pasielgė labai nekorektiškai, paprasčiausiai atmetė mūsų projektą ir paliko visus nežinioje. Tai sudaro galimybę, atėjus laikui, paprasčiausiai politikuoti ir kiekvieną kartą keisti įstatymą“, – valdančiuosius kritikavo A. Sysas.

Vis tiek yra skirtingi politiniai požiūriai į merą, ir jie išliks ir toliau. (...) Politinės batalijos dar tik laukia.

Anot jo, socialdemokratai teigia, kad, net ir pakeitus Konstituciją, mero funkcijos neturėtų skirtis nuo esamų.

„Siūlome palikti tokį merų statusą, koks jis yra šiandien, tik jį įvilkti į konstitucinį ir teisinį rūbą. Tai dabar į konstitucinį rūbą bandoma įvilkti tik tiesioginius merų rinkimus ir toliau paliekama nežinia. Valdančioji dauguma aiškiai nepasako, ar meras bus politikas, ar meras bus ūkvedys, koks nors administracijos vadovas. Tai mes pasisakome visgi už tai, kad žmonės renka politiką, ne ūkvedį. Meras turėtų būti politinė figūra“, – lūkesčius, kaip turėtų būti apibrėžti mero įgaliojimai, išsakė A. Sysas.

Sunkiai įsivaizduojame, kad meras galėtų būti ne tarybos narys

Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis antrina A. Sysui, kurio nuomone, meras turėtų išlaikyti dabartines savo funkcijas.

„Mes sunkiai įsivaizduojame tą modelį, kad meras galėtų būti ne tarybos narys, tą, ką nori dabartinė valdančiųjų dauguma, tokį kaip administracijos vadovą. Mes iš tikrųjų norėtumėme diskusijose, kurios tikiu, kad vyks prieš tą paskutinį balsavimą, laikytis tos pozicijos, kad merą išlaikytume maksimaliai artimą tai pozicijai ir tam santykiui su savivaldybės taryba, koks yra dabar“, – kalbėjo A. Mazuronis, kartu pridurdamas, kad tikriausiai neįmanoma išlaikyti esamo modelio, tačiau jis galėtų išlikti bent jau artimas dabartiniam mero apibrėžimui.

„Suprantu, kad visiškai to padaryti neįmanoma pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tačiau manome, kad reikia atliepti Konstitucinio Teismo išaiškinimą su minimaliais pakeitimais, kiek tik galima nuo dabartinės situacijos“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Visgi, priešingai nei A. Sysas, A. Mazuronis minimalios tikimybės, kad antrasis balsavimas gali būti nesėkmingas, neatmeta.

„Tikimybė (nesėkmingam antrajam balsavimui – ELTA) yra, bet ji nėra didelė. Aš vis tik tikiuosi, kad politinės jėgos turi pakankamai savyje atsakomybės išgirsti visuomenės norą. O visuomenės noras yra vienareikšmiškas ir labai aiškus, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Tai spaudimas iš visuomenės tikriausiai neleis politikams užmigti ant savo norų ar siaurų matymų, tačiau vers visus politikus ieškoti sutarimo ir galų gale jį rasti. Aš duočiau 90 procentų, kad bus rastas sutarimas, o 10 procentų palikime kitokiam scenarijui“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Mes sunkiai įsivaizduojame tą modelį, kad meras galėtų būti ne tarybos narys, tą, ką nori dabartinė valdančiųjų dauguma.

Be to, A. Mazuronis tikisi, kad galutiniai sprendimai dėl mero įgaliojimo ir funkcijų turėtų būti priimti dar iki antrojo balsavimo.

„Manau, kad iki antrojo balsavimo diskusijos turėtų baigtis. Opozicija ne kartą išsakė, kad balsuoja avansu, bet prieš paskutinį balsavimą, kuris bus po trijų mėnesių, mes norime matyti įstatymo projektą su konkrečiomis mero funkcijomis, atsakomybėmis, santykiu su taryba, kad, balsuojant paskutinį kartą, būtų labai aišku, už ką mes balsuojame. Tikimės balsuoti ne aklai tamsiame kambaryje, o jame uždegus šviesą“, – teigė „darbietis“.

A. Vyšniausias: dabartinė situacija netenkina

Nors opozicija tikisi išlaikyti dabartines mero, kaip vykdomosios ir leidžiamosios valdžios atstovo, funkcijas, panašu, kad konservatoriai savo siūlymų keisti neketina ir laikosi pozicijos, jog meras privalo būti tik vykdomosios valdžios atstovas. Anot konservatoriaus A. Vyšniausko, dabartiniai mero įgaliojimai netenkina tiek konservatorių, tiek ir visuomenės.

„Mūsų partija nuosekliai dar nuo 2014 metų, kai buvo įtvirtinti tiesioginiai merų rinkimai, laikosi pozicijos, kad meras turi būti vykdomosios valdžios atstovas. Tai nereiškia, kad jis turi būti administracijos direktorius. Administracijos direktorius turėtų būti jam pavaldus pareigūnas, bet jis turi būti vykdomosios valdžios galva. Tą rodo ir visuomenės nuomonė, ir apklausos, kad žmonės merą mato kaip tam tikrą ūkvedį ar ūkininką“, – kalbėjo A. Vyšniauskas, kartu pridurdamas, kad siūlymai išlaikyti dabartines mero funkcijas konservatorių netenkina.

„Atitinkamai taryba turi turėti savo dinamiką, savo vadovą ir galimybę eiti su valdančiosiomis daugumomis kadencijos metu, nes dabartinė situacija, kai realiai visa savivaldos valdžia ir galia yra vieno žmogaus – mero rankose ir taryba be mero negali nieko padaryti, mūsų netenkina“, – pridūrė konservatorius.

Visgi, nors opozicija nepritaria siūlymams, A. Vyšniauskas teigia, kad per artimiausias diskusijas kompromisas turėtų būti surastas ir atsakomybė išspręsti šį klausimą lieka opozicijos rankose.

„Šita diskusija vyks atskiroje darbo grupėje, ir aš manau, kad mes ten tikrai per tris mėnesius pagrindinius sprendimus rasime. Tiek, kiek mes esame apsikeitę nuomonėmis, yra ganėtinai aišku, kad sutarimą galime rasti, nes ir kolegos opozicijoje pripažįsta tokį labai svarbų dalyką, kad meras negalės būti tarybos nariu“, – teigė A. Vyšniauskas bei pridūrė, kad priežasčių neįvykti antrajam balsavimui nematąs.

„Kodėl opozicija turėtų atsitraukti, aš priežasčių nematau. Žinau, kad valdančioji dauguma, nesvarbu, kas bus sutarta darbo grupėje, palaikys šimtu procentų šitą Konstitucijos pataisą. Tai čia yra opozicijos atsakomybės klausimas, nes Konstitucijos pataisų be opozicijos balsų priimti neįmanoma“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

ELTA primena, kad antradienį Seimas per pirmąjį priėmimą vienbalsiai pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Antrasis balsavimas, galutinai įtvirtinantis pataisas, galės įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.

Visgi opozicija teigė, esą balsavimas vyksta tarsi užrištomis akimis.

Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Visgi Seimas rudens sesijoje negalėjo spręsti Konstitucijos pataisų klausimo dėl pasienyje su Baltarusija įvestos nepaprastosios padėties.

Opozicija pareiškė norą įtraukti Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų į pratęstą rudens sesiją. Opozicija tokį prašymą grindė nuogąstavimu, kad, šį klausimą nukėlus į pavasario Seimo sesiją, priimti Konstitucijos pataisas iki 2023 m. neužteks laiko.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau siūlė, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų būtų balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.

Per pirmąjį priėmimą dėl šios pataisos balsavo 130 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Antras ir galutinis balsavimas dėl jos priėmimo galės vykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Pagal Konstituciją, abiem atvejais pataisą privalo palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Seimo opozicijos atstovai antradienį tvirtino palaikantys tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau kritikavo pačią formuluotę, nes joje nenumatyti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai.

„Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti, tačiau kas po ta idėja slepiasi, tikriausiai vieni valdantieji težino“, – antradienį per Seimo posėdį sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai“, – tvirtino socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą projektą iš Konstitucijos išbraukiama nuostata, jog taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, tuo metu įvedamos dvi atstovaujamos institucijos – taryba ir meras.

Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti.

„Bet Konstitucijoje nebenustatome, kas sudaro vykdomuosius organus ir kam jie atskaitingi“, – teigė J. Sabatauskas.

Anot jo, tokie dalykai turi būti nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme.

Į Konstituciją siūloma įrašyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.

Kitame straipsnyje nurodoma, jog Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai savivaldybių tarybų narius bei savivaldybių merus renka ketveriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Seimo opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą, tačiau dėl to nuomonėms išsiskyrus, nutarta į pagrindinį šalies įstatymą įrašyti tik tiesioginius merų rinkimus.

Mero statusas bus numatytas Vietos savivaldos įstatyme. Jį turėtų rengti Seime sudaryta speciali darbo grupė.

Tiesioginius merų rinkimus į Konstituciją siekiama įrašyti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad jie negalimi nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo.

Pernai balandį paskelbtas nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.