Pagal parlamentaro registruotą pataisą, kandidatas į Seimo narius turėtų pareigą atlikti tyrimą poligrafu, o atsisakius tikrintis apie tai būtų nurodoma Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamuose plakatuose, taip pat rinkimų sąraše.

Kandidatai turėtų atsakyti į klausimus, ar po nepriklausomybės atkūrimo yra pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, taip pat – jo reikalavęs, provokavęs ar priėmęs. Dar vienas privalomas klausimas būtų apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Poligrafo duomenys privalėtų būti paskelbti viešai ir nurodomi kandidato į Seimo narius anketoje.

Pasak P.Gražulio, projekto rengimą paskatino „būtinybė išvalyti Lietuvos politinę sistemą nuo galimai korumpuotų arba valstybei nelojalių piliečių, kurie siekia tapti Seimo nariais“.

Parlamentaras tvirtina, kad projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, o su privalomu poligrafo tikrinimu smarkiai atsisijos kandidatų sąrašai.

„Kas čia yra apklausti kiekvieną, skirsim pusvalandį ir apklausim, gal įsigysim dar vieną kokį poligrafą, bet tai atsipirks. Bet iš tų kandidatų dar liks bent dešimt kartų mažiau, aš galvoju, ar išvis nepritrūks kandidatų į Seimą. Jei tikrintų poligrafu, užduotų klausimą, ar ėmei kyšį, ar žadi imti kyšį, ar ateini vogti, ar ateini valstybei dirbti, gal net to 141 neatsirastų“, – BNS sakė P.Gražulis.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas šią iniciatyvą įvertino skeptiškai, o didinti skaidrumą „tvarkiečiams“ siūlo pradėti patiems nuo savęs – tam ir įstatymų pakeitimų nereikia.

„Pono Gražulio pasiūlymas atrodo kaip priešrinkiminis triukas, populistinis pasiūlymas, kuriuo galima gauti daugiau dėmesio, bet neaišku, ar tai galėtų išspręsti su korupcija susijusias problemas. Toks veiksmas gali sudaryti įspūdį, kad žmonės, kurie atsakinėtų į poligrafo klausimus, būtų skaidrūs, atskaitingi, bet mes puikiai suprantame, kad sukurtume blizgų paviršių, būtų visiškai neaišku, kas slypi už tų žmonių, kurie tinkamai atsakytų į poligrafo klausimus“, – BNS sakė S.Muravjovas.

„Korupcijos esmė yra ta, kad bet kokiam korupciniam veiksme dalyvauja žmonių tinklai, valstybės tarnautojų, verslo, taip pat ir kriminalinio pasaulio žmonės, ir tuo, kad apklausime žmogų, kuris yra paviršiuje, vargu ar išspręstume šiuos klausimus“, – teigė jis.

Pasak S.Muravjovo, didinti skaidrumą – pagirtina iniciatyva, ir „Tvarka ir teisingumas“ galėtų pradėti nuo savęs: skirti daugiau dėmesio interesų deklaracijoms, viešinti susitikimus su interesų grupių atstovais ir t.t.

„Šios priemonės daugelį metų egzistuoja Lietuvos padangėje, jų galima imtis nelaukiant naujų įstatymų ir būtų labai įdomu sužinoti, ar „Tvarkos ir teisingumo“ partija taip ir darys“, – sakė TILS vadovas.

Per pastaruosius Seimo rinkimus 2012 metais juose dalyvavo apie du tūkstančiai kandidatų.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius sutiko pasitikrinti poligrafu, kad baigtų įvairias spekuliacijas. Tiesa, jau kilo abejonių dėl tokio tikrinimo teisėtumo.

Pripažintas nukentėjusiuoju

Dar vasarą viešojoje erdvėje pasipylė rašiniai apie K.Jucevičių, esą per tarpininkus iš advokato Juzefo Kozubovskio jis reikalavo kyšio.

Generalinei prokuratūrai pradėjus tyrimą, FNTT vadovas buvo apklaustas liudytoju, o vėliau pripažintas nukentėjusiuoju. Jis yra pareiškęs ieškinį.

Nors įtarimai nepasitvirtino, pradėtas tyrimas dėl K.Jucevičiaus tinkamumo toliau eiti užimamas pareigas. FNTT vadovui leidimas dirbti su slapta informacija laikinai buvo sustabdytas lapkričio pabaigoje.

Pats K.Jucevičius sakė penktadienį sutikęs su patikrinimu poligrafu, nors pripažino abejojantis jo teisėtumu.

"Nelabai suprantu, ko aš turiu bijoti – nematau jokių grėsmių. Dėl teisėtumo – kitas klausimas. Bet kad nebūtų politikuojama, jog vengiu atsakomybės, nueisiu ir pasitikrinsiu. O teisėta ar neteisėta – ministrui paliekame šį klausimą", – sakė FNTT vadovas.

Vyksta žaidimai

Kai kurie Generalinės prokuratūros pareigūnai vakar stebėjosi, kad melo detektoriumi siūloma pasitikrinti ne įtariamajam, o nukentėjusiajam.

Neoficialiai užsimenama, kad vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis taip gali daryti spaudimą, kad FNTT vadovas pats atsistatydintų. Ministerijos koridoriuose jau ne pirmą savaitę kalbama, kad ministras nepaliks ramybėje K.Jucevičiaus.

"Nesu politinio pasitikėjimo pareigūnas, kaip ministras. Laimėjau atranką, todėl nieko nereiškia, kad kažkas niršta ant manęs", – pasigirdusių kalbų apie ministro nemalonę nesureikšmino FNTT vadovas.

Pageidauja objektyvumo

Patikrinimą poligrafu gali atlikti dvi institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Policijos departamento pareigūnai.

K.Jucevičiaus teigimu, patikrinimas KAM būtų objektyvesnis, nes atliekamas S.Skverneliui nepavaldžių pareigūnų.

"Žinoma, man būtų labiau priimtina, kad būtų nepriklausomas poligrafo tyrimas. Policijos departamentas yra ministrui pavaldi institucija", – sakė K.Jucevičius.

Dvigubi standartai?

Pasak ministro, VRM atliekamas patikrinimas dėl K.Jucevičiaus patikimumo nėra baigtas. S.Skvernelio teigimu, sprendimai dėl K.Jucevičiaus tinkamumo eiti pareigas ir teisės dirbti su slapta informacija bus priimti tik gavus patikrinimo poligrafu išvadas.

"Procedūras atlieka mūsų komisija, kuri yra ministerijoje. Kol kas nieko negaliu pasakyti. Kai bus atliktos procedūros, Centrinė ekspertų komisija suformuos pasiūlymus, tada aš jį pamatysiu ir priimsiu sprendimą. Dabar dar anksti kalbėti", – sakė BNS S.Skvernelis.

2012-aisiais tiriant, kas galėjo nutekinti informaciją apie planuojamą "Snoro" nacionalizavimą, melo detektoriumi buvo patikrinti ankstesni FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas.

Po tyrimų tuometis ministras Raimundas Palaitis juos atleido iš pareigų. Teismai šiuos atleidimus pripažino neteisėtais ir priteisė kompensacijas.

Nepaisant nepalankių melo detektoriaus išvadų, V.Giržadas šiuo metu dirba FNTT vadovo pavaduotoju.

Melo detektorių siūlyta pasitelkti ir kilus skandalui Policijos departamente, kai paaiškėjo, kad kai kurie aukšto rango pareigūnai dar prieš Dąsiaus Kedžio surengtas žudynes galėjo turėti informacijos apie jas. Tokia idėja buvo greitai užmiršta, o kai kuriems pareigūnams leista tyliai pasitraukti. Tada departamentui vadovavo S.Svernelis.

"Kauno dienai" vakar nepavyko išgirsti ministro nuomonės apie galimus dvigubus standartus. Po pietų jis tarnybiniu telefonu neatsiliepė.