Aktyviausiai įtaka buvo daroma dėl Farmacijos įstatymo bei teisės aktų, susijusių su prekybos turgavietėse, loterijų, elektroninių ryšių, tabako ir tabako gaminių reguliavimu.

Nuo 2021-ųjų, kai įsigaliojo pakeistas Lobistinės veiklos įstatymas, registruotų lobistų skaičius išaugo beveik tris kartus – nuo 122 lobistų 2020 metų gruodį iki 330 lobistų šiemet rugpjūtį.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad dėl naujo reguliavimo atsirado daugiau skaidrumo, informacijos apie sprendimų priėmimą.

„Džiaugiuosi, kad naujas lobistinės veiklos reguliavimas įnešė daugiau skaidrumo ir turime daugiau duomenų apie sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, matome, kad tik kas dešimtas politikas ar valstybės tarnautojas yra viešai deklaravęs patirtą įtaką dėl konkrečių teisės aktų“, – pranešime sako I. Kalinauskienė.

Daugiausiai deklaracijų iš lobistų sąrašo paskelbė Lietuvos verslo konfederacija (265 deklaracijas), Lietuvos pramonininkų konfederacija (115 deklaracijų), asociacijos „Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius (83 deklaracijas), Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė (74 deklaracijas), Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas (66 deklaracijas) bei asociacija „Investors‘ Forum“ (66 deklaracijas).

Trys iš penkių registruotų lobistų nepaskelbė nė vienos skaidrumo deklaracijos.

Iš viso, 174 politikai ir valstybės tarnautojai paskelbė po bent vieną deklaraciją. Aktyviausiai tai darė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė (48 deklaracijos), Seimo narys Lukas Savickas (33 deklaracijos), Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (32 deklaracijos), Aplinkos ministras Simonas Gentvilas (28 deklaracijos) bei Seimo narys Andrius Bagdonas (25 deklaracijos). Patirtą įtaką deklaravo trijų savivaldybių (Kaišiadorių raj., Kauno m., Vilniaus m.) atstovai.

Dažniausiai lobistų deklaracijose nurodomi naudos gavėjai – asociacijų nariai. Daugiau nei po šimtą kartų paminėti Lietuvos verslo konfederacijos (179 kartus) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (107 kartus) nariai. 

Jis trečiadienį paskelbė atliktą partijų ir politinių komitetų apklausą apie jų keliamus antikorupcinius tikslus ir prioritetus.

„Panašu, kad politinės partijos ir politiniai komitetai sutaria ir aiškiai supranta, su kokiais korupciniais iššūkiais, korupcinėmis rizikomis per ateinančius metus Lietuvoje turime tvarkytis, – LRT radijui sakė TILS Iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė. – Jie beveik sutartinai, vienbalsiai įvardija kad nepotizmas, tai yra giminių ir bičiulių protegavimas, yra labai paplitusi situacija Lietuvos savivaldoje, taip pat nemažiau paplitęs yra politinių partijų protegavimas ir neteisėtas įtakos darymas“.

Į TILS pateiktą klausimyną atsakė 33 iš 48 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir politinių komitetų.

Nepotizmą kaip labiausiai paplitusią su korupcija susijusią situaciją Lietuvos savivaldybėse įvardijo 30 iš 33 respondentų, politinių partijų protegavimą – 28 iš 33, o neteisėtą įtakos darymą – 25 iš 33.

Džiaugiuosi, kad rinkimų kandidatai aiškiai identifikuoja su korupcija susijusias problemas savivaldybėse ir prisiima atsakomybę dėl jų sprendimo.

„Visgi kur galima įžvelgti šiokį tokį iššūkį, kad nepanašu, kad pagal jų keliamus tikslus galėsime reikšmingai sumažinti šiuos iššūkius“, – pastebi TILS atstovė.

Pasak jos, tikslai, apie kuriuos kalba rinkimu kandidatai daugiausia yra susiję su viešųjų finansų, turto valdymo skaidrinimu, su visuomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą, su savivaldybės įstaigų teikiamų įstaigų prieinamumo, kokybės gerinimu.

„Tačiau yra pasigendama tarp prioritetų didesnio pokalbio, didesnio dėmesio apie geresnį interesų konfliktų valdymą ar efektyvesnę pranešėjų apsaugą“, – pabrėžė ji.

29 iš 33 apklaustų savivaldos rinkimų politinės kampanijos dalyviai didžiausią dėmesį žadėjo skirti gyventojų įtraukimo veiklų metu gautų gyventojų pasiūlymų ir sprendimus dėl jų viešinimui bei skelbti savivaldybių metinius biudžetus ir finansines ataskaitas atvirų duomenų formatu.

27 iš 33 žadėjo bent kartą įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą, 26 iš 33 – viešai skelbti, kokius asmenis ir kodėl savivaldybė skyrė į konkrečių savivaldybės valdomų įmonių valdybas, 24 iš 33 skelbti ilgalaikes darbotvarkes, kuriose nurodoma, su kokiomis interesų grupėmis bei registruotais lobistais susitinka savivaldybės vadovai (24 iš 33).

„Džiaugiuosi, kad rinkimų kandidatai aiškiai identifikuoja su korupcija susijusias problemas savivaldybėse ir prisiima atsakomybę dėl jų sprendimo. Vis tik, kaip matyti iš kandidatų atsakymų, iškelti prioritetiniai antikorupciniai tikslai dažnu atveju neatspindi nurodytų pagrindinių su korupcija susijusių problemų“, – pranešime teigia ir TILS laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.

„Labai norėčiau, kad per ateinančius ketverius metus būtų skiriamas tinkamas dėmesys interesų konfliktų valdymui, veiksmingesnei pranešėjų apsaugai bei didesniam viešųjų pirkimų skaidrumui“, – pabrėžia ji.

Į TILS pateiktą klausimyną rinkimų dalyviai atsakinėjo vasario 13-22 dienomis.

Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas dvylika pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.

TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.

Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.

„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems.

Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.

Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).

Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.

Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.

Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.

Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.

Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.

Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.

Nuo 2018 metų Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miesto, Kretingos, Lazdijų, Panevėžio ir Vilkaviškio rajonų gyventojai bendrai nusprendė dėl 1,04 mln. eurų, pateikę 156 projektus ir išsirinkę 23 geriausias iniciatyvas.

„Dalyvaujamieji biudžetai yra piliečių biudžetai. Tai yra puikus būdas visų mūsų sąmoningumui didinti. (...) Labai norėčiau, kad kiekviena savivaldybė ir mokykla Lietuvoje netrukus turėtų po savo dalyvaujamąjį biudžetą,“ – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Dalyvaujamieji biudžetai yra piliečių biudžetai.

Savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl 7–150 tūkst. eurų vertės iniciatyvų. Kai kurios dalyvaujamajam biudžetui skiria iki 300 tūkst. eurų kasmet.

Savivaldybės teigia, jog dalyvaujamojo biudžeto pagalba sieks didinti piliečių įtraukimo į biudžeto formavimą galimybes, skatins diskusijas miesto plėtros tema, burs bendruomenes, gerins socialinę ir gyvenamąją aplinką bei skatins verslo kūrimą ir dalyvavimą savivaldos veiklose.

Dvi savivaldybės – Klaipėdos miesto ir rajono – rengia dalyvaujamuosius biudžetus ir mokyklose.

Kas devinta savivaldybė (7 iš 60) – Birštono, Biržų, Kaišiadorių, Plungės, Radviliškio, Švenčionių ir Vilniaus rajonų – nenurodė nė vienos gyventojų įtraukimo veiklos.

Devynios iš dešimties savivaldybių teigė, jog nuo 2019 metų pradžios bent kartą siekė įtraukti gyventojus į savivaldos gyvenimą. Jos dažniausiai konsultavosi su gyventojais dėl bendrojo savivaldybės biudžeto, infrastruktūros, pramogų, aplinkosaugos, kultūros, aptarnavimo kokybės savivaldybės įstaigose.

TILS duomenys surinkti pagal rugpjūčio savivaldybių apklausą apie gyventojų galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą bei priemones didesniam gyventojų aktyvumui skatinti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES)  fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Vienos iš „Jonvabalių“ projekto iniciatorių asociacijos atstovė Andželika Rusteikienė, pažymi, kad už 2007-2013 metų finansavimo periodą projektų vykdytojams Lietuvoje jau išmokėta 6,5 mlrd. eurų ES investicijų. Tai sudaro ketvirtadalį metinio šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba apie 2,3 tūkst. eurų vienam šalies piliečiui.

„ES lėšos – tai kiekvieno visuomenės nario mokami mokesčiai. ES investicijos neateina iš niekur, tad visuomenei svarbu žinoti, kur yra naudojamos lėšos, nes tai visų bendras viešasis interesas“, – tikina asociacijos „Investuotojų forumas“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė A. Rusteikienė.

Tačiau panašu, kad visuomenė laikosi kitokios nuomonės:  vasario mėnesį tinklalapį „jonvabaliai.lt“ aplankė daugiau nei 2,2 tūkst. lankytojų,  jo naršymui skyrė vidutiniškai 3,5 minutes. Kovo mėnesį lankytojų skaičius siekė beveik 6 tūkst. Per dieną „Facebooke“ apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, vidutiniškai praleisdami ten apie valandą, o informacijai apie tai, kaip panaudojami mūsų pinigai, per dieną keletą minučių skiria apie 190 žmonių.

Kodėl mums neįdomu?

„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas S. Muravjovas apgailestauja dėl mažo tinklalapio lankytojų skaičiaus ir susidomėjimo tuo, kur panaudojami jų pačių pinigai.

„Žmonės vis dar dažnai nesijaučia savo šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti. Tai,  be abejo, yra problema, nes bet kurioje demokratinėje valstybėje piliečiai turi visas teises pasiteirauti, kas vyksta, gauti atsakymus į dominančius klausimus.

Iš dalies tai yra tarybinis palikimas. Kita vertus, tai yra bet kurios jaunos demokratijos raidos etapas. Iš mūsų vadovaujančių politikų dažnai pasigendu aiškios vertybinės pozicijos, kad skaidrumas yra vertybė ir tuo pat metu priemonė užtikrinti saugesnę, labiau nuspėjamą tvaresnę aplinką bet kuriam iš mūsų“, – kalba S. Muravjovas.

Savo ruožtu A. Rusteikienė teigia mananti, kad gyventojams nebus paskatos domėtis ES finansuojamais projektais, kol apie juos bus pasakojama biurokratine nesuprantama kalba, o informacijai gauti reikės įdėti pastangų, nebus aiškumo, kodėl jiems tai turėtų rūpėti.

„Augantis gyventojų susidomėjimas džiugina. Suprantame, kad esminio pokyčio sukūrimui reikia laiko. Iniciatyvos tikslas yra augti organiškai ir tvariai. Šiuo atveju svarbus gyventojų žinojimas, kad jie gali rasti juos dominančią informaciją, pateiktą draugiška vartotojui kalba ir patrauklia forma“, – pažymi A. Rusteikienė.

Norinčių atvirauti – taip pat ne marios

Lietuvoje ES finansuojami 7902 projektai, prie 2014-ųjų rugsėjį startavusio „Jonvabalių“ projekto yra prisijungę 227 jų. „Tai reiškia, kad gyventojai jau gali išsamiau susipažinti, kaip buvo panaudota 329,8 mln. eurų ES investicijų. Didžioji dalis projektų užpildo maksimalų deklaracijų skaičių“, – kalba A. Rusteikienė.

Paklaustas, ar įmonės, organizacijos yra linkusios prisijungti prie tokių projektų, ar laiko tai laiko gaišimu ir papildoma biurokratija, S. Murajvas sako, kad žmonės papildomą atsiskaitymą vertina skeptiškai.

„Žmonės supranta, kad tai jiems gali kainuoti papildomus kaštus, laiko sąnaudas. Tačiau iš tiesų laiko sutaupoma, kadangi, jei kas nors kreipiasi vienu ar kitu klausimu, nebereikia kas kartą atsakinėti, pakanka turinčiam klausimų žmogui rekomenduoti apsilankyti tinklalapyje“, – aiškina S. Maravjovas.

Lobistinė veikla Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, prižiūrima netinkamai, parodė nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ analizė.

Įvertinus 19 Europos valstybių ir ES institucijų, Lietuvai skirta 50 balų iš 100 galimų, pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

„Lietuva pasirodė geriau nei dauguma ES senbuvių, nes turi atskirą lobistinės veiklos įstatymą, aiškias taisykles dėl interesų konfliktų ir bent jau teoriškus draudimus politikams įsidarbinti su jų buvusia tarnyba susijusiose srityse. Tačiau Lietuva taip pat yra akivaizdus pavyzdys, jog vien įstatymų negana, būtina užtikrinti, kad veiktų teisėkūros pėdsakas, o lobistais būtų laikomi ne nusprendę registruotis asmenys, o faktiškai užsiimantys lobistine veikla“, - pranešime spaudai sakė skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Tarp Lietuvos problemų yra per siauras lobistinės veiklos apibrėžimas, dėl to faktiškai prižiūrima ne lobistinė veikla, o nedidelio registruotų lobistų skaičiaus veikla. Be to, Lietuvoje politikai nepakankamai viešina, kokios interesų grupės bandė daryti jiems poveikį, parodė tyrimas.

Geriausiai tyrime įvertinta Slovėnija (55 balai), prasčiausiai - Vengrija ir Kipras (po 14 balų).

Tyrimas parodė, kad tik 7 iš 19 vertintų valstybių turi lobistinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tai - Austrija, Prancūzija, Airija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija bei Jungtinė Karalystė. Lobistų etikos kodeksai priimti tik Lietuvoje ir Austrijoje.

Tik Latvijoje ir Lenkijoje politikai, teikdami teisės aktų projektus, privalo nurodyti, su kokiomis interesų grupėmis jie konsultavosi ne tik oficialių konsultacijų metu, bet ir prieš jas ar po jų.

Šiuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija Lietuvoje yra įregistravusi 34 lobistus.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako, kad Lietuvoje didelė problema išlieka viešųjų ir privačių interesų derinimas bei smulkioji korupcija.

Pasak V. Gailiaus, Lietuvoje pakanka teisinių priemonių, padedančių kovoti su korupcija, tačiau jos neišnaudojamos. Komisijos pirmininkas sako, kad aktyviau galėtų dirbti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri prižiūri, kaip derinami viešieji ir privatūs interesai.

Anot jo, gyventojų nepakantumas korupcijai ir korumpuotiems pareigūnams auga. Neseniai paskelbtame „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Lietuva nuo praėjusių metų pakilo keturiomis pozicijomis ir yra 39-oje vietoje iš 175 šalių.

Apie tai, kaip kovoti su korupcija šalyje, pirmadienį diskutuos valdžios atstovai. Vyriausybėje taip pat bus apdovanotos geriausios antikorupcinės iniciatyvos.

Lietuvos verslo asociacijos ir institucijos siekia didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą ir kuria iniciatyva „Jonvabaliai“. Pasak iniciatorių, iniciatyva skatins įmones bei organizacijas visuomenei pateikti informaciją apie projektus, jų vykdytojų akcininkus, bet ir atsakyti gyventojams į kilusius klausimus.

„Jonvabalių“ iniciatyvą įsteigė asociacijos „Investors' Forum“, „Žinių ekonomikos forumas“, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

„Ta informacija nemaža dalimi Lietuvoje jau prieinama, dabar mes kalbame apie informacijos prieinamumą vykdymo lygmenyje. (...) Mes labai remiame šią iniciatyvą, nes ji yra kitokio pobūdžio, remiasi savanoriškumu, iniciatyva iš apačios“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, „Jonvabalių“ iniciatyva yra viena pirmųjų ES. Pasak jo, pagrindinis jos principas - pateikti informaciją glaustai ir aiškiai.

„Per daug informacijos gali sukurti kaip tik neskaidrią aplinką, nes jos nesugebėsime suvaldyti. Šios iniciatyvos tikslas - aiškiai, suprantamai pateikti informaciją“, - sakė S.Muravjovas.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba teigė, kad „Jonvabalių“ iniciatyva nuo tokių puslapių kaip Esparama.lt skiriasi tuo, kad pastarasis skirtas pateikti statistiką, o iniciatyva siekiama sudaryti galimybę žmonėms bendrauti su projekto vykdytojais ir klausti to, kas jiems neaišku.

Prie iniciatyvos prisijungusios bendrovės „Ecolotus“ vadovas Martynas Žakevičius teigė, kad gyventojams iniciatyva turėtų supaprastinti galimybes domėtis projektais, nes bus galima stebėti, kas vyksta šalia jų gyvenamosios vietos. Iniciatyvos puslapyje yra žemėlapis, kuriame pažymėti ES lėšomis vykdomi projektai.

„Iš gyventojų, kas yra patrauklu, kiekvienam labai patogu, pasižiūrėti, kas šalia jo vyksta“, - sakė M.Žakevičius.

Iniciatyvos puslapyje įmonės gali pildyti skaidrumo deklaracijas. Pagal pateiktą informacijos kiekį, įmonėms skiriami jonvabaliai, kurie žymį projekto skaidrumą.

Šiuo metu prie iniciatyvos yra prisijungę 21 projekto vykdytojas, bendra jų projektų vertė siekia 325 mln. litų. Tarp vykdytojų yra saldainių gamintoja „Rūta“, „Ecolotus“, Vilniaus, Jonavos, Utenos miestų savivaldybės.

Gegužę, Seimui priėmus įstatymo pataisas, išsiplėtė ratas valstybinėje tarnyboje dirbančių žmonių, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys privalo būti skelbiami viešai. Per du mėnesius komisija taip ir nesugebėjo deklaracijų viešinti, aiškindama tokį neveiklumą techninėmis problemomis. Tačiau buvęs VTEK narys Rytis Juozapavičius teigia, kad dabar komisija neturi aiškaus ir pamatuojamo tikslo, todėl gali tiesiog imituoti veiklą, o norint, kad ji dirbtų efektyviau, būtinos jos darbo permainos.

Dalia Grybauskaitė susiklosčiusią padėtį pavadino beprecedente dirbtine kliūtimi skaidrumui ir viešumui. Šią savaitę Prezidentės nemalonės dėl nevykdomo įstatymo sulaukusios komisijos laikinoji vadovė Gražina Imbrasienė pažadėjo, kad techniniai nesklandumai bus pašalinti iki spalio 1-osios.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas teigia, kad 2014 metų gegužės 8 dieną, priėmus įstatymą, jis įsigaliojo per 5 darbo dienas ir nebuvo numatytas joks pereinamas laikotarpis, kuris paprastai būna numatomas priimant įstatymus.

„Privačių interesų deklaracijų turinys keičiasi su pačiu įstatymu, o deklaracijų formos yra elektroninės. Tiek VTEK, tiek Mokesčių inspekcija derina formas, jos yra jau beveik baigtos. Patvirtinsime taisykles ir viskas atsistos į savo vietas. Tiesiog VTEK pritrūko laiko“, – kalba T. Čaplinskas.

Etikos sargai dar ketvirtadienį kalbėjo ir apie kitas technines kliūtis – esą pristigo laiko, lėšų, darbuotojų ir pakankamo galingumo elektroninio deklaravimo sistemos. Neoficialiai skelbta, kad G. Imbrasienė prezidentei skundėsi nesulaukusi pagalbos iš Mokesčių inspekcijos.

Ši įstaiga jau daugiau kaip dvejus metus etikos sargams ir deklaracijų duomenis administruojančiai vyriausiajai rinkimų komisijai leidžia naudoti savo deklaravimo sistemą. Pastarosios institucijos tokį skundą laiko akibrokštu.

„Buvome susitikę su komisija, ji mus informavo apie įstatymo pakeitimus. Derinome procesus, kad jie ir toliau vyktų sklandžiai“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

„VTEK‘as turi ir kitų problemų – juk girdėjot, ten ir vadovybės klausimas ne iki galo išspręstas, kitos. Manyčiau, kad pačiam VTEK‘ui tikrai reikėjo daugiau aktyviau dirbti šito viešinimo srity“, – mano Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Be kita ko, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kalbėjo, kad sustabdytas ne visų privačių interesų deklaracijų viešinimas, o tik tų asmenų, kurių deklaracijos tapo privalomos gegužę. Tai esą tik nedidelė deklaracijų dalis, tad ir problema nedidelė. Su tokiu požiūriu sutinka toli gražu ne visi.

Reikalinga skubi reforma

„Kalbame apie skaidrumą žmonių, kurie valdo mūsų pačių suneštus pinigus. Atsisakymas ar techninių priežasčių suradimas, kodėl yra neįmanoma pateikti visą informaciją viešai apie privačius interesus, manau, veda priešinga kryptimi, negu norėtume, kurdami gerovės valstybę“, – tvirtina pilietinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ įkūrėjas Tadas Langaitis.

Buvęs VTEK narys Rytis Juozapavičius teigia, kad susidaro įspūdis, jog komisija išsisukinėja nuo tiesioginio darbo.

„Kadaise susitikime su prezidente Dalia išgirdau tokį priekaištą – komisija, cituoju: „nerado savo vietos“. Šiandien reikia konstatuoti, kad tikrai komisija neatidirba mokesčių mokėtojams už tuos pinigus, kuriuos gauna ir reikalinga skubi reforma“, – kalba R. Juozapavičius.

Buvęs tarnybinės etikos komisijos narys ir kovos su korupcija organizacijos „Transparency international“ steigėjas sako, kad dabar komisija neturi aiškaus ir pamatuojamo tikslo, todėl gali tiesiog imituoti veiklą, o norint, kad ji dirbtų efektyviau, būtinos jos darbo permainos.

„Siūlyčiau komisiją sudaryt iš visuomenėje pripažintų, gerbiamų žmonių, kurie galėtų ne tik teisingiau, tiksliau įvertinti, bet ir įvertintiesiems būtų sunkiau ginčytis, tampant komisiją po teismus“, –  rekomenduoja R. Juozapavičius. Tai pat buvęs VTEK narys siūlo išplėsti komisijos sudėtį iki mažiausiai 7 narių.

Nepriklausomas tyrimas parodė, jog svarbiausios Europos Sąjungos (ES) institucijos yra neatsparios korupcijai dėl perdėto pareigūnų pasitenkinimo savimi, sudėtingų taisyklių ir netolygios kontrolės.

Su korupcija kovojanti tarptautinė organizacija „Transparency international“ tvirtina, kad pirmą kartą atliktas toks išsamus tyrimas, kurio metu norėta išsiaiškinti, kaip Europos Komisija, Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos siekia užtikrinti sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitingumo standartus. 244 puslapių ataskaita buvo paviešinta ketvirtadienį.

Pastebėta, kad daugėja slaptų vadinamųjų „trišalių“ (trilogue) susitikimų, kuriuose priimti sprendimai virsta ES reglamentais.

Taip pat paaiškėjo, kad vos viena ES agentūra turi griežtai nustatytą informatorių apsaugos tvarką.

Anot „Transparency International“ pareigūnų, viena svarbi ES institucija, Europos Parlamentas, iš viso atsisakė dalyvauti tyrime.

Remiantis nuomonių apklausos rezultatais, 70 proc. ES piliečių mano, kad ES institucijose esama korupcijos.