Nuspręsta, kad per didžiuosius koncertus tiltelis nebus sukamas dėl to, kad norima išvengti spūsčių.

Policijos pareigūnai rekomendavo, kad prieš didžiuosius koncertus Kruizinių laivų terminale verta nukreipti pėsčiųjų srautus per piliavietę, o ne per pasukamąjį tiltelį.

Gyventojai informuojami, kad tiltelis nebus sukiojamas jau nuo penktadienio 17 val.

Gyventojai informuojami, kad tiltelis nebus sukiojamas jau nuo penktadienio 17 val.

Šeštadienio naktį, 2 val., tiltelis vėl bus įprastoje vietoje.

Juo bus galima vaikštinėti visą šeštadienį, tik vakarop, nuo 17 val., jis vėl bus uždarytas iki 2 val. nakties.

Sekmadienį tiltelis nebus uždaromas.

Pasukamas pėsčiųjų tiltas per piliavietės kanalą yra technikos paminklas. Jis pastatytas 1855 m.

Pasukamas tiltelis – vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje.

Tilteliui pasukti naudojama žmogaus jėga. Jį galima pasukti dviese.

Kaip penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Kaišiadorių rajono tarybos narių pareiškimą apie įtarimus, kad Kaišiadoryse remontuojamo tiltelio darbai galėjo būti dirbtinai padidinti.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkti patvirtinantys faktai, kad 2017 metais atlikus tiltelio remonto darbus Kaišiadoryse, į darbų atlikimo aktą surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Statybų bendrovės tiltelio, jungiančio pėsčiųjų ir dviračių taką prie Girelės tvenkinio, remonto dokumentuose buvo įrašyta daugiau kaip 21,8 tūkst. eurų siekianti suma.

Atliekant tyrimą, kilo įtarimų, kad melagingai įrašyta, jog tiltelio remontui reikėjo panaudoti 2 tonas metalinių lovių, sijų ir kampuočių ar 60 kvadratinių metrų terasinių lentelių. Išaiškinta, kad šių statybinių medžiagų kiekis padidintas beveik dvigubai, o išlaidų suma už tiltelį padidėjo daugiau kaip 6,7 tūkst. eurų.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad realiai tiltelio remonto darbai turėjo kainuoti 15,1 tūkst. eurų.

Tuometiniam statybų bendrovės direktoriui, pateikusiam suklastotus dokumentus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pervedė 6,7 tūkst. eurais didesnė sumą – 21,8 tūkst. eurų.

Kaišiadorių rajono savivaldybei padaryta žala atlyginta ir kelių tūkstančių eurų suma sugrąžinta tik atliekant ikiteisminį tyrimą.

Baigta buvusio bendrovės vadovo baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė teigė, kad statytojai buvo įpareigoję suremontuoti tiltelį.

Atkreiptas dėmesys, kad statiniu važiavo ir statybinė technika. Neatlikę šių darbų, vystytotojai negalėtų užbaigti projekto. Tiltelį suremontuoti planuojama iki Kalėdų.

Kitąmet turėtų startuoti Jono kalnelio atnaujinimas. Rekonstrukciją miesto valdžia planuoja atlikti etapais. Pirmiausia bus imtasi pačių būtiniausių darbų. Didesnę jų dalį numatoma baigti pirmojo etapo metu.

Techniniame projekte yra numatyta atstatyti šlaitą, esantį Kultūros fabriko pusėje, taip pat čia esančią pievą paversti savotiška aikšte, kur vyktų pasirodymai, atsirastų vaikų žaidimų įrenginių, fontanas.

Ne tik ant šlaito, bet ir saloje planuojama įrengti amfiteatro tipo sėdėjimo vietas.

Pirmojo etapo metu taip pat numatoma suremontuoti esamus tiltus, įrengti neįgaliesiems skirtą keltuvą prie evangelikų liuteronų bažnyčios, pėsčiųjų ir dviračių takus.

Antrojo etapo metu žadama pastatyti naują tiltą į salą, sutvarkyti poternas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas paaiškino, kad šios minties atsisakyta dėl per didelės tiltelio įrengimo kainos.

„Įvyko rangos konkursas. Gauti pasiūlymai buvo didesni nei suplanuotos lėšos. Tam buvo nepritarta ir trūkstamais pinigais neprisidėta“, – teigė V.Švedas.

Miestas tilteliui įrengti buvo numatęs 90 tūkst. eurų, įskaitant ir projekto parengimą, o konkurso metu rangovai tiltelį siūlė pastatyti už mažiausiai 115–120 tūkst. eurų. Taigi buvęs laikinasis tiltas per upę netoli Jono kalnelio neatsiras. Anot V.Švedo, negauta nurodymo objektui ieškoti ir kitos vietos.

„Kol kas ir kitiems metams tokios priemonės nėra. Nebent prieš patvirtinant gruodžio mėnesį kažkas atsiras“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, ateityje norima tiltą per upę įrengti greta planuojamos naujos mokyklos šalia Žolynų kvartalo.

Ten pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bus ne laikinas, o stacionarus, todėl tikėtina, kad jį statant bus galima panaudoti tik labai nedaug laikinojo tiltelio, stovėjusio Pilies tilto remonto metu, dalių.

V.Švedo teigimu, šiuo metu iš laikinojo tiltelio tinkamos tik metalinės jo sijos bei kitos detalės.

Po rekonstrukcijos 2009-2010 metais gyvavęs vos penkis metus pasukamas tiltelis vėl prašosi miesto paramos.

Nuolat stringa mechanizmas

Įplaukimo į Pilies uostą pasukamas tiltelis vėl gali būti remontuojamas. Klaipėdos miesto savivaldybė rengiasi atlikti šio tiltelio ekspertizę. Bus bandoma išsiaiškinti, kodėl taip sunkiai sukiojasi tiltelio mechanizmas. Kartais jam pasukti nebeužtenka dviejų vyrų jėgos.

Po tiltelio rekonstrukcijos pirmosios bėdos dėl jo iškilo 2014 metų pavasarį. Jo mechanizmas sunkiai sukinėjosi. Tiltelį eksploatuojanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ pašlifavo ir patepė tiltelio mechanizmą. Jis kurį laiką nebestrigo. Vėliau vėl prasidėjo problemos. Problemos dėl tiltelio prasideda vasarą. Dėl karščio metalas plečiasi, žmonų jėga ir klumpliaračio pagalba sukamo tiltelio mechanizmas ima strigti.

Elektra pakeis žmones

Galbūt po atliktos ekspertizės bus bandoma tiltelio mechanizmą vėl ne tik remontuoti, bet ir elektrifikuoti. Tokie planai jau buvo pateikti 2010 metais. Tačiau tuomet tam pasipriešino paveldosaugininkai. Klaipėdos pilies tiltas įrengtas 1855 metais. Tai vienintelis tokio tipo Baltijos pajūryje iki šių dienų išlikęs pasukamas tiltas, kuris yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą. Tiltelis autentiškas prieškario statinys, todėl siekiama jį išlaikyti tokį, koks buvo pastatytas.
Po tiltelio rekonstrukcijos „Klaipėdos laivų remontas“ bandė gauti lėšų pagal ES paramą, kad elektrifikuotų tiltelio sukinėjimą. Mat nuolat išlaikyti du žmones yra per brangu. To padaryti nepavyko, nes tiltelis priklauso savivaldybei. Jį tvarkyti ir turėtų savivaldybė. Kol tarsi nebuvo didelių vargų savivaldybė nesistengė tvarkyti tiltelio – eksploatuoja jį „Klaipėdos laivų remontas“ ir tegul tai daro toliau.

Kas trikdo tiltelį?

Dabar jau prasidėjo problemos dėl jo sukinėjimo. Savivaldybė sukruto, užsakys ekspertizę dėl tiltelio.

Ekspertai turės įvertinti tiltelio sukimo pavaros būklę, surasti jo sukimo trikdžius, nustatyti, kodėl jie vėl ir vėl kartojasi ir ką reikia daryti, kad tiltelis nebekeltų rūpesčių ilgesnį laiką.

Unikalaus pasukamo tiltelio ilgis yra 21 metras, plotis 4,5 metrų. Jo leistina apkrova numatyta 41 tona. Laikoma, kad vienu metu ant tiltelio kvadratinio metro gali būti ne daugiau kaip du žmonės. Kartais vasarą, kai vyksta renginiai pasukamu tilteliu eina didesnė masė žmonių ir tiltelis atlaiko juos.