Anot jos, nors įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojams vėl grįžti į karjeros tarnautojus, tačiau svarbios pareigos negali ilgą laiką būti laikomos neužimtos.

„Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas turi teisę atkurti turėtą valstybės karjeros tarnautojo statusą. Tačiau, gaila, kad svarbios pozicijos ministerijose lieka neužimtos po pusę metų ir daug daugiau. Tai nėra normali praktika, tai turėtų keistis“, – BNS šią savaitę sakė paskirtoji ministrė.

Jos teigimu, reikia imtis veiksmų, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų.

Mums reikia sustiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo politiką ir Valstybės tarnybos departamento vaidmenį šioje srityje, kad tokios situacijos nesusiformuotų.

„Mums reikia sustiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo politiką ir Valstybės tarnybos departamento vaidmenį šioje srityje, kad tokios situacijos nesusiformuotų“, – teigė J. Šiugždinienė.

Teisės ir administravimo departamentui, kuris veiklą pradėjo spalio 1 dieną, T. Daukantas vadovauja nuo lapkričio 24 dienos, tad nuo departamento veiklos pradžios iki jo paskyrimo praėjo beveik du mėnesiai.

Kadenciją baigiantis švietimo ministras Algirdas Monkevičius BNS teigė pats pasiūlęs T. Daukantui imtis naujų pareigų, nes tai leidžia įstatymas, tačiau neatsakė į klausimą, kodėl iškart nebuvo skelbiamas konkursas į šias pareigas.

T. Daukantas kancleriu dirbo nuo 2016 metų ir šiuo metu laikinai atlieka šias funkcijas, kol paskirtoji švietimo ministrė J. Šiugždinienė paskirs naują kanclerį. Ministerijų kancleriai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Prieš tapdamas kancleriu T. Daukantas buvo valstybės karjeros tarnautojas ir 2003-2015 metais vadovavo ministerijos Teisės skyriui – dabartiniam Teisės ir administravimo departamento padaliniui.

Tuo metu Seimo opozicinių socialdemokratų atstovai ragina A. Monkevičių persvarstyti priimtus sprendimus.

„Vertindamas T. Daukanto kompetenciją, ilgametę darbo patirtį ministerijoje, pasiūliau jam atsisakyti kanclerio pareigų ir ateiti vadovauti departamentui. Tikiu, kad taip bus užtikrintas sėkmingas ministerijos padalinių veiklos tęstinumas“, – BNS pateiktame komentare sakė A. Monkevičius.

Jis teigė, kad departamentas, kuriam vadovauja T. Daukantas, veiklą pradėjo spalio 1 dieną, o rugsėjo 18-ąją jis pasirašė tą nustatantį įsakymą.

A. Monkevičiaus sakė pasiūlęs T. Daukantui užimti šio departamento vadovo pareigas po spalio 1 dienos, o konkurso neskelbė, nes rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, tačiau tiksliai, kodėl neieškojo vadovo, ministras neatsakė.

Vertindamas T. Daukanto kompetenciją, ilgametę darbo patirtį ministerijoje, pasiūliau jam atsisakyti kanclerio pareigų ir ateiti vadovauti departamentui.

„Sprendimas priimtas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, numatančia, kad laisvos pareigos įstaigos viduje gali būti siūlomos užimti tos pačios įstaigos darbuotojui, atitinkančiam kvalifikacinius reikalavimus. Tokiu atveju konkursas neskelbiamas“, – teigė švietimo ministras.

Teisės ir administravimo departamentui T. Daukantas vadovauja nuo lapkričio 24 dienos, tad nuo departamento veiklos pradžios iki jo paskyrimo praėjo beveik du mėnesiai.

T. Daukantas BNS teigė negalintis pasakyti, kodėl konkursas į departamento vadovo pareigas nebuvo paskelbtas.

Švietimo ministras sako, kad struktūriniai pakeitimai ministerijoje atlikti jo sprendimu.

„Pertvarkius ministerijos struktūrą, keli padaliniai buvo sujungti, kiti minėti apjungti į vieną departamentą. Buvo ir kitų ministerijos struktūros korekcijų. Visi struktūriniai pertvarkymai atliekami ministro sprendimu, tvirtinami ministro įsakymu“, – sakė A. Monkevičius.

Seimo opozicija ragina persvarstyti sprendimą

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad sprendimas dėl T. Daukanto įdarbinimo menkina valstybės tarnybą, todėl ragina ministerijos vadovybę tai „kuo greičiau“ persvarstyti.

„Nueinanti valdžia į valstybės tarnybą „kaišioja“ savo žmones, lig šiol užimančius politinio pasitikėjimo pareigas. Iš to, kas skelbiama, akivaizdu, kad ministerijoje specialiai šiam žmogui buvo sukurta vieta: ministerija net negali pasakyti, kada tas naujas departamentas sukurtas“, – teigia J. Sabatauskas.

„Visa tai diskredituoja valstybės tarnybą, kur dirba daug sąžiningų profesionalų, pasitikėjimą užsitarnavusių dėl savo kompetencijos. Ministerijos vadovybė turėtų kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sako jis.

J. Sabatauskas taip pat teigia „negerą nueinančios valdžios praktiką“, kai įdarbinami savi žmonės, matantis ir kitose ministerijose.

„Štai susisiekimo ministras ūmai paskyrė naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. Toks ir panašus kadenciją baigusios valdžios elgesys tik mažina pasitikėjimą valstybe, nors „valstiečiai“ skelbia priešingai. Tai, kas ir kaip yra daroma – didžiulė nepagarba žmonėms, valstybei“, – sako socialdemokratas.

Švietimo ministerija aiškina, kad Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojui atkurti turėtą valstybės karjeros tarnautojo statusą ir užimti pareigas valstybės tarnyboje.

T. Daukantas kancleriu dirbo nuo 2016 metų ir šiuo metu laikinai atlieka šias funkcijas, kol paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė paskirs naują kanclerį. Ministerijų kancleriai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Prieš tapdamas kancleriu T. Daukantas buvo valstybės karjeros tarnautojas ir 2003-2015 metais vadovavo ministerijos Teisės skyriui – dabartiniam Teisės ir administravimo departamento padaliniui.

Pasak J. Sabatausko, ŠMSM vadovų sprendimas politinio pasitikėjimo pareigas einantį kanclerį T. Daukantą be konkurso paskirti ŠMSM Teisės ir administravimo vadovu „menkina visą valstybės tarnybą“.

„Nueinanti valdžia į valstybės tarnybą „kaišioja“ savo žmones, lig šiol einančius politinio pasitikėjimo pareigas. Iš to, kas skelbiama, akivaizdu, kad ministerijoje specialiai šiam žmogui buvo sukurta vieta: ministerija net negali pasakyti, kada tas naujas departamentas sukurtas. Visa tai diskredituoja valstybės tarnybą, kur dirba daug sąžiningų profesionalų, pasitikėjimą užsitarnavusių dėl savo kompetencijos. Ministerijos vadovybė turėtų kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – teigia J. Sabatauskas.

Nueinanti valdžia į valstybės tarnybą „kaišioja“ savo žmones, lig šiol einančius politinio pasitikėjimo pareigas.

Seimo vicepirmininkas J. Sabatauskas priduria, kad negerą nueinančios valdžios praktiką įdarbinant savus mato ir kitose ministerijose.

„Štai susisiekimo ministras ūmai paskyrė naują „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. Toks ir panašus kadenciją baigusios valdžios elgesys tik mažina pasitikėjimą valstybe, nors „valstiečiai“ skelbia priešingai. Tai, kas ir kaip yra daroma, – didžiulė nepagarba žmonėms, valstybei“, – komentuoja J. Sabatauskas.

Kaip skelbia žiniasklaida, ŠMSM kancleris T. Daukantas naujas pareigas – ŠMSM Teisės ir administravimo departamento vadovo – gavo be konkurso, minėtas departamentas ministerijoje įkurtas šiemet.

Minėtas departamentas ministerijoje įkurtas šiemet, tačiau pretendentų jam vadovauti iki šiol nebuvo ieškoma. Ministerijos kancleris T. Daukantas, sako negalįs atsakyti, kodėl. Konkursą į departamento vadovus galėjo inicijuoti pats kancleris arba švietimo ministras.

„Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas turi teisę atkurti turėtą valstybės karjeros tarnautojo statusą ir užimti pareigas valstybės tarnyboje“, – BNS pirmadienį informavo ministerija.

Jos teigimu, konkursas neskelbiamas, nes įstatymas leidžia įstaigos darbuotojams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlyti užimti laisvas pareigas toje pačioje įstaigoje.

T. Daukantas kancleriu dirbo nuo 2016 metų ir šiuo metu laikinai atlieka šias funkcijas, kol paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė paskirs naują kanclerį. Ministerijų kancleriai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Prieš tapdamas kancleriu T. Daukantas buvo valstybės karjeros tarnautojas ir 2003-2015 metais vadovavo ministerijos Teisės skyriui – dabartiniam Teisės ir administravimo departamento padaliniui.

Teisės ir administravimo departamento direktoriaus pareigybė, pasak ministerijos, buvo laisva, iki šiol niekas šių pareigų neužėmė.

Departamentas įkurtas šiemet, vadovo neieškota

Kanclerio funkcijas atliekantis T. Daukantas BNS teigė neprisimenantis, kada tiksliai įkurtas jo vadovaujamas Teisės ir administravimo departamentas, tačiau sakė, kad šiais metais.

„Tiksliai nepasakysiu, bet jis buvo šiais metais įkurtas, nes buvo keli pakeitimai – centralizuotas vidaus auditas ir būtent konsoliduoti teisės ir administraciniai padaliniai“, – sakė T. Daukantas.

„Tiksliai nepamenu, bet jeigu teisingai atsimenu, tai buvo vasarą“, – teigė jis.

T. Daukanto teigimu, konkursas į Teisės ir administravimo departamento vadovo pareigas nebuvo paskelbtas, tačiau jis neatsakė kodėl.

„Negalėčiau atsakyti“, – sakė Teisės ir administravimo departamento direktorius.

Jis tvirtino, kad galimybę atkurti valstybės karjeros tarnautojo statusą ir pretenduoti į pareigas ministerijoje jam leidžia įstatymas.

„Dabar pagal įstatymą aš tokią teisę užsipildyti ir kreiptis dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo turėjau ir tą aš padariau – užpildžiau, kad norėčiau atkurti karjeros tarnautojo statusą ministerijoje pagal mano kvalifikaciją ir turimas žinias“, – teigė T. Daukantas.

Anot jo, paskelbti konkursus į tokias pareigas gali tiek ministras, tiek kancleris, kurio pareigas T. Daukantas eina iki šiol.

Ankstų rytą į Šveicariją išvyko 3x3 ledo ritulininkai Linas Dėdinas, Joris Valčiukas ir Artur Seniut, priešpiet kitu reisu į jaunimo olimpines žaidynes išskrido biatlonininkai Viktorija Augulytė, Kamilė Jakubauskaitė, Luka Mackevičiūtė, Darius Dinda, Lukas Žukauskas ir Domas Jankauskas bei kalnų slidininkai Smiltė Bieliūnaitė ir Vakaris Jokūbas Lapienis.

„Išlydime jaunuosius sportininkus į varžybas, kurios, tikiu, padės kiekvienam tapti dar stipresniu, susirasti draugų. Sportininkų laukia įdomi edukacinė programa, bet varžybos, startai ir finišai – svarbiau. Nugalėkite save, parodykite, ką mokate ir ką galite, parodykite, kad mes ne iš kelmo spirti, kad galime aukštai iškėlę nešti Lietuvos vėliavą ir žiemos jaunimo olimpinėse žaidynėse“, – sportininkams sėkmės svarbiausiose karjeros varžybose linkėjo LTOK prezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė D. Gudzinevičiūtė.

„Pasaulinė žvaigždė buvo maždaug jūsų amžiaus, kai savo rezultatais stebino sporto visuomenę. Kalbu apie Rūtą Meilutytę. Kiekvienas iš jūsų gali būti savo sporto šakos „Rūtos Meilutytės“, siekite to ir jums tai pavyks,“ – jaunimo olimpinę rinktinę motyvavo ŠMSM kancleris T. Daukantas.

Po oficialių kalbų olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė Lietuvos trispalvę įteikė žaidynių atidaryme mūsų šalies vėliavą nešiančiai S. Bieliūnaitei.

„Ačiū už pasitikėjimą, nešti vėliavą – didelė garbė. Aš jaučiuosi varžyboms pasiruošusi labai gerai, tikiu, kad visa komanda pateisins į mus dedamas viltis. Linkiu sau ir visai savo komandai sėkmės“, – sakė prieš metus Lietuvai Europos jaunimo olimpiniame festivalyje atstovavusi kalnų slidininkė S. Bieliūnaitė.

Likę keturi Lietuvos jaunimo olimpinės rinktinės nariai, snieglentininkas Motiejus Morauskas, lygumų slidininkai Eglė Savickaitė, Edvinas Šimonutis ir Irmantas Žilinskas, į Šveicariją atvyks sausio 16 dieną. Mūsų šalies rinktinė sudarys tik 0,1 procento visų dalyvių. Iš viso jaunimo olimpinėse žaidynėse Lozanoje varžysis 1800 atletų iš 75 valstybių.

Jaunimo žiemos olimpinės žaidynių atidarymas vyks sausio 9-ąją. Jau kitą dieną varžybas pradės 3x3 ledo ritulininkai. Visi trys lietuviai pateko į skirtingas tarptautines komandas. Jas sudaro po 11 aikštės žaidėjų ir 2 vartininkus. L. Dėdinas pateko į „Juodąją“, A. Seniutas – į „Rudąją“, o J. Valčiukas – „Mėlynąją“ komandą.

Prie ministerijos patalpų buvo atvykę Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, ekonomistas Justas Mundeikis, tačiau jie nebuvo įleisti, laikantis Švietimo ir mokslo ministerijos lankymo tvarkos, BNS teigė ŠMM kancleris Tomas Daukantas.

„Tvarkoje aiškiai nurodoma, kad asmenys įleidžiami tada, kai yra susitarę su ministerijos tarnautojais, turi leidimus arba dalyvauja ministerijos organizuojamuose renginiuose“, – sakė T. Daukantas.

„Kadangi šitas susitikimas buvo organizuojamas ne Švietimo ir mokslo ministerijos, A. Navickui buvo pasiūlyta organizuoti susitikimą kitoje vietoje“, – pridūrė jis.

A. Navicko profsąjunga žadėjo su ekonomistais aptarti, ar Vyriausybės paskaičiuota suma jos reikalavimams įgyvendinti yra pagrįsta.

Profsąjunga prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybės duomenimis, įgyvendinti šiuos reikalavimus kainuotų apie 300 mln. eurų. Profsąjungos atstovai teigia, tokia suma nepagrįsta.

A. Navickas trečiadienio pavakare LNK Žinioms teigė, kad ŠMM budintys apsauginiai ne tik neįleidžia nieko į pastatą, bet ir neleidžia atsinešti maisto.

ŠMM atstovė Nomeda Barauskienė BNS sakė, kad maisto atsinešti į ministeriją leidžiama.

„Pavakare ministerijoje esantiems pedagogams perduota visa dėžė maisto“, – kalbėjo N. Barauskienė.

Mokytojai ŠMM patalpose yra apie savaitę, o profsąjungos inicijuotas streikas tęsiasi ketvirtą savaitę.

„Spręsime (trečiadienį – BNS) tą klausimą, nes girdime, kas kalbama, kad mes galimai pažeidžiame Susirinkimų įstatymą“, – BNS antradienio vakarą sakė streikuojančios profsąjungos lyderis Andrius Navickas.

Jis teigė, kad trečiadienį profsąjungos atstovai dėl to pasitars ir su policija.

„Manau, kad mes rytoj pranešime spaudai, kaip mes čia matome situaciją“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Manau, kad mes rytoj pranešime spaudai, kaip mes čia matome situaciją.

Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad neįleis į jos patalpas pedagogų, neturinčių leidimų arba nesuderinusių susitikimų, tačiau nesiims iš pastato varyti mokytojų jėga.

ŠMM kancleris Tomas Daukantas pakvietė pedagogus palikti ministeriją su savo daiktais.

Policija teigia, kad nuo praėjusio trečiadienio ŠMM susirinkę mokytojai galimai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, tačiau imtis veiksmų pareigūnai galėtų tik gavę ministerijos pareiškimą.

„Gavę pareiškimą, pradėtume administracinę teiseną, kurios metu įvertintume ministerijos vidinius teisės aktus, atliktume kitus tikslinamuosius veiksmus ir tik po to spręstume dėl administracinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Protestuojanti A. Navicko profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Šios profsąjungos inicijuoti mokytojų streikai dėl rugsėjį įvesto etatinio apmokėjimo ir didesnių algų tęsiasi ketvirtą savaitę.

"Mes baigėme studijas Lietuvoje, tačiau norėjome pamatyti, išgirsti, atrasti, sužinoti ir išmokti kažko naujo", – teigė T.Daukantas, paklaustas apie pasirinkimą išvykti iš Lietuvos.

Duetas sako, kad yra atradęs savo vietą Šveicarijoje, ten užsiima pedagogine veikla ir, žinoma, aktyviai dalyvauja koncertiniame gyvenime.

V.Poškutė užaugo Vilniuje, o T.Daukantas – Klaipėdoje. Abu anksti pasirinko fortepijono specialybę: Vilija – M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Tomas – E.Balsio menų gimnazijoje.

Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jie toliau gilino žinias Ciuricho-Vintertūro aukštojoje muzikos mokykloje Šveicarijoje bei Rostoko aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje.

2000 m. abu pianistai nusprendė groti kartu ir sukūrė fortepijoninį duetą.

Netrukus Vilija ir Tomas laimėjo prizus tarptautiniuose fortepijoninių duetų konkursuose Čekijoje, Italijoje, Šveicarijoje, San Marine. Vienas didžiausių pasiekimų – 2005 m. tarptautiniame ARD muzikos konkurse Miunchene laimėta antroji vieta (pirmoji neskirta). 2011 m. duetas tapo Edvardo Griego tarptautinio fortepijoninių duetų konkurso nugalėtojais.

Pianistai yra koncertavę Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, San Marine, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Azerbaidžiane, Bahamuose, JAV ir Kinijoje. Duetas yra išleidęs net šešias kompaktines plokšteles, pusė jų skirtos kompozitoriaus Camille Saint-Saënso muzikai.

"Mūsų koncerto programa "Muzikinė kelionė dviese" yra labai įvairi, pradedant baroku ir baigiant XX a. Joje yra labai žinomų melodijų, pradedant J.S.Bacho choralais ir baigiant W.A.Mozarto operos "Don Žuanas" arijomis, kurias F.Lisztas perkomponavo dviem fortepijonams. Atliksime ir mažiau žinomus, bet labai vertingus C.Saint-Saënso ir M.Ravelio kūrinius. Labai džiaugiamės būsimu koncertu Klaipėdoje", – apie programą pasakojo Vilija ir Tomas.

Atlikėjai nuoširdžiai kviečia klausytojus prisijungti prie jų kelionės.