Atsiliepė į kvietimą

Kandidatams į prezidentus ėmus rinkti parašus, dabartinis šalies vadovas G. Nausėda rinkėjams pasiūlė žaidimą, kurio prizas – kavos puodelis ir pokalbis.

„Mielai išgerčiau kavos su ja ar juo, kuris už mane pasirašys: 5000-tasis, 7500-tasis, 10000-tasis, 15000-tasis, 20000-tasis. Jeigu būtent Jums pavyko taip pasirašyti, atsiųskite tai fiksuojančią ekrano nuotrauką info@prezidentasnauseda.lt ir pakviesiu Jus susitikti prie kavos puodelio. Nuoširdžiai pakalbėsime ir apie knygas, ir apie krepšinį, ir apie Lietuvos ateitį“, – feisbuke skelbė G. Nausėda.

Tiesa, G. Nausėdos komanda ne iš karto patvirtino, kad būtent minėtas Seimo narys gers kavą su prezidentu, esą dar bent keturi žmonės atsiuntė ekrano nuotraukas, kuriose matyti tas pats pasirašymo numeris. Tuomet G. Nausėdos rinkimų štabo atstovai tikino esą reikės patikrinti, kurie parašai teisingi. Tačiau į susitikimą Kaune galiausiai pakviesti visi, kurie atsiuntė ekrano nuotraukas su G. Nausėdos nurodytais parašų numeriais. Dalis žmonių atėjo su šeimomis.

Atnešė dovanų

Seimo narys T. V. Raskevičius buvo pranešęs, kad jis tapo vienu laimingųjų, pasirašiusių už G. Nausėdą 15000-uoju numeriu, todėl mielai su juo išgers kavos. „Kavą geriu su pienu, be cukraus. Susitikimo metu picos valgyti nereikės, nebent prezidentas pageidaus. Aš vaišinu“, – socialiniame tinkle rašė parlamentaras, pridūręs, jog jam svarbiausios temos, susijusios su žmogaus teisėmis, partnerystės įstatymu.

Man negalima priimti dovanų, tad, jums leidus, jas padovanosiu.

Dabar į „Kultūrą“ atvykęs parlamentaras atlydėtas kelių LGBT narių. Jie G. Nausėdai atnešė picą, gėlių ir bendruomenės ženkliuką, kuriame pažymėta vaivorykštė.

„Prezidentas yra sakęs, kad su gėjais valgo picą, deja, man siekiant dialogo su prezidentu dėl partnerystės įstatymo projekto, prezidentas picą grąžino. Tad dabar sudalyvavęs feisbuko loterijoje, tikiuosi, kad prie picos gabalėlio galėsiu aptarti, kaip jis mato LGBT žmonių ateitį Lietuvoje po 5 metų. Taip pat prezidentas yra sakęs, kad įsisegtų vaivorykštė spalvų ženklelį, jei matys netolerantiškumo atvejų, bet niekas nematė jo su ženkleliu, tad su manimi kartu yra bendruomenės nariai, kuriems svarbios žmogaus teisės“, – prieš susitikimą kalbėjo T. V. Raskevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tik atvykus G. Nausėdai, jam buvo įteiktos gėlės, bet prezidentas jų nepasiliko. „Man negalima priimti dovanų, tad, jums leidus, jas padovanosiu“, – teigė G. Nausėda ir gėles perdavė vienai susitikimo dalyvių.

„Gavau, bet pažiūrėkite, kokiu kaspinu perrištos, – „Kauno dienai“ sakė gėles gavusi Zita. – Sūnus laimėjo loterijoje, aš kartu su juo atėjau“.

Kokios susitikimo emocijos?

Pabendravus su už jį pasirašiusiais žmonėms, G. Nausėda žiniasklaidai trumpai įvardijo, apie ką buvo kalbėta. Tiesa, ne visi susitikimo dalyviai buvo patenkinti ir pažadėjo savo paramą atšaukti.

„Visokių klausimų buvo ir apie laisvalaikį, ir šachmatus, ir apie žmogaus teises. Žinant, kas dalyvavo, nebuvo labai netikėtų klausimų. Tikiuosi juos išsamiai atsakiau“, – teigė G. Nausėda, pridūręs, kad vertina visas formas, kuriomis bandoma atkreipti dėmesį į LGBT teises.

Tačiau performansą su dovanomis suorganizavęs T. V. Raskevičius po kavos gėrimo su prezidentu jautė nuoskaudą ir pažadėjo, kad atsiims savo parašą už kandidatą į ateinančius rinkimus.

„Susitikimo metu picos su prezidentu nevalgėm, jis ženklelio taip pat neįsisegė. Panašu, kad šis kandidatas į prezidentus prioriteto žmogaus teisėms neteikia. Po šio susitikimo nusprendžiau savo parašą atšaukti, šio kandidato rinkimuose neremti“, – teigė parlamentaras.

Kiti susirinkimo dalyviai improvizuotą kavos atsigėrimą su prezidentu įvertino, kaip kitokį šeštadienį. „Na temos įvairios aptartos, man įdomiau buvo pats formatas“, – tarstelėjo viena rinkėjų parašų loterijos nugalėtojų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Primename, kad G. Nausėdai, pažadėjusiam išgerti kavos su kai kuriais parašus atidavusiais rinkėjai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priminė nuostatas dėl dovanų balsavimo metu. Pasak VRK, kava taip pat laikoma dovana, todėl prezidentas pakoregavo savo įrašą ir pridūrė, kad už kavą kiekvienas pokalbio dalyvis susimokės pats.

Kaip BNS nurodė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis, renginys šeštadienį vyks Kauno kavinėje „Kultūra“. Dėl riboto vietų skaičiaus į jį kviečiami tik užsiregistravusieji.

„Planuojame, kad dalyvaus apie 30 žmonių, nes sudarome galimybę atvykti pateikusiems savo ekrano nuotraukas su šeimomis“, – sakė P. Mačiulis.

Pasak jo, vyks „šilta, improvizuota diskusija“ be darbotvarkės, numatytas neformalus pokalbis su G. Nausėda prie kavos.

„Tikriausiai, kiekvienas turės klausimus ir temas, kurias atsineš, kažko paklaus prezidento, kažko paklaus prezidentas“, – nurodė P. Mačiulis.

Susitikime šią savaitę pareiškė dalyvausiantis Laisvės partijos atstovas T. Raskevičius, jis savo „Facebook“ paskyroje skelbė šeštadienį Kaune gersiantis kavą su prezidentu.

Planuojame, kad dalyvaus apie 30 žmonių, nes sudarome galimybę atvykti pateikusiems savo ekrano nuotraukas su šeimomis.

Vasario pabaigoje G. Nausėda paskelbė įrašą, kuriame teigė mielai išgersiantis kavos su keletu asmenų, kurie pasirašys už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, tai yra, su 5000-tuoju, 7500-tuoju, 10000-tuoju, 15000-tuoju ir 20000-tuoju pasirašiusiuoju. Jis paragino tokiais tapusius žmonės atsiųsti tą įrodančią ekrano nuotrauką.

T. Raskevičius tvirtino tapęs 15 000-uoju rinkėju, internetu pasirašiusiu už G. Nausėdą.

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė skundų dėl minėto kvietimo, prezidentas jį patikslino – sakė kviesiantis susitikti kavinėje, ne darbo metu, o už kavą pokalbio dalyviai turėsiantys susimokės asmeniškai.

– Tai ar jau žinote, kur kviesite Prezidentą ir kada?

– Na, kol kas detalės dar nėra suderintos, laukiame iš Prezidento rinkimų štabo patvirtinimo, kad tikrai šis susitikimas įvyks. Mano socialinių tinklų komentaruose įvairių viešojo maitinimo įstaigų savininkai jau rekomenduoja savo vietas, siūlosi tapti ta vieta, kurį šį, pavadinčiau, legendinį susitikimą galėtų priimti. Manau, norinčių tikrai netrūks, o su Prezidento komanda pasirinksime visiems priimtiną vietą.

– Ar inicijuosite vietą jūs, ar Prezidentas?

– Na, aš galėsiu pateikti siūlymų, jeigu jie prezidentūrai netiks ar nebus priimtini, jie galbūt turės savo variantų, tad čia dar tolesnių pokalbių rezultatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip manote, kur Prezidentą visgi būtų pačiam smagu nusivesti?

– Na, aš manau, gal būtų faina, jei tas susitikimas galėtų įvykti tarp žmonių, kad galėtų ir daugiau žmonių pamatyti šį pokalbį. Manau, viešumas visąlaik yra pridėtinė politikų veiklos ypatybė.

Žinote, tikrai manau, kad nenaudosime parlamentinių lėšų šiam susitikimui, mokėsime asmeninėmis lėšomis.

– Tomai, paminėjote, kad esate pasiryžęs apmokėti šį susitikimą. Kaip galvojate, teks vaišinti vienu puodeliui kavos ar ir su pyragaičiu? Kokį biudžetą esate nusimatęs?

– Žinote, tikrai manau, kad nenaudosime parlamentinių lėšų šiam susitikimui, mokėsime asmeninėmis lėšomis. Aišku, viskas priklauso nuo to, ar Prezidentas susitikimo metu norės valgyti picą, nes, na, esame kartu turėję picos istoriją. Tačiau jei vien kavą gersime, manau, iki 5 eurų apsiribosime, o jei valgysime picą, gal prireiks ir 20 eurų.

– 5 eurai, manau, tik vienam puodeliui kavos. Manote, pokalbis bus trumpas? Neturėsite apie ką kalbėti? (Juokiasi)

– Jūs manęs prašote prognozuoti ateitį. Jeigu pokalbis megsis gerai, gal išgersime ir po antrą puodelį, kas čia gali žinoti.

– Kaip vertinate kalbas, kad galbūt net suklastojote parašą?

– Na, parašo aš tikrai nesuklastojau, tikrai tykojau to laimingojo numerio, sėdėjau prie savo kompiuterio ekrano, nuolatos naujinau naršyklės langą ir pavyko tą laimingąjį numerį užfiksuoti. Labai stebina tokie Prezidento rinkimų štabo samprotavimai apie galimą to parašo tikrinimą. Tada įdomu būtų išgirsti, ar jie taip pat tikrino ir kitus laimingus skaičius. Tokie samprotavimai skamba kaip galbūt bandymas išsisukti nuo šio pokalbio ir susitikimo, bet žinote, aš tai vertinu labai paprastai: aš dalyvavau konkurse, loterijoje, kurią paskelbė Prezidentas, įvykdžiau visas sąlygas, turiu ekrano kopijas su laimingu numeriu ir labai dabar tikiuosi kvietimo kavos.

– Man kyla klausimas: kiek laiko praleidote prie kompiuterio?

– Nebuvo tai labai ilgas procesas. Tiesiog pastebi, kada jau maždaug artėja parašų skaičius prie laimingojo numerio, tada atsisėdi ir per penkiolika minučių išaiškėja, kas yra tas laimingasis. Tikrai daug laiko nesugaišo.

– Bet džiaugsmo būta, taip?

– Džiaugiausi, taip, nes ne iš pirmo karto pavyko, bandžiau kelis kartus artėjant skirtingiems laimingiems numeriams.

– Vytenis Povilas Andriukaitis rašė, kad taip elgtis nedera. Ar apmąstėte buvusio eurokomisaro žodžius?

– Žinote, visuomenėje ir tarp politikų yra įvairių nuomonių. Mano politinė darbotvarkė aiški, aš partnerystės įstatymą su Prezidentu siekiau aptarti nuo pirmųjų savo kadencijos dienų, dėjau visas pastangas, rašiau laiškus, kvietimus, net picą siunčiau į prezidentūrą, – viskas buvo kaip į sieną. Tai aš ir dabar išnaudojau, ir ateityje išnaudosiu visas įmanomas priemones, kad vykdyčiau savo pažadus rinkėjams ir savo įsipareigojimus.

– Ar pokalbis bus panašesnis į latę, tokį švelnų gėrimą, ar į žaibišką espreso?

– Aš manau, kad tai bus konstruktyvus pokalbis. Šiam pokalbiui jau seniai atėjo laikas.

Žurnalistė apie šį legendinį susitikimą pakalbino ir vilniečius.

„Ar suokalbis bus sėkmingas? Ar susikalbės šios dvi pusės?“, – klausė praeivio žurnalistė. „Manau, kad susikalbės.“ „Jei pats galėtumėte susitikti su Prezidentu prie puodelio kavos, apie ką kalbėtumėte?“ „Oi, rasčiau apie ką pakalbėti, nes turime mes problemų“, – tikino vyriškis. „Keliais žodžiais – ką norėtumėte jam pasakyti?“ „Pasakyti, kad reikėtų jam truputėlį diplomatiškiau kartais...“ – šypsojosi praeivis.

Ar pokalbis nusiseks, klausė ir kitos sutiktos vilnietės. „Jeigu susitiks ir vienas kito klausys, manau, kad susikalbės.“ „Geras patarimas, svarbu, kad vienas kito klausytų. Manote, politikai klauso vieni kitų?“ „Ne, tikrai ne.“ „Ką pati norėtumėte pasakyti Prezidentui prie kavos?“ „Net negalvojau apie tai. Kitiems prezidentams turėčiau ką pasakyti, mūsiškiui kol kas nežinau, nieko. Šiaip smagus žmogus, gražus, myli šunis, gyvūnus, reiškia, jau gerai“, – juokėsi pakalbinta moteris.

Gyventojai pateikė įvairių atsakymų, paklausti, ką patys pasakytų Prezidentui. „Kad nepalaikytų šito įstatymo (partnerystės įstatymo, – red. past.). Todėl, kad Prezidentas atstovauja visai tautai, skirtingų nuomonių yra“, – tvirtino vienas kalbintųjų. „Sunku pasakyti, ką pasakyčiau. Šiaip palinkėčiau, jei pasiliks antrai kadencijai, kad būtų geriau negu buvo“, – linkėjo kitas. „O apie civilinę sąjungą ką sakytumėte?“ – klausė žurnalistė. „Sakyčiau, ankstoka dar gal.“

„Džiaugiamės, kad Tomas Vytautas parašu išreiškė palaikymą. Skoniai ne visada sutampa. Pavyzdžiui, prezidentas geria kava be pieno. Pokalbį nuomonių įvairovė daro tik įdomesnį!“ – BNS antradienį sakė Povilas Mačiulis.

„Bet prieš tai dar turėsime įvertinti ar tai tikrai nėra klastotė, nes, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas su skaičiumi 15 000 atsiuntė bent keturi asmenys“, – pridūrė jis.

Taip P. Mačiulis reagavo į Seimo nario, Laisvės partijos atstovo įrašą „Facebook“ paskyroje, kuriame jis teigė tapęs 15000-tuoju rinkėju, internetu pasirašiusiu už G. Nausėdą.

Kiek anksčiau savo paskyroje Lietuvos prezidentas rašė, jog „mielai išgertų kavos“ su 5000-tuoju, 7500-tuoju, 10000-tuoju, 15000-tuoju ir 20000-tuoju pasirašiusiuoju. Jis paragino tokiais tapusius žmonės atsiųsti tą įrodančią ekrano nuotrauką.

„Kavą geriu su pienu, be cukraus“, – savo paskyroje sakė T. V. Raskevičius.

Minėtas G. Nausėdos įrašas praėjusią savaitę sulaukė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) dėmesio. Ši nurodė sulaukusi skundų dėl galimo rinkimų tvarkos pažeidimo.

Komisija šiuo metu sprendžia, ar dėl minėto įrašo pradėti tyrimą. Ji taip pat kreipėsi į G. Nausėdą, „primenant rinkimų kodekso nuostatas dėl dovanų balsavimo metu ir renkant parašus“.

Kiek vėliau prezidentas pakoregavo įrašą, nurodydamas, jog už kavą susimokės patys pašnekovai, o susitikimas vyks ne darbo metu.

Šiuo metu G. Nausėda internetu jau parėmė per 15,4 tūkst. žmonių.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Kavą geriu su pienu, be cukraus. Susitikimo metu picos valgyti nereikės, nebent prezidentas pageidaus. Aš vaišinu“, – socialiniame tinkle parašė parlamentaras.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę antros kadencijos siekiantis šalies vadovas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino kvietimu pasirašyti už jį, kaip kandidatą į prezidento postą, o su tam tikra dalimi pasirašiusiųjų žadėjo išgerti kavos.

„Mielai išgerčiau kavos su ja ar juo, kuris už mane pasirašys: 5000-tasis, 7500-tasis, 10000-tasis, 15000-tasis, 20000-tasis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G. Nausėda.

Visgi antros kadencijos siekiančio prezidento G. Nausėdos pasiūlymas po gyventojų kreipimųsi atsidūrė VRK akiratyje. VRK nurodė tą pačią dieną gavusi skundus ir G. Nausėdai išsiuntė priminimą, kad Rinkimų kodeksas draudžia papirkti rinkėjus dovanomis už balsavimą, įskaitant parašų rinkimų laikotarpį. Prezidento rinkimų štabas taip pat buvo įpareigoti dėl tokio kandidato žingsnio pasiaiškinti.

2021-ųjų rudenį Seimo narys T. V. Raskevičius raštu kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, kviesdamas jį susitikti ir aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą, kurį tų metų gegužę parlamentas po pateikimo grąžino iniciatoriams tobulinti. Tačiau Prezidentūra tąkart į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko kvietimą atsakė.

Sulaukęs priešiško Prezidentūros atsako, T. V. Raskevičius išplatino viešą kvietimą G. Nausėdai pavalgyti picos. Tokį kvietimą „laisvietis“ išsakė po to, kai prezidentas susitiko su vieno LGBT vaiko mama, kuri pasakojo, jog G. Nausėda savo aplinkoje turi homoseksualių draugų ir kartais su jais valgo picas.

„Iš esmės įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti įtraukiojo ugdymo idėjos, kuri, pagal 2020 metais priimtas Švietimo įstatymo pataisas, turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 d“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė T. V.  Raskevičius.

Pernai gruodį Seimo pritarimo po pateikimo sulaukusios Švietimo įstatymo pataisos numato, kad pedagoginė psichologinė tarnyba asmenims, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atskirais atvejais galėtų rekomenduoti ugdytis grupėje ar klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Taip pat siūloma pavesti savivaldybėms užtikrinti pakankamą mokyklų tinklą, kuriose, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, sukuriamos lygios galimybės kiekvienam mokytis drauge su bendraamžiais.

Komentuodamas šią įstatymo projekto nuostatą Seimo narys T. V. Raskevičius pastebėjo, kad žodis „pakankamas“ reikalauja šiuo atveju kabučių, nes „įstatymas nedetalizuoja, ką reiškia kiekvienoje savivaldybėje  pakankamas tinklas“.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas įstatymo projekte įžvelgia ir diskriminacines nuostatas.

„Daugiausia nerimo ir diskusijų kelia siūlymas į įstatymą grąžinti diskriminacinę nuostata, kuria savivaldybei pavaldžiai institucijai suteikiama teisė prieš vaiko ir jo tėvų valią patenkinti mokyklos prašymą leisti atsisakyti priimti arba suteikti teisę perkelti vaiką mokytis į kitą mokyklą dėl jo negalios”, – spaudos konferencijoje sakė T. V. Raskevičius.

Jis apgailestavo, kad Švietimo įstatymo pataisų autoriai nederino šio projekto su žmonių su negalia bendruomene, su jų interesus atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs (2015–2022) Jungtinių Tautų Žmonių su negalia komiteto narys ekspertas ir vicepirmininkas Jonas Ruškus pastebėjo, kad 2020 metais Seime buvo priimtos progresyvios įstatymo pataisos, kurios sudarė prielaidas vaikų su negalia įtraukčiai į bendrojo ugdymo mokyklas.

Pasak jo, siūlomos įstatymo pataisos rodo, kad  nežinia iš kur yra atsiradusi politinė valia žengti atgal.

„Tos pataisos iš tikrųjų siūlo tam tikrą regresą žmogaus teisių sityje ir apskritai demokratinio Lietuvos vystymosi srityje. Siekiama grįžti prie to, kas buvo įteisinta, realiai dar kartą įtvirtinti vaikų su negalia diskriminaciją jų negalios pagrindu“, – spaudos konferencijoje sakė J. Ruškus.

Jis apgailestauja, kad siūloma suteikti teisę institucijoms nuspręsti, kad vaikas dėl to, kad turi vieną ar kitą negalią, nėra vertas ir neturi teisės mokytis kartu su visais. Jo vertinimu, tai sunki diskriminacija, nes nulemia vaikų su negalia ateitį.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės nuomone, tie, kurie nori atidėti ir atšaukti įtraukųjį ugdymą, baiminasi naujovių ir nežinomybės, kurią atneša pokyčiai.

„Įtraukusis ugdymas ne tik teikia naudą specialiųjų poreikių turintiems  vaikams, suteikia jiems galimybę mokytis ir augti kartu su visais bendraamžiais, bet ir skatina visų besimokančių vaikų toleranciją“, – sakė ji spaudos konferencijoje.

Priešinantis įtraukųjį ugdymą stabdančioms Švietimo įstatymo pataisoms, Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu (LNF) ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Seime surengė apskritojo stalo diskusiją. Jos metu siekiama įgarsinti argumentus, kodėl specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai turi mokytis įprastose švietimo ir ugdymo įstaigose, o ne specialiai jiems sukurtuose „getuose“ – specialiosiose mokyklose.

ELTA primena, kad pernai gruodžio 21 d. Seimas po pateikimo pritarė diskusijas keliančioms Švietimo įstatymo pataisoms. Jas parėmė 45 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 9 parlamentarai. Projektą nutarta svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

Švietimo įstatymo pataisas parengė Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis. Šį projektą kartu su juo teikė Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Jovaiša, Artūras Žukauskas, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Dalia Asanavičiūtė, Jurgita Šiugždinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Beata Pietkiewicz, Aušrinė Norkienė, Laima Nagienė.

Kai nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas „užkerta visus kelius vaikui dėl savo didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokytis kitoje mokykloje nei toje, kurios teritorijoje yra vaiko deklaruota gyvenamoji vieta“.

Įstatymo pataisų autoriai mano, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, tėvų prašymu arba savivaldybei matant, kad dėl objektyvių priežasčių kokybišką ugdymą mokiniui su tam tikrais dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais galima užtikrinti kitoje tos pačios savivaldybės mokykloje, kuri būtų logiškai pagrįstu atstumu nuo vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos, tokia galimybė turėtų būti sudaryta.

„Nepaisant to, visais atvejais, nepriklausomai nuo mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių, tiek mokykla, tiek savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi dėti visas įmanomas pastangas ir užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai ugdytis bendraamžių tarpe“, – tvirtina įstatymo pataisų autoriai.

Pasak jų, Švietimo įstatymo pataisos taip pat sukurtų teisines prielaidas, esant konkrečioms sąlygoms, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui siūlyti rinktis savivaldybės teritorijoje esančią mokyklą, galinčią geriau atliepti šiuos mokinio poreikius. Tokiais atvejais taip pat būtų numatytas pavėžėjimo paslaugų teikimas.

Parlamentaras T. V. Raskevičius savo „Facebook“ paskyroje piktinosi, kodėl LGBT protestą trikdę, pasak jo, „celofano recidyvistai“ nebuvo patraukti iš susibūrimo vietos. Toks politiko pasisakymas buvo apskųstas etikos sargams – pasak komisijos pirmininkės Aušrinės Norkienės, pateiktame kreipimesi buvo prašoma įvertinti, ar šis įrašas, kuriame politikas referuoja į įvairių protesto akcijų dalyvį A. Kandrotą, nepažeidžia politiko elgesio kodekso.

„Skunde pabrauktas minimas žodis recidyvistas. Tai yra žmogus, kuris yra pakartotinai baustas baudžiamąja tvarka. Turint omenyje, kad ponas Kandrotas yra baustas ir nuteistas, tad žodžio recidyvistas taikymas nėra šmeižtas ar dar kažkas, tai nesuprantu apie ką čia reikėtų pradėti tyrimą“, – posėdžio metu kalbėjo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Kad tyrimo kol kas pradėti nereikia pritarė ir kiti dalyvavusieji posėdyje. A. Norkienė apibendrindama informavo, jog komisija teiks užklausą Generalinei prokuratūrai.

„Duodame užklausą prokuratūrai, o gavę atsakymą, ar jie pradėjo tyrimą, apsispręsime, ar mes pradėsime tyrimą“, – sakė komisijos pirmininkė.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalio mėnesį vykusiame LGBT bendruomenės proteste greta Seimo minioje pasirodė ir priešiškai nusiteikę asmenys – buvęs Seimo narys Petras Gražulis bei riaušių byloje kaltinamas A. Kandrotas-Celofanas. Jie trukdė taikiam protestui, susirinkusiuosius įžeidinėjo. Nepaisant to, mitingą sutrukdžiusieji policijos pareigūnų nebuvo paprašyti išeiti ar atsitraukti toliau.

Protesto organizatorius, LGL vadovas Vladimiras Simonko jau kitą dieną po protesto kreipėsi į policiją ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, reikalaudamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų darbo. V. Simonko teigimu, renginyje budėję pareigūnai turėjo sustabdyti proteste pasirodžiusius priešiškai nusiteikusius žmones.

Tokį kreipimąsi policijai ir VRM pateikė ir Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius. Įvertinti pareigūnų elgesį A. Bilotaitę bei R. Požėlą paragino ir Seimo socialdemokratai.

Dėl kai kurių protesto dalyvių veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėta administracinė teisena dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo bei vertinami veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, rugsėjo pabaigoje pranešė policija. Tačiau policijos Imuniteto valdyba nusprendė, kad kol kas negalima pradėti pareigūnų darbo vertinimo rugsėjo pabaigoje vykusiame LGL proteste, nes pareigūnų darbą, pasak policijos departamento atstovų, vertinti bus galima tik po to, kai bus baigti su įvykiu susiję ikiteisminiai tyrimai.

Šiuo sprendimu piktinosi T.V. Raskevičius, įraše „Facebook“ teigęs, jog priešiškai nusiteikę asmenys turėjo būti pašalinti iš protesto vietos.

Parlamento Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtina, kad Susisiekimo ministerijos ir neformalaus ugdymo biudžetų padidinimas patikslintame projekte yra teigiami, tačiau sprendimą dėl balsavimo „laisviečiai“ turės tik kitą savaitę.

„Kažko naujo pasakyti negaliu. Aš manau, kad kalbant eilutėmis, Susisiekimo ministerijos biudžeto padidinimas yra žingsnis į gerą pusę tam, kad Vilnius-Utena būtų sutvarkytas kelias. Švietimo, neformalaus ugdymo biudžeto padidinimas irgi yra į gerą pusę, kad koalicijos sutarties įsipareigojimas, kiek vaikų lanko būrelius, būtų įvykdytas“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Bet iki galo mes dar diskutuosime kitą savaitę, kartu ir su koalicijos partneriais ir frakcijoje“, – aiškino jis.

Didžiausias klausimas dėl gynybos

Seimo vicepirmininkas tikino, kad didžiausią klausimą šiuo metu kelia kitų metų gynybos finansavimas. Anot jo, koalicijos partneriams keliant problematiką dėl saugumo padėties, reikia nuspręsti, ar kitais metais turi būti numatytas didesnis finansavimas gynybai.

„Vienas iš pagrindinių dalykų yra, didžiausias klausimas dėl gynybos. Bet nesu tikras, ar kolegos konservatoriai registruos tokį pasiūlymą. Kaip suprantu, Europos Komisija matuoja kitų metų valstybės biudžeto deficitą ties 2,3 proc. ir iki nustatyto Mastrichto kriterijaus dar yra gabaliukas kelio. Tai jeigu sektume kolegų padiktuota logika, kad reikia skubiai didinti investicijas į infrastruktūrą“, – sakė parlamentaras.

„Manau visi sutiktų, kad tai gali būti daroma ir iš skolintų lėšų, bet kol kas tokio pasiūlymo nematau, gal vis tik čia nebuvo tie pareiškimai dėl saugumo padėties iš tikrųjų grįsti realių investicijų poreikių kitąmet. Čia yra didžiausias klausimas, kuris mane domina biudžeto kontekste, nes jeigu iš tikrųjų reiktų didinti gynybos išlaidas, tai tą dar būtų galima padaryti iš skolintų lėšų kitąmet“, – tikino jis.

Galutinis pasitarimas – pirmadienį

Tuo tarpu „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, lapkričio viduryje kartu su frakcijos kolege Ieva Pakarklyte balsavęs už siūlymą išbraukti biudžeto svarstymą iš darbotvarkės, Eltai sakė, kad sprendimas dėl biudžeto bus priimtas pirmadienį, frakcijos pasitarimo metu.

„Galutinis frakcijos pasitarimas dėl biudžeto bus pirmadienį. Ir jo metu bus nuspręsta, ar tas variantas, kuris dabar atėjęs iš Vyriausybės, yra frakciją tenkinantis. Mūsų prioritetai yra neformalus ugdymas, (...) psichologinė parama. Pagal tai ir balsuosime“, – dėstė T. V. Raskevičius.

Galiausiai I. Pakarklytė savo feisbuko paskyroje šią savaitę aiškino, kad finansavimo trūkumas tam tikrose srityse biudžete matomas ir patikslintame projekte.

„Gerai, kad papildomi pinigai šioms sritims buvo rasti, tačiau tikrai negalima laikyti jų pakankamais ir finansavimo trūkumą čia dar matome“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.

Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.

Kauno technologijos universiteto (KTU) socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad pastaruoju metu aštrėjanti Laisvės partijos laikysena jau nestebina. Pasak jo, tokie politiniai manevrai yra artėjančių rinkimų pasekmė.

„Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas“, – Eltai komentavo A. Lašas.

„Jie yra didžiausioje rizikos kategorijoje būti neišrinktais per kitus Seimo rinkimus. Suprasdami, kad jų principiniai tikslai nėra įgyvendinami, galbūt net ir nebus įgyvendinami, tad jie tą nepasitenkinimą signalizuoja“, – pridūrė jis.

Manęs nestebina, kad Laisvės partija reiškia nepasitenkinimą, klausimas yra, ar jie eis tolimesnį žingsnį ir pradės griauti koaliciją, ar tai tiesiog bus toks nesibaigiantis pasistumdymas.

Politologas tikina, kad „laisviečiai“, per keletą metų koalicijoje taip ir nesulaukę palaikymo kelioms partijai itin svarbioms iniciatyvoms, gali imtis spausti didžiuosius partnerius į kampą.

„Dabar Laisvės partija neturi, ką parduoti savo rinkėjams jie praleido koalicijoje tris metus, tikėdamiesi, kad koalicija padės jiems įgyvendinti keletą tų esminių klausimų, kurie jiems aktualūs“, – teigė jis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat mano, kad „laisviečiai“ siekia atkreipti į save dėmesį, tačiau, akcentuoja jis, apie byrančią koaliciją spręsti dar anksti.

„Viena kregždė – tai dar ne pavasaris, negalime daryti kažkokių skubotų išvadų“, – komentavo M. Jurkynas.

Visgi, profesoriaus nuomone, dviejų „laisviečių“ balsavimą galima traktuoti kaip svarbų signalą koalicijai.

„Šis dviejų Laisvės partijos narių nebalsavimas yra grėsmingas. Du iš jų nepritarė koalicijos biudžeto klausimui, tai gali būti ženklas, jog iš tiesų ši partija nori stipresnių derybinių pozicijų“, – pridūrė jis.

M. Jurkynas sutinka su A. Lašo argumentais, kad Laisvės partijos replikos ar tam tikrų klausimų nepalaikymas gali būti siekis atkreipti dėmesį į jiems rūpimus klausimus.

„Artėjant rinkimams temperatūra kyla ir norisi gauti iš to politinių taškų. Laisvės partijos reitingai rodo, kad jų politinės desperacijos spektras yra tikrai platesnis nei kitų valdančiųjų partijų“, – teigė politologas.

„Tai yra būdas paryškinti save, kad jų partijai svarbūs prioritetai neranda niekaip atgarsio įstatymų pakeitimuose, tai reikalauja iš Laisvės partijos tam tikrų veiksmų“, – pridūrė M. Jurkynas.

ELTA primena, kad antradienį iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.

Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.

Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“ I. Pakarklytės ir T. V. Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.

Dabar ir Vilniuje atėjo rudais bateliais pasipuošęs T. V. Raskevičius prie Seimo ir supleškino A. Proulx „Kuprotą kalną“ (apysaką apie dviejų „diedų“ prigludimus).

Šiaip jau visada sklandžiai šnekantis parlamentaras rėžė ir prakalbą. Esą Lietuvoje Seimas įstatymu įvedė cenzūrą.

Vajėzau! Atrodytų, kad demokratijai, viešumai ir teisingumui atėjo Gomora. Grimstame į Viduramžius. Į ideologinį vandalizmą. Į kriminal-religines Gazos Ruožo tamsumas.

Tačiau vyras (?) vis dėlto, matyt, apsiriko – Seimas įstatymu nieko dar neapribojo, o cenzūrą Lietuvos teritorijoje draudžia Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis.

Tiesa, cenzoriauti norinčiųjų pas mus tikrai netrūksta. Tai byloja ir ta istorija, dėl kurios visi šitie fokusai su degtukais prie Seimo. Mat Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog buvo pažeistos rašytojos N. Macatės teisės, suspendavus jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą, tad Teisingumo ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą.

Reikalas tas, kad tų knygų platinimas išties buvo sustabdytas, o vėliau jos padabintos dar ir įspėjimu: „Gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.

Ir kam čia reikėjo viso to erzelio? Kam reikėjo riboti platinimą, jei cenzūra Lietuvoje draudžiama? Galėjo dūlėti sau tas leidinys knygynuose ir be tokios reklamos. Juk dabar visi rašo knygas apie bet kokius niekus, pvz., premjero kabineto remontą, kažkokius pranešėjus, sardelių kepimą ir kitas durnystes. Niekas nebesiorientuoja į šedevrų lygį, nes niekas seniai nebeskaito nei Homero, nei J. Cortázaro, nei H. Hessės, visi plaukia lyg buvęs maistas paviršiumi.

P. S. Vakar LRT per šv. žinias apreiškė: Italijoje iš cirko pabėgęs liūtas buvo „pagautas, nuramintas ir sučiuptas“. Iškart matyti – dirba intelektualai.