„Ekstremalus sportas plinta po Vilnių ir mėgstantiems aktyvų laisvalaikį nebereikia sportuoti gatvėje ant visiškai nepritaikytos infrastruktūros ar keliauti prie Baltojo tilto. Gyvenamuosiuose rajonuose galime išauginti puikias sporto erdves. Puiku, kad gyventojai pasinaudodami tam skirtais įrankiais siūlo idėjas, o mums lieka jas įgyvendinti“, – sako Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

Aktyvaus laisvalaikio erdvės idėją Trakų Vokėje pasiūlė Panerių seniūnijos gyventojai projekte „Dalyvauk! Vilnius”. 

Ekstremalaus sporto parką sudaro šuoliams skirtų rampų grupė, kurių elementų aukštis nuo pusantro iki trijų su puse metro, o plotis – nuo keturių iki aštuonių metrų. Tokios aktyvaus sporto erdvės įregimas kainavo – 67 500 eurų plius PVM.

Naujoji sporto ir laisvalaikio erdvė atveriama šiandien (spalio 17 d.), vilniečių laukia išskirtinė šventė su specialia parodomąja programa.

Šiuo metu Vilniuje taip pat statoma ir daugiau aktyvaus laisvalaikio erdvių – dar šį mėnesį planuojama užbaigti ne mažiau įspūdingą apie 400 kv. m „skate” rampą Šeškinėje. 

Viršuliškėse, statomas „pumptrack“ (dviračių kalnelių) parkas ir duris šio sporto mėgėjams atvers pavasarį.

Fabijoniškėse statomas betoninis „skate“ parkas, šio sporto mėgėjus ir profesionalus išbandyti pakviesiantis taip pat ankstyvą pavasarį.

Apie didžiausius filmavimus, rūmų kasdienybę ir teigiamą požiūrį į kiną – Vilniaus kino biuro inicijuotame pokalbyje su I. Šiušaite.

– Kas vilioja žmones į Trakų Vokę?

– Pavadinimas dažnai klaidina – žmonės galvoja apie Trakus ar Užutrakį, bet mes esame Vilniuje. Mūsų ekspozicijos, koncertai, kiti renginiai vienaip ar kitaip susiję su sostinės gyvenimu arba dvaro istorija. Mėgstu sakyti, kad tai lėtesnio gyvenimo vieta, kurioje norisi pabūti, atsipalaiduoti. Net ir svečiai kartais sako, kad čia nesinori triukšmauti.

Persikėlus iš miesto ir man pačiai atrodė, kad Trakų Vokėje gyvename lyg sulėtintame kine. Dabar tai pradeda patikti – laikas čia eina kitaip. Dvaras turi savo aurą, atrodo, kad viskas vyksta lėtai, elegantiškai.

– Galbūt todėl vieta traukia ir kino kūrėjus? Kokio laikotarpio juostos čia filmuojamos?

– Trakų Vokės dvaras – ne tik vaizdinga vieta, bet ir kinematografiška lokacija, tinkanti įvairiausiems režisierių sumanymams įgyvendinti. Būtent todėl šią vietą renkasi filmavimo komandos. Trakų Vokės dvare-sodyboje filmuoti tokie filmai ir serialai kaip „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Jekaterina Didžioji“, „Kraujas sniege“, „Hilma“ ir daugybė kitų. Dvaras buvo tapęs Sankt Peterburgu, Stokholmu, Kaunu, Jungtinės Karalystės miestais įvairiausiais laikotarpiais – nuo  viduramžių antrosios pusės iki XX a. pradžios. Vis dėlto sodyba labiausiai panaši į XVIII a. pabaigos–XIX a. Rytų Europos dvarus. Rūmai filmuojami, kai reikia dvaro atmosferos arba erdvių butų, visuomeninių erdvių. Dekoratoriai gali beveik neatpažįstamai pakeisti erdves, pavyzdžiui, uždengus langus atrodo, kad rūmuose – gilūs viduramžiai.

Dekoratoriai gali beveik neatpažįstamai pakeisti erdves, pavyzdžiui, uždengus langus atrodo, kad rūmuose – gilūs viduramžiai.

– Tikriausiai lėtas, ramus dvaro gyvenimas stipriai pasikeičia prasidėjus filmavimams?

– Tikrai taip. Didelių filmavimų metu dvaro aplinka labai pasikeičia: stovi vagonėliai su režisierių, aktorių, grimuotojų kambariais, dvaro ūkiniame kieme įsikuria visas miestelis su maisto palapinėmis, vaikšto kostiumuoti aktoriai. Anksčiau filmuojant tokius projektus kaip „Karas ir taika“, „Jekaterina Didžioji“ buvo statomos tvoros, netgi supilami maniežai, keliai – dvare buvo galima daug ką keisti, šiandien dėl sutvarkytos rūmų aplinkos to tikriausiai jau nebepavyktų padaryti.

Ko gero, įspūdingiausias Trakų Vokės dvare įgyvendintas projektas buvo „Jekaterina Didžioji“ (Hbo, Sky TV), su pertraukomis filmuotas beveik penkis mėnesius. Pokyčių buvo nemažai: mūsų biuras persikėlė į kitą pastatą, su darbuotojais buvo sutarta, kad jie neskleis informacijos, laikysis konfidencialumo, nefotografuos, nieko nepasakos apie dekoracijas. Tokiais momentais mes esame svečiai, o kūrėjams atiduodame dvarą 100 proc.

Įdomu ir tai, kad filmavimo metu aiškiai pamatai, kiek daug žmonių dirba prie projekto. Kartais kino filme rodo du aktorius, bet kad jie pasirodytų ekrane, prireikia 100 kūrėjų komandos – filmą žiūrėti tuomet pradedi visai kitaip.

– Ar filmavimo metu dvaras labai transformuojamas – ar daug laisvės keičiant interjero detales, dekorą turi kino kūrėjai?

– Kol kas nesame restauravę dvaro vidaus, o mūsų salės paprastai būna tuščios, tad filmavimo komanda turi nemažai laisvės – gali pakabinti užuolaidas, atsivežti butaforijų, transformuoti patalpas į jiems reikiamą laikotarpį. Žinoma, dvare galioja tam tikros taisyklės – pavyzdžiui, negalima gręžti ar kitaip pažeisti mūsų paveldo objektų, prašome, kad turinys nebūtų nepadorus, kad būtų išlaikyta pagarba objektui. Todėl filmo kūrėjai tariasi, kur ir ką kabins, o pasiruošimas dažniausiai užtrunka keturis penkis kartus ilgiau nei pats filmavimas.

Kai matome statomas filmavimo dekoracijas, kartu su kitais darbuotojais visuomet spėliojame, ar rūmus ekrane atpažinsime. Vėliau darome nuotraukas ir aptarinėjame, ar tai vis dar panašu į mūsų sales. Naudojant dekoracijas sukuriamas visai kitas vaizdas. Mūsų dvare likę daug nuo filmavimo užsilikusių butaforijų. Lankytojus, nenorėdami suklaidinti, informuojame, kad tai filmavimo metu naudoti daiktai, o ne tikras istorinis palikimas.

– Kaip į filmavimus reaguoja vietiniai gyventojai?

– Vietiniams nepatogumų sukelia uždaromi ar užstatyti keliai, bet tai laikinos emocijos, nes žmonės į kino projektus žiūri teigiamai. Jie didžiuojasi, kad mus renkasi, kad dvaras bus rodomas per tokias platformas kaip „Netflix“ ar BBC. Pastebime, kad gyventojai trukdžius  dėl kino filmavimų vertina palankiau nei kilusius dėl kitų renginių. Turime ir smagių pavyzdžių, tarkime, viena šalimais gyvenanti moteris nuolatos dalyvauja filmavimuose, dažnai matome ją su istoriniais kostiumais. Masinėse scenose filmuojasi nemaža dalis gyventojų.

Žinoma, gyventojai visuomet perspėjami, jei filmavimų metu  naudojama šalyje draudžiama nacių ar sovietų atributika, vaikščiojama su netikrais šautuvais, – į tokius filmavimus visuomet žiūrima jautriai.

Kita vertus, visi supranta, kad filmavimai yra labai reikšminga dvaro finansinė dalis, suteikianti iki 50 proc. pajamų. Kino industrija – mums labai svarbi, padedanti atsinaujinti, atlikti tam tikrus renovacijos darbus.

Savivaldybės teigimu, už 370 tūkst. eurų atnaujintas stadionas turi potencialo tapti rajono traukos centru.

„Trakų Vokė yra viena tų miesto dalių, kurios yra smarkiai nutolusios nuo Vilniaus centro. Natūralu, kad dėl atstumo centrinėje sostinės dalyje susitelkusi sporto ir laisvalaikio praleidimo infrastruktūra mikrorajono gyventojams yra sunkiau pasiekiama, todėl būtinai reikėjo sukurti patrauklias sporto erdves čia, vietoje, kuri žmonėms, o ypač moksleiviams, būtų pasiekiama ranka. Mokykla buvo labai natūralus pasirinkimas, tačiau norisi pabrėžti, kad aikštynas tiek pat skirtas ir likusiems Trakų Vokės gyventojams“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak vicemero, gimnazijos aikštynas lyginant su daugeliu kitų ugdymo įstaigų stadionų turi vieną pranašumą – yra kur kas didesnis, tad čia pavyko sutalpinti erdvesnes aikšteles. Stadione esantis bėgimo takas yra ne standartinio 250 m, o 330 m ilgio. Jį uždengus nauja dirbtine danga, jo viduje įrengta didesnė nei mokyklų stadionams įprasta futbolo aikštė, taip pat dvi kokybiška dirbtine danga dengtos daugiafunkcės krepšinio ir tinklinio aikštės bei teniso aikštelė.

Trakų Vokės gimnazijos aikštynas – vienas iš 11 sostinėje nuo 2020 m. pradžios atnaujintų stadionų. Dar du stadionus – Simono Stanevičiaus progimnazijoje bei Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje – planuojama atidaryti iki vasaros, o iki metų pabaigos numatoma sutvarkyti 10 panašių aikštynų.

Pernai ugdymo įstaigų aikštynų atnaujinimui savivaldybė skyrė 3,34 mln. eurų. Šiais metais šiems darbams miestas jau atseikėjo 612 tūkst., o iš viso numatė išleisti 2,25 mln. eurų – 2 mln. eurų bus skirti šiuolaikiškoms dirbtinėms dangos įrengti ir inventoriui įsigyti bei sumontuoti, dar ketvirtis milijono – paruošiamiesiems darbams ir apšvietimo įrengimui.

„Puoselėjame ambiciją iki kadencijos pabaigos, tiksliau – iki 2023 m. pavasario iš viso sutvarkyti 40 stadionų. Kol kas palaikome gana intensyvų tempą ir matome labai realią galimybę savo tikslą įgyvendinti. Taip ženkliai padidintume sporto erdvių prieinamumą ir pasiekiamumą, o tai savo ruožtu turėtų teigiamą poveikį tiek gyventojų sveikatai, tiek jaunimo užimtumui“, – pažymi V. Benkunskas.

Nuo 7 iki 8 val. ryto darbo dienomis stadionas bus atviras bendruomenei.

Aikštynu bendruomenė ir „Active Vilnius“ nuomininkai dalinsis darbo dienomis nuo 18 iki 22 val. bei savaitgaliais nuo 7 iki 22 val. Likusiu laiku, stadione bus vykdomi pamokiniai ir popamokiniai užsiėmimai mokiniams.

Koncerte nuskambės visą savaitę kurtos dainos. Kartu pasirodys su jaunimu dirbę pedagogai - aktoriai Giedrius Arbačiauskas, Gediminas Storpirštis, etnomuzikologas Gintaras Andrijauskas, kompozitoriai Aras Žvirblys ir Andrius Kulikauskas.

2020 m. birželio 28 - liepos 5 dienomis Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai“ netrūko skambesio. Čia vyko jau 8-oji Jaunųjų dainų autorių stovykla. Rytais scenos judesio užsiėmimus vedė teatro režisierius, pedagogas Albertas Vidžiūnas. Kiekviena savaitės diena buvo suskirstyta tematiškai: jaunimas interpretavo liaudies dainas, aranžavo savos kūrybos dainas, improvizavo pasirinkę Domanto Razausko kūrinius, o paskutinę dieną kūrė dainas lietuvių poetų tekstais. Tradiciškai stovykloje lankėsi dienos svečiai: patirtimi dalinosi baltų ženklų tapytojas Virginijus Kašinskas, aktorius Andrius Bialobžeskis, atlikėjas Tautvydas Augustinas (Baltasis Kiras), poetė Dalia Saukaitytė.

Keturioms stovykloje gimusioms dainoms buvo parašyti scenarijai bei padaryti garso įrašai, o pagal juos nufilmuoti vaizdo klipai. Kino režisierės Agnės Marcinkevičiūtės suburta komanda, kurioje dirbo legendinis kino operatorius Algimantas Mikutėnas, operatoriai Vaidotas Digimas ir Algimantas Karazija, įamžino jaunimo kūrybą. Sumontuoti klipai bus pristatyti kultūros festivalio ,,Purpurinis vakaras“ Anykščiuose metu, rugpjūčio 20 d. 18 val. Vyskupo skvere, kur laukia Jaunųjų dainų autorių stovyklos dalyvių koncertas.

Turiningos, intensyvios ir kupinos susitikimų bei kūrybinių atradimų dienos baigsis finaliniu koncertu Trakų Vokės dvaro sodyboje, kurioje laukiami visi neabejingi lietuviškai muzikai.

Projektą organizuoja geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT“, dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2021 metais stovykla planuojama birželio 27 – liepos 4 dienomis.

„Per dešimtmečius parkas buvo smarkiai nuniokotas – pristatyta pastatų, nederančių architektūriniame ansamblyje, užpilti pagrindiniai vartai bei fontanas, netinkamos priežiūros pražudyti medžiai. Tačiau pamažu Trakų Vokės dvaras atgimsta, darbams įsibėgėjant dabar pagaliau išryškėjo ir žymaus parkų architekto Édouardo André dar XIX a. pabaigoje projektuoto dvaro parko vizija. Neabejoju, kad žingsnis po žingsnio bus atkurta visa šios vietos didybė“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, dvaro parkas yra ir puikus pavyzdys, kaip Vilniuje taikomas naujas želdynų saugojimo ir priežiūros standartas – ne tik sodinami nauji medžiai, bet ir saugomi senieji, kuriuos kai kuriose vietose galbūt reikia paremti, sutvirtinti, bet jie paliekami, nes kuria autentišką šios vietos aurą, yra šios vietos istorijos dalis.

Kuriant sodybos tvarkymo planus, labai stengtasi apgalvoti į priekį visus darbus, kurie susiję su kasinėjimais – kad vėliau nereikėtų ardyti takelių ar žaliųjų pakločių – visi šie žingsniai planuoti kartu su parko tvarkymu. Prasidėjus pavasariui, Trakų Vokės dvarvietės parke tęsiasi rudenį pradėti vejos įrengimo ir augalų sodinimo darbai. Lankytojai jau mato naujas suformuotas  alėjas: raudonų vartų alėjoje pasodintos 132 vnt. mažalapės liepos „Boehlje“, tiestinėje – 47 vnt. „Corzan“, koplyčios alėjoje – 40 vnt. „Low Window“.

Jau pasodinta ir gyvatvorė, kurią sudaro virš 300 vnt. vakarinių tujų „Smaragd“. Gyvatvorė dengia ne ypač vaizdingą teritoriją su šiltnamiais.

Pasodintos kompozicijos ir kitose projekte numatytose parko vietose. Bendras pasodintų medžių skaičius jau viršija 400 vnt. Kompozicijas sudaro kaštonai, klevai, maumedžiai, bukai, skroblai, eglės, kėniai, pušys. Visi medžiai atkeliavo iš užsienio, su suformuotais šaknų gumulais, medžių apimtys 1 metro aukštyje siekia nuo 12 iki 20 cm. Pasak SĮ „Vilniaus miesto parkai“ Želdynų techninės priežiūros vadovės Kristinos Narvilienės, specialistai stebi jų kokybę ir vegetaciją. Nustačius, kad augalai nekokybiški, jie iškart grąžinami tiekėjui ir keičiami. Parkas nuo šiol turės laistymo sistemą, kuri žymiai palengvins augalų priežiūrą.

Kiekviena diena prasidėdavo su baisia įtampa, stebint, kad rūmams nebūtų pakenkta.

Užbaigus medžių sodinimo etapą, netrukus prasidės krūmų sodinimas. Krūmų masyvai ir gyvatvorės bus formuojami iš erškėtrožių, įvairių lanksvų, kaulenių, kukmedžių ir kitokių krūmų. Netrukus atsiras rožynas, rojaus obelų sodas, liepų gyvatvorė, kurį atskirs sodą ir sudarys uždarą erdvę renginiams. Numatyti ir trys dideli gėlynai. Visi parko želdinimo darbai bus baigti iki rugpjūčio mėnesio.

„Savivaldybė siekia kompleksiškai sutvarkyti visą architektūros ansamblį, kurį juosia to paties istorinio laikmečio tvora su išlikusiais trejais vartais bei įėjimo apsaugos statiniais. Tvenkinių, jų pralaidų, tvoros ir vartų tvarkybai jau esame parengę techninius projektus ir tikimės, kad šiems darbams atlikti pavyks gauti ir ES fondų finansavimą“, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Trakų Vokės dvaro sodybos komanda šiandien, darbus rūmuose vykdant mažajai bendrijai „Virmalda“, jaučiasi išgyvenanti  „romantiškąjį periodą“, kai gali pati ramiai stebėti nuoseklų tvarkybos darbų progresą ir netgi kitiems žadėti, kad smalsiausiems, susitarusiems iš anksto, tuos procesus šią vasarą galės parodyti iš arčiau.

„Dvaras išgyveno labai sudėtingų etapų. Kai visiškai apleistas buvo perimtas iš netinkamai tvarkybos darbus vykdžiusios Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, dar patyrė ir išbandymą prastais rangovais, dėl kurių kiekviena diena prasidėdavo su baisia įtampa, stebint, kad rūmams nebūtų pakenkta“, – sako VšĮ Trakų Vokės dvaro sodybos direktorė Ieva Šiušaitė.

Pernai, pirmajame dvaro tvarkybos etape, pasirūpinta sutvarkyti rūmų cokolį, buvo pakeisti rūsio langai, įrengta pamatų hidroizoliacija. Vėliau antrasis etapas buvo skirtas sutvarkyti lauko inžineriniams tinklams, atvesti naują elektros įvadą, vėdinimo šachtas, elektros generatorių, vandens įvadą.

Ir darbai šiandien jau – „švaresni“. Nematomus, imlius laikui ir lėšoms inžinerinius etapus keičia „pabaigos pradžią“ žadantys, jau susiję su apdaila, darbai – pradėtas įgyvendinti trečiasis – ES struktūrinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamas etapas. Vilniaus miesto savivaldybė dvarą panaudos teise valdančios viešosios įstaigos suplanuotiems įvairiems rekonstrukcijos darbams šiemet skyrė 469,2 tūkst. eurų. Dar 159 tūkst. eurų dvaro rūmų holo tvarkybos darbams netrukus numačiusi skirti ir Kultūros ministerija.

Tvarkomi fasadai, atkuriami fasado lipdiniai, iliuzoriniai langai, viduje tvarkomas rūsys, visos komunikacijos (šildymas, vėdinimas, elektra, sauga, sanitariniai mazgai), įrenginėjami priešgaisriniai rezervuarai, tvarkomi langai ir durys, paradiniai laiptai, vedantys į rūmų parterius ir romantiški rūmų balkonėliai.

Neseniai, pradėjus tvarkyti rūsį, kuriame pagal projektą numatytos pagalbinės ūkinės patalpos ir ekspozicinės erdvės, paaiškėjo, kad, kaip ir dažnas paveldo objektas, rūmai yra paruošę staigmeną. Nuimti du sluoksniai vėlyvojo laikotarpio betoninių grindų atidengė gana gerai išsilaikiusias autentiškas plytines grindis. Atstačius rūsio patalpų aukštį, atsivėrė daugybė užmūrytų praėjimų, angų, klaustrofobiškame rūsyje atsivėrė puikiausios menės, kurios prašosi platesnio, nei planuotasis, pritaikymo.

Pradėjus valyti rūmų fasadus, atidengiant seniausius polichromijos sluoksnius, pasimatė, koks puošnus buvo XIX a. antroje pusėje statytų rūmų fasadas, kaip atsakingai buvo parinktos spalvos ir dekoras. Šalia šių darbų didelis iššūkis – stogo ketaus baliustradų tvarkyba ir restauravimas bei istorinio tunelio restauravimo darbai. Tunelis, Trakų Vokės dvaro sodybos naudotojų žiniomis, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje – jungiantis rūmus su buvusia virtuve. Tiesa, šiandien tunelis baigiasi aklina siena – buvusios virtuvės patalpos yra vienos iš daugelio apgyvendintų Trakų Vokės dvaro sodybos patalpų.

Šiuo metu VšĮ Trakų Vokės dvaro sodyba valdo rūmus, dalį istorinių arklidžių pastato, o 2019 m. pabaigoje perėmė parko vartus, tvoras, vandens bokštą ir sargo namelį. Iš viso tai – per 3000 kvad. m plotas arba 16 pastatų. Oficina, svirnas, tvartas, pirtis - skalbykla, kumetynas valdomi privačių savininkų. Tuo tarpu koplyčia - mauzoliejus ir raudonųjų vartų sargo namelis jau restauruoti ir yra prižiūrimi Lentvario parapijos religinės bendruomenės pastangomis. Baigus dvaro rūmų tvarkybą bus galima imtis kitų pastatų.

VšĮ Trakų Vokės dvaro sodyba direktorė Ieva Šiušaitė pripažįsta pati esanti iš tų, kurie iš pradžių sunkiai jaukinosi mintis apie kai kuriuos dvare vykusius renginius. Vestuvių pokyliai buvo tarp jų. Bet matydama, kokias emocijas dvaro aplinka kuria šios šventės dalyviams, nuostatą pakeitė. Kelerių metų patirtis leido įsitikinti, kad rūmai tinka tiek moderniems, tiek klasikiniams renginiams. Čia „suskamba“ ir klasikinės muzikos koncertai, ir elektroninės muzikos jaunatviški sambūriai. Tad Trakų Vokės dvaro sodybos renginių sąraše yra jaunųjų talentų festivalis „Ars Summer Fest“ klasikinės muzikos fstivalis, „EmEm“ jaunųjų kūrėjų festivalis, „Landing“ renginys, skirtas nusileidimo kosmose 50-osioms metinėms, paroda „Menininko pasas“, skirta nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (joje dalyvavo apie 50 profesionalių menininkų), paroda „Salve Vilnius“, skirta Vilniaus miesto vardo paminėjimui ir pan.). Šią vasarą čia buvo pirmąkart planuojamas Kristupo festivalio koncertų ciklas. Koronaviruso pandemija šiuos planus pakoregavo.

Tačiau darbams įsibėgėjus, dvaras jau nekantriai pradeda laukti ir to momento, kad 2021-aisiais dvaro sodyba taps populiariausia vieta santuokų ceremonijoms, šeimų savaitgalių praleidimui, istorinės dokumentikos filmavimams, piknikams ir vasaros koncertams.

Vietoj aplinkiniams kvartalams būdingo sodybinio užstatymo, statytojai čia siekia pastatyti tegu ir geros architektūros, tačiau net 64 butų daugiabučių kompleksą, sudarytą iš 4 triaukščių daugiabučių namų po 12 butų, bei 4 daugiabučių po 4 butus, kurie projekte vadinami sublokuotais dvibučiais.

„Atidžiai išanalizavę detaliojo plano sprendinius bei urbanistinį kontekstą, šių sprendinių visumą suvokiame kaip aplinkinio užstatymo charakteristikas atitinkančią užstatymo tipologiją, atitinkamus tai tipologijai būdingus rodiklius bei kvartale susiformavusią gyvenseną. Šiuo metu Trakų Vokės gyvenamųjų namų kvartalas baigiamas užstatyti vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais namais. Gretimuose sklypuose parengti detalieji planai numato tik vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą. Galiojančiame detaliajame plane kalbama apie namų valdas, nurodyti 4 sklypai su atskirais įvažiavimais, užstatymas numatytas tik neužimtoje elektros linijos apsaugos zonos sklypo dalyje. Todėl manome, kad, nekoreguojant detaliojo plano sprendinių, čia galimi tik vienbučiai ir dvibučiai pastatai“, – komentuoja Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Per visus keturis šio projekto sklypus praeina 110 kW elektros linija, kurios apsaugos zona pagal detalųjį planą apima beveik pusę visos projektuojamos teritorijos. Numatoma šią elektros liniją perkloti į kabelį ir visą atsilaisvinusią teritoriją  panaudoti gyvenamųjų namų statybai. Statytojas skaičiavo, kad visos investicijos į šios teritorijos ir artimiausios aplinkos infrastruktūros pagerinimą gali siekti iki 0,5 mln. eurų.

Pasak Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistų, galimybė statyti daugiabučių kompleksą išties egzistuoja, tačiau tam būtina tiek visavertė teritorijų planavimo dokumentų korektūra, tiek platesnė diskusija su bendruomene, kurios gyvenimo sąlygos, įgyvendinus tokį projektą, reikšmingai keistųsi.

„Projekto plėtotojas deklaravo, jog sukabeliuos (oro liniją pakeis požemine) aukštos įtampos liniją, įrengs papildomą inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą, kuria galės naudotis ir gretimų kvartalų gyventojai, tad taip kompensuos neigiamą poveikį dėl išaugsiančių transporto srautų bei viršytų aplinkai būdingų užstatymo rodiklių. Tačiau projektas viešintas formaliai, reali diskusija su bendruomene neįvyko – viešame projektinių pasiūlymų aptarime dalyvavo tik vienas šios teritorijos gyventojas ir todėl negalima daryti prielaidos, kad aplinkinės teritorijos gyventojams tokia konteksto charakteristikas bei teritorijoje susiklosčiusį gyvenimo būdą viršijanti plėtra yra priimtina“, – sakė M. Pakalnis.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS informavo, kad avarija įvyko Galvės gatvėje, susidūrė automobiliai „Fiat“, „BMW“ ir „Volvo“.

Anot jos, medikai į ligoninę apžiūrai išvežė „BMW“ vairuotoją. Automobilio „Volvo“ vairuotojas buvo neblaivus, jam nustatytas 0,63 promilės girtumas.

Ji teigė, jog įvykio vietoje susidarė labai didelė spūstis, eismą reguliuoja policijos pareigūnai.

Pasak pranešimo, tikimasi, kad sėkmingai atlaikę žiemos negandas, medeliai sužaliuoti turėtų pavasarį.

„Liepos pasirinktos neatsitiktinai – būtent šiose Raudonųjų vartų alėjose ilgus metus augo būtent šie medžiai, todėl ši rūšis ir buvo parinkta, siekiant išlaikyti tęstinumą. Konkrečios liepų veislės pasirinktos dėl išaugimo dydžio – tai nebus labai platūs ir aukšti medžiai, bet turės išraiškingą lajos formą. Na, o kiti sodinami parko medžiai būdingi Edouard Andrė – Trakų Vokės parko autoriui – kūrybai arba sodinami kaip retesnės rūšys dvaro parko medžių asortimentui paįvairinti“, – pranešime teigė savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.

Pirmajame tvarkybos darbų etape, kuris jau eina į pabaigą, numatyta sugrąžinti autentišką XIX–XX a. pradžios centrinės parko dalies vaizdą, kurį projektavo žymus parkų architektas E. Andrė, restauruoti atsodinant alėjas, papildyti želdyną naujai sodinamomis istorinėmis medžių rūšimis. Tikimasi, kad netolimoje ateityje šią dvarvietę bei parką bus galima įtraukti europinį į E. Andrė parkų, sodų paveldo kelią. Pirmasis etapas turėtų baigtis iki ateinančių metų vasaros. 

Antrajame etape bus tvarkomas miško parkas – numatyta palikti visus esamus, geros fitosanitarinės būklės, pakankamai mechaniškai stabilius, gero estetinio vaizdo medžius, papildant želdyną istorinėmis medžių rūšimis.

Restauruojamuose dvaro sodybos rūmuose vyksta parodos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai. Pastate bus atnaujintos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, durys, langai. Dalis investicijų numatyta interjero atkūrimui.

Visų darbų metu planuojama pasodinti daugiau kaip 1 300 medelių ir dar apie 18 tūkst. įvairiausių rūšių krūmų – daugiausiai jų bus pasodinta pagrindinėje parko teritorijoje. Parką papuoš dar apie 13 tūkst. įvairiausių svogūninių gėlių.  

Viso dvaro kompleksinius atnaujinimo darbus planuojama baigti 2020 metais, parko sutvarkymas kainuos apie 5,7 mln. eurų. Savivaldybė skiria apie 3,3 mln. Eur, o daugiau kaip 2,3 mln. Eur – Europos Sąjungos investicijos.

Į teismą kreipęsis Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis (sąjūdis) pateikė argumentuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pateikė su tuo susijusius rašytinius įrodymus.

Kaip rašoma Sąjūdžio pranešime spaudai, praėjusią savaitę Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje pradėti masiškai šalinti sveiki brandūs parko želdiniai. Sunaikintos kelios šį dvarą puošusios alėjos.

Dar prieš išduodant leidimus kirtimams, Sąjūdžio teigimu, bendruomenei buvo žadėta, kad bus paviešinta visa su projektu susijusi informacija, kad medžiai bus įvertinti, o sąjūdis atskirai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlikti planuojamų pertvarkyti želdinių būklės ekspertizę.

„Esant tokiam fizinių ar juridinių asmenų prašymui želdinių būklės ekspertizė yra privaloma, o jos neatlikus želdiniai negali būti šalinami. Nepaisant to, skubos tvarka buvo išrašytas leidimas šalinti kelis šimtus medžių, o kirtimai pradėti tą pačią dieną, kai jis buvo paskelbtas. Kitaip tariant, suinteresuotai visuomenei nebuvo sudaryta tinkamų sąlygų su juo susipažinti ir jį užginčyti“,- rašoma pranešime.

Vertindamas tokį poelgį kaip išskirtinės vertės istorinio parko žalojimą, sąmoningai ignoruojant suinteresuotos visuomenės nuomonę, sąjūdis kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei šalinti Trakų Vokės dvaro sodybos parko želdinius.

Šiuo metu Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis rengia ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl vykdomo ir planuojamo parkų naikinimo Trakų Vokėje ir kitur.

Pasak organizacijai atstovaujančio advokato Sauliaus Dambrausko, suinteresuota visuomenė yra sunerimusi dėl vykdomų projektų, kurių metu yra šalinami sveiki brandūs medžiai. Taip pat reiškiamas nepasitenkinimas, kad nesilaikoma procedūrinių reikalavimų, kurių metu visuomenė turi būti tinkamai supažindinama su projektais, vertinami jos pasiūlymai ir pastabos. Vilniuje šiuo metu ruošiami įgyvendinti dar trijų parkų projektai - Misionierių sodai, Sapiegų parkas, Reformatų skveras.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Romano Borisovo akvarelių paroda „Senojo Vilniaus reminiscencijos“. Įdomiausia, kad visose autoriaus akvarelėse iki smulkiausių detalių atkurti sostinės senosios architektūros likučiai, mūsų dienomis sparčiai nykstantys.

Kas savita ir tikra

R.Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius aštuonerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas, bet gimė ir užaugo Vilniaus centre. Daug metų jis gyveno sostinės senamiestyje, netoli operos ir baleto teatro.

Nuo pat vaikystės jis ypač domėjosi menais, architektūra. Tokį įskiepį perdavė artimieji. Vilnius dar vaikystėje buvo išlandžiotas, ištyrinėtas skersai ir išilgai. „Kur tik aš nebuvau!.. Vienas ir su draugais. Keista, kad likau gyvas“, – prisiminė dailininkas savo vaikystės geografinius ir archeologinius maršrutus po senąjį Vilnių.

Apie Vilnių jis galėtų pasakoti be paliovos. Bet ne apie dabartinę, jo žodžiais, „gliancinę“ sostinę, o apie senąjį Vilnių, nepagražintą ir dar nerestauruotą, su mediniais, krosnimis šildomais namais, malkų pjovėjais, besiburiuojančiais prie Pylimo gatvės kampo, aptrupėjusiais frontonais ir apsilaupiusiomis barokinio miesto sienomis. Visa tai tapytojui atrodo savita ir tikra.

„Moderni architektūra yra tik mitas. Tai tiesiog funkcionalumas. Nieko daugiau. Kai dabartiniai namai susidėvės, juos griaus be gailesčio“, – samprotavo tapytojas. O senoji miestų architektūra, jo giliu įsitikinimu, yra jų istorija, jų identitetas, jų širdis.

Būtent to senojo, archajiško Vilniaus reminiscencijos atgijo R.Borisovo akvarelėse.

Istorinės atminties labui

Parodos autorius gimė 1949 m., Vilniuje studijavo dizainą, parodose pradėjo dalyvauti 1975 m., nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkas kūrė plakatus, iliustravo knygas, projektavo baldus, vizualinę reklamą, firminius ženklus, rengė parodų projektus. Nuo 1988-ųjų yra laisvas ir nepriklausomas menininkas, Rytprūsių kultūros ir istorijos tyrinėtojas bei šio unikalaus krašto istorinės atminties vaizdaraščių metraštininkas, aktyviai bendradarbiaujantis su muziejais, galerijomis ir įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Jo straipsniai apie protėvių krašto – Rytų Prūsijos tyrinėjimus dažnai publikuojami spaudoje.

Šiuo metu jis dėsto Valstybiniame I.Kanto universitete Kaliningrade ir Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete. Laisvalaikiu jau beveik penkis dešimtmečius lieja akvareles, yra surengęs daugiau nei 70 jų parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV, Liuksemburge, Austrijoje, Rusijoje. Jo darbai pasklidę po įvairius pasaulio muziejus ar privačias kolekcijas.

Parodo tai, ką mato

R.Borisovas daug akvarelių paskyrė gimtajam Vilniui, jose perteikė autentiškus, nepadailintus senamiesčio vaizdus. Būdamas realistas tiek gyvenime, tiek kūryboje, jis savo akvarelėse parodo tai, ką mato.

Svarbią vietą jo kūrybos bagaže užima Rytų Prūsijos vaizdai su senosios architektūros fragmentais. Dailininkas domisi šio kadaise klestėjusio krašto istorija, yra nuliejęs daug akvarelių, kuriose meniškai įprasmino konkrečių vietovių statinius, pilių, bažnyčių griuvėsius. Akvareles su jų vaizdais ne sykį teko matyti ir klaipėdiečiams.

Bet senojo Vilniaus gatvelių labirintais ir kiemais ypatingu dailininko R.Borisovo maršrutu kažin ar daug kam teko keliauti. Dabar pasitaikė tokia proga Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8), kur R.Borisovo akvarelių parodą galima apžiūrėti iki sausio pabaigos.