Tai sekmadienį pareiškė Čekijos Europos reikalų ministras Martinas Dvořákas, praneša leidinys „Euractiv“.

„Šiandien V. Orbanas yra tas Trojos arklys, kuris intensyviai ir, deja, vis veiksmingiau ardo tą vienybę ir bando parodyti, kad turėtume nepaisyti Ukrainos“, – sakė M. Dvořákas. Jis pridūrė, kad Vengrijos premjeras šantažuoja Europą ir piktnaudžiauja veto teise.

„Manau, kad tikrasis (Vengrijos pozicijos) pavadinimas yra šantažas. Manau, kad tikrasis pavadinimas yra piktnaudžiavimas veto teise siekiant apsaugoti ne Vengrijos, o Rusijos interesus“, – pabrėžė Čekijos ministras.

Per Europos Vadovų Tarybos posėdį V. Orbanas paliko salę, leisdamas viršūnių susitikimui patvirtinti derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą pradžią. Bet Vengrijos vyriausybės vadovas užblokavo 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą Ukrainai.

Penktadienį Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, komentuodamas kilusį skandalą dėl didelės vertės apsaugos priemonių trūkumo, pareiškė, kad jei „valstietė“ Agnė Širinskienė dėl buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakomybės nesikreips į prokuratūrą, tai pasirodys esanti veidmainė ir melagė, mat ne taip seniai politikės kritikos dėl skaidrumo buvo sulaukęs „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Tačiau A. Širinskienė sako, kad A. Mazuronio pasirinktas būdas ją pavadinti melage ir veidmaine neturi pagrindo, nes „valstiečiams“ priklausantis A. Veryga niekaip nėra atsakingas už tai, kad dingo iš Kinijos užsakytos apsaugos priemonės.

Be to, tikina A. Širinskienė, dažną penktadienį pasikartojantys kritiški A. Mazuronio pareiškimai apie ją verčia kelti klausimą, ar tikrai „darbietis“ dirba solidariai su opozicija. Pasak jos, labai tikėtina, kad A. Mazuronis yra tiesiog konservatorių į opozicijos gretas atgabentas „Trojos arklys“.

„Man pradeda atrodyti, kad toks kolegos elgesys galbūt yra sąmoningas veikimas norint sukelti susipriešinimą opozicijos gretose ar tiesiog imituoti susipriešinimą“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

Kolega bando valdantiesiems padėti prisiminęs, kad jis labai įdomiomis aplinkybėmis gavo Seimo vicepirmininko postą.

Politikės supratimu, ne kartą ją ir „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį kritikavęs „darbietis“ taip elgiasi neatsitiktinai. Visos aplinkybės, samprotavo „valstietė“, verčia manyti, kad A. Mazuronis žaidžia dvigubą žaidimą. Politikės teigimu, tikėtina, kad būdamas vienas iš opozicinio bendradarbiavimo sutartį pasirašiusios Darbo frakcijos atstovų A. Mazuronis iš tikrųjų dirba valdantiesiems konservatoriams.

„Kolega bando valdantiesiems padėti prisiminęs, kad jis labai įdomiomis aplinkybėmis gavo Seimo vicepirmininko postą“, – teigė A. Širinskienė.

Paklausta, ar, jos manymu, A. Mazuronis yra konservatorių į opozicijos gretas įtemptas „Trojos arklys“, A. Širinskienė ilgai negalvodama pažymėjo, kad greičiausiai taip ir yra.

„Bijau, kad taip gali būti. Ypač prisiminus jo paskyrimo (Seimo vicepirmininku – ELTA) aplinkybes“, – sakė A. Širinskienė.

Tokiam būgštavimui atsirasti, neslėpė politikė, leido įsitikinimas, kad A. Mazuroniui vietą Seimo valdyboje parūpino būtent konservatoriai ir, kad tai buvo padaryta tikrai „ne už ačiū“.

Piktinosi dėl A. Verygai mestų įtarimų

A. Širinskienė piktinosi, jos teigimu, A. Mazuronio skleidžiama neteisinga informacija.

Pasak „valstietės“, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra kažkaip atsakingas dėl Arūno Dulkio vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) šią savaitę paskelbtos informacijos apie pirmojo karantino metu dingusias už beveik 912 tūkst. eurų įsigytas asmens apsaugos priemones.

Būtent dėl A. Verygos atsakomybės šioje ažiotažą sukėlusioje istorijoje A. Mazuronis penktadienį ragino „valstietę“ kreiptis į prokuratūrą. Jei politikė to nedarysianti, pažymėjo politikas, A. Širinskienė bus tiesiog veidmainė ir melagė, mat „valstietė“ kiek anksčiau kreipėsi į advokatūrą dėl kovo pabaigoje paviešintos informacijos apie „darbiečio“ Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas.

Tačiau A. Širinskienės teigimu, A. Mazuronio samprotavimo logika, vedanti prie to, kad politikė gali būti pavadinta melage ir veidmaine, yra iš principo klaidinga. Anot jos, dėl kilusio skandalo A. Veryga nėra atsakingas, nes už priemonių logistiką buvo atsakingas tuometis susisiekimo ministras. O juo buvo kompetencijos stoka bei kaltinimų korupcijos istorijoje susilaukęs, tačiau „valstiečių“ įnirtingai gintas Jaroslavas Narkevičius.

„Kolega daro faktinių klaidų. Jis paskelbė žinią, kad neva ministras Veryga yra atsakingas už Susisiekimo ministeriją, kuri turėjo užsiimti įvairių COVID-19 apsaugos priemonių logistika. Tačiau ne ministras Veryga tuomet vadovavo Susisiekimo ministerijai“, – teigė A. Širinskienė, iš karto pažymėdama, kad tokios patyrusio parlamentaro klaidos negali būti traktuojamos kaip atsitiktinumas.

„Matyt, atsiranda nuoširdus noras tokiu būdu keliant sumaištį padėkoti valdantiesiems už vicepirmininko kėdę“, – teigė ji ir dar kartą A. Mazuronio darbą opozicijoje apibendrino kaip „Trojos arklio“ veiklą.

„Prasidėjo „Trojos arklio“ darbas, nes kitaip paaiškinti politiko, kuris turi didžiulę patirtį Seime, būtų labai sunku“, – sakė ji.

V.Orbanas, kuris jau seniai palaiko JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), nurodė sutvirtinti užtvarus Vengrijos pietiniame pasienyje, kad šalis būtų apsaugota nuo migrantų. Pasak V.Orbano, migrantai, daugiausia musulmonai, kelia grėsmę Europos krikščioniškam identitetui ir kultūrai.

Migracijos problema išliks tol, kol nebus panaikintos jos priežastys šalyse, iš kurių atvyksta migrantai, ir nebus pripažintas jos keliamas pavojus, sako Vengrijos vyriausybės vadovas.

„Migracija yra terorizmo medinis Trojos arklys, – pareiškė V.Orbanas per naujų pasienio apsaugos darbuotojų, kuriuos vyriausybė vadina „pasienio medžiotojais“, prisaikdinimo ceremoniją. – Pas mus atvykstantys žmonės nori gyventi laikydamiesi ne mūsų kultūros ir papročių, o savo, tačiau gauti europietišką gyvenimo kokybę“.

Pasak V.Orbano, Vengrijos sienos ir toliau turės atlaikyti migracijos spaudimą, kadangi milijonai žmonių ruošiasi vykti į Europą ieškoti geresnio gyvenimo.

„Šiuo metu mes vis dar esame apgultyje, – kalbėjo V.Orbanas. – Migracijos srautas tik atslūgo, tačiau dar nesibaigė. Mes laimėjome laiko savo gynybinėms linijoms sustiprinti“.

V.Orbanui sakant kalbą 462 naujiems sienos apsaugos darbuotojams, parlamentarai iš jo vadovaujamos „Fidesz“ ir ultradešiniosios „Jobbik“ partijų priėmė naują įstatymą, kuris dar apriboja prieglobsčio prašytojų teises ir suteikia policijos pareigūnams didesnes galias sugrąžinti migrantus į Serbiją.

Kol šalyje dėl imigracijos galioja nepaprastoji padėtis, kuri neseniai buvo pratęsta iki rugsėjo 7 dienos, visi prieglobsčio prašytojai turės gyventi Serbijos pasienyje iš jūrinių konteinerių įrengtoje stovykloje ir laukti, kol pareigūnai nuspręs patenkinti arba atmesti jų prašymą.

Šis sprendimas priimtas, Vengrijai ruošiantis uždaryti visus kitus po šalį išbarstytus pabėgėlių priėmimo centrus, dalis kurių jau buvo uždaryti praėjusiais metais.

Policijai bus leidžiama sugrąžinti į Serbijos pasienį visus migrantus, kurie negalės įrodyti turintys teisę būti Vengrijoje, nesvarbu, kurioje Vengrijos vietoje jie bus sulaikyti. Nuo liepos 5 dienos į Serbiją galėjo būti sugrąžinami tik tie migrantai, kurie būdavo sugaunami ne toliau nei už 8 kilometrų nuo Serbijos sienos.

Žmogaus teisių gynėjai griežtai sukritikavo šį naują įstatymą, kuris, pasak jų, labai suvaržo prieglobsčio prašytojų teises gauti teisinę pagalbą.

„Šalyje yra vos 400 prieglobsčio prašytojų“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė septynios žmogaus teisių grupės, tarp jų „Amnesty International“, Vengrijos Hensilkio komitetas ir Vengrijos migrantų teises ginanti grupė „MigSzol“.

„Nepaprastosios padėties pratęsimas yra naudingas tik tam, kad būtų toliau skleidžiama ksenofobiška ir baimę skleidžianti propaganda“, – nurodoma jame.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) pranešė esanti „labai susirūpinusi“ dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymo.

„Šis naujas įstatymas neatitinka Vengrijos įsipareigojimų pagal tarptautinius ir ES įstatymus ir turės siaubingą fizinį ir psichologinį poveikį moterims, vaikams ir vyrams, kurie jau daug iškentėjo, – sakoma UNHCR agentūros pareiškime. – Pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti pateisinamas pavieniais atvejais ir tik tada, kai yra būtinas, pagrįstas ir suderinamas“.

Vengrija užtvarus Serbijos ir Kroatijos pasienyje pastatė 2015 metais. Per tuos metus, kol nebuvo užtvarų, Vengriją kirto maždaug 400 tūkst. migrantų. Dauguma jų keliavo į Vokietiją ir kitas turtingesnes Vakarų Europos šalis. Antra dabar statoma 150 kilometrų ilgio užtvara Serbijos pasienyje turėtų būti baigta iki gegužės 1 dienos. Ji bus aprūpinta šilumos ir judesio jutikliais ir kita stebėjimo įranga.

Nors V.Orbanas dažnai sako, kad Vengrija laikysis krikščioniškų vertybių ir priims prieglobsčio prašytojus, realiai prieglobstį šalyje gauna tik nedidelė prašytojų dalis. Be to, per dieną pasienio tranzito zonose leidžiama priimti tik maždaug 16 prieglobsčio prašymų. Ekspertai būgštauja, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms, šis skaičius dar sumažės.

2016 metais Vengrija priėmė 425 prieglobsčio prašytojus iš 29 tūkst. 432 registruotų. 2015 metais prieglobstis buvo suteiktas 502 žmonėms. Vokietija 2015 metais priėmė 890 tūkst. prieglobsčio ieškotojų, o 2016 metais – 280 tūkstančių. 

Be grėsmių iš Rytų, viena didžiausių rakščių Europos pasturgalyje šiuo metu yra senovės civilizacijos lopšys – Graikija. Šalis, pagimdžiusi įspūdingą kultūrą ir padėjusi pamatus tolimesniam žemyno vystymuisi, dabar tapo jos vėžiu.

Į fatalizmą linkę asmenys spirga iš laimės, tarsi į verdantį aliejų įmesta varškės spurga: "ES griūna, o jos galvos nebeišmano, kaip išnarplioti šį Gordijaus-Tsipraso mazgą".

Graikijai baigiasi pinigai, o ji ne tik nori išgyventi, likti ES ir euro zonoje, bet dar ir išlaikyti esamus atlyginimus bei pensijas.

Mat dabar šią šalį valdo komunistai, o jiems visada svarbu "paprastas darbo žmogus". Jiems nerūpi, kad tas žmogus nedirba ir didžiąją dalį dienos pramiega, skolinasi daugiau nei geba grąžinti, o vėliau švaisto tuos pinigus niekams. Daugiau šelpti šios šalies nebesinori, bet mesti jos iš ES bei euro zonos taip pat ne.

Ką daryti? Čia tenka prisiminti legendą apie Aleksandrą Makedonietį, kuris perkirto Gordijaus mazgą. Nors šis ketvirtadalį pasaulio užkariavusio karvedžio elgesys gali atrodyti neatsakingas, bet jis tuo metu suveikė.

Tad kodėl ES galvos bijo padaryti ką nors panašaus? Juolab, pasak gandų, dabartinė Graikijos valdžia yra tikras Trojos arklys, atsiprašau, norėjome pasakyti Luhansko matrioška, tarsi įpareigota vieno tokio į kiklopą panašaus asmens, siekiančio sunaikinti "supuvusius Vakarus".

Pastarasis, beje, gudriai leido suprasti, kad apmokėtų Graikijos skolas, kol jo pasekėjai pavymui šaukė: "Mes dėjom ant sankcijų", tačiau sau giminingų stačiatikių iki šiol neparėmė. Tad norint išgelbėti Europos civilizaciją, reikėtų imtis Graikijos gydymo.

O jo būdai yra bent trys, kurie vienas už kitą bjauresni.

Pirmąjį galėtų įgyvendinti ir patys graikai. Sakoma, jog graikų stačiatikių bažnyčia yra galingiausia ir turtingiausia institucija šalyje, ji dar ir atleista nuo mokesčių. Taigi reikėtų paskelbti Graikiją ateistine valstybe bei konfiskuoti visą bažnyčiai priklausomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Tiesa, tai prasilenktų su ES idealais, bet šiais ateizmo bei tolerancijos laikais nekęsti krikščionybės ir ją niekinti ne tik leistina, bet ir skatintina.

Antrasis variantas – dabartinės Graikijos valdžios likvidacija, tam prireiktų Atėnų "Maidano". Daug kas jau dabar žegnojasi ir sako: "Nereikia. Pažiūrėkite, į ką viskas išvirto Ukrainoje". O į ką galėtų išvirsti Atėnų atvejis? Susikurs separatistinė Spartos respublika? O gal VVP atsiųs į Kretą žaliųjų žmogeliukų, pareikš, kad čia istorinė slavų žemė, ir surengs porą referendumų?

Remiantis šiais precedentais, peršasi trečiasis Graikijos problemos likvidavimo būdas: reikia atiduoti Graikiją turkams. Osmanų imperijos laikais šios dvi šalys jau gyvavo viename valstybiniame derinyje, tad kas pasikeistų dabar?

Turkijos žmonės ir valdžia turėtų įsipareigoti apmokėti bent dalį Graikijos skolų ir tuo pat ne tik praplėstų savo teritoriją, bet ir būtų priimta į Europos Sąjungą. Bingo. Pagaliau bent tarp dviejų nacijų išnyks tautinės sienos, o dvi skirtingos kultūros – stačiatikiai ir musulmonai bus priversti gyventi taikoje ir harmonijoje.

Kai kam gal pasirodys šie problemos likvidavimo būdai antihumaniški, fašistiniai, šovinistiniai ir dar kažin kokie -istiniai, bet nieko kito geresnio ir efektyvesnio pastaruoju metu neįmanoma sugalvoti. O ir pačių graikų gailėtis nesinori. Jų gyvenimo būdą, darbo kultūrą ir visa kita geriausiai iliustruoja Atėnų karvedys Alkibiadas (450–404 m. prieš Kristų).

Šis žmogus gimė tada, kai du didžiausi konfliktuojantys Graikijos poliai Atėnai ir Sparta laikinai susitaikė ir klestėjo panirę į hedonistinę bei palaidą aplinką. Tada Alkibiadas (nors ir buvo, pasak kai kurių šaltinių, apdovanotas "genijaus protu, oratorystės sugebėjimais ir dailia išvaizda") darė viską, kad Atėnų miestas riedėtų katastrofos link.

Sulaukęs trisdešimt penkerių, Alkibiadas buvo užkietėjęs mergišius ir tyčia pasistatė itin prašmatnius rūmus vien tam, kad supykdytų minias paprastų žmonių, gyvenančių gerokai kukliau. Sakoma, jog šis skandalingas veikėjas nukirto mylimam šuniui uodegą tik todėl, kad žmonės apie jį šnekėtų.

416 m. prieš Kristų Alkibiadas įkalbėjo Atėnų valdžią pulti Spartos sąjungininkus Sirakūzus (Graikijos kolonija Sicilijoje). Ekspedicijai turėjo vadovauti pats Alkibiadas ir jo politinis oponentas Nikijas. Kai tik armada turėjo išplaukti, vieną rytą atėniečiai pamatė, jog visame mieste išniekintos keliautojų dievo Hermio statulos: buvo nudaužytos jų ausys, nosys ir kitos kūno vietos, kurių neminėsime.

Buvo pradėtas tyrimas ir išsiaiškinta, kad šį vandalizmo aktą atliko ne kas kitas, o pats Alkibiadas su šutve girtaujančių bičiulių. Vėliau jam buvo pateiktas dar vienas kaltinimas dėl dalyvavimo šventvagiškose Eleusino misterijų parodijose, kuriose jis parodijavo vyriausiąjį žynį ir savo draugams sakė pamokslus.

Nepalankių įrodymų ir liudininkų vis daugėjo, tad kaip Alkibiadas išsprendė šią problemą? Jis tiesiog išdavė Atėnus ir pabėgo į Spartą. Čia jis neužmiršo senų įpročių ir netgi užtaisė vaiką Spartos valdovo žmonai. Dėl to jam teko bėgti į Mažąją Aziją, dar vėliau jis grįžo į Atėnus, paskui susidėjo su persais.

Alkibiado baigtis buvo liūdna, jo namą padegė, o jį patį nušovė strėlėmis, kai bėgo iš šio pastato. Visas jo elgesys ir panašių į jį žmonių veiksmai privedė prie to, kad dauguma Graikijos polių nusilpo, nebepajėgė atgauti ankstesnės didybės, o juos užgožė atėjūnai iš šiaurės – makedoniečiai.

Akivaizdu, jog minėtasis graikų veikėjas neieškojo jokio protingo ir moralaus sprendimo?

O ar jo ieško dabartinė Graikijos valdžia? Šiandien Graikijos elgesys kelia grėsmę visam Senajam žemynui ir jeigu tokia elgsena nebus laiku likviduota, Europos gyvavimas veikiausiai irgi baigsis. Štai klausimas, kas užgoš europiečius – gal ISIS, o gal VVP?