Visapusis ekspertas
„Labai daug technologinės pramonės įmonių investuoja į informacinių technologijų (IT), logistikos pramonės specialistus. Kalbant apie socialinių mokslų sričių specialistus, pavyzdžiui, vadybininkus, jau nebepakanka išmanyti projektų valdymą ir turėti vadinamųjų minkštųjų įgūdžių. Didžioji dalis įmonių pageidauja specialistų, kurie turi bent pirminį inžinerijos, technologijos mokslų suvokimą“, – teigia dr. M. Seržantė.
„Didelis pranašumas yra gebėjimas skaityti brėžinius, nes dabar net ir žmogiškųjų išteklių specialistas, dirbantis technologijų įmonėje, turi suprasti, kas yra elektronika, kas yra fundamentiniai mokslai, IT, programų inžinerija. Jei kalbame apie finansų specialybės darbuotojus, plečiantis finansų technologijų sektoriui, atitinkamai pageidaujama specialistų, turinčių bent minimalių programavimo pagrindų“, – pasakoja ji.
Paklausiausių specialybių sąraše išlieka elektronikos ir mechanikos inžinerijos, IT, energetikos, logistikos, statybos, duomenų ir verslo analitikos specialistai. „Tokia specialybė kaip elektronikos arba mechanikos inžinierius anksčiau neatrodė prestižinė, bet pastebime, kad situacija kardinaliai keičiasi. Atitinkamai ir atlyginimai visose šiose srityse yra aukšti“, – priduria dr. M. Seržantė.
Vizija: M. Seržantė tiki, kad didžiąją dalį studijų programų, dėstomų universitetuose, anksčiau ar vėliau globos arba visiškai finansuos verslas. A. Jauniaus nuotr.
Europos mokymosi visą gyvenimą pilietinės visuomenės bendruomenė (EUCIS-LLL.eu) atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti, kokios europiečių įgytos kompetencijos yra svarbiausios darbdaviui. Tyrimo išvados atskleidė, kad darbdaviai išskirtinai vertina minkštuosius gebėjimus, pavyzdžiui, potencialaus darbuotojo problemų sprendimo įgūdžius (57,02 proc.).
Kitos labiausiai vertinamos kompetencijos yra iniciatyvumas, proaktyvumas, verslumas (55,26 proc.); socialinės ir pilietinės kompetencijos (47,73 proc.); tarpkultūriniai ir tarpasmeniniai gebėjimai (45,61 proc.); gebėjimas mokytis (42,11 proc.). „Net 40 proc. darbdavių teigė, kad jaunuoliams yra sudėtinga įvardyti savo įgytas kompetencijas, todėl studentams svarbu išmokti jas įsivardyti, suprasti ir gebėti pristatyti potencialiems darbdaviams“, – pabrėžia dr. M. Seržantė.
Neužtenka skyrus stipendiją gražiai nuskambėti viešojoje erdvėje – svarbu stipendijas pelniusiems studentams skirti ir kokybiško dėmesio.
Keičiasi prestižo samprata
Prie specialistų trūkumo Lietuvoje prisideda ir daugiau veiksnių, ne tik technologijų sektoriaus šalyje plėtra. Vienas iš ryškiausių – demografinė situacija. „Studentų skaičius mažėja su kiekvienais metais, tai jaučiama. Nors įdomus faktas, kad norinčiųjų mokytis magistrantūros studijose po truputėlį, bet kasmet daugėja. Mano asmeniniu vertinimu, tai byloja apie brandų ir sąmoningą žmonių apsisprendimą investuoti į saviugdą. Ne mažiau aktualus ir noras persikvalifikuoti, o tai taip pat sietina su nuolatine darbo sektoriaus transformacija“, – sako strateginės partnerystės specialistė.
Ji pastebi, kad keičiasi ir samprata apie anksčiau prestižinėmis laikytas studijas užsienyje, be to, populiarėja studijų programos, dėstomos anglų kalba, vadinasi, vis daugiau užsieniečių renkasi studijas Lietuvoje. „Anksčiau Lietuvoje buvo laikoma, kad studijuoti užsienyje yra prestižas, turint omenyje, kad ten galbūt aukštesnio reitingo universitetų programos, o dabar mes tikrai galime pasigirti tam tikrų sričių studijų programų aukščiausių reitingų įvertinimais, kurių neturi net kai kurie universitetai Baltijos jūros regione ir kaimyninėse valstybėse“, – tikina dr. M. Seržantė.
Įprastai prestižine kryptimi buvo laikomos studijos Skandinavijos šalyse, tačiau praktika rodo, kad toks pasirinkimas kainuoja gana brangiai, todėl studentai vis dažniau patys atlieka reitingų analizę ir renkasi lietuviškus universitetus.
Ne tik didysis verslas
Universitetinės strateginės partnerystės srityje dirbanti dr. M. Seržantė iš patirties žino, kaip keičiasi tradiciniai talentų medžioklės aukštojo mokslo įstaigose būdai. Pasak jos, anksčiau universitetai patys turėjo ieškoti strateginių partnerių ir įtikinėti integravimosi į universitetą svarba ir nauda.
„Dabar galima sakyti, kad pati savo iniciatyva partnerių neieškau. Visi partneriai, ypač strategiškai planuojantys savo veiklą, patys mane susiranda. Mano darbas dabar daugiausia yra perduoti mechanizmus, pakonsultuoti, kas universiteto ir verslo partnerystėje veikia efektyviai, o kas – laiko gaišimas. Ši praktika kardinaliai pasikeitė būtent dėl gilėjančios specialistų trūkumo krizės“, – sako VILNIUS TECH atstovė.
Šiandien kai kurios didelės kompanijos teigia, kad investuoti į studentus kartais gali būti jau per vėlu, todėl verslas su įvairiomis programomis taikosi ir į mokyklose besimokančius paauglius, kurie turi visas galimybes pakreipti savo ateities universitetuose perspektyvas.
Dr. M. Seržantė sutinka su požiūriu, kad laikas, kada reikia investuoti į jaunimą, vis ankstėja. „Kai pati studijavau trečiame, ketvirtame kurse arba net magistrantūros pakopoje, mes dirbdavome padavėjais restoranuose, namų tvarkytojais ar kitus panašaus pobūdžio nekvalifikuotus darbus. Dabar didžioji dalis mūsų universitete studijuojančių trečiakursių dirba pagal specialybę kvalifikuotus darbus. Todėl mano rekomendacija verslo atstovams yra pradėti bendradarbiauti kartu su universitetu dar stojimo kampanijos metu, tai apima ir darbą su moksleiviais“, – sako ji.
Kalbant apie rekomendacijas, M. Seržantė akcentuoja investicijas į stipendijas. Tokia priemonė įmonei santykinai yra nedidelė investicija, tačiau suteikia galimybę bendrauti su geriausiais studentais. Tačiau čia pat dr. M. Seržantė pabrėžia, kad verslui neužtenka, skyrus stipendiją, gražiai suskambėti viešojoje erdvėje – svarbu stipendijas pelniusiems studentams skirti ir kokybiško dėmesio.
„Be to, pirmakursiai – ypač pažeidžiama studentų grupė, kadangi net ir įstoję į trokštamą studijų programą visada nuolat ieško ir svarsto, ar tai tikrai tas karjeros kelias, kurio jie labiausiai nori. Palaikymas iš juos globojančios įmonės tikrai yra didelė pagalba ir motyvacija investuoti energijos į būtent pasirinktąją profesiją. Įmonei tai gera proga būti pirmiems, kur studentai atliks savo pirmas praktikas ir, tikėtina, pasiliks ten dirbti. Todėl labai svarbu įsitraukti jau nuo pat pirmo kurso“, – tikina dr. M. Seržantė.
Ji pabrėžia, kad konkurencija iš tiesų yra didelė ir čia įsitraukia ne tik didysis verslas, bet ir tie, kurie mato naudą ir strategiškai gerai įvertina investicijos grąžą, o tai gali būti ir mažesnės įmonės.
„Kai susitinku su mažesnių įmonių atstovais, manęs kartais klausia, kaip jie gali pakonkuruoti su bankais arba didžiosiomis gamybos, technologijų bendrovėmis, kurie turi tūkstančius darbuotojų. Tačiau juk dabar pagrindinė kalba sukasi ne aplink dideles pinigines investicijas. Taip, stipendijos yra piniginė investicija, bet net ir smulkiai įmonei ji atsiperka. Mano giliu įsitikinimu, situaciją valdys ne tik didžiosios korporacijos, bet ir verslai, tarp jų – ir mažieji, kurie tiesiog laiku supras, kokią naudą tokio pobūdžio investicijos jiems atneš ateityje, nes darbo rinkos krizės akivaizdoje kiekvienas užsiaugintas profesionalas bus labai vertingas“, – situaciją aiškina dr. M. Seržantė.
Studentų patirtis
Dar vienas Lietuvos techniškųjų mokslų lyderis – Kauno technologijos universitetas (KTU) – turi savo bendradarbiavimo su verslu praktikų, apie kurių efektyvumą bene geriausiai byloja patys studentai. Trečiakursė Vaiva Šarauskytė, studijuojanti programų sistemas, sako: galimybė dar studijų metais padirbėti progresyvių įmonių struktūrose, semtis patirties iš verslo lyderių – aukso vertės.
Situaciją valdys ne tik didžiosios korporacijos, bet ir verslai, o tarp jų ir mažieji, kurie tiesiog laiku supras, kokią naudą tokio pobūdžio investicijos jiems duos ateityje.
V. Šarauskytė nuo pat pirmo studijų kurso prisijungė prie KTU GIFTED programos. Aukštus stojamuosius balus pelnę studentai sulaukia kvietimo į atranką, ją įveikus laukia ne tik sustiprinta matematika, platesnė pažintis su projektų valdymu, atsakomybė ir toliau gerai mokytis ir demonstruoti motyvaciją, bet ir solidi 300 eurų stipendija, pasakoja V. Šarauskytė.
„Pirmoji įmonė, su kuria dirbome, buvo „Fazer“, Lietuvoje žinoma kaip „Gardėsis“. Įmonė mums davė užduočių, pavyzdžiui, sukurti naują produktą, pagerinti esamus receptus“, – pasakoja studentė.
„Visi 20 GIFTED programos nariai buvome suskirstyti po keturis, dirbome skirtingose įmonėse. Informatikai atliko praktiką „Centric IT Solutions Lithuania“, debesų kompiuterijos srityje. Labai daug sužinojau tos praktikos metu, labai smagu buvo iš arčiau pamatyti įmonę, iki tol nebuvau dirbusi tokioje struktūroje“, – dalijasi ji.
Pasak V. Šarauskytės, tokios programos kaip GIFTED suteikia galimybę dalyvauti įvairiausio formato mokymuose ir konkursuose. Aktyvi mergina šiuo metu savo dėmesį skiria Europos merginų informatikos olimpiadai – ji yra Lietuvos komandos vadovė.
„Tai mano asmeninė iniciatyva iš meilės informatikai. Kuruojame Lietuvos delegacijos vykimą į tą olimpiadą, čia irgi prisiliečiau prie įmonių, nes Lietuva neremia merginų olimpiadų. Tenka bendradarbiauti ir su minėtu „Centric IT Solutions Lithuania“, – sako V. Šarauskytė.
Anot jos, KTU nuo pirmo kurso organizuoja susitikimus su įmonėmis, pačiai V. Šarauskytei teko ir dalyvauti, ir organizuoti tokius susitikimus, svečiuotis skirtingose įmonėse. „Kasmet vyksta ir „Wanted“ karjeros dienos, teko vesti ne vieną diskusiją. Matau, kad įmonės labai nori dalytis viskuo, ką turi. Iš įmonių net skambina ir klausia: ar norėtumėte, kad mes jums organizuotume paskaitų?“ – šypsosi ji ir priduria, kad kiekvienas taip pat gali pasirinkti karjeros mentorių ir dažnai tai būna būtent verslininkai.
Patirtis: kaip liudija V. Šarauskytė, tokios programos, kaip KTU GIFTED, studentams suteikia platesnį suvokimą apie realų įvairių įmonių veikimą. Asmeninio arch. nuotr.
Ilgalaikės sutartys
Grįžtant prie techniškųjų universitetų ir verslo sąveikos patirčių, VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro vadovė dr. M. Seržantė pasakoja, kad įsteigti šį centrą paskatino būtent užsienio universitetų pavyzdžiai. Pasak jos, pažengę užsienio universitetai steigia aljansus arba konsorciumus su verslo partneriais, kurių pagrindinis susitarimas – ilgalaikės investicijos į tam tikras studijų programas ir jų vystymą. Tačiau šios investicijos – ne vien tik finansinės.
„Tokio konsorciumo esmė yra ilgalaikiai – nuo penkerių iki dešimties ar net penkiolikos metų – susitarimai tarp universiteto ir verslų, kurie numato išsamią darbo rinkos situacijos analizę ir ateities prognozes. Tuomet universitetas koncentruojasi į realių rinkos dabartinių poreikių ir kartais net ateities profesijų integraciją į studijų procesą. Tai padeda išvengti ir nuolat eskaluojamos problemos, kai verslai privesti papildomai skirti laiko darbuotojas perkvalifikuoti“, – sako dr. M. Seržantė.
„Geras ilgalaikės investicijos pavyzdys – neseniai pasirašyta sutartis su užsienio kapitalo įmone UAB MAMBU, kuri skyrė 300 tūkst. eurų paramą tvariai laboratorijai įrengti mūsų universitete. Tai nėra aljansinė sutartis, bet jos tikslas sukurti atvirą, komfortišką bendro darbo erdvę, skirtą universiteto bendruomenei, studentams ir verslo partneriams, komandiniam ir ekspertiniam darbui, mentorystei. Tai nebus tik jų vardo erdvė universitete su pažangia įranga, tai bus erdvė, kur šios įmonės atstovai galės nuolatos būti, bendrauti su studentais, atvykti dėstyti, organizuoti mokymus, seminarus“, – tęsia ji.
Išliks stipriausi?
Dr. M. Seržantė tiki, kad didžiąją dalį studijų programų, dėstomų universitetuose, anksčiau ar vėliau globos arba visiškai finansuos verslas. Kyla klausimas, ar tokiu atveju negali nutikti taip, kad ilgainiui mažiau verslui patrauklios specialybės liks švietimo sistemos užribyje. O gal priešingai – toks finansavimas sureguliuos studijų programų ekosistemą, paprastai tariant, išliks stipriausi ir dėl to nereikėtų baimintis?
„Kaip mokslo bendruomenės atstovė, visuomet pasisakau už vadinamosios įrodymais grįstos politikos formavimą. Tai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad universitetas turi rengti tokio pobūdžio specialistų, kurių reikia arba valstybei strategiškai, arba įmonėms. Taip, įsitraukus verslui, natūraliai susireguliuos ir ši ekosistema“, – požiūrį pateikia ekspertė.
Orientacija į verslo poreikius – nebūtinai panacėja
Įprastai humanitarinių ir socialinių mokslų krypčių centru laikomo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius nesutinka, kad universitetas turėtų išskirtinai prisitaikyti prie verslo interesų. Be to, jis pabrėžia, kad ir VDU studentai darbo rinkoje sėkmingai randa savo vietą.
Anot M. Simanavičiaus, remiantis pastarųjų trejų metų Užimtumo tarnybos duomenimis, įsidarbina maždaug 97 proc. VDU absolventų, o praėjusiais metais įsidarbino net 98 proc. baigusiųjų studijas šiame universitete. „Tai indikuoja, kad rinka yra karšta ir realiai visi absolventai yra patrauklūs“, – konstatuoja jis.
Pasak VDU atstovo, šiandien tikrai ne vien informatikai, bet ir psichologai, pedagogai ir kitų sričių specialistai yra paklausūs. Vis dažniau universitetas susiduria su praktika, kai verslininkai akcentuoja, kad studentus kviečia ne tik į nemokamas, bet jau ir mokamas praktikas, kad galėtų atsirinkti talentų – ne vien profesinių žinių, bet ir kitų bendrųjų gebėjimų turinčių žmonių.
M. Simanavičius dalijasi, kad VDU mentorystės praktika taip pat ne svetima, universitetas yra prisijungęs prie „idialogue“ platformos, kurios pagrindu studentai turi galimybę dirbti kartu su įvairių sričių mentoriais.
Stebime ir kitą tendenciją, atleidimus „Google“ ir panašiose kompanijose. Mano galva, gal ir šiek tiek pavėluotai, bet ši banga atsiris ir iki Lietuvos, nes programuotojas programuotojui nelygus.
Didelė dalis VDU studentų jau po praktikos įsilieja į darbo rinką, studentai labai dažnai be problemų patys internete susiranda darbo vietų. „Tačiau ir įmonės mums siunčia darbo pasiūlymų, mes juos viešiname, perduodame atitinkamų studijų programų kuratoriams“, – priduria jis.
„Vyksta ir įvairių renginių, seminarų. Juose atsižvelgiame į verslo lūkesčius, bet, pirmiausia, atsižvelgiame į tai, kokių savybių savo studentams kaip universitetas norime įdiegti“, – akcentuoja M. Simanavičius.
Ne visuose VDU fakultetuose, bet, pavyzdžiui, Informatikos fakultete, studentai labai dažnai įtraukiami į praktinius arba mokslinius projektus su verslu, kartu su savo darbo vadovu kuria kokius nors produktus. Tačiau M. Simanavičius sako pastebintis, kad net ir po tokių projektų vėliau studentai nebūtinai pasirenka dirbti toje įmonėje, su kuria bendradarbiavo studijų metu.
„Juokiamės, kad programavimas yra tokia paklausi specialybė, jog nėra prasmės stengtis dėl šios srities studentų įliejimo į darbo rinką. Tam, kad pasiimtum studentą į savo įmonę, neužtenka pateikti darbo pasiūlymo – reikia dar ir šokti, dainuoti vien tam, kad galėtum jį prisikviesti“, – juokauja VDU Studentų reikalų departamento direktorius.
Mantas Simanavičius. Asmeninio arch.nuotr.
„Tačiau stebime ir kitą tendenciją, atleidimus „Google“ ir panašiose kompanijose. Mano galva, gal ir šiek tiek pavėluotai, bet ši banga atsiris ir iki Lietuvos, nes programuotojas programuotojui nelygus. Yra tie, kurie geba matyti, konstruoti visą sistemą, ir yra tie, kurie gali įgyvendinti tik tam tikrą dalį, todėl manau, kad čia irgi bus tam tikrų iššūkių, apie tokią grėsmę kalbėjome ir su užsienio investicijas skatinančia „Investuok Lietuvoje“, – teigia M. Simanavičius.
Jo vertinimu, universitetas neturėtų išskirtinai orientuotis vien į verslo interesus, nebent kalbama apie privatų universitetą. „Mes esame valstybinis universitetas, nes mūsų steigėjas yra Seimas, todėl mes turime atliepti ne tik verslo, bet ir visuomenės interesus“, – įsitikinęs VDU atstovas.
Jis užsimena, kad universitetas palaiko idėją grįžti į laikus, kai studentas rinkdavosi studijų kryptį ir tik po dvejų studijų metų rinkdavosi konkrečią specializaciją. „Stebime Užimtumo tarnybos duomenis ir klausome, ką patys absolventai, verslas, įvairios organizacijos sako. Kai kur praplečiame, sujungiame programas, kitur pertvarkome specializaciją – tikrai stebime situaciją, bet ne visada atliepiame verslo dalį, nes esame truputį daugiau nei vien tik verslas“, – akcentuoja VDU Studentų reikalų departamento vadovas.
