Pirmajame sąrašo dešimtuke toliau rikiuojasi europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, europarlamentaras Liudas Mažylis, Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo narys Matas Maldeikis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narys Audronius Ažubalis ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sąraše taip pat patvirtinti karininkas ir karybos apžvalgininkas  Aurimas Navys, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė, Jonas Gudauskas, Arvydas Pocius, Emanuelis Zingeris, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Angelė Jakavonytė, Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas ir Liuda Pociūnienė.

Sąrašas patvirtintas po pernai rudenį vykdyto reitingavimo – šią atranką vykdė daugiau nei 5,5 tūkst. asmenų, skelbta, jog 3 tūkst. jų nepriklausė partijai.

TS-LKD sekmadienį taip pat patvirtino EP rinkimų programą, kurios pagrindiniai akcentai – būtinybė išsaugoti stabilumą Rytų Europoje bei įgyvendinti Rytų partnerystės tikslus, pagrindinį dėmesį skiriant Ukrainos narystei ES.

Stabilumas, pasak konservatorių, įmanomas tik įvykus geopolitinėms transformacijoms regione, „įskaitant Rusiją ir Baltarusiją“.

„O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas. Taip atsivertų galimybės pozityvioms permainoms šiame regione“, – teigiama programoje.

TS-LKD pabrėžia svarbiausią siekį „padaryti viską“, kad ES „efektyviai realizuotų savo atsakomybę kuriant Ukrainos sėkmę“, vienas svarbiausių keliamų tikslų – dėti pastangas EP dėl Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo įstojimo į ES iki 2030 metų, siekiant užbaigti derybas 2027-aisiais, kuomet Lietuva antrąkart pirmininkaus ES Tarybai. Taip pat – įvairiais formatais siekti, kad Ukraina artimiausiu metu būtų pakviesta narystei NATO.

Taip pat žadama plėtoti „būsimos demokratinės Baltarusijos“ europinės integracijos perspektyvas, rūpintis demokratinės Armėnijos suartėjimu su Europos Sąjunga, užtikrinti Vakarų Balkanų valstybių stabilumą ES atveriant jiems „integracijos duris“, siekti

„Pasisakome už galutinį žemyno suvienijimą, priimant į ES visas valstybes, kurios atitinka įprastinius narystės kriterijus“, – teigiama partijos programoje.

Eurointegraciją siūloma vykdyti dviem etapais pritaikant „greitąjį modelį“, kuomet Ukraina, Sakartvelas ir Moldova bei Balkanų valstybės galėtų įgauti europinį statusą, kokį šiuo metu turi Norvegija, tuomet siekti „Ukrainos visateisės narystės ES“.

Taip pat žadama siekti Rusijos ir Kremliaus atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje bei pasirengimui bendradarbiauti su demokratinėmis jėgomis Rusijoje „po Putino režimo griūties“.

TS-LKD kelia tikslus išsaugoti ES geopolitinę partnerystę su JAV, įgyvendinti vieningą strategiją „Kinijos mažiau Europoje; Europos mažiau Kinijoje“, plėtoti prekybos santykius su Lotynų Amerika, Centrine Azija, Afrika.

Partijos programoje – siekti nuoseklios ES raidos strategijos, kuri užtikrintų didesnį Lietuvos geopolitinį saugumą ir gyventojų gerovę, siekis užtikrinti finansavimą išorės sienų apsaugai, stiprinti kovą su hibridinėmis grėsmėmis, dezinformacija, telkti kibernetinio saugumo pajėgumus.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.

Kaip rodo gruodį atlikta apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) gruodį palaikė 16,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,8 proc. apklaustųjų. Lapkritį šias partijas atitinkamai palaikė 13,8 proc. ir 9,7 proc. gyventojų.

Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,4 proc. parama, lapkritį ją būtų palaikę 8 proc. rinkėjų. Ketvirtoje vietoje liko valdančiojoje koalicijoje esantis Liberalų sąjūdis, už jį gruodį būtų balsavę 6,2 proc. rinkėjų, lapkritį – 6,6 procento.

Apklausos duomenimis, toliau rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 6,1 proc. balsų – lapkritį partiją būtų palaikę 4 proc. respondentų, taip pat valdančioji Laisvės partija su 5,3 proc. balsų (lapkritį – 3,3 proc.).

Už kitą partiją gruodį būtų balsavę 4,9 proc. rinkėjų, o lapkritį – 10,6 proc. gyventojų. Nebalsuojančių gruodį būtų buvę 10,8 proc., o lapkritį – 15,9 procento.

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai pirmoje vietoje nurodė premjerę Ingridą Šimonytę. Ją šiame poste matyti norėtų 10,9 proc. apklaustųjų, lapkritį – 7,2 procento.

LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės rezultatas gruodį siekė 8,5 proc., lapkritį palaikymas siekė 8,4 procento.

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą gruodį įvertino 63,5 proc. respondentų, lapkritį šis rodiklis siekė 67,8 procento.

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko gruodžio 15-23 dienomis, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų.

„Apsikeitėme nuomonėmis apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų nacionalinio saugumo situaciją. (...) Vienodai matome padėtį. Klausimas dabar, kokių veiksmų mūsų partija, valstybė turėtų imtis“, – po TS-LKD prezidiumo posėdžio penktadienį žurnalistams sakė partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, Politikos komiteto paprašyta iki metų pabaigos parengti tokių veiksmų planą įvertinant, kokius dokumentus reikėtų peržiūrėti, kokius priimti sprendimus.

„Jeigu mes įvertiname grėsmę, sutariame, kad taip pat matome grėsmę, tai ką mes, kaip politinė bendruomenė, turėtume toliau daryti“, – aiškino G. Landsbergis.

Jo teigimu, konkrečių siūlymų ar krypčių Politikos komitetui nepateikta.

Praėjusią savaitę G. Landsbergis sulaukė prieštaringų reakcijų, kai viešai pareiškė, kad Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui prieš NATO šalis. Jis teigė, kad negalima pasiduoti apatijai galvojant, jog Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino daryti strateginius pokyčius savo gynyboje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė ministrui „atsisėsti ir nusiraminti“, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir kariuomenė savo ruožtu teigė, kad saugumo situacija Lietuvoje pastaruoju metu nepasikeitė.

„Kai kalbu apie grėsmių vertinimą, nekalbu apie tai, kad kas nors už sienos yra atsitikę dabar, kas atsispindėtų ar VSD pareiškime, ar Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vertinime šios dienos. Kalbu apie geopolitinius scenarijus, kurie trumpuoju laikotarpiu gali įvykti, ir jiems atsitikus, jie mus tiesiogiai paveiktų. Ta grėsmė yra ištęsta laike, ji nutinka mums ilgainiui“, – penktadienį paaiškino G. Landsbergis.

Kaip pranešė partija, toliau rikiuojasi europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, europarlamentaras Liudas Mažylis, Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo narys Matas Maldeikis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narys Audronius Ažubalis ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Reitingavimo rezultatus dar turės patvirtinti partijos Centrinė rinkimų komisija bei prezidiumas, galutinį kandidatų sąrašą tvirtins TS-LKD taryba.

Pirmąsyk kandidatų sąrašo eilę Europos Parlamento rinkimams padėjo sudaryti ir partijai nepriklausantys žmonės, kurie registravosi iš anksto.

„Balsavimas visoje Lietuvoje ir viename užsienio, Briuselio, skyriuje vyko sklandžiai, džiaugiuosi, kad nefiksavome pažeidimų. Sulaukėme tiek aktyvaus TS-LKD narių, tiek ir partijai nepriklausančių žmonių registravimosi bei dalyvavimo, reitinguojant EP sąrašą“, – pranešime cituojama TS-LKD Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Reitinguoti sąrašą galėjo visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar komitetui, pritariantys konservatorių veiklai ir vertybėms, užsiregistravę ir iš anksto įtraukti į TS-LKD atvirų rinkimų rinkėjų sąrašą. Partijos nariai dalyvavo be atskiros registracijos.

Jie galėjo reitinguoti iki penkių kandidatų.

Iš viso rinkimuose dalyvavo daugiau nei 5500 asmenų. Anksčiau skelbta, jog iš anksto registravosi apie 3 tūkst. partijai nepriklausančių dalyvių.

Partijos pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis į EP nekandidatuoja.

Europos Parlamento rinkimai vyks 2024 metų birželį.

„Pirminiai rinkimai ką tik įvyko šiame prezidiumo posėdyje“, – trečiadienio vakarą baigiantis TS-LKD prezidiumo posėdžiui žurnalistams sakė G. Lanbdsbergis.

Anot jo, galutinai kandidatę patvirtins partijos taryba.

„Esminė diskusija vyko dabar. Kandidatai, įvertindami ir premjerės geriausias galimybes atstovauti toms vertybės, kurios aktualios visiems partijos nariams, parėmė I. Šimonytę“, – teigė TS-LKD pirmininkas.

Partijos skyriai iš viso buvo pasiūlę 23 politikus, kurie galėtų tapti jos kandidatu į prezidentus.

Visi kiti, išskyrus premjerę, kandidatūrą atsiėmė. Tarp jų – ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„(Demokratijos – BNS) šventė atšvęsta, šventės nugalėtoją turime“, – po prezidiumo posėdžio juokavo TS-LKD narys, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Anot jo, I. Šimomytė yra stipri kandidatė, jau dalyvavusi prezidento rinkimuose, todėl turinti patirties, gerai pasirodžiusi – 2019 metais ji pateko į antrą prezidento rinkimų turą.

„Yra nuspręsta, kad (kandidatų – BNS) atsakymų laukiama iki spalio 4 dienos vakaro, 17 valandos“, – ketvirtadienį BNS sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Kaip pirmadienį pranešė partija, TS-LKD skyriai kandidatuoti į prezidentus daugiausiai siūlė premjerei Ingridai Šimonytei, partijos pirmininkui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei pirmininko pavaduotojai, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

Taip pat daugiau nei pusė partijos skyrių kandidatuoti prezidento rinkimuose pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, Seimo pirmininkės pavaduotojui Pauliui Saudargui.

Partijos duomenimis, I. Šimonytės kandidatūra pasiūlyta 66 kartus, G. Landsbergio – 64, M. Navickienės – 62, L. Kasčiūno – 54, A. Anušausko – 42, P. Saudargo – 41 kartą.

Šių metų lapkričio 11 ir 12 dienomis TS-LKD organizuos atvirus pirminius kandidatų į prezidento rinkimus ir Europos Parlamento sąrašo reitingavimą. Juose galės balsuoti partijos nariai ir jos rėmėjai.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, tarp populiariausių minimų kandidatų – Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.

„Šiemet mūsų partija švenčia įkūrimo 30-metį. Tai bus šventinis suvažiavimas, neabejotinai talpinantis savy ir diskusijas su bendražygiais, ir išklausant praeities pirmininkus, kurie tikrai, ką pasakyti“, – BNS sakė pirmoji partijos pirmininko pavaduotoja, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Labiausiai nusipelnę konservatoriai per suvažiavimą bus apdovanoti „Lietuvos ąžuolų“ ženklais.

„Jie skirti pagerbti mūsų ne tik gerai žinomus visuomenei bendradartiečius, bet ir tuos kurie tyliai darbuojasi ilgus dešimtmečius mūsų bendruomenėje“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD suvažiavimas taip pat planuoja priimti deklaraciją, kurioje įvertinamas nueitas kelias ir nubrėžiama kryptis ateičiai.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, šventiniame renginyje laukiama ir svečių iš užsienio, pasveikinti konservatorių planuoja atvykti Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Grosas.

TS-LKD savo istoriją skaičiuoja nuo 1993 metų, kai buvo įkurta Tėvynės sąjunga. Ši partija save vadina Lietuvos nepriklausomybę iškovojusio Sąjūdžio darbų tęsėja.

Konservatoriai šios kadencijos Seime turi 50 atstovų, yra delegavę devynis ministrus iš 14, jų narė Ingrida Šimonytė vadovauja Vyriausybei.

Apie tai žurnalistus po komiteto posėdžio informavo jo narė Aistė Gedvilienė.

Iš partijos pašalinta mažeikiškė Lina Rimkienė, sustabdyta Konstantino Rečkovo iš Druskininkų, Danieliaus Jakubavičiaus ir Jūratės Overaitytės-Jakubavičienės iš Alytaus rajono narystė.

Pasak A. Gedvilienės, L. Rimkienę nutarta pašalinti iš partijos, nes ji nebendradarbiavo su Priežiūros komitetu, nepriėmė sprendimo grąžinti lėšų, nesustabdė narystės partijoje.

„Jos atvejis tikrai išskirtinis tąja prasme, kad ji buvo išvykusi pusei metų į Kiprą, iš ten pateikė sąskaitas už internetą, jos tikrai labai didelės, sunkiai paaiškinamos. Taip pat buvo sąskaitos dėl automobilio techninės priežiūros, valymo paslaugų iš su jos pačios giminės susijusios įmonės. Tai mums atrodo sunkiai paaiškinama, dėl to priėmėme sunkiausią ir griežčiausią sprendimą“, – teigė Priežiūros komiteto narė.

K. Rečkovas transportui išleido apie 14 tūkst. eurų, nors neturi teisės vairuoti. Pasak A. Gedvilienės, jo paaiškinimas neįtikino. Jos teigimu, neįtikino ir D. Jakubavičiaus bei J. Overaitytės-Jakubavičienės paaiškinimai, nes dokumentai rodo, kad kuro piltasi keliskart per dieną.

„Mūsų neįtikino, kad lėšos naudotos sąžiningai ir skaidriai, juoba kad pasiaiškinimai buvo nei išsamūs, nei įtikinantys“, – sakė A. Gedvilienė.

Jos atvejis tikrai išskirtinis tąja prasme, kad ji buvo išvykusi pusei metų į Kiprą, iš ten pateikė sąskaitas už internetą, jos tikrai labai didelės, sunkiai paaiškinamos.

TS-LKD Priežiūros komitetas antradienį iš viso svarstė septynis savivaldos politikus, dėl kurių kanceliarinių išlaidų buvo kilę abejonių.

Pranui Trakiniui iš Mažeikių ir Kęstučiui Udrui iš Utenos nuspręsta skirti įspėjimus.

„Jų atveju gavome visus paaiškinimus ir visus įrodymus, kad ir kartais ženklios sumos panaudotos transporto remontui ar kurui, bet tos lėšos panaudotos teisėtai, iš vienos ar dviejų kortelių. Nesame sekliai, nesekiojome, kur jie važiavo, tai (paaiškinimai – BNS) įtikino Priežiūros komitetą, dėl to skirti įspėjimai“, – paaiškino A. Gedvilienė.

Anot jos, Raimundas Kelevišius iš Utenos pranešė grąžinęs dalį lėšų, kurių negalėjo pagrįsti, todėl jo atžvilgiu joks sprendimas nepriimtas.

TS-LKD Priežiūros komitetas birželio pradžioje buvo priėmęs sprendimą, kad tie savivaldybių tarybos nariai konservatoriai, kurie negali paaiškinti dalies savo kanceliarinių ir transporto išlaidų, turėtų arba grąžinti lėšas į savivaldybės biudžetą, arba sustabdyti narystę partijoje.

„Trečias variantas – jeigu žmonės galvoja, kad jie buvo paviešinti nepelnytai, jie turėjo galimybę per savaitę kreiptis į Priežiūros komitetą ir su pagrindžiančiais dokumentais pasiaiškinti, apsiginti“, – teigė A. Gedvilienė.

Jos duomenimis, iki antradienio dėl nepagrįstų išmokų savivaldoje narystę TS-LKD yra sustabdę keturi asmenys, iš partijos išstojo vienas, grąžino lėšas mažiausiai keturi politikai.

Priežiūros komiteto narė neatmetė, jog ateityje dar gali tekti svarstyti partijos kolegas dėl jų panaudotų išmokų, nes visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota akcija „Skaidrinam“ dar nėra baigta.

Be to, kol kas nevertinta situacija tose savivaldybėse, kur nereikėjo išlaidų pagrįsti dokumentais, tarp jų – Kauno mieste ir rajone.

„Dėl Kauno miesto ir rajono bei kitų miestų, kur nebuvo prašoma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų, lauksime teisėsaugos išvadų, kad galėtume priimti sprendimą, nes mums ir patiems ne visai aišku, ar savivaldybė elgėsi gerai nereikalaudama čekių. Šioje vietoje padarysime pertrauką ir darysime sprendimus, kai teisėsauga pasakys, kaip jie tą situaciją vertina“, – žurnalistams sakė A. Gedvilienė.

Dėl paviešintų faktų apie tarybų narių išlaidas Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dešimtyje savivaldybių.

„Darbotvarkėje vienas klausimas – politinė padėtis“, – BNS sakė partijos atstovė Raminta Keršytė.

Posėdis vyks nuotoliniu būdu.

Seimui antradienį atmetus pirmalaikių parlamento rinkimų idėją, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad dėl Vyriausybės likimo spręs partijos prezidiumas, o prieš tai bus išklausyta koalicijos partnerių pozicija dėl bendro darbo.

Koalicijos partneriai buvo susitikę antradienį, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio lyderiai patikino, kad, jų požiūriu, koalicijos sutartis galioja, o dėl Vyriausybės ateities turėtų spręsti pati TS-LKD, nes ji ir iškėlė šį klausimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė, anksčiau sakiusi, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Pirmalaikius rinkimus TS-LKD prezidiumas siūlė surengti reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis. Anot konservatorių, dėl to būtina perkrauti visą politikę sistemą.