Tokijas pareiškė protestą Maskvai, kai jam teko pakelti keturis naikintuvus perimti užsienio lėktuvo, manoma, Rusijos orlaivio, kuris buvo trumpam įskridęs į Japonijos oro erdvę, trečiadienį pranešė vyriausybės pareigūnai.

Užsienio reikalų ministerija protestą pareiškė netrukus po to, kai lėktuvas antradienio popietę įskrido į Japonijos oro erdvę netoli pagrindinės šiaurinės Hokaido salos krantų, šalia ginčijamos salų grandinės.

„Pareiškėme protestą per Rusijos ambasadą Tokijuje“, - AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Rusijos pusė incidento nepatvirtino, tik nurodė, jog tikrins faktus“, - pridūrė jis.

Japonijos oro savigynos pajėgos pakėlė keturis naikintuvus palydėti į šalies oro erdvę įsibrovusio orlaivio, kuris, kaip parodė jo skrydžio kurso analizė, tikriausiai buvo Rusijos, sakė vienas Gynybos ministerijos pareigūnas.

Jei šis faktas bus patvirtintas, tai būtų pirmasis Rusijos lėktuvo įsibrovimas į Japonijos oro erdvę nuo 2013 metų rugpjūčio, kai du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 buvo perimti prie pietvakarinės Okinošimos salos, nurodė ministerija.

Vieno lėktuvo maršrutas buvo pakeistas, o kitas reisas buvo atidėtas dėl dviejų Rusijos bombonešių, vasarį kirtusių Airijos kontroliuojamą oro erdvę, antradienį pranešė Airijos aviacijos valdyba (IAA).

Manoma, kad šis sutrikdymas įvyko per tą patį vasario 18-osios incidentą, kai Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Typhoon“ buvo pakelti palydėti dviejų Rusijos strateginių bombonešių Tu-95, kurie praskrido arti Jungtinės Karalystės oro erdvės.

Tas žingsnis buvo įvertintas kaip Kremliaus siekis demonstruoti jėgą padidėjus įtampai dėl konflikto Ukrainoje ir Britanijos premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) apkaltinus Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną metus iššūkį kaimyninės šalies teritoriniam vientisumui.

Airijos pareigūnai nurodė, kad abu Rusijos lėktuvai skrido išjungę savo elektroninius atsakiklius – prietaisu, leidžiančiu oro eismo kontrolės radiolokacijos sistemoms atpažinti orlaivius.

„Vieno lėktuvo skrydis iš Dublino buvo pavėlintas dėl Rusijos karinių orlaivių veiksmų Jungtinės Karalystės kontroliuojamoje oro erdvėje“, – sakoma IAA pranešime.

„Vieno jau skridusio orlaivio maršrutas buvo pakeistas, siekiant užtikrinti, kad jo kelias būtų pakankamai atskirtas nuo dviejų Rusijos karinių orlaivių kelio“, – pridūrė valdyba.
Tie du lėktuvai buvo komerciniai keleiviniai laineriai, „skraidinantys šimtus žmonių“, – nurodė dienraštis „Irish Examiner“.

Tačiau IAA nurodė, kad „Airijos kontroliuojamoje oro erdvėje nebuvo jokio poveikio civilinio eismo saugumui“.

Rusijos bombonešiai nepažeidė Airijos oro erdvės, bet skrido šalies kontroliuojamoje oro erdvėje už 25 jūrmylių (46,3 km) nuo šalies krantų 15–19 val. Grinvičo laiku, pažymėjo valdyba.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) po to incidento perspėjo, kad NATO turi būti pasiruošusi „bet kokio pobūdžio Rusijos agresijai“.

Po panašaus incidento sausį Londonas iškvietė pasiaiškinti Rusijos ambasadorių.

Britų karinis laivas Lamanšo sąsiauryje antradienį lydėjo į šiaurę plaukiančią rusų fregatą, kurios stebėseną perėmė iš prancūzų žvalgybos.

Karinio laivyno laivas „HMS Argyll“ pakėlė sraigtasparnį „Lynx“ ir panaudojo daviklius, kad nustatytų iš Viduržemio jūros į Šiaurės jūrą plaukiančio rusų karinio laivo „Yaroslav Mudry“ vietą ir jį stebėtų.

„Pagal NATO susitarimą, aljanso šalys bendradarbiauja stebėdamos aktyvumą, Karališkasis laivynas perėmė (laivo stebėjimą) iš prancūzų žvalgybos“, – nurodoma Britanijos gynybos ministerijos pareiškime.

Pasak ministerijos atstovo, rusų kariniai laivai Lamanšo sąsiauriu būna palydimi kas keli mėnesiai.

Praėjusį mėnesį Londonas iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti, kodėl du didelio nuotolio strateginiai bombonešiai Tu-95 („Bear“) praskrido virš Lamanšo sąsiaurio, priversdami Didžiąją Britaniją pakelti į orą savo naikintuvus „Typhoon“ ir pakeisti civilių lainerių skrydžių maršrutus.

Rusijos ir Vakarų santykiai pastaruoju metu yra atšalę dėl Maskvos vaidmens konflikte rytinėje Ukrainoje ir aneksuoto Krymo pusiasalio.

Apie panašius incidentus, kurie vertinami kaip Rusijos karinės galios demonstravimas, anksčiau pranešė ir kitos Europos šalys.

Rusijos gynybos ministerija pranešė atlikusi neeilinį ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą Karaliaučiaus srityje gruodžio 5–10 dienomis, taip patvirtindama Lietuvos kariuomenės prielaidas dėl padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo.

„Per šiuos veiksmus buvo vertinama Vakarų karinės apygardos pajėgų grupės kovinė parengtis, jos galimybės užtikrinti Kaliningrado regiono karinį saugumą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos generalinio štabo vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininkas generolas leitenantas Andrejus Kartapolovas.

Šios pratybose dalyvavo apie 9 tūkst. karių ir 642 karinės technikos vienetai, tarp jų apie 250 tankų ir šarvuotųjų kovos mašinų, per 100 artilerijos pabūklų ir salvinės raketų ugnies sistemų, 55 laivai ir 41 orlaivis.

„Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas gruodžio 5 dieną 7 val. Maskvos (6 val. Lietuvos) laiku nurodė paskelbti aukščiausią kovinę parengtį kariniuose daliniuose, dislokuotuose Vakarų karinės apygardos teritorijoje. Šie manevrai vyko laikantis nustatytų tarptautinių apribojimų. Patikrinimas buvo atliktas Vakarų karinės apygardos. Baltijos jūros laivyno, oro desanto pajėgų ir karinės transporto aviacijos vadovybės struktūrose“, – sakė A.Kartapolovas.

Šiuose mokymuose dalyvavo raketinių pajėgų ir artilerijos, motorizuotųjų šaulių, oro desantininkų ir jūrų pėstininkų, žvalgybos, ryšių bei inžinerijos daliniais, taip pat kovinių ir karinio transporto lėktuvai bei sraigtasparniai, Baltijos jūros laivyno laivai.

Per dvi paras į Karaliaučiaus sritį laivais ir lėktuvais buvo perkeltos dvi brigados, iš jų viena – oro desantininkų.

Aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos daliniai mokėsi ginti svarbius karinius ir valstybinius objektus, teikti palaikymą iš oro, taip pat atakuoti iš oro sąlyginį priešą.

Baltijos laivyno laivų grupė atliko kovinio šaudymo pratybas ir specialiąsias užduotis jūriniuose poligonuose, mokydamasi saugoti valstybės sieną povandeniniais laivais ir ginti laivybą.

Pasak A.Kartapolovo, „šiuo metu visi tikrinami kariniai daliniai, atlikę žygius kombinuotu būdu, grįžo į nuolatinės dislokacijos vietas ir pradėjo technikos bei ginkluotės (techninį) aptarnavimą“.

Dėl didesnio Rusijos karinio aktyvumo gruodžio 7-12 dienomis Lietuvos kariuomenės budinčiuose vienetuose buvo įvestas aukštesnis parengties lygis. Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas prieš savaitę teigė, kad iš turimų duomenų galima daryti prielaidą apie karines pratybas, vykstančias tiek Baltijos jūroje, tiek ore greta Baltijos šalių oro erdvės, tiek ir sausumoje Karaliaučiaus srities teritorijoje. Iš anksto apie pratybas Rusija Lietuvos neinformavo.

Gruodžio 8–14 dienomis Baltijos valstybių oro erdvę saugantys NATO oro policijos naikintuvai kilo 21 kartą atpažinti ir palydėti prie Baltijos valstybių sienų skridusių Rusijos orlaivių.

Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, tai didžiausias iki šiol įvykdytų reagavimo skrydžių per savaitę skaičius ir kartu didžiausias iki šiol stebėtas Rusijos karinis aktyvumas oro erdvėje prie Baltijos valstybių. Per savaitę pastebėta ir atpažinta apie 80 orlaivių, dalis jų prie Baltijos oro erdvės buvo pastebėti kelis kartus.

Išskyrus kelis orlaivius, dauguma skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais. NATO teigia, kad tai kelia pavojų civilinei aviacijai.

Daugiausia Rusijos karinių orlaivių prie Baltijos valstybių sienų – 30 – atpažinta gruodžio 8-ąją. Tądien NATO naikintuvai kilo aštuonis kartus.

Gruodžio 8–9 dienomis prie Baltijos valstybių sienų buvo stebėti šeši strateginiai bombonešiai: 4 turbo-propeleriniai bombonešiai Tu-95 ir du viršgarsiniai bombonešiai Tu-22.