Ta proga specialistai dalijasi aštuoniais faktais apie gelsvažiedžius tulpmedžius.

1. Puikiai auga Lietuvoje

Gelsvažiedis tulpmedis priskiriamas ketvirtai atsparumo zonai  (taigi, ištveria iki -34,4 °C šaltį). Todėl Lietuvos klimatas šiems medžiams yra tinkamas, tiesa, didelis šaltis gali būti pavojingas jauniems augalams.

2. Žydi apie tris savaites

Savo nuostabiais žiedais tulpmedis džiugina gan ilgai: kaip rodo Botanikos sode atliekami fenologiniai stebėjimai, žydėjimas trunka iki mėnesio, kartais kiek trumpiau, tris savaites, arba ilgiau, net iki  1,5 mėnesio. Žiedų gausa taip pat kasmet išlieka panaši, tiesa, labai kuklus žydėjimas sode buvo fiksuotas 1986 metais. Įprastai medis apsipila šimtais 5-6 cm dydžio žiedų, savo forma primenančių tulpės žiedą.

3. Vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje

Gelsvažiedį tulpmedį pirmą kartą aprašė ir lotynišką vardą jam suteikė švedų mokslininkas, botanikos tėvu vadinamas Karlas Linėjus. Tai vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. m.,  ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Jo liekanų rasta ir Terciaro, prieš 65–1,8 mln. m., nuogulose.

4. Nacionalinių genetinių išteklių sąraše

Botanikos sode augantys tulpmedžiai nuo 2013 m. yra įtraukti į medžių nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Tame pačiame sąraše yra VU Botanikos sodo, Veliuonos parko, Degaičių dvaro parko bei prof. T. Ivanausko arboretume „Obelynė“ augantys gelsvažiedžiai tulpmedžiai.

5. Atkeliavo iš Veliuonos

VDU Botanikos sodo tulpmedžiai išauginti iš sėklų, gautų 1950 metais iš Veliuonos parke augančių dviejų tulpmedžių. Tiesa, kurio (o gal abiejų) tai palikuonys – nėra žinoma. Užtat Botanikos sodo medelyne tulpmedžių gerbėjai gali įsigyti būtent iš šių medžių sėklų išaugintų sėjinukų.

6. Žydi 15-20 metų sulaukę medžiai

Besižavintiems tulpmedžiais ir norintiems juos auginti reikėtų nepamiršti, kad tai yra didelis ir vešlus medis, o žydėti paprastai pradeda tik sulaukęs 15-20 metų. Augalas labiau mėgsta saulėtą vietą, purų derlingą priemolio ar priesmėlio dirvožemį. Užauga iki 30 (40-60) m aukščio ir gyvena apie 400-500 metų.

7. Nuo Norvegijos iki Naujosios Zelandijos

Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai – Norvegijoje), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje. Pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, dar XVII amžiuje, vėliau prancūzai, austrai.

8. Ieškantiems išskirtinumo – sukurtos ir veislės

Yra sukurta ir gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: 'Aureomarginatum' (margais lapais), 'Ardis' (mažesnis, smulkesniais lapais), 'Leucanthum' (beveik baltais žiedais), 'Snow Bird' (kremiškai baltais lapų kraštais) ir t. t.

„VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius duomenis, vėliausia žydėjimo data yra birželio pabaiga–liepos pradžia. Anksčiausia tulpmedis yra pradėjęs žydėti birželio 4 d. Šio medžio žydėjimo laikas skiriasi: gali žydėti tik porą savaičių, o štai 2015 metais žydėjo beveik du mėnesius. Priklauso, kokie orai: augalui irgi reikia pailsėti“, – sako VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.

Tulpmedžiai yra kilę iš Šiaurės Amerikos ir paplitę rytinėje šio žemyno dalyje. „Tulpmedžiu jie praminti todėl, kad vasaros pradžioje pražysta didžiuliais geltonais žiedais, kurie savo išvaizda primena tulpę. Tačiau genetiškai su tulpėmis šis augalas neturi nieko bendro. Ypatingi ir šio medžio lapai. Jie primena smuiką – todėl Amerikoje gelsvažiedis tulpmedis dar vadinamas „smuiko medžiu“, – sako J. Šabūnaitė.

Gelsvažiedžiai tulpmedžiai, kaip teigiama VDU pranešime, gyvena ilgai – iki 400–500 metų. Savaiminio paplitimo areale vieni aukščiausių medžių, užauga iki 60 m aukščio, o kamieno skersmuo siekia 3 m. Šie augalai yra labai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Jų mediena balsva, žalsva ar rusva, su branduoliu, minkšta. Naudojama stalių darbams, muzikos instrumentams, fanerai, popieriui gaminti. Iš storų kamienų vietinės indėnų gentys bei pirmieji europiečių kolonistai gamindavosi kanojas.

Tulpmedžio sodinukų galima įsigyti VDU Botanikos sodo medelyne.