Valstybės įmonės duomenimis, į šį registrą pernai įtraukta penktadaliu mažiau aktų nei 2019 metais, kai įregistruota beveik 69 tūkst. turto arešto aktų.

„Praėjusiais metais įregistruota perpus mažiau juridinių asmenų turto areštų, taikytų bankroto bylose. Tai gali būti susiję ir su praėjusiais metais kilusia COVID-19 pandemija, pakoregavusia ir įprasta turto areštavimo procese dalyvaujančių institucijų darbotvarkę. Be to, valstybės suteikta mokestinė pagalba ir lengvatos verslui galbūt prisidėjo prie to, kad praėjusiais metais maždaug dvigubai sumažėjo naujų bankroto atvejų“, – sako Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Įmonės teigimu, praėjusiais metais daugiausiai buvo prašoma areštuoti nekilnojamuosius daiktus (butus, pastatus, žemės sklypus), taip pat transporto priemones, kredito įstaigose esančias pinigines lėšas. Tačiau siekiant atgauti skolas buvo areštuojami ir, pavyzdžiui, ginklai, prekių ženklai ir patentai, žemės ūkio technika, laivai, geležinkelių riedmenys.

„Vis dėlto, kur kas įspūdingiau ir įdomiau atrodo neidentifikuoto turto kategorija, kurioje galima rasti įvairių veislių karvių, telyčaičių ir buliukų, audinių, melžimo įrenginių, virtuvės įrangos (taurių, stiklinių ar vaflių kepimo bei riestainių formavimo aparatų), sporto įrangos (treniruoklių ir bėgimo takelių) ar aviečių, svarainių ir obuolių vynų pusgaminių, o gal net palečių su tunu aliejuje“, – rašoma pranešime.

Registrų centro duomenimis, prie įdomesnių areštuotų objektų galima priskirti ir saulės elektrinę, kriptovaliutą, „Boeing“ orlaivį, autorinius paveikslus, aukso luitus ar juvelyrinius dirbinius su deimantais ir briliantais.

Skolų išieškojimui buvo apribota teisė naudotis ir prabangiais laikrodžiais, jūriniais konteineriais ir senoviniais automobiliais „Rolls-Royce“ ar „Bentley“.

Praėjusiais metais dažnai buvo areštuojamas ir skolininko sutuoktinio ar sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos, taip pat turtinės teisės į ateityje paveldėtiną turtą, mokesčio permokas ar turtinės teisės į lėšas, kaupiamas pagal gyvybės draudimo ar kito draudimo sutartis, ar turtinės teisės į pensijų išmokas.

Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus.

Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą.

„2017-ieji Lietuvos verslui buvo labai įvairūs. Turėjome ir aktyvų ekonomikos augimą besipučiančių kainų fone, ir vyšninius „Sodros“ vokelius, ir pradėtus viešinti vidutinius atlyginimus, kas, anot ekspertų, galėjo atsiliepti lietuviško verslo, ypač smulkiojo, gyvybingumui. Pernai metų pradžioje bei viduryje taip pat įsigaliojo teisės aktai, dėl kurių prognozavome pagausėsiant bankrotų, - sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - ir iš tiesų, bankrutuojančiomis paskelbtų įmonių suskaičiavome kone 300 daugiau nei 2016-aisiais, tačiau štai turto areštų buvo įregistruota kiek mažiau nei užpernai, o be personalo likusių įmonių 2017-aisiais buvo kone dviem tūkstančiais mažiau nei užpernai.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet įvertinome, kiek nesėkmių (bankrotų, areštų bei be personalo likusių įmonių) teko šimtui viename ar kitame Lietuvos rajone 2017-ųjų metų pradžioje veikusių verslų. Veikiančia laikėme įmonę, metų pradžioje turėjusią bent vieną darbuotoją. Didžiausią svorį reitinguodami suteikėme bankrotams, o mažiausią – turto areštams“.

Didmiesčiuose „sudegusių“ daugiau

Paaiškėjo, kad mažiausia verslų, kuriems pernai nesisekė, koncentracija buvo Varėnos (1 vieta) rajone. Į penketuką taip pat pateko Šilalės (2), Skuodo (3), Pasvalio (4) bei Anykščių (5) rajonų savivaldybėse registruoti verslai. Čia šimtui rajone veikusių įmonių teko mažiausiai ūkio subjektų, 2017-aisiais patyrusių bankrotą, likusių be personalo ar užsidirbusių turto areštą. Pažymėtina, kad į verslui sėkmingiausių savivaldybių dešimtuką pateko kurortinės Druskininkų ir Birštono savivaldybės, užėmusios atitinkamai aštuntą ir devintą vietas.

Didžiausia įvairių verslo nesėkmių koncentracija fiksuota Vilniuje (60 vieta). Tik šiek tiek nuo sostinės atsiliko Kaunas (59). Į penketuką taip pat pateko Kazlų Rūdos (58) bei Akmenės (57) rajonų savivaldybės, taip pat Klaipėdos miestas (56). Atrodo, kad didmiesčių gyventojai daug lengviau puola kurti naujo verslo, o jis neretai ima ir neišdega. Viena iš priežasčių – konkurencija, kuri miestuose daug didesnė nei provincijoje. Iš didžiųjų Lietuvos miestų verslo nesėkmių indekse geriausiai pasirodė Panevėžys, užėmęs 36 vietą, Šiauliai atsidūrė 44 vietoje. Neringa liko 40 vietoje, aplenkusi kitą pajūrio kurortą Palangą (46 vieta).

Kur įšalo daugiausiai turto

Pernai metais nuo turto areštų labiausiai kentėjo Pagėgių savivaldybėje veikiančios įmonės. Čia šimtui ūkio subjektų teko net 23 turto disponavimo apribojimai. Nuo Pagėgių nedaug atsiliko Radviliškio ir Klaipėdos, Neringos bei Kauno savivaldybės. O mažiausia turto areštų koncentracija 2017-aisiais buvo Varėnos, Birštono, Biržų ir Druskininkų savivaldybėse. Štai Varėnoje šimtui vietos verslų teko dešimt kartų mažiau areštų nei Pagėgiuose.

Bankrutuojančius augino teisės aktai

Pernai metais paskelbtų bankrutuojančiomis įmonių gausiau užderėjo ne tik dėl padarytų valdymo klaidų ar pasikeitusios padėties rinkoje. Ryžtis įmonės uždarymui galėjo pastūmėti ir metų pradžioje pradėję veikti teisės aktų pakeitimai, numatę baudas įmonių steigėjams, kurie neinicijavo bankroto bylos, nors pačiai įmonei buvo atsiradusi prievolė tai padaryti. Bankrotų skaičius neabejotinai padidėjo ir dėl liepos pradžioje pradėjusių galioti gan nemažų kainų už bankroto bylos kėlimą. Juk iki tol bankroto inicijavimas buvo gan veiksminga priemonė išieškant skolas, tad to siekę kreditoriai galėjo suskubti iškelti bankroto bylą dar iki naujų kainų įsigaliojimo.

2017-aisiais bankrutuojančiomis paskelbta apie 300 įmonių daugiau nei 2016-aisiais. Didžiausią bankrotų koncentracija šimtui veikiančių įmonių registruota Akmenės rajone. Tarp dešimties prasčiausių pagal bankrotus rajonų pateko ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Neringos savivaldybės. Mažiausia bankrotų koncentracija – Širvintų savivaldybėje, kur verslo aktyvumas ir taip nedidelis. Čia 100 vietinių verslų teko tik trečdalis bankrutuojančios įmonės, kai Akmenėje – daugiau nei 7.

„Našlaičių“ pernai sumažėjo

Dėl lietuviškų įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą bei likvidavimą, netobulumo būtina paminėti ir dar vieną verslo nesėkmių tipą, kai įmonė ne uždaroma, ne likviduojama, o tiesiog paliekama kaip yra. Įmonių registre ji –veikianti, o realybėje – palikta darbuotojų ir užmiršta partnerių bei klientų. Tokių „našlaitėmis“ pernai tapusių įmonių daugiausiai buvo Zarasų rajono savivaldybėje. Šimtui šiame rajone veikiančių įmonių teko net trylika su puse visą personalą per praėjusius metus išbarsčiusių verslų. Zarasai aplenkė sostinę, kur apleistų verslų koncentracija siekė 10,7 „tuščios įmonės“ šimtui verslų, veikusių 2017 m. pradžioje. Įdomu, kad visi kiti didmiesčiai pagal be darbuotojų likusių įmonių koncentraciją atsidūrė gerokai aukščiau už sostinę, o mažiausia numestų įmonių koncentracija buvo Neringos savivaldybėje (3 ištuštėjusios įmonės šimtui).

Nepavykusius keičia nauji

„Patyrusias nesėkmę ar rinką palikusias įmones paprastai keičia nauji verslo subjektai. Verslo populiacijos atsikūrimas – ne tik geros ekonomikos būklės, bet ir žmonių verslumo pasekmė, – teigia A. Rauktytė, – jei palyginsime bankrutuojančių bei paliktų kompanijų skaičių su naujai įregistruotų įmonių kiekiu, pamatysime, kad šis santykis pernai buvo teigiamas, o 2016 m. – stipriai neigiamas. Užpernai rinką paliekančių verslų būta kone dviem tūkstančiais daugiau nei 2017 m., o naujų verslų tada įregistruota 20 proc. mažiau nei priskaičiavome nepasisekusių.“

Lietuvoje buvo ir tokių rajonų, kur naujų įmonių 2017-aisiais susikūrė mažiau nei užsidarė. Neigiamu verslo prieaugiu galėjo „pasigirti“ Vilniaus (-0,3 proc.), Šiaulių (-37 proc.), Panevėžio (-37 proc.), Klaipėdos (-23 proc.) ir Neringos (-43 proc.) savivaldybės. Neringoje ar Vilniuje įtakos tam, ko gero, turėjo jau ir dabar aukštas verslumo lygis (dauguma verslių žmonių įmones jau turi, ir ne po vieną), kitur, matyt, pasireiškė neigiamos demografinės tendencijos, kai su gyventojų ir tų pačių potencialių klientų išsivaikščiojimu slopsta ir verslumas. Aktyviausią verslo populiacijos augimą demonstravo Kalvarijų (+191 proc.), Birštono (+188 proc.) bei Kelmės (+ 119 proc.) rajonų savivaldybės.

Per vasario mėnesį laikini apribojimai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu buvo įregistruoti beveik 800 įmonių. Tai 7 proc. daugiau nei pastarųjų 12 mėnesių vidurkis, tačiau 2 proc. mažiau nei pernai vasarį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Daugiausiai turto areštų teko prekybos (163), statybos (126) ir paslaugų įmonėms (94). Tačiau lyginant įregistruotų areštų skaičių su įmonių skaičiumi tame sektoriuje, trejetas pasiskirsto kitaip. Atsižvelgiant į įmonių skaičių, areštų lygiu vasarį labiausiai išsiskyrė statybos (1,6 proc.), finansų veiklos (1,3 proc.) bei maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos.

Didžiausias turto areštas praėjusį mėnesį buvo įregistruotas Vilniaus NT operacijų UAB "Nekilnojamojo turto valdymas". Įmonė, kreditų biuro duomenimis, delsia atsiskaityti už vandens ir elektros tiekimo, draudimo paslaugas, taip pat vėluoja sumokėti įmoką vienam bankui. Įmonė privalomą finansinę atskaitomybę Registrų centrui paskutinį kartą teikė už 2007 m.

2,6 mln. Eur areštas vasarį įregistruotas nealkoholinių gėrimų prekybininkei UAB „IDS Borjome Europe“. Paskutinės Registrų centrui pateiktos atskaitomybės duomenimis, įmonė 2014 m. gavo 11 mln. Eur pajamų bei uždirbo daugiau nei 1,11 mln. Eur grynojo pelno. Pelningi jai buvo ir ankstesni metai.

Trečias pagal dydį areštas – 1,47 mln. Eur - vasarį teko krovinių pervežimo įmonei UAB „Finiens“. Įmonė pasižymi prasta kredito istorija, daugiausia dėl nuolatinių įmokų vėlavimų bankui, taip pat už elektros bei telekomunikacijų paslaugas. Be to, įmonė kelerius metus neteikia privalomos finansinės atskaitomybės Registrų centrui (paskutinė pateikta už 2010 m. rezultatus).

„Kaip rodo ir vasario pavyzdžiai, turto arešto faktas dar ne viską pasako apie įmonę. Taip, tai požymis, į kurį rekomenduojame tiekėjams atkreipti dėmesį bei išnaudoti šį argumentą derantis dėl apmokėjimo sąlygų. Kita vertus, jei įmonė turi stiprius finansus, vienu žingsniu į priekį žiūrinčią vadybą, tai turto areštas gali ir nesukelti rimtų padarinių verslui. Svarbu įvertinti visą įmonės vaizdą pradedant jos naujausiais finansais, verslo sąsajomis, atsiskaitymu su finansų sektoriumi ir kitais tiekėjais”- apibendrina Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Šių metų spalį net 955 Lietuvos įmonėms įregistruota 1080 turto areštų. Tai didžiausias per mėnesį turto areštus patyrusių įmonių skaičius nuo 2011 metų gegužės. Įmonių, kurių turtas areštuotas, spalį ypač pagausėjo žemės ūkyje, miškininkystėje, medžio apdirbimo pramonėje, didmeninės prekybos, programavimo, reklamos sektoriuose. Tokios išvados aiškėja iš įmonių riziką vertinančios kompanijos Creditreform Lietuva tyrimo, paremto Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašais.

Turto areštus patyrusių įmonių skaičius buvo 16% didesnis nei vidutiniškai per ankstesnius 9 mėnesius. Įmonių, kurių turtas areštuotas buvo rekordiškai daug, bet pačių areštų mažiau. Lyginant su ankstesniais metais, vienai įmonei turto areštų tenka mažiau, rečiau areštuojamas turtas įmonių su 10 ir daugiau darbuotojų.

„Nuo šių metų pavasario pastebima tendencija, kad daugiau smulkių įmonių patiria turto areštus, tačiau turto areštų skaičius mažesnis nei pernai. Vieno mėnesio šuolis kol kas nerodo labai blogų tendencijų,“ - sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – „Per 10 mėnesių prastesnės nei pernai turto areštų tendencijos yra miškininkystės, medžio apdirbimo pramonės, didmeninės prekybos ir transporto įmonėse, o geresnės – žemės ūkio, statybų bei maitinimo įmonėse.“

Iš šiemet turto areštus patyrusių įmonių 18 proc. patyrė po du turto areštus, 10,5 proc. - nuo 3 iki 5 turto areštų. Tačiau ir čia yra rekordininkų. Per 10 turto areštų teko 33 įmonėms, o 3 įmonės „džiaugiasi“ daugiau kaip 20 apribojimų disponuoti turtu.

Beveik kas antra įmonė, kurios turtui pritaikytas areštas, įsteigta iki  2003 m. Tarp turto areštus patyrusių įmonių naujesnės vyrauja maitinimo veikloje (45 proc. jų įsteigta 2009 m. ir vėliau), o ekspedijavimo veikloje – net 40 proc.

Iš viso per šių metų sausį-spalį areštuoto turto suma siekė 1,65 mlrd. Lt (pernai per tą patį laikotarpį – 2,1 mlrd. Lt). 48 proc. šios sumos sudarė areštai didesnei nei 10 mln.  Lt sumai. 31 proc. areštų suma siekė nuo 1 iki 10 mln. Lt.