Teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.

Ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, išteisintajai L. Ašoklienei turės sumokėti 2,4 tūkst. eurų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Lietuvoje galioja įstatymo norma, pagal ją išteisintiems asmenims valstybė atlygina advokato ir kitas per tyrimą patirtas išlaidas.

L. Ašoklienei ir jos artimiesiems penktadienį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Kartu su L. Ašokliene išteisintas ir jos sūnus Kazimieras Ašoklis. Jam taip pat priteista 2,4 tūkst. eurų už teisinę pagalbą.

Tuo metu L. Ašoklienės sutuoktinis, buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, jam ketverius metus atimta dirbti valstybės tarnautoju.

Dėl suklastoto dokumento pagaminimo (dėl darbo pažymėjimo pagaminimo savo žmonai ) ir kuro kortelės perdavimo sūnui, E. Ašoklis buvo išteisintas, kaip nepadaręs šių veikų.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, teismui perduotoje ir išnagrinėtoje baudžiamoje byloje kaltinimai nusikalstamomis veikomis pateikti buvusiam Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienei, jų sūnui bei Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui. A. Tumalavičiui, kaip padėjusiam E. Ašokliui piktnaudžiauti, iššvaistyti svetimą turtą, skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Nuteistieji, E. Ašoklis ir A. Tumalavičius, Utenos PSPC turės sumokėti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų.

Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis buvo kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Anot prokuratūros, į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K. Ašoklį, kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.

Teismas konstatavo, kad nors K. Ašoklis neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. K. Ašoklis degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

E. Ašoklis teisme teigė, kad sutuoktinė, kaip savanorė, norėjo jam padėti jam per COVID-19 pandemiją, tuo metu L. Ašoklienė teigė, kad ji pati tokio pažymėjimo neprašė. Išteisindamas epizode dėl netikro pažymėjimo pagaminimo ir laikymo, teismas pažymėjo, kad šis netikras dokumentas negalėjo sukelti reikšmingesnių padarinių, L. Ašoklienei tokio pažymėjimo nereikėjo, ji toje įstaigoje nedirbo, pagal tuo metu užimamas pareigas ji galėjo laisviau judėti, bet to, atvykti į Uteną, nepažeisdama įstatymų, galėjo kaip Utenos kolegijos studentė ir Utenos PSPC pacientė.

Tuo metu bylą perdavusi prokuratūra manė priešingai.

„Pažymėtina, kad, tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė kaip niekas kitas puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – yra sakęs ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus.

Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismas, kartu nuteistas buvęs Panevėžio „Lietkabelio” klubo vadovas Mantas Ignatavičius bei lenkas Arkadiuszas Krygieris (Arkadiušas Krygieris)

Baudžiamoji byla iškelta dėl labai didelės vertės turto iššvaistymo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aiškiai neteisingų duomenų apie krepšinio klubo turtą įrašymo į deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms, netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo.

Teismas konstatavo, kad O. Kurauskas, siekdamas išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkė „Neptūno“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą, o M. Ignatavičius ir A. Krygieris padėjo jam tai daryti.

O. Kurauskui teismas skyrė 22,6 tūkst. eurų dydžio baudą, M. Ignatavičiui, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, – 27,5 tūkst. eurų, o A. Krygeriui – 11,3 tūkst. eurų dydžio baudą.

Teismas taip pat tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo ir priteisė kiek daugiau kaip 166 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą iš „Neptūno“, „Sodros“ Klaipėdos skyriui priteistas beveik 66 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas. Taip pat „Neptūno“ krepšinio klubui solidariai iš O. Kurausko ir M. Ignatavičiaus priteistas 378,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas , o iš O. Kurausko ir A. Krygierio – beveik 93 tūkst. eurų žalos atlyginimas.

Klastojo sutartis

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad buvęs „Neptūno“ krepšinio klubo vadovas O. Kurauskas., padedant M. Ignatavičiui, kuris buvo JAV registruotos bendrovės „Omega action, inc.“ faktiniu vadovu, tyčia iššvaistė 378,5 tūkst. eurų „Neptūno“ lėšų.

Šie asmenys, žinodami, kad „Neptūno“ krepšinio klubas iš bendrovės „Omega action, inc.“ paslaugų nepirks, suklastojo tris sutartis dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo. Taip pat O. Kurauskas žinodamas, kad bendrovės „Omega action, inc.“ vadovo pateiktose sąskaitose faktūrose įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teisių pardavimo už kiek daugiau kaip milijoną eurų, iš krepšinio klubo sąskaitos pervedė šią sumą į bendrovės „Omega action, inc.“ sąskaitą už tariamai parduodamas teises.

M. Ignatavičius dalį gautų pinigų – apie 680 tūkst. eurų – pervedė „Neptūno“ krepšinio klubo 27 sportininkams ir darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas, o likusias jam patikėtas krepšinio klubo lėšas, t. y. 378,5 tūkst. eurų O. Kurauskas iššvaistė, padedamas M. Ignatavičiaus.

Nustatyta, kad ta pati lėšų iššvaistymo schema buvo taikoma ir O. Kurauskui iššvaistant svetimą didelės vertės turtą padedant A. Krygieriui, Estijoje registruotos bendrovės „Reval sport agency OU“ vadovui. Suklastojus dešimt sutarčių dėl žaidėjų teisių pardavimo per šią bendrovę iššvaistyta 112 tūkst. eurų. 

Apgaulingai tvarkė apskaitą

Teismas konstatavo, kad O. Kurauskas, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė  „Neptūno“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą, o minėti du asmenys padėjo jam tai daryti.  O. Kurauskas, žinodamas, kad klubas jokių paslaugų iš bendrovės „Omega action, inc.“ nepirko, pateikė sąskaitas „Neptūno“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, o ši šiuos dokumentus įtraukė į klubo buhalterinės apskaitos registrus.

Be to, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, jis įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie „Neptūno“ krepšinio klubo turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

Išnagrinėjus bylą pasitvirtino kaltinimai visiems trims asmenims dėl netikrų dokumentų pagaminimo, panaudojimo ir didelės žalos padarymo. Kaltinamieji tyčia pagamino netikrus dokumentus – pardavimo sutartis dėl sportininkų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, klubo antspaudu ir pasirašė kitų įmonių atstovų vardu.

Kaltinamieji viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teigdami, kad tarp „Neptūno“ krepšinio klubo ir įmonių „Omega action, inc.“ bei „Reval sport agency OU“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes tokių sutarčių dėl sportininkų įvaizdžio teisių naudojimo pasirašymas yra įprasta praktika.

Kaltinamieji, siekdami tai pagrįsti, išsamiai išaiškino sportininkų įvaizdžio reikšmę „Neptūno“ krepšinio klubui, pabrėždami, kad tik pasirašęs šias sutartis dėl įvaizdžio teisių panaudojimo krepšinio klubas pasiekė tokių rezultatų.

Pinigus gavo be pagrindo

Kaltinamasis O. Kurauskas nurodė įvairius renginius ir klubo sportinius pasiekimus, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai prie to prisidėjo įmonės „Omega action, inc.“ ir „Reval sport agency OU“, kurioms jis pervedė pinigų sumas. M. Ignatavičius ir A. Krygieris taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl dalį „Neptūno“ pervestų pinigų įmonėms „Omega action, inc.“ bei „Reval sport agency OU“ šios pervedė sportininkams, kaip jie šiuos pinigus uždirbo.

Pasak teismo, sportinės veiklos sutartyse, sudarytose tarp „Neptūno“ krepšinio klubo ir sportininkų, nurodyta, kad klubas turi teisę naudoti sportininko vardą ir atvaizdą reklamos tikslais, be to, pasirašydamas šią sutartį sportininkas patvirtina, kad yra vienintelis įvaizdžio teisių savininkas ir turi išimtinę teisę duoti leidimą naudotis įvaizdžio teisėmis. Todėl, anot teismo, akivaizdu, kad už įvaizdžio teises klubas mokėjo pinigus įmonėms be jokio pagrindo.

M. Ignatavičiaus ir A. Krygierio veiksmus teismas kvalifikavo kaip padėjėjų, nes O. Kurauskas savo nusikalstamų veiksmų nebūtų galėjęs atlikti be jų indėlio. Nors abu bendrininkai teigia nežinoję, jog tokiais veiksmais daro kokį nors nusikaltimą ar kažką nelegalaus, visgi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pasak teismo, patvirtina jų žinojimą apie O. Kurausko užimamas pareigas ir atliekamų veiksmų esmę.

Teismas išteisino M. Ignatavičių dėl kaltinimų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pasak teismo, pinigų pervedimas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas buvo pasirinktas ne siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, o juos užvaldyti, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų nebuvo galima.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

O. Kurauskas iš „Neptūno“ vadovo pareigų buvo atleistas 2017 metais.  Pernai klubo dalininke kilus finansiniams sunkumams tapo Klaipėdos savivaldybė. 

Nuteistojo advokatas prašė panaikinti jo klientui nepalankius teismų verdiktus, A. Komskį išteisinti. Neišpildžius šio prašymo, prašyta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

LAT teisėjų atrankos kolegija rugpjūčio 10 dieną konstatavo, kad gynėjo kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo argumentai, savaip interpretuojami ir vertinami bylos įrodymai, siūloma iš naujo vertinti atskirus įrodymus, deklaratyviai pareiškiama apie padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, aiškiai nemotyvuojant, kodėl jie esminiai.

Teismas paskelbė, kad kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, pagrindžiančių bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, yra ir kitų kasacinio skundo surašymo trūkumų, todėl kasacinį skundą, kaip neatitinkantį reikalavimų, atsisakytina priimti.

LAT buvo paskutinė Lietuvos teismų instancija, kuriai nuteistasis galėjo teikti skundą ir tikėtis bylos peržiūrėjimo. Atsisakius priimti skundą, procesas šioje byloje galutinai baigtas.

Birželį Klaipėdos apygardos teismas atmetė A. Komskio apeliacinį skundą ir įsigaliojo atitinkamas Tauragės apylinkės teismo nuosprendis.

A. Komskiui skirta subendrinta laisvės atėmimo septyniems mėnesiams bausmė ją atidedant pusantrų metų ir 10 tūkst. eurų bauda, taip pat priteisti civiliniai ieškiniai už maždaug 170 tūkst. eurų valstybei bei girto „Agroliros“ darbuotojo sukeltoje avarijoje žuvusio vyro šeimai.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais skelbė, kad Komskių šeimos įmonė žlugo tuoj po to, kai teismas iš jos priteisė didelę kompensaciją avarijoje žuvusio jauno vyro artimiesiems. Vyras žuvo girto „Agroliros“ darbuotojo sukeltoje avarijoje, kaltininkui vairuojant įmonės automobilį.

Didžiosios dalies pinigų nukentėjusieji neatgavo, nes „Agrolira“ bankrutavo. Be to, kontrolinis įmonės akcijų paketas sinchroniškai perleistas trims darbininkams iš Pagėgių, kurie „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistams paliudijo jokių akcijų niekada nepirkę.

2020 metų kovą teismo perduotojoje byloje dėl A. Komskio nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo atliktas turto tyrimas. Per jį gauta duomenų dėl galimai K. Komskio ir jo žmonos turimų neteisėtų pajamų ir pradėtas tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo. Ši byla perduota teismui.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, paramos gavėjai ir kiti asmenys kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje 2015-2020 metais Molėtų rajone, Dubingiuose, vykdydami Nacionalinės mokėjimo bei Inovacijų agentūrų administruojamus projektus, sukčiavimo būdu užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Nurodoma, jog ES bei valstybės finansiniams interesams padaryta žala siekia per 460 tūkst. eurų.

Kaltinamieji, siekdami gauti finansinę paramą, suklastojo dokumentus, juose fiksavo tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva atliktus darbus, o šiuos dokumentus teikė agentūroms, rašoma pranešime.

Minėti asmenys, siekdami išvengti turtinės prievolės, kaltinami vykdę pakartotines bankines operacijas tarp bendrininkų valdomų banko sąskaitų.

Taip pat, bylos duomenimis, nusikalstamų veikų organizatorius ir vadovas bei vienas iš bendrininkų iššvaistė vienos iš bendrovių turtą – 90 tūkst. eurų, nepagrįstai pervesdami šią pinigų sumą į kitas bankų sąskaitas.

Taip pat baudžiamojoje byloje vienas iš asmenų yra kaltinamas tuo, kad veikdamas neatsargiai, netinkamai atliko statinių statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, netikrindamas faktiškai atliktų darbų kiekių, formaliai pasirašydamas dokumentus.

Teigiama, jog tai jis darė suprasdamas, kad taip jiems suteikė juridinę galią ir visus privalomus rekvizitus, patvirtinančius dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams, iš anksto nepažadėjęs prisidėjo prie neteisėtų organizuotos grupės veiksmų, dėl ko buvo iš esmės suklaidintos paramas administruojančios agentūros, kurios nepagrįstai išmokėjo paramos lėšas.

Lietuvos apeliacinis teismas liepos 14-ąją patenkino V. Molio prašymą panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti – teismas nutarė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Pirmosios instancijos teismas (...) nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.  

Anot jos, versija, kad V. Molis tyčia siekė padaryti žalą valstybei ir kad ji padaryta, buvo nepakankamai pagrįsta.

„Byloje esantys faktiniai bylos duomenys yra nepakankami pagrįsti, kad V. Molis, veikdamas valstybinės įmonės vardu, tyčia priėmė įmonei ekonomiškai nepagrįstą ir nepalankų sprendimą siekdamas savo vadovaujamai bendrovei ar valstybei padaryti didelę turtinę ar neturtinę žalą ir kad ši žala buvo realiai padaryta“, – teigia teisėjai.

Vilniaus apygardos teismas pernai kovą V. Molį pripažino kaltu dėl 100 tūkst. eurų įmonės lėšų iššvaistymo, jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Kartu su V. Moliu buvo nuteisti ir tuometiniai bankroto administratoriai – Vaidas Kašauskas ir Robertas Dumbliauskas, Apeliacinis teismas išteisino ir juos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ikiteisminį tyrimą dėl galimų V. Molio nusikaltimų pradėjo gavusi informacijos iš Susisiekimo ministerijos – atlikusi „Automagistralės“ auditą ji kreipėsi į STT dėl galimų korupcijos apraiškų.

Tyrimo duomenimis, 2015 metais V. Molio vadovauta įmonė Vievyje 4,3 karto brangiau nei tikroji turto vertė įsigijo nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą. Pareigūnai V. Molį kaltino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir tyčia veikus priešingai įmonės ir valstybės interesams.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įmonės galbūt nepagrįstai brangiai įsigytas NT susijęs su dviem bankroto administratoriais, kurie pardavė vienos bankrutavusios įmonės turtą.

Įtarta, kad jie pagal iš anksto sugalvotą planą, be varžytynių, per kelis asmenis, susijusius giminystės ir svainystės ryšiais, pardavė bankrutavusios įmonės NT, o už jį gautus pinigus galėjo pasisavinti, taip padarydami valstybei didelę neturtinę žalą, o įmonės kreditoriams – beveik 57 tūkst. turtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino visas per ikiteisminį tyrimą nustatytas aplinkybes, be to, iš dalies tenkino civilinius ieškinius – Elektrėnų savivaldybei priteisė 7,7 tūkst. eurų, SEB bankui – 28 tūkst. eurų.

„Automagistralė“ buvo registruota Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, vėliau ji buvo reorganizuota.

2017 metais Susisiekimo ministerijai per auditą nustačius daugybę pažeidimų „Automagistralėje“, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą V. Molį iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo.

Apeliacinis teismas praėjusią savaitę panaikino Klaipėdos apygardos teismo pernai gruodžio pabaigoje priimtą nuosprendį, kuriuo Tomas Valauskas buvo pripažintas kaltu dėl turto iššvaistymo bei skolininko nesąžiningumo kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinis teismas taip pat panaikino sprendimą konfiskuoti 65 tūkst. eurų, nuosavybės apribojimą ir priteistus civilinius ieškinius. Pastaruosius teismas nusprendė palikti nenagrinėtus, konstatavęs, kad ieškinius galima teikti civiline tvarka.

Anksčiau prokuratūra skelbė, kad 43 metų Klaipėdoje registruotos įmonės tuometinis vadovas, žinodamas, kad jo atstovaujama bendrovė turi įsiskolinimų kreditoriams ir dirba nuostolingai, jos vardu įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau nei 65 tūkst. eurų, tačiau įmonės veikloje jų nepanaudojo. Įtarta, kad įsigytos prekės ir paslaugos buvo panaudotos kaltinamojo sutuoktinės vardu statomo namo statyboms vykdyti.

Tyrimo metu, kaip teigta, buvo surinkta duomenų, kad vyras, žinodamas, jog jo vadovaujamos bendrovės ekonominė padėtis sunki ir jai gresia bankrotas, perleido sau įmonės turto už daugiau nei 100 tūkst. eurų sumą, kuris galėjo padengti susidariusias skolas. Teisėsauga tuomet teigė, kad tokiu būdu buvo padaryta daugiau nei 80 tūkst. eurų turtinė žala kreditoriams.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nei nuteistojo ir jo gynėjos teisiamajame posėdyje pateiktų argumentų, nei specialistės išvados, nei apskritai kokių nors bylos duomenų, ir T. Valauskas nepagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų. Taip pat neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje liko neįrodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė skolininko nesąžiningumas ir atitinkama kaltinamojo tyčia. Taip pat kolegija nurodė nematanti pagrindo abejoti specialistų išvada, kad įmonė buvo sunkios ekonominės būklės, o pagal 2020 metų balandžio įmonės duomenis įsipareigojimai 35 kartus viršijo turto vertę, taigi, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis neatitinka net minimaliausių reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui ir motyvavimui. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, anot Apeliacinio teismo, akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas su nedideliais struktūriniais pakeitimais nuosprendyje tiesiog perrašė arba nukopijavo prokurorės teisiamojo posėdžio metu pasakytą baigiamąją kalbą.  

Anot Apeliacinio teismo, teisėjas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, nei koks asmuo nuteisiamas, nei kieno atžvilgiu taikytinas turto konfiskavimas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra viso labo keli sakiniai, kuriuos apskritai galima priskirti kaip savarankiškai parašytus teisėjo.

Į teisiamųjų suolą sės šiauliečių pora – 32-ejų buvęs įmonės direktorius M. Ž. ir jo sutuoktinė, 36-erių I. Ž., kuriai kaltinimai pareikšti dar ir dėl neteisingų duomenų apie pajamas teikimo, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Skaičiuojama, kad kaltinamieji galėjo iššvaistyti jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 150 tūkst. eurų.

Šiaulių policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo 2019 metų lapkričio mėnesį, po įmonėje atliktos inventorizacijos ir audito.

Įmonės direktoriui M. Ž. 2019 metų rudenį savo noru išėjus iš darbo, įmonės akcininkas inicijavo vidinį patikrinimą. Abejonių dėl šiauliečio vadovavimo metais priimtų sprendimų akcininkui sukėlė ne tik inventoriaus trūkumas, tačiau ir rasti tikrovės neatitinkantys dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2015 iki 2019 metų vadovaudama įmonei sutuoktinių pora įmonės buhalterėms galimai teikė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras. Siekdami pasipelnyti kaltinamieji, įtariama, nurodydavo buhalterėms atlikti apmokėjimus šeimos nariams priklausančioms įmonėms už tariamai gautas tarpininkavimo, klientų paieškos, transporto, restauracijos paslaugas ir pirktas žaliavas.

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, šiaulietė, galimai tuo pačiu metu vykdydama individualią veiklą ir vadovaudama siuvimo paslaugas teikiančiai įmonei, apgaulingai tvarkė ir šios buhalterinę apskaitą.

Kaltinamoji įmonės buhalterėms perduodavo fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Moteris taip pat yra įtariama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikusi klaidingas metines pajamų deklaracijas, kuriose nuslėpė per penkerius metus gautas beveik 100 tūkst. eurų pajamas.

Bankroto administratorius kaltinamiesiems byloje pateikė 150 tūkst. eurų civilinį ieškinį, Valstybinė mokesčių inspekcija – didesnį nei 23 tūkst. eurų ieškinį.

Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą griežčiausią bausmę numato laisvės atėmimą iki ketverių metų, už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą – laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Prokuratūros atstovė Rasa Gelžinytė BNS informavo, kad 2020 metų sausio pradžioje įmonei buvo iškelta bankroto byla. Susirinkime kreditorių dauguma balsavo už bankroto bylos iškėlimą ne teismo tvarka, paskiriant nemokumo administratorių.

Kartu su R. Aču teisiami dar trys asmenys.

Byloje pradėtas įrodymų tyrimas, per teisiamąjį posėdį prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą.

„Nė vienas kaltinamųjų kaltės nepripažįsta“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kaltinamieji teigė suprantantys, kuo yra kaltinami, tačiau savo parodymus duoti teismui sutiko tik po to, kai bus apklausti liudytojai ir ištirta bylos medžiaga. 

Teismas nustatė tolimesnę šios bylos nagrinėjimo eigą, į artimiausią teisiamąjį posėdį, kuris vyks balandžio 19 dieną, šaukiami liudytojai.

Kaltinimai sukursčius padaryti nusikalstamą veiką pareikšti ir Raseinių rajone registruotos įmonės direktoriui, R. Ačo svainiui Orestui Jankauskui.

Pastarasis bei dviejų įmonių Kauno rajone vadovai Arvydas Stankevičius ir Andrius Vyšniauskas bus teisiami ir už galbūt apgaulingai tvarkytą jų valdomų bendrovių buhalterinę apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. Ačas, turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse, įtariama, siekė turtinės naudos sau.

Įtariama, kad dar 2018 metais R. Ačas be jokio teisėto pagrindo nurodė Raseinių savivaldybės valdomo Raseinių autobusų parko direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva bus panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui.

Pasak prokuratūros, per tyrimą surinkta duomenų, jog iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų nupirkti metalo gaminiai buvo panaudoti liepto gamybai R. Ačo priklausančiame sklype Raseinių rajone. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei tūkstantis eurų, priklausiusių savivaldybės valdomai bendrovei.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo. Įtarimai niekam nėra pareikšti.

Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), taikos ir sklypo pardavimo sutartį sudarė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir bendrovė „SKR Baltic“.

Ministerijai įtarimų sukėlė kaina, už kurią parduodamas daugiau nei 8 ha sklypas – 7,3 mln. eurų, kai Registrų centro duomenimis, sklypo vidutinė rinkos vertė šiemet siekia 8,9 mln. eurų. ŽŪM manymu, pasirašydama taikos sutartį, NŽT pažeidė viešąjį interesą ir galimai padarė daugiau nei 1,5 mln. eurų žalą valstybei.

Tuo metu sprendimą pradėti tyrimą STT priėmė įvertinusi viešoje erdvėje esančią informaciją, taip pat 22 pareiškėjų kreipimąsi, gautą iš Generalinės prokuratūros bei Seimo Antikorupcijos komisijos.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius, tyrimą atlieka Centrinė tyrimų valdyba, jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

ŽŪM antradienį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl NŽT sudarytos taikos sutarties, kuria verslininkams be aukciono būtų parduotas vertingas sklypas, prašydama įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.

ŽŪM teigimu, buvęs NŽT vadovas Laimonas Čiakas sprendimą pritarti taikos sutarčiai su visomis sąlygomis priėmė paskutinę savo darbo dieną, o žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti įgaliojo Teisinio atstovavimo skyriaus vedėją, nors tokias sutartis gali pasirašyti tik pats direktorius arba NŽT teritorinio padalinio vadovai.

Kaip teigia ministerija, sklypas, kuriame daugiausia stovi nenaudojami šiltnamiai, bendrovei „SKR Baltic“ be aukciono buvo išnuomotas dar 2012 metais, tačiau teismo sprendimu sutartis buvo pripažinta negaliojančia, nes „SKR Baltic“ šiltnamių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį – sklype ji planavo statyti kitus statinius.

Portalas delfi.lt  anksčiau rašė, kad sklypas yra strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, šalia Neries upės, o „SKR Baltic“. vadovas ir vienintelis akcininkas yra Saulius Skrebė.