Pirmadienį paskelbtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš A. Ispiryan priteista kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų, taip pat iš A. Ispiryan bei kitos nuteistosios R. A. priteista beveik 11,8 tūkst. eurų Šiaulių miesto savivaldybės naudai, pranešė prokuratūra.

Buvusiai mokyklos direktorei atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejus metus, o buhalterei ir nuteistajam vyrui skirtos vienodo dydžio – 5,6 tūkst. eurų – baudos.

Byloje kaltais dėl Šiaulių „Rasos“ progimnazijos turto pasisavinimo ir jo iššvaistymo iš viso pripažinti trys asmenys.

Buvusi progimnazijos direktorė A. Ispiryan pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, poveikio liudytojams ir dokumentų klastojimo.

Buvusi tos pačios mokyklos buhalterė R. A., vienos mažosios bendrijos, užsiimančios statyba, vadovas M. Ž. pripažinti kaltais dėl padėjimo pasisavinti ir iššvaistyti turtą. M. Ž. taip pat nuteistas dėl dokumentų klastojimo. Dar vieno asmens atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba.

Bylos duomenimis, buvusi gimnazijos direktorė A. Ispiryan pasisavino daugiau nei 13 tūkstančių ir iššvaistė daugiau nei 8 tūkstančius eurų mokyklos lėšų.

Pasak teismo, nuo 2015 iki 2017 metų buvusi mokyklos vadovė už progimnazijos turtą pirko sau asmeninius daiktus, kompiuterinę techniką, elektros prekes, gitarą, šviestuvus, parketlentes, laminuotas grindis.

Kai kurios prekės buvo perkamos asmeniškai sau, tik sąskaitose-faktūrose nurodant, kad prekes įsigyja mokykla, o kai kurių prekių sąskaitų-faktūrų sumos būdavo padidinamos fiktyviai. Už kainų skirtumą buvo įsigyjama baldų vaikų kambariams, televizorius ir kitų prekių.

Už mokyklos lėšas buvo įsigyjamos ne tik prekės, bet ir paslaugos. Progimnazijos vardu ir lėšomis spausdintos aviečių ūkio, priklausančio buvusiai mokyklos direktorei, produkcijos etiketės. Taip pat mokyklos lėšomis apmokėta asmeninė šventė – padengta dalis renginio organizavimo išlaidų mokyklos buhalterės jubiliejaus metu.

Teismas konstatavo, kad buvusi vadovė skirdavo darbuotojams priedus už darbą, bet dalį pinigų pasiimdavo pati. Ji buvo sudariusi fiktyvią remonto darbų sutartį su viena įmone, kuri pinigus gavo, tačiau jokių darbų neatliko. Mokykla taip pat nuomodavo aktų salę, o už nuomą gautus pinigus A. Ispiryan pasisavindavo.

Nustatyta, kad vienai uždarajai akcinei bendrovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti Šiaulių „Rasos“ progimnazijos vykdomą mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugos viešąjį pirkimą. Sąskaitose-faktūrose, apskaitant realiai nemaitintus mokinius, buvo nurodoma didesnė paslaugų suma nei faktiškai suteikta paslaugų. Taip per kelis kartus buvo pasisavinti ir iššvaistyti keli šimtai eurų mokyklos lėšų.

„Teisingumo ministerija, kuri yra atsakinga už religinių bendruomenių ir bendrijų reikalus, galėtų pasisakyti, bent išsakyti savo poziciją. Jeigu kažkokiu prievartiniu būdu tas turtas būtų forminamas centrinės religinės bendrijos vardu ir norima registruoti Registrų centre, manau, kad mūsų atitinkamos struktūros turi į tai reaguoti. Nemanau, kad dabar kažkokie specialūs įstatymai būtų reikalingi, manau, kad viską galima išspręsti ir galiojančių įstatymų bazėje“, – Eltai sakė J. Razma, komentuodamas LRT Tyrimų skyriaus atliktą tyrimą.

Jame nurodoma, kad Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje.

J. Razmos nuomone, stačiatikių religinės bendrijos vadovai "negali kaip niekur nieko perimti savo vietos religinių bendruomenių turtą Lietuvoje".

„Priminčiau įstatyminę bazę: nuo 1990 metų iki 1995 metų galiojo įstatymas, kuris numatė turto grąžinimą būtent vietos religinėms bendruomenėms. Jeigu  stačiatikių ar kitos religinės vietos bendruomenės įsiformino tą susigrąžinimą, tai jos ir yra to turto savininkės, o ne centrinė bendrija.

Po 1995 metų tas turtas jau buvo grąžinamas religinėms bendrijoms, o ne vietos bendruomenėms. Bet manau, kad būtent vietos bendruomenės  iki 1995 metų spėjo susigrąžinti tą pagrindinę turto dalį,  kuris sovietiniu laikotarpiu buvo nacionalizuotas. Todėl manyčiau, kad nėra taip paprasta, kaip yra  paskelbta, kad tiesiog stačiatikių religinė bendrija perims vietos bendruomenių turtą ir jis taps visos centrinės bendrijos nuosavybe“, - svarstė Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J. Razma.

Jo nuomone, parapijos neprivalo atiduoti tą turtą, nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus turtas buvo grąžintas būtent joms.

J. Razma pastebėjo, kad kai kurios vietos religinės bendruomenės galbūt galvoja būti ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchato pavaldume, bet netekus maldos namų jų apsisprendimas taptų komplikuotas.

„Neturint savo maldos namų sudėtinga būtų bendruomenei priimti tokį sprendimą. Iš kai kurių stačiatikių bendruomenės dvasininkų  pasisakymų galima suprasti, kad jų galbūt netenkina  tas dabartinis pavaldumas Maskvai, kur įžvelgiamas tam tikras ryšys ir su V. Putino režimu. Galima buvo suprasti, kad jie galbūt norėtų  pereiti į Konstantinopolio pavaldumą, kuriam yra pavaldi ir Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Bet jeigu dabartinė stačiatikių bendrija jų maldos namus nusavintų, tai tada, žinoma, joms būtų sudėtinga be savo maldos namų galvoti apie kitokį pavaldumą“, – svarstė J. Razma.

Kaip jau skelbta, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija vasaros pradžioje ėmėsi teisinių žingsnių perimti 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Tyrime nurodoma, kad būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis savo vadovaujamos įmonės vardu 2013 ir 2014 m. sudarė su banku dvi lizingo sutartis, pagal kurias bankas įsipareigojo suteikti jam kreditą dviejų automobilių – "Jeep Grand Cherokee" ir "Audi Q3" – pirkimui.

Tyrimo metu surinkta duomenų, jog nuo 2016 m. kaltinamasis savo įsipareigojimų – lizingo mokėjimų – nebevykdė, nors nesumokėta suma siekė beveik 54 tūkst. eurų.

Į banko raginimus sumokėti susidariusią skolą bei įspėjimus kaltinamasis nereagavo. Todėl buvo kreiptasi į teismą, siekiant iš Vokietijos piliečio išsireikalauti minėtus automobilius.

Teismas banko ieškinį tenkino, tačiau, vykdant teismo sprendimą, transporto priemonių rasti nepavyko.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis 2015 m. įsigytais automobiliais išvyko į Vokietiją ir, skolas palikęs savo vadovaujamai įmonei Klaipėdoje, į Lietuvą daugiau nebegrįžo. Bendrovė vėliau bankrutavo.

Įtariama, kad neteisėtai pasisavintus automobilius vyras už kiek daugiau nei 45 tūkst. eurų pardavė vienai Vokietijos bendrovei, kuriai pats ir vadovavo.

Vokietijos piliečiui pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės turto pasisavinimo. Jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Šiemet balandžio mėnesį pagal Europos arešto orderį, išduotą dar 2020-aisiais, Vokietijos pilietis buvo ekstradijuotas į Lietuvą. Čia jis bus teisiamas.

Šioje byloje bankas pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma viršija 53 tūkst. eurų. Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo turtą – butą Klaipėdoje.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra.

Pareigūnų duomenimis, galimai nusikalstamos schemos organizatoriai ir vykdytojai buvo susiję giminystės ar bičiulystės ryšiais, visi dirbo toje pačioje mėsos perdirbimo bendrovėje. Tačiau tyrimo laikotarpiu tarp įmonės vadovų vyko civiliniai ginčai dėl įmonės valdymo. Nors po teismų sprendimų vadovaujantieji asmenys vis pasikeisdavo, įtariama šešėlinė veikla nenutrūko ir buvo vykdoma tiek vieno, tiek kito vadovo. Tyrimo metu įtariamieji neigė vykdę kažką nusikalstamo, o su pareigūnais bendradarbiauti pradėjo tik pateikus surinktus įrodymus.

Bendrai veikusių žmonių grupė, sudaryta iš apskaitininkų, vadybininkų bei įmonės vadovų, galimai veikė koordinuodami veiksmus ir pagal iš anksto sutartą schemą. Įtariama, kad bendrovės gamybos ir logistikos padalinių darbuotojai, taip pat už produkcijos platinimą atsakingi vadybininkai išrašydavo sąskaitas faktūras tokiam kiekiui produkcijos, koks buvo išvežamas perpardavinėtojams, tačiau tos sąskaitos galimai būdavo sunaikinamos, jas mėnesio gale pakeičiant į kitas, išrašytas tomis pačios datomis ir numeriais, tik su mažesniu nurodytu produkcijos kiekiu bei sumažinta pardavimo (ar pirkimo) suma.

Už logistiką atsakingai buhalterei sumažinus pagamintos ir išvežtos produkcijos kiekius, tikrovės neatitinkančius duomenis vyriausioji buhalterė, galimai nežinojusi apie nusikalstamas veikas, juos įtraukdavo į apskaitą. Skaičiuojama, kad taip veikiant galėjo būti neapskaityta per 38 tūkst. kg mėsos gaminių, kurių vertė galėjo siekti beveik 133 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Padaryta žala buvo atlyginta tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad į sumanytos ir galimai nusikalstamos veiklos schemą buvo įtraukti ne tik už gamybą, apskaitą bei pardavimą atsakingi įmonės darbuotojai. Įtariama, kad schemoje taip pat dalyvavo ir šios įmonės pagamintais mėsos gaminiais prekiaujantys turgaus prekeiviai bei juridiniai asmenys. Skaičiuojama, kad jų iš viso buvo 37.

Nustatyta, kad be apskaitos dokumentų mėsos gaminius įgiję ir jais prekiavę asmenys dėl nesumokėtų mokesčių valstybei padarė per 25 tūkst. eurų žalą, iš kurios didžioji dalis – per 17 tūkst. eurų buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu.

Pareigūnai taip pat įtaria, kad neapskaityta mėsa galėjo būti pardavinėjama asmenims, kurie ją perparduodavo taip pat be jokių apskaitos dokumentų, o gauti neoficialūs pinigai už šią produkciją galėjo būti pasisavinti; skaičiuojama, kad suma gali siekti daugiau nei 174 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pateikti 14-kai bendrovės darbuotojų ir 37 perpardavinėtojams. Atliekant ikiteisminį tyrimą septyni iš bendrovės darbuotojų pripažino savo kaltę, todėl jiems tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą.

Perpardavinėtojai taip pat savo kaltę pripažino, tyrimas pagal laidavimą nutrauktas 19-ai asmenų, 2-iem skirti teismo baudžiamieji įsakymai.

Tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui.

Laikinai apribota nuosavybės teisė kaltinamiesiems priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė – beveik 245 tūkst. eurų.

Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Bylą teismui perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Kaip pranešė FNTT, tyrimo duomenimis, automobilių klubo narys, faktiškai vadovavęs organizacijai ir valdęs turtą, klubo vardu pirko automobilių atsargines detales. Įtariama, kad jis iš anksto planavo jas pasisavinti.

Pagal pareigūnų surinktus duomenis, per daugiau nei pusantrų metų kaltinamasis klubo sąskaita atliko net 267 pirkimo operacijas iš Lietuvos įmonių, jų bendra suma siekia beveik 130 tūkst. eurų.

Specialistų vertinimu, šios detalės buvo skirtos visai kitokių modelių automobiliams, nei klubas turėjo savo autoparke.

Įtariama, kad faktinis automobilių klubo vadovas šias automobilių detales pasisavino, nes jos klubui perduotos ar panaudotos nebuvo.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Kaltinimai dėl turto pasisavinimo bei iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto pareikšti vienos Klaipėdoje veikusios statybų bendrovės direktoriui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis per 2018 metus, manoma, neteisėtai pasisavino ir iššvaistė daugiau nei 103 tūkst. eurų, priklausiusių jo valdomai įmonei. Įtariama, jog bendrovės vadovas už parduotas įmonės prekes, nekilnojamąjį turtą bei automobilį gautus pinigus galimai naudojo savo reikmėms.

Remiantis surinktų duomenų visuma, vyras iš įmonės sąskaitos išsigrynindavo įvairias nuo 200 iki 7000 eurų siekiančias pinigų sumas. Įtariama, kad jis atliko bankinius pavedimus į asmenines savo sąskaitas bei, manoma, įmonės lėšomis atsiskaitė už sau perkamas prekes bei paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Surinkta duomenų, jog dalį – 27 tūkst. eurų – bendrovės lėšų kaltinamasis galimai pasisavino sudarydamas, manoma, fiktyvius sandorius Ispanijoje.

Įtariama, kad vyras, siekdamas nuslėpti šias nusikalstamas veikas, galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio.

Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad bendrovės direktorius, galimai neteisėtai pasisavinęs ir iššvaistęs bendrovės lėšas, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir kreditoriams padarė daugiau nei 212 tūkst. eurų turtinę žalą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnai.

Griežčiausia bausmė numatoma už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą maksimali numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto ir apgaulingą apskaitos tvarkymą atitinkamos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas iki trejų ir iki ketverių metų.

Pasak prokuratūros, buvusiam įmonės direktoriui Vytautui Mažeikiui pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo.

Turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu taip pat yra kaltinama buvusi bendrovės finansininkė, o buvęs „Mažeikių vandenų“ Gamybinio skyriaus viršininkas – turto pasisavinimu ir sukčiavimu.

Kaltinimų turto pasisavinimu taip pat sulaukė ir vienos privačios bendrovės vadovas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, V. Mažeikis nuo 2017 metų birželio iki lapkričio mėnesio, padedamas kitų kaltinamųjų, galėjo pasisavinti per 17,5 tūkst. eurų įmonės lėšų.

Tyrimo duomenimis, buvęs „Mažeikių vandenų“ direktorius, įtariama, susitarė su keturių įmonių atstovais, kad šie išrašys bendrovei sąskaitas faktūras galbūt nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis už parduodamas medžiagas, įsigyjamas prekes ar teikiamas paslaugas.

Teisėsaugos manymu, dalį dėl kainų skirtumo gautų pinigų įmonių atstovai grynaisiais atiduodavo V. Mažeikiui, o vienu metu perduodamos sumos siekė nuo 250 iki 3,4 tūkst. eurų.

Taip pat surinkta įrodymų, kad socialdemokratų partijai priklausęs V. Mažeikis susitarė su bendrapartiečiu buvusiu „Mažeikių vandenų“ direktoriaus pavaduotoju Bernardu Juškevičiumi, kad šis savo asmeninėmis lėšomis prisidės prie organizuojamo partijos sąskrydžio, o vėliau šias išlaidas jam kompensavo nepagrįstai paskyręs 250 eurų priedą prie atlyginimo dėl neva padidėjusio darbo krūvio.

Anot prokuratūros, B. Juškevičius ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, toks pat sprendimas priimtas ir dėl dar trijų verslininkų.

„Buvusio „Mažeikių vandenų“ direktoriaus atžvilgiu prieš kelerius metus buvo priimti du baudžiamieji įsakymai ir skirtos baudos dėl kitų su jo pareigomis susijusių nusikalstamų veikų – kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, o buvusi finansininkė teismo nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo“, – pažymėjo prokuratūra.

Teismui perduotoje byloje „Mažeikių vandenys“ yra pateikę daugiau kaip 25 tūkst. eurų ieškinį dėl žalos atlyginimo.

B. Juškevičiaus narystė Lietuvos socialdemokratų partijoje 2018-ųjų pavasarį sustabdyta jo paties prašymu, V. Mažeikio narystę tuo pat metu sustabdė partijos Mažeikių skyriaus prezidiumas.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj.

Bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Kaip nustatė teismas, nusikalstamos veikos, susijusios su viešųjų įstaigų „Krepšinio ratas“ ir krepšinio klubas „Šiauliai“ veiklos organizavimu, padarytos nuo 2014 iki 2016 metų. Nustatyta, kad buvo pasirašyti kasos išlaidų orderiai apie kelių šimtų tūkstančių eurų apmokėjimą dviem Estijos bendrovėms už krepšininkų teisės į atvaizdo naudojimo įgijimą, tačiau realiai šie pinigai įmonėms nebuvo išmokėti. Krepšininkams, kitiems darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis nebuvo įformintas buhalterinės apskaitos dokumentais. Žmonės atlyginimą gavo grynaisiais pinigais.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras apeliaciniu skundu prašo A. Klimavičių pripažinti kaltu dėl turto pasisavinimo ir už padarytas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skirti 4 metų laisvės bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad A. Klimavičius galimai pasisavino daugiau nei 314 tūkstančių eurų „Krepšinio ratas“ lėšų ir daugiau nei 5 tūkstančius eurų krepšinio klubui „Šiauliai“ priklausiusių pinigų. Šių pinigų panaudojimo buvęs vadovas nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais ir padarė žalą abiem įstaigoms. Prokuroro nuomone, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme A. Klimavičius išteisintas neteisėtai ir nepagrįstai – teismui galimai padarius klaidų vertinant įrodymus selektyviai, kaltinamojo A. Klimavičiaus paaiškinimams suteikiant didesnę įrodomąją vertę, o teismo sprendime aptarta įrodymų visuma nepaneigia fakto, kad jis pasisavino turtą.

Šiaulių apygardos teismas, nuteisdamas A. Klimavičių dėl dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, skyrė 19 tūkstančių eurų baudą, kurią A. Klimavičius turės sumokėti per vienerius metus.

Kaip pranešė teismas, taip pat buvo visiškai patenkintas „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ civilinis ieškinys ir V. Užalinskas įpareigotas atlyginti savo buvusiai darbovietei 20 tūkst. eurų žalą bei sumokėti 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis, V. Užalinskas sudarydavo fiktyvias pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga neva pirko įvairias jos veiklai reikalingas prekes – bėgius, pabėgius, aširačius, variklius, vagoną-cisterną, tačiau šie sandoriai realiai nevykdavo.

Nustatyta, kad tuometinis įmonės vadovas klastodamas dokumentus pasisavino „siauruko“ turtą.

Bylos duomenimis, V. Užalinskas sudarydavo fiktyvias pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga neva pirko įvairias jos veiklai reikalingas prekes.

Teismas taip pat konstatavo, kad V. Užalinskas apgaulingai tvarkė „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ buhalterinę apskaitą – 2016 ir 2017 metais nepateikė buhalterėms dalies apskaitos dokumentų ir jį apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčius bei žinomai suklastotus dokumentus, todėl iš dalies negalima nustatyti realios „siauruko“ finansinės situacijos.

Nors V. Užalinskas savo kaltę neigė, tačiau, teismo vertinimu, jo parodymams prieštarauja rašytiniai bylos įrodymai, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į buvusio įmonės vadovo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei į tai, kad vyras anksčiau nėra teistas, augina mažamečius vaikus.

„Teismo vertinimu, kaltinamojo V. Užalinsko padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jo asmenybę, reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o turtinės sankcijos, kartu suteikiant jam galimybę toliau dirbti ir dėti pastangas atlyginti civilinį ieškinį“, – pažymėjo bylą nagrinėjusi teisėja J. Raščiuvienė.

Teismo nuomone, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė atitinka teisingumo principą ir padarys kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis pajustų neigiamas savo veiksmų pasekmes, bei sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Panevėžio apygardos teismas taip pat nagrinėja ir kitą baudžiamąją bylą, kurioje V. Užalinskas yra kaltinamas didelės vertės turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir panaudojimu, apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad šioje byloje jis kaltinamas pasisavinęs 208 tūkst. eurų ir nesumokėjęs beveik 13 tūkst. eurų mokesčių. Nuosprendį teismas ketina skelbti kovo mėnesį.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, G. Jonauskas 2015-2019 metais pasisavino didžiąją dalį asociacijoms ir sporto klubui fizinių bei juridinių asmenų skirtos paramos ir siekdamas tai nuslėpti paslėpė apskaitos dokumentus.

Pasak prokuratūros, rėmėjų lėšos buvo pervedamos į asociacijų ir sporto klubo banko sąskaitas ar duodamos grynaisiais. Manoma, kad G. Jonauskas gautų grynųjų pinigų į įstaigų kasas ir banko sąskaitas neįnešė ir jų nepanaudojo asociacijų ar sporto klubo veikloje.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vadovas iš banko sąskaitų atlikdavo pavedimus ir banko kortele atsiskaitydavo už su įstaigų veikla nesusijusias prekes ir paslaugas.

Teisėsaugos teigimu, per 2014-2019 metus kaltinamasis galėjo pasisavinti svetimo turto už daugiau kaip 888 tūkst. eurų.

Taip pat nustatyta, kad siekdamas išvengti mokesčių G. Jonauskas pastaruosius penkerius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė neteisingus duomenis apie asociacijų ir sporto klubo turtą bei pelną ir taip į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 12 tūkst. eurų mokesčių.

Pagal viešai prieinamus duomenis, G. Jonauskas vadovauja Neįgaliųjų rekreacijos ir sporto asociacijai „Klaipėdos kentauras“, Lietuvos neįgaliųjų rekreacijos asociacijai „Dezironas“ ir Lietuvos neįgaliųjų biliardo asociacijai.

Baudžiamąją bylą nagrinės Klaipėdos apygardos teismas