Socialdemokratų darbo partijos frakcijos nariais tapo Rimas Andrikis, Vytautas Kamblevičius ir Ona Valiukevičiūtė, pranešta ketvirtadienį per Seimo posėdį.

V. Kamblevičius taip pat išrinktas „socialdarbiečių“ frakcijos seniūno pavaduotoju.

Socialdemokratų darbo partijos frakcija su trimis naujais nariais didėja iki 13 atstovų.

„Jie yra kairiosios centro pakraipos. Esu frakcijos vadovas, frakcijos įtaka turi būti stiprinama, tai yra viena iš mano funkcijų“, – apie naujų narių prisijungimą BNS sakė „socialdarbiečių“ seniūnas Rimantas Sinkevičius.

V. Kamblevičius, R. Andrikis ir O. Valiukevičiūtė buvo frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai, tačiau ši politinė parlamento grupė sausį griuvo, pasitraukus parlamentarui Kęstučiui Bartkevičiui.

Ši frakcija turėjo septynis atstovus – minimalų narių skaičių frakcijai sudaryti.

„Lietuvos gerovei“ anksčiau įkūrė „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, o vėliau ir partiją palikę parlamentarai.

„Pastaruoju metu politinėje visuomenėje iškilo problema, kad galiojantis teisinis mechanizmas gali stabdyti žmogaus valią nutraukti narystę partijoje“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pagal Teisingumo ministerijos parengtą projektą, siūloma numatyti, kad piliečiui partijos įstatų nustatyta tvarka nutraukus narystę partijoje, jos vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo per 15 dienų pateikti atnaujintą politinės partijos narių sąrašą informacinėje sistemoje.

Šiuo metu partijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo turi pareigą atnaujinti partijos sąrašą tik du kartus per metus.

„Jokie vidiniai partiniai konfliktai neturi sudaryti dirbtinių kliūčių, norint realizuoti teisėtus politinius lūkesčius“, – ministerijos pranešime cituojamas E. Jankevičius.

Įstatyme taip pat siūloma numatyti teisę Teisingumo ministerijai, gavus asmens prašymą dėl išstojimo, išbraukti jį iš politinės partijos narių sąrašo, kuris tvarkomas informacinėje sistemoje.

Elektroniniu būdu per Politinių partijų sąrašų narių informacinę sistemą pateiktas prašymas nutraukti narystę politinėje partijoje būtų prilyginamas išstojimui iš partijos įstatų nustatyta tvarka.

Naują partiją kuriantis Seimo narys Vytautas Kamblevičius teisingumo ministrui apskundė „Tvarkos ir teisingumo“ vadovybę, kad ši blokuoja narių išėjimą, jog šie negalėtų tapti naujos politinės jėgos steigėjais.

„Žmonės jau mėnuo-du parašę pareiškimus išeiti iš partijos, bet jie („Tvarkos ir teisingumo“ vadovai – BNS) nedaro jokių veiksmų“, – praėjusią savaitę BNS sakė V. Kamblevičius.

Jo duomenimis, tokiu būdu apie 250 žmonių prieš savo valią dar laikomi „Tvarkos ir teisingumo“ nariais.

„Kadangi tie žmonės kreipėsi į mus, aš pats kreipiausi į Remigijų (Žemaitaitį), į (Almantą) Petkų, šie pasakė, kad čia mūsų reikalas, kad iki kovo 1 dienos juos išregistruos“, – tvirtino V. Kamblevičius.

„Jie žino, kad mes sausio 25 dieną ruošiame naujos partijos įkūrimą, jie blokuoja šitų žmonių įstojimą į naują partiją. Faktiškai jie pažeidžia žmogaus konstitucines teises“, – piktinosi parlamentaras.

V. Kamblevičius „tvarkiečius“ paliko po konflikto su partijos pirmininku R. Žemaitaičiu dėl to, kaip turėtų būti pertvarkoma ši politinė jėga. Šiuo metu V. Kamblevičius vadovauja Seimo frakcijai „Lietuvos gerovei“. Jam ir dar keliems politikams pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos, ši parlamentinė grupė rugsėjį sugriuvo.

V. Kamblevičius su filosofu Arvydu Juozaičiu kuria naują partiją „Santalka Lietuvos gerovei – čia yra Lietuva“.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis BNS savo ruožtu sakė, kad pastaruoju metu partiją paliko apie 120 narių. Dalis jų išsibraukė patys, pasinaudodami elektroninės valdžios galimybėmis, dalies pareiškimai gauti popieriniu pavidalu.

R. Žemaitaitis patvirtino, kad iš Teisingumo ministerijai pateikto partijos narių sąrašo šie asmenys bus išbraukti iki kitų metų kovo 1 dienos.

„Politinių partijų įstatymas aiškiai reglamentuoja, kada žmogus išeina. Žmogus gali pats užpildyti anketą per elektroninės valdžios vartus (...) Kovo 1 dienai mes teiksime Teisingumo ministerijai duomenis“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

„Gali būti, kad kitą savaitę priimsime sprendimą nutraukti sutartį su partija „Tvarka ir teisingumas“, – BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, sprendimą turėtų priimti koalicijos partneriai, o jį patvirtinti partijos taryba.

R. Karbauskio teigimu, kitą savaitę iš „Tvarkos ir teisingumo“ turėtų pasitraukti paskutinis frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys.

„V. Kamblevičiaus man buvo pasakyta, kad kitą savaitę neliks nė vieno („tvarkiečio“ – BNS), tada mes turėsime faktinę priežastį nutraukti“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Jeigu nebelieka nė vieno tos partijos nario mūsų koalicijos frakcijoje Seime, logiška kelti klausimą, ar prasmė yra turėti koalicijoje partiją, kurios nė vieno atstovo nėra nė vienoje frakcijoje, kuri yra koalicijoje“, – tvirtino jis.

Liepą „Tvarka ir teisingumas“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį.

Rugsėjį visi Seimo „tvarkiečiai“, išskyrus partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, įkūrė naują frakciją „Lietuvos gerovei“. Šią savaitę didžioji dalis šios frakcijos narių pasitraukė ir iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Kol kas jai priklauso tik Seimo narys Kęstutis Bartkevičius.

Rugsėjo 19 dieną frakcija „Lietuvos gerovei“ su valdančiaisiais pasirašė susitarimą dėl bendro darbo Seime.

R. Žemaitaitis Eltai neslėpė, kad jį papiktino pastarąją savaitę pasirodžiusios naujienos, apie tai, kad rudens sesijos metu atsiradusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius ir filosofas A. Juozaitis deklaravo sutarę, kad pastarasis taps naujai kuriamos partijos pirmininku.

V. Kamblevičiaus paviešinti derybų su A. Juozaičiu rezultatai, tvirtina „tvarkiečių“ pirmininkas, rodo ne tik partiečio nesusigaudymą politikoje, tačiau ir vienašališkumą priimant sprendimus. O kaltinimai vienašališkumu, primena R. Žemaitaitis, buvo skirti būtent jam, aiškinant, kodėl dalis „tvarkiečių“ nusprendė kurti naują frakciją.

„Tai, ką pamačiau spaudoje šeštadienį parskridęs... man yra nihilizmo ir cinizmo viršūnė. Kai žmogus dar nepaskirtas, net nesantis naujai kuriamos partijos nariu, jau pasiskelbia, kad yra partijos pirmininkas... Tai mažų mažiausiai parodo, kad žmogus bet kokia kaina siekia vadovauti kažkam, bet ne prisidėti idėjomis“, – sakė R. Žemaitaitis, dar kartą pabrėždamas, kad jį šokiruoja V. Kamblevičiaus pareiškimai apie pasiektus susitarimus su A. Juozaičiu.

„Mane šokiravo Vytauto Kamblevičiaus pasisakymai. Maždaug jie sutarė, kad A. Juozaitis bus pirmininkas (...) Ir jeigu Kamblevičius kaltina mane, kad aš vienasmeniškai priiminėju sprendimus, tai čia du susirinko ir du nusprendė. Tai elementari politinės kultūros stoka“, – sakė R. Žemaitaitis.

Tvarkos ir teisingumo lyderio teigimu, A. Juozaičio pastarąją savaitę deklaruoti pareiškimai iš esmės pakeitė jo nuomonę ir apie politikoje dalyvauti siekiantį filosofą. Todėl, kartojo jis, už naują partiją įkūrusių „tvarkiečių“ vairo A. Juozaičio jis tiesiog nematąs.

Tai mažų mažiausiai parodo, kad žmogus bet kokia kaina siekia vadovauti kažkam, bet ne prisidėti idėjomis.

„Po to ką aš perskaičiau, aš A. Juozaičio nematau naujoje politinėje organizacijoje. Nematau kaip lyderio, kuris galėtų suvienyti. Kardinaliai pakeičiau nuomonę apie Juozaitį. Tai kokį aš jį mačiau prieš pusę metų, kai vyko prezidento rinkimai, ir tai ką atskleidė žmogaus pasišnekėjimas dėl galimybės tapti partijos pirmininku, mane šokiravo. Jis, įsivaizduodamas, kad jau yra pirmininkas, iškart pražydo visais pavasario gėlių žiedais“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Tačiau ne tik A. Juozaičio asmeninės savybės R. Žemaitaičiui pasirodė esančios per rimtos priežastys, galinčios neleisti atsisėsti į būsimos partijos vadovo kėdę. Politiko teigimu, A. Juozaitis tiesiog nesusigaudo situacijoje kai tvirtina, kad „tvarkiečius“ į naują darinį suburs jau nebe Tvarkos ir teisingumo, bet jo buriamo judėjimo „Lietuva yra čia“ pagrindu. R. Žemaitaičio teigimu, kol kas A. Juozaitis yra subūręs pernelyg mažai sekėjų, kad galėtų kelti tokias ambicijas.

„Aš įsivaizduoju, kad ponas Juozaitis turėtų atsivesti ne mažiau kaip 1500 narių, kad galėtų tapti pirmininku. Tuo tarpu šiandien yra priešingai. Jeigu turi 100 ar 300 bendraminčių ir galvoji, kad būsi aukščiau visų – tai negerai“, - sakė R. Žemaitaitis.

Galiausiai, užsiminė R. Žemaitaitis, svarbiu kliuviniu turėtų būti laikoma ir po prezidento rinkimų likusi bei daugiau nei 11 tūkst. eurų siekiant skola A. Juozaičiui.

„Ne visos skolos po prezidento rinkimų A. Juozaičio buvo padengtos. Aš jau po Pakso turėjau skolų ir areštų, tai dabar dar vienas veikėjas nori pasinaudoti politine partija, kad skolas grąžintų. Kai partiečiai sužinos, kad yra skolų, tai aš neįsivaizduoju, kaip gali būti toks partijos pirmininkas“, – skepsio neslėpdamas kalbėjo R. Žemaitis.

ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo partijos valdyba po aštrių diskusijų ir posėdžiavimo nusprendė, jog bus kuriama nauja partija, kurios pagrindu Seime veiks ir frakcija. Naujo politinio darinio lyderis, pasak „tvarkiečių“, taip pat bus naujas asmuo, iki šiol nesusijęs su partijos vadovybe.

Portalas Delfi.lt skelbė, kad Tvarkos ir teisingumo valdybai nusprendus kurti naują partiją ir ieškoti jai naujo lyderio, A. Juozaitis gali būti siūlomas tapti būsimo politinio darinio vedliu.

Portalui Delfi V. Kamblevičius teigė, kad trečiadienį jis pats susitiko su A. Juozaičiu ir po ilgo pokalbio nusprendė, kad prezidento rinkimuose nesėkmingai pasirodęs filosofas galėtų būti naujos politinės partijos lyderiu. Delfi rašė, kad šią mintį V. Kamblevičius prieš pokalbį su galimu lyderiu A. Juozaičiu suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai minčiai pritarė. A. Juozaitis portalui teigė, kad gali tapti naujosios partijos pirmininku.

Tačiau Seimo etikos sargai rekomendavo Seimo narei A. Širinskienei ir kitiems parlamentarams vengti elgesio, keliančio abejonių dėl jų veiksmų sąžiningumo.

Trečiadienį tokį sprendimą priėmę etikos sargai nerado požymių, kad toks A. Širinskienės elgesys būtų fiktyvus. Seimo narė Aušra Papirtienė tvirtino, kad negalima švaistytis tokiu kaltinimu. Taip pat mano ir buvusios „tvarkiečių“ frakcijos narė Ona Valiukevičiūtė. „Galiu paliudyti, kad A. Širinskienė dalyvavo du kartus frakcijos posėdyje. Frakcija nepasinaudojo valstybės lėšomis, nes visi patarėjai, referentai  buvo atleisti“, – sakė ji.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas priekaištavo A. Širinskienei, kad ji būdama „tvarkiečių“ frakcijoje, pasinaudojo „valstiečių“ frakcijos kvota seniūnų sueigoje, taip pat ir vadovaudama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. „Tas perėjimas, mano manymu, buvo fiktyvus“, – sakė A. Matulas. 

Tuo tarpu „valstietė“ Aušrinė Norkienė tokius kaltinimus pavadino nepagrįstais, nes, anot jos, buvo per trumpas laikas ir buvo neįmanoma taip greitai pakeisti frakcijų atstovavimą pagal kvotas.

Beje, A. Širinskienė paliko „tvarkiečių“ frakciją, o vėliau ir pačios frakcijos nebeliko.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Socialdemokratų partijos frakcija, prašydama įvertinti Seimo narės A. Širinskienės elgesį dėl galimo Seimo nario priesaikos nesilaikymo – „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai – kai nesąžiningai siekdama išlaikyti politinę galią, būdama Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare bei priklausydama šios partijos frakcijai, perėjo į Tvarkos ir teisingumo partijos frakciją“, primena ELTA.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nurodoma, kad Seimo narės perėjimas į kitą frakciją dėl valdžios išlaikymo yra fiktyvus.

„Aš siūlysiu, kad partijai reikėtų keistis. Kad žmonės, kurie nori keistis, pritraukti naujų žmonių, manau, kad turėtų priimti sprendimą, jog laikas tą dalyką daryti“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Jis tvirtino, kad šiuo metu teisiamai partijai būtina keisti pavadinimą, simboliką ir retoriką.

Tuo metu partijos pirmininku nepatenkinti „tvarkiečiai“ žada kelti klausimą dėl jo tinkamumo vadovauti „Tvarkai ir teisingumui“.

„Reikia skubos tvarka sukviesti tarybos posėdį spręsti dėl galimybės toliau R. Žemaitaičiui eiti partijos pirmininko pareigas“, – BNS sakė pirmasis partijos vicepirmininkas Vytautas Kamblevičius, su kitais Seimo „tvarkiečiais“ įkūręs frakciją „Lietuvos gerovei“.

R. Žemaitaitis savo ruožtu tvirtino, kad šis klausimas nėra nei valdybos, nei tarybos kompetencijoje.

„Kongrese galima tikrintis pasitikėjimą. Jeigu toks noras kils, galėsime tą dalyką padaryti“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Reikia skubos tvarka sukviesti tarybos posėdį spręsti dėl galimybės toliau R. Žemaitaičiui eiti partijos pirmininko pareigas.

Rugsėjo pradžioje Seime sugriuvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, o jos pagrindu susikūrė nauja frakcija „Lietuvos gerovei“.

„Tvarkiečių“ frakciją paliko jos seniūnas V. Kamblevičius, Seimo nariai Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava ir Juozas Imbrasas. Jie įsteigė frakciją „Lietuvos gerove“, prie prisidėjo ir „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis liko vienas ir dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Šiuo metu „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo yra teisiama korupcijos byloje, ji kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų.

„(Premjeras) konkrečiai pakvietė ateiti į koaliciją“, – žurnalistams po susitikimo su ministru pirmininku Vyriausybėje sakė V. Kamblevičius.

Politikas paskelbė, kad prie keturių buvusių „tvarkiečių“ kuriamos frakcijos jau pažadėjo prisidėti dar keturi parlamentarai, apie jos susikūrimą Seime bus paskelbta ketvirtadienį.

Naujas darinys formuojamas iš suskilusios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.

Susitikime su premjeru taip pat dalyvavo „socialdarbiečių“ frakciją paliekantis Algirdas Butkevičius ir Rimas Andrikis, iš „tvarkiečių“ frakcijos pasitraukęs dar pernai.

Pasak V. Kamblevičiaus, į naują frakciją, be minėtų aštuonių politikų, yra pasiprašę dar keturi politikai, tačiau dar bus svarstoma, ar juos priimti.

Jis neįvardijo būsimos frakcijos narių pavardžių.

„Iki ryto norėčiau dar susilaikyti, nes paskui žinote, gali vienam ar kitam (kitos frakcijos) seniūnas (...) per naktį padaryti spaudimą“, – kalbėjo V. Kamblevičius, pats pasitraukęs iš „tvarkiečių“ frakcijos.

Anot jo, politikai dar nėra apsisprendę dėl naujos frakcijos pavadinimo ir nesieks postų Seime bei Vyriausybėje.

„Nuoširdžiai, mes einame ne postų ieškoti, einame padėti mūsų valstybei. Apie jokius postus nebuvo kalbos“, – tvirtino parlamentaras.

„Jei pasiūlys, tai paimsime“, – teigė jis.

„Socialdarbiečių“ frakciją paliekantis A. Butkevičius tvirtino, kad naujos frakcijos pagrindu neplanuojama kurti politinės partijos, jis kitų metų Seimo rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas.

Politikas taip pat teigė, kad jau anksčiau planavo palikti dabartinę savo frakciją, tačiau nenorėjo eiti į sistemingos veiklos nevykdančią Mišrią Seimo narių grupę.

„Šitie žmonės (nauja frakcija), aš suprantu, turi tam tikrus tikslus Seime, dirbti valdančiojoje daugumoje ir parodyti visuomenei savo kompetenciją“, – kalbėjo parlamentaras.

R. Andrikis teigė, kad frakcijos pavadinimas bus „Apie tautą, apie Lietuvą, apie Tėvynę“. Jis taip pat tvirtino, kad niekas be V. Kamblevičiaus nenori vadovauti naujam dariniui.

Nebetekusi minimalaus reikalingo parlamentarų skaičiaus, „Tvarkos ir teisingumo frakcija iširo antradienį, iš jos pasitraukus V. Kamblevičiui, Onai Valiukevičiūtei, Juozui Imbrasui bei Algimantui Dumbravai.

Pagal Seimo statutą, įkurti frakciją parlamente gali ne mažiau kaip septyni Seimo nariai.

Valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Labai daug aptarėme: ir heraldiką, ir pavadinimus, ir galimybių, kaip turėtų būt. Rezultate nusprendėme perduoti klausimą valdybai, kad ši sudarytų iniciatyvinę grupę dėl galimybės kalbėtis su tam tikrais politiniais ir visuomeniniais veikėjais, ar sutiktų Lietuvoje įkurti naują politinį darinį, kuris apimtų įvairių sluoksnių, įvairių mąstymų žmones“, – BNS sakė partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Jis teigė kol kas negalintis įvardinti nei pavardžių, nei konkrečių politinių jėgų, su kurių atstovais bus kalbama, tačiau atskleidė, kad viena iš politinių partijų, su kuria bus kalbama, šiuo metu turi atstovų Seime.

„Kalbėsime ir su esamomis partijomis, ir su visuomenės veikėjais, kurie per rinkimus mums padėjo, patarinėjo, o gal galėtų ir į veiklą įsitraukti. Viena partija yra centro, kita krikdemiška, yra ir liberalų“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Viena tarp jų – parlamentinė. Nelabai galiu sakyt kokia“, – pridūrė jis.

„Tvarkiečių“ lyderis patikino, kad tai tikrai nėra nei Darbo partija, nei „socialdarbiečiai“. Jis teigė besitikintis, kad pavyks rasti bendrą kalbą su „tais 10 žmonių“ ir įkurti naują politinę partiją.

„Manau, kad tai išsispręs per porą mėnesių. Valdyba rinksis rugsėjį mėnesį, tada ir galima laukti žinių“, – sakė „tvarkiečių“ lyderis.

Anot R. Žemaitaičio, kol kas partijos taryba nusprendė, kad naujai politinei jėgai, jeigu ją pavyks sukurti, bus reikalingas naujas lyderis.

„Būtų gerai, kad būtų kitas lyderis. Pagalvojome, kad aš daugiau siejamas su „tvarkiečių“ partija, todėl jeigu pavyktų įkalbėti žinomą ir nepartinį žmogų, visuomenininką, tai aš manau, kad jis galėtų būti tos jėgos lyderis“, – teigė R. Žemaitaitis.

Partijos tarybos posėdis vyko penktadienį per partijos vasaros stovyklą Tauragės rajone. Ten buvo svarstoma ir keisti partijos pavadinimą į „Liberaldemokratų partija“ arba „Suvereni tauta“.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime neseniai pakeitė savo pavadinimą, prie jo pridėjusi „Suvereni Lietuva“.

Partijos pirmininkas R. Žemaitaitis ir anksčiau BNS yra sakęs, kad neatmeta galimybės jungtis su kokiomis nors kitomis politinėmis jėgomis arba apskritai kurti naują partiją.

R. Žemaitaitis partijos pirmininko pareigose pakeitė ilgametį lyderį Rolandą Paksą, atsistatydinusį po 2016 metų Seimo rinkimų.

Šiuo metu „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo yra teisiama korupcijos byloje, ji kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų.