Sekmadienį, minint 70 metų civilinės pasaulio aviacijos sukaktį, Vilniaus oro uoste mažyliai iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“ papuošė Kalėdų eglę. Išvykimo salėje stovinti didžiulė eglė tapo nusėta vaikų svajonėmis aprašytais lėktuvėliais.

Tokią akciją Lietuvos oro uostai suorganizavo siekdami būti atviri vienai iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Renginį vaikams vedė profesionali vedėja, persirengusi legendine heroje Pepe Ilgakojine. Susirinkę trečiame oro uosto aukšte vaikai žaidė įvairius žaidimus su vedėja, jų veidai buvo išdažyti specialiais dažais. Vėliau vienu metu visi paleido savo svajones į orą ir oro uosto darbuotojai jomis padabino Kalėdų eglę.

Papuošus eglę vaikai pakviesti į ekskursiją oro uosto autobusu, kuriuo vykdami jie galėjo iš arti pamatyti, kaip kyla lėktuvai, kaip vyksta darbas aerodrome. Po ekskursijos vaikai  pasitikti Labai svarbių asmenų salėje, kur jų laukė saldumynai ir buvo padalinti lėktuvėlio formos atšvaitai.

Tikimasi, kad tokių akcijų ateityje bus organizuojama daugiau ir jos plėsis ir į kitus Lietuvos oro uostų filialus.

Didžiausias restoranų tinklas Baltijos šalyse bei Suomijoje „Hesburger” šią savaitę netoli Vilniaus oro uosto atidarė dar vieną restoraną sostinėje.

„Hesburger” savo veiklą vysto keliomis kryptimis. Neseniai pradėjome plėstis rytų kryptimi, atidarėme pirmajį restoraną Turkijoje, Alanijos mieste. Tačiau stabiliai įgyvendiname ir konstruktyvios restoranų tinklo plėtros planus Baltijos šalyse. Naujasis restoranas - jau 38-asis Lietuvoje bei 13-asis Vilniuje. Ši vieta bus patogi norintiems užkąsti keliaujant  oro uostą ar grįžtant namo, važiuojant apsipirkti į vieną didžiausių prekybos centrų Vilniuje. Mes visuomet stengiamės, kad mūsų restoranai būtų patrauklūs tiek Lietuvos gyventojams, tiek šalies svečiams – juos įkuriame patogioje lokacijoje, teikiame specialius pasiūlymus, klientai gali rinktis iš gausybės skanių bei maistingų patiekalų,”- teigia Ieva Salmela, „Hesburger” plėtros direktorė.

Į naująjį „drive – in“ restoraną, duris atvėrusį Vilniuje Dariaus ir Girėo g. 19A, bendrovė investavo 5 milijonus litų, priėmė 8 naujus darbuotojus. Dviejų aukštų, 331,17 kv. m. pločio restorane įrengtos 78 sėdimos vietos.

Pasak Ievos Salmelos, kompanija savo veiklą plečia dvejomis kryptimis. Šiemet „Hesburger” jau atidarė tris restoranus Rusijoje, vieną Turkijoje bei toliau tęsia plėtrą Baltijos šalyse ir Suomijoje.

Kaip teigė Ieva Salmela, investicijas Lietuvoje skatina sėkminga restoranų veikla, pernai apyvarta šalyje sudarė 36 milijonus litų. Lyginant su 2012 m., ji išaugo 13,2 proc., o tai yra didžiausias augimas Baltijos šalyse.

Pasak Ievos Salmelos, šiemet Lietuvoje  „Hesburger” ketina atidaryti dar vieną restoraną. Iš viso 2014 m. bendrovė atidarys du restoranus Lietuvoje, penkis Latvijoje ir tris Estijoje, investicijos Baltijos regione sieks 25 milijonus litų.

Šią savaitę didžiausia Suomijos aviakompanija „Finnair“ mini dvidešimties metų skrydžių iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) sukaktį. Šia proga oro linijos didina tiesioginių skrydžių, jungiančių Vilnių ir Helsinkį skaičių iki 14 kartų per savaitę. Vasaros sezono įkarštyje, nuo š.m. birželio 23 d. iki rugpjūčio 10 d.  „Finnair“  Helsinkio maršrutą pastiprins dar 5 papildomais skrydžiais.

„Ypač vertiname tokius ilgamečius Vilniaus oro uosto partnerius, kaip „Finnair“. Oro linijos ne tik puikiai patenkina verslo segmento tiesioginių  kelionių į Suomiją poreikį, bet ir suteikia galimybę TVOU keleiviams iš Helsinkio keliauti patogiais jungiamaisiais skrydžiais į Aziją, Tolimuosius Rytus bei Šiaurės Ameriką. Aviakompanija „Finnair“ dėl geografiškai ypač patogios savo bazės Helsinkio oro uoste yra vienas parankiausių vežėjų Azijos kryptimis Europoje. Tuo tarpu Helsinkio oro uosto patikimumą atspindi ir tas faktas, kad pernai metais nepaisant galimų sudėtingų oro sąlygų žiemos metu  jis buvo uždarytas tik vieną kartą vos kelių valandų laikotarpiui. Džiaugiamės drauge galėdami minėti dvidešimties metų partnerystės sukaktį ir tikime išlikti partneriais dar dvigubai tiek“, - kalbėjo TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

„Skaičiuojame, jog praėjusiais metais „Finnair“ keleivių maršrutai iš Vilniaus driekėsi ne tik į Suomiją, bet ir į 56 pasaulio šalis 6 žemynuose, įskaitant Australiją ir Afriką. Po Suomijos mūsų populiariausių maršrutų eilėje rikiuojasi Kinija, Tailandas, Indija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Džiaugiamės ilgamete vertinga partneryste su Vilniaus oro uostu ir galimybe atverti pasaulį Lietuvos keleiviams“, - teigė „Finnair“ pardavimų vadovas Lietuvai Arūnas Skuja. „Be to, turiu pastebėti, jog Vilniaus krypties populiarumas ypač auga atvykstamojo turizmo keleivių iš JAV, Skandinavijos, Japonijos bei Ispanijos tarpe“, - teigė jis.

Aviakompanija „Finnair“ tiesioginius skrydžius iš TVOU pradėjo 1994 m. vasarą po daugiau negu penkių dešimtmečių pertraukos. 1938 m. „Finnair“, tuo metu veikusi „Aero Oy“ vardu, vykdė skrydžius į Kauną, buvusius oro maršruto  Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Karaliaučius-Berlynas dalimi. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šis maršrutas nutrūko ir nebebuvo atkurtas.  Šiandien „Finnair“ Vilnių ir Helsinkį jungiantys skrydžiai yra vykdomi orlaiviais Embraer E70, E90 bei ATR 72.

Šiuo metu „Finnair“ siūlo itin greitus ir patogius jungiamuosius skrydžius iš Vilniaus per Helsinkį į penkis Kinijos miestus – Pekiną, Šanchajų, Honkongą, Čongčingą ir Sianą (Xi‘an), bei dažniausiai visoje Europoje (17 kartų per savaitę) vykdo reisus į Bankoką. Ateinančią žiemą „Finnair“ taip pat planuoja vykdyti reguliariuosius skrydžius į populiarius Tailando kurortus Puketą ir Krabį.

Norvegų aviakompanija „Norwegian Air Shuttle“, rinkoje veikianti prekės ženklo „Norwegian“ vardu,  tęsia plėtrą Lietuvoje.

Gegužės 8 d. startuos naujas oro bendrovės maršrutas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Stokholmo Arlandos oro uostą.

Reguliarieji skrydžiai orlaiviu Boeing 737-800 vyks tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Prekyba bilietais jau pradėta  www.norwegian.com svetainėje.

„Džiaugiamės, jog „Norwegian“ didina veiklos apimtis Lietuvoje. Naujas aviakompanijos maršrutas kokybiškai papildo TVOU tvarkaraštį – antrasis tiesioginis oro tiltas su Stokholmu tenkins dar platesnio keliautojų segmento, tiek verslo, tiek laisvalaikio, skrydžių poreikius. Be to keleiviai turės dar daugiau galimybių rinktis patogiausią skrydžio laiką“, - teigė TVOU vadovas Gediminas Almantas.

„Norwegian Air Shuttle“ - tai antra pagal dydį Skandinavijos oro bendrovė ir trečia pagal dydį Europos pigių skrydžių bendrovė. „Norwegian Air Shuttle“ skrydžių žemėlapis apima Europą, Šiaurės Afriką ir artimuosius rytus, taip pat tolimuosius reisus į Jungtines Amerikos valstijas ir Tailandą. 2013 m.  „Norwegian Air Shuttle“ skraidino daugiau negu 20 milijonų keleivių. Šiuo metu oro vežėjas skraido 413 maršrutų 128 kryptimis.

Turizmo agentūra nerekomenduoja keleiviams planuoti kelionių su „Air Lituanica“ oro linijomis, po to, kai Estijos oro bendrovė „Estonian Air“ nutraukė bendradarbiavimą su „Air Lituanica“.

„Apribojome „Air Lituanica“ bilietų pardavimą, kol nebus aiški jų situacija ir tolesni planai dėl skrydžių“, - patvirtino „West Express“ vadovas Egidijus Vaišvilas.

E.Vaišvilo teigimu, normalu, kad kelionių organizatorius tokiais ruošiasi blogiausiam variantui, kad skrydžiai gali būti nutraukti. Jis neatskleidė informacijos, kiek keleivių ir iki kurios dienos turi „Air Lituanica“ kelionės bilietus, bet patikino ieškantys sprendimų, kad keleiviai su „Air Lituanica“ bilietus būtų įlaipinti į lėktuvus, skrendančius į Amsterdamą.

„Kompensacijos yra vežėjo ir keleivio reikalas, nes bilietas – jų sutartis, bet mes bandome pasiūlyti kitas alternatyvas, kalbamės su vežėjais, kurie perimtų keleivius, kai skrydžiai bus nutraukti po dviejų dienų“, - sakė „West Express“ vadovas.

Jis sakė, kad iš „Air Lituanicos“ nebuvo girdėjusi apie tokius sprendimus ir neturėjo informacijos apie bendrovei iškilusius sunkumus, kol kas jis patvirtino, kad su vadovybe susisiekti nepavyko.

„Tokia naujiena, žinoma, yra reikšminga rinkai, nes bet kokio naujo vežėjo atėjimas į Lietuvą arba jo veiklos apribojimas, skrydžių sumažinimas turi įtakos keleivių planams. Dar didesnė tokių sprendimų reikšmė yra tada, kai jokios informacijos apie galimus planus nebuvo“, - komentavo E.Vaišvilas.

„Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas sakė, kad dėl Estijos bendrovė „Air Lituanicos“ sąskaita norėjo pagerinti savo rezultatus ir perėmė populiarų maršrutą į Amsterdamą. Be to, K.Binkausko teigimu, būtent estai liko skolingi „Air Lituanica“, o Vilniaus savivaldybės bendrovė su visais partneriais atsiskaito laiku.

„Panikos kelti neverta, nes mes vykdome veiklą, kaip ir vykdėme anksčiau. Estai nutraukė sutartį ir liko mums skolingi 5,7 mln. litų. Tai rodo jų nuogąstavimus, nes mūsų krypties Vilnius–Amsterdamas rezultatai labai geri, investavome daug lėšų ir šis maršrutas išpopuliarėjo“, - komentavo K.Binkauskas.

„Air Lituanicos“ valdybos pirmininko teigimu, estai populiarų skrydį perėmė „grubiuoju būdu“ ir šiandien 06:15 jau skraidino keleivius į Amsterdamą.

„Jie išplatino pranešimą, kad vykdys šį skrydį, bilietai užsakyti per jų sistemą, pinigai liko jiems. Keleiviai nepajus jokių pokyčių, išskyrus, kad stiuardesės bus nebe lietuvės, o estės“, -  vaizdingai kelionės kokybę lygino K.Binkauskas.

Jis patikino, kad „Air Lituanica“ neatmeta galimybės susigrąžinti 75 proc. apkrovos estų perimtą maršrutą, o kitų skrydžių stabdyti neketina.

K.Binkauskas paneigė gandus, kad „Air Lituanica“ neatsiskaitė su Brazilijos bendrove, iš kurios nuomojasi orlaivius. Taip pat jis sakė, kad už visas TVOU paslaugas ir degalus lėktuvams sumoka iš anksto, priešingu atveju, esą TVOU neaptarnautų „Air Lituanica“.

„Tokios spekuliacijos yra nesąmonė. Pirmas lėktuvas atkeliavo tik tada, kai sumokėjome depozitą dviems mėnesiams į priekį“, - skaičiavo „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) Administravimo departamento direktorius Marius Bružas patvirtino, kad oro uostas bendrovę „Air Lituanica“ lėktuvus aptarnauja. Paklaustas, ar bendrovė atsiskaitė su oro uostu ir neturi skolų, jis sakė palaukti bendros administracijos pozicijos.

„Iš esmės, mes, kaip oro uostas, aptarnaujame juos („Air Lituanica“) atskrendančius, matyt, didesnė reikšmė naujienos, kad „Estonian Air“ nutraukė bendradarbiavimą yra pačioms avialinijoms“, – sakė R.Bružas.

Anksčiau šį mėnesį „Air Lituanica“ komunikacijos vadovas Simonas Bartkus sakė, kad bendrovė dėlioja skrydžių kryptis pavasariui, o akcininkai ieško naujų investuotojų.
K.Binkauskas patvirtino, kad benrovė „Air Lituanica“ papildomais įnašais padidino įstatinį kapitalą nuo 7,75 mln. litų iki 9,9 mln. litų.

„Tai Lietuvos investuotojai, platinimo po vieną akciją. Kapitalas sukauptas iš privačių investicijų“, - sakė K.Binkauskas.

Žirnių gatvės ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungties statybos darbai baigti per pusmetį, informuoja sostinės savivaldybė. 

„Šis transporto infrastruktūros projektas, įgyvendintas per įspūdingai trumpą terminą. Tai tikrai nėra įprastas terminas tokio masto statyboms Lietuvoje. Per 6 mėnesius buvo sutvarkytas kelio ruožas, rekonstruotos dvi ir nutiestos trys naujos gatvės, pastatytas viadukas. Visų jų ilgiai siekia net 3,48 km. Iki šiol F.Vaitkaus g. kasdien pravažiuodavo 15,8 tūkst. automobilių, nuo šiol šis srautas bus perskirstytas ir į Vikingų gatvę“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Statybos darbai prasidėjo balandžio 10 d., o naujoji Vikingų g. į Vilniaus oro uostą buvo nutiesta kiek mažiau nei per 3 mėnesiams nuo darbų pradžios, liepos 1 d. ja jau važiavo transporto priemonės. Dar per 3 mėnesius buvo pastatytas viadukas virš Vilniaus Žirnių gatvės, įrengtos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai.

„Šis projektas mūsų bendrovei buvo iššūkis, kurį mes sėkmingai įveikėme. Džiaugiuosi, kad galime ne pirmą kartą įrodyti, jog dirbame greitai, kokybiškai ir atsakingai. Dėkoju Vilniaus miesto savivaldybei už pasitikėjimą ir glaudų bei sėkmingą bendradarbiavimą. Didžiuojuosi darbščiais ir atsakingais bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojais, sugebėjusiais per itin trumpą laiką įgyvendinti svarbų miestui ir šaliai infrastruktūros projektą“, - sakė AB „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

Iki šiol su tarptautiniu Vilniaus oro uostu buvo galima susisiekti vienintelėmis F.Vaitkaus g. bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvėmis, kuriose dėl intensyvaus eismo nuolat susidarydavo transporto spūstis. Naujai nutiesta   4-ių eismo juostų gatvė ir pastatytas viadukas pagerino susisiekimą su tarptautiniu Vilniaus oro uostu, sujungė į vieną visumą svarbiausius Lietuvos kelius: E85 magistralę Vilnius - Kaunas -  Klaipėda, E28 kelią Vilnius - Minskas, E272 kelią Vilnius - Panevėžys ir kelią E85 Vilnius - Lyda.

Be nutiestų ir rekonstruotų gatvių bei pastatyto 90 metrų ilgio viaduko taip pat sutvarkyti lietaus nuotekų ir elektros tinklai,  įrengti viešojo transporto laukimo paviljonai, trys šviesoforais reguliuojamos sankryžos, modernus gatvės apšvietimas, nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai.

Tiesioginius skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Sankt Peterburgą  oro bendrovė „Polet Airlines“ pradės lapkričio 4-ąją.

Skrydžiai į antrąjį pagal dydį Rusijos miestą „Saab 2000“ orlaiviu, talpinančiu 50 keleivių, bus vykdomi du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais.

Šiemet vieno lankomiausių pasaulyje turizmo portalo „TripAdvisor“ paskelbtame populiariausių kelionių krypčių sąraše Sankt Peterburgas užėmė 20 vietą ir tapo pirmuoju Rusijos miestu, įtrauktu į šį registrą. „Vilniaus oro uostas džiaugiasi galėdamas atnaujinti skrydžius į antrą pagal dydį Rusijos miestą: šis maršrutas pirmiausiai patenkins didelę dalį turistinių kelionių paklausos, ypač – laiką taupančių ir daugiau kelionės komforto norinčių keleivių segmentą. Tikimės sulaukti augančio keleivių srauto abejomis kryptimis, pritraukiant daugiau atvykstančių keleivių iš aviacine ir turistine prasme labai patrauklios Rusijos rinkos į Lietuvą, kurie turėtų teigiamą poveikį Vilniaus miesto ir regiono ekonomikai“, - sako TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Planuojama, jog lėktuvas iš Sankt Peterburgo Pulkovo oro uosto pirmadieniais ir penktadieniais kils 9.50 val., o Vilniuje leisis 10.20 val.

Iš Vilniaus orlaivis kils 11.35 val. (skrydžių laikai nurodyti atitinkamai Vilniaus ir Sankt Peterburgo vietos laiku). Pusantros valandos trukmės skrydžio bilietas kainuos beveik tiek pat, kiek traukinio bilietas važiuojant kupė.

Sankt Peterburgas taps 44-uoju oro uostu, kuris nuo 2013 m. lapkričio bus pasiekiamas reguliariais tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus.

Sutartys su Airijos pigių skrydžių bendrove "Ryanair" ir Vengrijos "Wizz Air" Vilniaus oro uostui nenaudingos. Sprendimas leisti oro bendrovei "Ryanair" skraidyti iš Vilniaus buvo klaida, mano Vilniaus oro uosto vadovas Gediminas Almantas, rašo "Lietuvos rytas".

"Tiek "Wizz Air", tiek "Ryanair" turi sutartis Vilniaus oro uoste, kurios dar galios trejus metus. Jų negalima nei pakeisti, nei nutraukti ir jos yra labai nenaudingos oro uostui", - sakė G.Almantas.

Jo teigimu, "Ryanair" nebekalba atskirai apie Vilniaus ar Kauno oro uostą, o bendrai iš Lietuvos ir sako, kad įmonei reikia tokių pat įkainių tiek Kaune, tiek Vilniuje, antraip nutrauks skrydžius iš Kauno.

"Tai Kaunui reikštų bankrotą. Kadangi jie tai žino, ir piktnaudžiauja", - sakė G.Almantas.

Jo teigimu, "Wizz Air" žemesnės kainos Kaune nemotyvuoja.

"Mes negalime jų priversti skraidyti iš Kauno", - sakė Vilniaus oro uosto vadovas. 

Trečiadienį naujoji taksi paslaugų tvarka jau veikia. Tokia išvada paaiškėjo trečiadienio rytą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje buvo išsamiai pristatyta naujoji sistema.

Konferencijoje dalyvavęs TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas pasakojo, kad pagrindinis naujosios tvarkos tikslas – keleivių apsauga nuo apgaudinėjimo ir jų aptarnavimo kokybė.

„Jau dvidešimt metų girdime kalbas kaip taksi vežėjai uždirba didžiulius pinigus iš turistų, kurie atvykę į Vilnių nesupranta, nei kur važiuoja, nei kiek turi mokėti už paslaugas, todėl smarkiai permoka už kelionę. Naująja tvarka siekiame išspręsti šią kelis dešimtmečius besitęsiančią problemą. Pagrindiniai mūsų tikslai – išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrinti atvykstančiųjų kelionės kokybę. Naujoji koncepcija apima labai daug – nuo to, kaip vyksta pati kelionė taksi automobiliu iki to, kaip jis arba jį vairuojantis žmogus atrodo ir elgiasi“, - kalbėjo G. Almantas.

Vienas svarbiausių pertvarkos elementų – pilnas grąžinimas (angl. „Full refund“). Jeigu keleivis atvykęs į norimą vietą sumokėjo daugiau nei priklauso, permokėtą sumą oro uostas iškart grąžins - tereikia parodyti važiavimo kvitą.

Konferencijoje dalyvavo prie naujosios sistemos prisidėjusios taksi įmonės „Vilnius veža“ atstovas Benas Baltusis. Jis tikino, kad naująją sistemą išbandę žmonės yra patenkinti. „Labai džiaugiamės, nes jau dabar sulaukiame įvairių padėkų ne tik už aptarnavimo kokybę, bet ir už ženkliai sumažėjusias kainas, lyginant su ankstesnėmis“, - tvirtino B. Baltusis.

Atstovas pridūrė, kad vienintelis nerimą keliantis dalykas – kitų privačių vežėjų nesąžininga veikla. „Neseniai sulaukėme skundo iš vieno užsieniečio, kuris nuo oro uosto važiavo į Šarūno viešbutį ir už tai sumokėjo daugiau kaip 80 Lt, kai normali suma turėtų siekti apie 25 Lt. Užsienietį vežęs taksistas ne tik apgavo klientą, bet ant kvito užrašė, kad jį aptarnavo „Vilnius veža“, - sakė įmonės atstovas.

Oro uosto direktorius Gediminas Almantas taip pat pridūrė, kad norint užtikrinti kokybišką aptarnavimą, labai svarbi yra pačių paslaugomis besinaudojančiųjų pagalba. Jis pabrėžė, kad naujoje sistemoje dalyvaujantys taksi automobiliai stovi specialiai pažymėtoje teritorijoje už užkardo.

Visame oro uoste įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija apie taksi paslaugas. Čia nurodytos taksi tarifo už nuvažiuotą kilometrą „lubos“ (3,5 Lt), įsėdimo mokesčio „lubos“ (5 Lt). Taip pat pateikiamos maksimalios populiarių maršrutų kainos, pavyzdžiui, nuo oro uosto iki Konstitucijos prospekto, Katedros aikštės, Santariškių klinikų.
Nuo šių metų liepos 1 d. prie oro uosto atvykimo terminalo veikia specialiai įrengtas kelio ruožas, skirtas taksi vežėjams. Pagal naująją tvarką keleivius aptarnauja 18 automobilių. Paslaugų tiekimo sutartis yra pasirašę UAB „Passenger Ground Services“ (Smart Taxi), VŠĮ „Vilnius veža“ ir dar penki individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys.