Liepą įsigaliojęs ugnies nutraukimo režimas teikė vilčių, kad pavyks užbaigti nuožmų pozicinį karą, įsiplieskusį 2014 metais Kremliui aneksavus Krymą. Šis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

„Pastarosiomis savaitėmis stebime konflikto eskalavimą“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Tai yra sąmoninga provokacija prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siekiant nutraukti paliaubų režimą“, – pridūrė jis per Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „European Policy Centre“ surengtą konferenciją.

Tai yra sąmoninga provokacija prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siekiant nutraukti paliaubų režimą.

Nuo vasario vidurio žuvo aštuoni Ukrainos kariai, o Kijevas pareiškė, kad už jų žūtis atsakinga Maskva ir separatistai, ir apkaltino juos naudojant uždraustą karinę įrangą.

Sunkioji ginkluotė, tokia kaip tankai ir didelio kalibro minosvaidžiai, yra uždrausti pagal vadinamąjį Minsko antrąjį susitarimą, pasirašytą 2015 metų vasarį, siekiant nutraukti konfliktą.

A. Jermakas paragino Vakarų valstybes tarpininkes, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Jungtines Valstijas, „dėti daugiau pastangų“ konfliktui išspręsti.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus separatistams palaikyti. Pati Maskva tokius kaltinimus neigia.

Anksčiau šią savaitę Kremlius pareiškė esąs „labai susirūpinęs dėl augančios įtampos“ fronto linijoje ir apkaltino Ukrainos pajėgas konflikto eskalavimu.

„Fiksuojame vis daugiau apšaudymų iš Ukrainos teritorijos“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, ragindamas Kijevą laikytis susitarimų dėl karo užbaigimo.

Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) šią savaitę viešėdamas Ukrainoje sakė, kad Europos Sąjunga neketina atšaukti ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens konflikte.

Jo teigimu, Maskva į „teigiamus Ukrainos žingsnius“ karo užbaigimo link neatsakė tuo pačiu, o Maskvą pavadino „šio konflikto šalimi, o ne tarpininke“.

Baltarusių informatoriui pateikus informacijos apie žurnalisto nužudymo užsakovus, ministras sakė: „Neprivalome žiūrėti, ar (šie parodymai) atitinka (bendrą bylos pagrindą). Klausimas tas, ar tai tiesa, ar ne. Visuomet užduodame sau klausimą: „O koks motyvas?“ Ir štai pamatėme motyvą, kad baltarusių specialiosios tarnybos nusprendė jį (P. Šeremetą) esant neparankiu žmogumi“, – antradienį laidoje „V gostiach u Gordona“ sakė A. Avakovas.

Ministras priminė, kad dėl informatoriaus buvo atlikta tyrimo veiksmų Ukrainoje.

„Jis pateikė liudijimą. Parodymai nėra neįdomūs. Dar bus du įdomūs tyrimo veiksmai, o tada generalinis prokuroras nuspręs, a galima šią informaciją viešinti ir ką su ja toliau daryti“, – pridūrė A. Avakovas.

Sausio 4 dieną interneto leidinys „Ukrainska pravda“ remdamasis paviešintais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“ pranešė, kad P. Šeremeto nužudymą rengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Kaip rodo Baltarusijos KGB vadovo 2008–2012 metais Vadzimo Zaicavo numanomų pokalbių įrašai, kuriuos leidiniui „Ukrainska pravda“ perdavė baltarusių opozicija, šios šalies slaptosios tarnybos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu 2012-aisiais aptarinėjo galimybę susprogdinti P. Šeremetą. Po ketverių metų tai buvo padaryta.

2016-ųjų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė iškart. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas 2020 metų gegužės 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.

Šių metų sausio 4-ąją Ukrainos policija pranešė gavusi informacijos apie galimus P. Šeremeto nužudymo užsakovus: dokumentų ir garso įrašų, padarytų ne vėliau kaip 2012 metais.

Policija taip pat nurodė, kad tyrėjams buvo leista atlikti tyrimo veiksmus vienoje Europos šalių, o informaciją perdavęs asmuo pakviestas dalyvauti tyrime.

Tą patį vakarą baltarusių opozicijos aktyvistas, buvęs Baltarusijos specialiųjų pajėgų narys Iharis Makaras, kuris išplatino minėtus garso įrašus ir nusiuntė juos Ukrainai bei Europos Sąjungai, paskelbė esąs pasirengęs atvykti į Kijevą ir duoti parodymus.

Sausio 5 dieną Ukrainos policija paskelbė, kad yra suinteresuota gauti papildomos informacijos, galimai susijusios su P. Šeremeto nužudymo užsakovais, todėl ketina imtis atitinkamų tyrimo veiksmų dėl asmens, turinčio garso įrašą, kuriame, kaip manoma, Baltarusijos KGB pareigūnai aptarinėja politinių oponentų pašalinimą.

Be to, policija informavo, jog tyrėjai parengė oficialų kvietimą atvykti į Ukrainą šį garso įrašą turinčiam asmeniui, kad jis dalyvautų tyrimo veiksmuose.

Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados komitetų pareiškimu „toliau smerkia dėl Rusijos veiksmų besitęsiančią Krymo okupaciją, pastangas kenkti Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tarptautinei teisei ir tvarkai“.

Pareiškimu smerkiami Rusijos bandymai „prievarta keisti Krymo pusiasalio gyventojų demografinę sudėtį verčiant ukrainiečius priimti Rusijos pilietybę“, išsakomas nerimas dėl Krymo pusiasalio militarizavimo, ji ragnama nutraukti okupaciją.

Tarptautiniai partneriai raginami „toliau laikytis Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto neteisėtos aneksijos nepripažinimo politikos ir toliau daryti politinį, diplomatinį, ekonominį spaudimą Rusijai, kol bus nutraukta Krymo okupacija“.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metų vasarį–kovą, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga dėl to paskelbė sankcijas Rusijai.

Tai antradienį lankydamasis Rytų Ukrainoje pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. Jis pabrėžė, kad sankcijų atšaukimo sąlyga yra 2015 metais sutarto Rytų Ukrainos taikos plano įgyvendinimas.

„Rusija yra konflikto dalis, o ne tarpininkė“, - kalbėjo Ch. Mišelis, Sčastijos vietovėje Luhansko srityje susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Taikos planas po ilgalaikių paliaubų tarp vyriausybinių dalinių ir Rusijos remiamų separatistų numato politinį 2014 metais kilusio konflikto sprendimą. Tiesa, 13-oje dokumento punktų Rusija nėra minima. Maskva ir todėl save traktuoja tik kaip tarpininkę.

JT vertinimu, per mūšius Donecko ir Luhansko srityse prie Rusijos sienos žuvo per 13 000 žmonių.

Tai jau antroji tokia tragedija per mėnesį.

Gaisras Černivcių mieste esančioje ligoninėje kilo dėl sprogimo penkiaaukščio pastato pirmajame aukšte esančioje palatoje, pranešė nepaprastųjų situacijų tarnyba

„Sprogo deguonies vamzdis ir kilo gaisras“, žuvo vienas asmuo, o dar vienas buvo sužeistas, nurodė tarnyba.

Gelbėtojai evakavo 20 žmonių. Praėjus 15 minučių po sprogimo, gaisras buvo užgesintas.

Černivcių meras Romanas Kličukas pareiškė, jog gaisras kilo „vienoje iš palatų, kuriose gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai“.

Anot jo, sužeistas pacientas, kuris buvo gydytas intensyviosios terapijos skyriuje, patyrė sunkių nudegimų ir „gydytojai daro viską, kas įmanoma“, kad išgelbėtų jo gyvybę.

Kiek anksčiau šį mėnesį per gaisrą Ukrainos pietrytinės Zaporožės srities infekcinių ligų ligoninėje žuvo keturi žmonės. Gaisras kilo ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame taip pat buvo gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 8 003 naujus užsikrėtimo atvejus ir 146 pacientų mirtį.

Per praėjusią parą buvo hospitalizuoti 2 806 COVID-19 pacientai, dar 4 766 užsikrėtę asmenys pasveiko, sakoma M. Stepanovo „Facebook“ pranešime.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyta iš viso 1 342 016 koronavirusinės infekcijos atvejų, 25 893 pacientai mirė, dar 1 168 321 – pasveiko.

Anot jos, toks vakcinų kiekis Lietuvos poreikius patenkintų, todėl dalis skiepų galėtų būti tiesiog neatlygintinai perduota per ES lygiu kuriamą „donacijų krepšelį“.

„ES mastu yra kuriamas tam tikras donacijų krepšelis. Visos ES šalys, kurios galėtų kažkiek donuoti kaimynams, į tą krepšelį deda tas vakcinas. Tad mes turbūt naudotumės ES sukurtu mechanizmu ir tuomet dalį donuotume. Kalbama ne apie perpardavinėjimą, o apie donaciją“, – LRT radijui teigė prezidento patarėja.

„Jei Lietuvą antrąjį ketvirtį pasiekia 2 milijonai vakcinų, tai yra tikrai labai didelis kiekis ir mums vakcinų kaip ir atliktų“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

Tačiau atsiradus pakankamam kiekiui, galėtume kaimyniškai, broliškai jiems padėti.

Prezidento patarėja pažymėjo, kad Lietuvos interesas yra tai, jog Europos Sąjungai kaimyninės šalys nuo COVID-19 skiepytųsi kuo sparčiau.

„Lietuvos interesas yra, kad mūsų kaimyninės šalys vakcinuotųsi greitai. Todėl norėtume joms padėti. Žinoma, reikia suprasti, kad kol patys neturime vakcinų kiekio, kuris mums reikalingas, negalime sakyti, kad kažkiek perleisime kaimynams. Tačiau atsiradus pakankamam kiekiui, galėtume kaimyniškai, broliškai jiems padėti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Šią savaitę Kijeve vykusio Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva galėtų su Ukraina pasidalinti vakcinų nuo koronaviruso perviršiu.

Pasak ministro, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, negalės atsidaryti, kol nebus paskiepyta pakankamai ne tik pačios šalies, bet ir kaimyninių šalių gyventojų.

„Pirmiausia, aš manau, kad mes nesame saugūs, kol visi nėra saugūs, turime daug kontaktų su žmonėmis iš Baltarusijos, Ukrainos, atvykstančiais dirbti į Lietuvą ir, jei jie nėra paskiepyti, mes negalime atsidaryti. Tai yra vienas dalykas“, – teigė G. Landsbergis.

Be to, pridūrė G. Landsbergis, vakcinos nuo COVID-19 šiuo metu tampa ne tik priemone apsisaugoti nuo ligos, bet ir politiniu įrankiu.

„Antras dalykas yra tai, kad, kaip sakė mūsų ministrė pirmininkė (Ingrida Šimonytė – ELTA), vakcinos šiuo metu nėra tik sveikatos įrankis, jos taip pat yra politinis ir net geopolitinis įrankis. Matėme, ką daro Vladimiras Putinas, – siūlo vakciną kitoms valstybėms, nors vakcinos dozių trūksta jo šalies žmonėms. Pasinaudodamas vakcina, jis siekia pritraukti šalis arčiau Rusijos“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadvas.

„Dėl šios priežasties ES ir JAV turi padėti šalims, kurios yra mūsų kaimynės, kurios yra demokratiškos, laikosi teisinės valstybės principų, kurios gręžiasi į Vakarų šalis, kad jos suteiktų šiuo pandemijos metu taip reikalingą vaistą“, – tikino G. Landsbergis.

Ministras teigė, kad, atsižvelgiant į situaciją, ES žinutė šalims apie tai, kad Bendrija pirmiausia sieks užsitikrinti vakciną savo piliečiams, nebuvo labai raminama. G. Landsbergis sakė šiandien kalbėjęsis su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, kuriam sakė, kad Lietuva, kai tik turės pakankamai vakcinos dozių, pasidalys jomis su Ukraina ir kitomis Rytų partnerystės šalimis.

„Šalys, kurios gali dalytis vakcina, turėtų tai daryti“, – teigė jis.

Šis ieškinys papildė virtinę Kijevo teisinių pretenzijų Maskvai.

Strasbūro teismui pateiktame ieškinyje Ukraina kaltina Rusiją vykdant nužudymus „Rusijoje ir kitų valstybių teritorijose... ne ginkluoto konflikto situacijoje“, antradienį nurodė EŽTT.

Tai jau devintasis ieškinys dėl Rusijos veiksmų, kurį Ukrainos pateikė EŽTT, nagrinėjančiam įtariamus Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus.

Ukraina taip pat kaltina Maskvą, kad ji netiria nužudymų ir „sąmoningai rengia priedangos operacijas, kuriomis siekiama sužlugdyti pastangas surasti atsakingus asmenis“, nurodė teismas.

EŽTT nepatikslino, apie kokius konkrečius nužudymus kalbama ieškinyje.

Ukraina pabrėžia, kad tokie Rusijos veiksmai pažeidžia teisę į gyvybę, saugomą Europos žmogaus teisių konvencijos, kurią yra pasirašiusi Maskva.

Kijevas taip pat yra apskundęs Rusiją EŽTT dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metų liepą, žmogaus teisių pažeidimų Krymo pusiasalyje, kurį tais pačiais metais Rusija aneksavo, taip pat dėl trijų Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užgrobimo prie Kerčės sąsiaurio 2018 metais.

Ukrainos vyriausybė šalies rytinėje dalyje kariauja su prorusiškais separatistais, po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos paskelbusių savo regionų nepriklausomybę.

Konfliktas Rytų Ukrainoje, nusinešęs beveik 13 tūkst. žmonių gyvybių, smarkiai pablogino Vakarų šalių santykius su Rusija.