Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai Rytų Ukrainoje vykstančio konflikto veteranų, žygiavo Kijevo centre nešini degančiais fakelais, giedodami nacionalinį himną ir skanduodami prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį nukreiptus šūkius.

Tai buvo antros iš dvejų eitynių Kijeve pirmadienį, kai minima nacionalinė šventė – „Ukrainos gynėjo diena“. Protestuotojai vėliau susirinko centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Spalio 14-ąją taip pat minimos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA), nacionalistų grupuotės, drauge su naciais kovojusios prieš sovietų pajėgas Antrajame pasauliniame kare, įkūrimo metinės. Ši grupuotė yra taip pat kaltinama lenkų ir žydų žudymu.

Nacionalistinės pajėgos šiuo metu tradiciškai rengia „UPA eitynes“, kuriose dalyvauja daug buvusių kovotojų, dalyvavusių konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nacionalistinės organizacijos „Svoboda“ šalininkai.

Kaip informavo policija, apie 6 000 žmonių, įskaitant karo veteranus ir nacionalistus, dalyvavo panašiame renginyje anksčiau pirmadienį.

Protesto dalyviai skandavo „Kapituliacijai – ne!“, „Ukraina svarbiau už viską“ ir „Rusų kalba – šiandien, rusų tankai – rytoj“.

Pirmadienį V. Zelenskis aplankė karius rytinėje Donecko srityje, kur jis susitiko su karių vadais ir apdovanotais kariškiais.

Prezidentas pavadino 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą su separatistais „tiesos momentais“.

„Tauta teturi du kelius šiais momentais: pasiduoti ir išnykti iš Žemės paviršiaus arba gimti antrąkart“, – sakė jis savo kalboje.

Tai buvo jau ne pirmi šalyje rengiami protestai prieš vadinamąjį taikos planą, kuriame numatytas didesnės autonomijos suteikimas Rusijos remiamiems separatistiniams rajonams Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ruošiasi savo pirmajam Europos Sąjungos remiamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tikėdamasis atnaujinti įstrigusį taikos procesą regione.

„Susigrąžinti savo žemes“

Tačiau protestuotojai sako, kad bet koks susitikimas su V. Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

„Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis“, – sakė vienas buvusių kovotojų, pristatęs Mykola.

„Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška „pilkoji“ zona, kurią užims kiti.“

„Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo „Svoboda“ vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

„Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą“, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, sakė jis.

Gegužės mėnesį Petro Porošenką prezidento poste pakeitęs V. Zelenskis žada užbaigti konfliktą šalies rytiniuose rajonuose, bet jo pastangos pradėti naujas derybas su Rusija sulaukia kritikos.

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Po 2014-ųjų Ukrainos revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos šalyje kyla nacionalizmo banga.

Tuo metu Kongrese pirmadienį už uždarų durų buvo apklausiama buvusi D. Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill (Fiona Hil).

F. Hill dirbo Nacionalinio saugumo taryboje, bet paliko D. Trumpo administraciją prieš liepos 25-ąją, kai įvyko JAV prezidento pokalbis telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Demokratai tikisi, kad ji pasidalys savo būgštavimais dėl D. Trumpo vaidmens Ukrainos skandale, įskaitant JAV ambasadorės Kijeve Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) atleidimą. Ši diplomatė Kongrese liudijo praėjusią savaitę.

Liudyti iškviesta F. Hill su žurnalistais pirmadienį nebendravo. Jos apklausa turėtų tęstis kelias valandas.

Tebevykstant apkaltos tyrimui, D. Trumpas išplūdo Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką demokratą Adamą Schiffą (Adamą Šifą), pareiškusį, kad minėtas informatorius gali neliudyti saugumo sumetimais.

D. Trumpas nekart reikalavo atskleisti skundo, kuriame sakoma, kad prezidentas galėjo piktnaudžiauti savo įgaliojimais, kai ragino Kijevą ištirti savo varžovo Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) veiklą Ukrainoje, autoriaus tapatybę.

Informatorius saugo JAV įstatymai, o atskleisti jų tapatybes yra nusikaltimas.

„Atrodo, kad Adamas Schiffas dabar nenori, kad tas informatorius liudytų. NE! [Jis arba ji] privalo liudyti, kad paaiškintų, kodėl taip neteisingai suprato mano pokalbį su Ukrainos [prezidentu]", – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Ar Schiffas jam liepė taip padaryti? Privalome nustatyti informatoriaus tapatybę, kad išsiaiškintume, KODĖL tai buvo padaryta JAV“, – tęsė prezidentas.

D. Trumpas nekart savo pokalbį su V. Zelenskiu yra pavadinęs „tobulu“, bet informatoriaus skunde pažymima, kad keli Baltųjų rūmų pareigūnai buvo tokie sunerimę dėl prezidento elgesio to pokalbio metu, kad siekė smarkiai apriboti prieigą prie jo įrašo.

Baltųjų rūmų paskelbtoje to pokalbio stenogramoje matyti, kad JAV prezidentas prašė V. Zelenskio „paslaugos“. Demokratai tvirtina, kad tai buvo reikalavimas ištirti J. Bideno, realiausio D. Trumpo varžovo 2020-ųjų prezidento rinkimuose, veiklą ir vieną Ukrainos bendrovę, pasamdžiusią H. Bideną.

„ES ryžtingai nusiteikusi palaikyti Ukrainą, jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, [tęsti] savo politiką nepripažinti neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos“, – kalbėjo diplomatijos vadovė per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Dar svarbiau, kad mes ryžtingai esame nusiteikę visiškai palaikyti Ukrainos reformų programą“, – kalbėjo ji.

F. Mogherini pabrėžė, kad pastaraisiais metais ES skyrė Ukrainai 15 mlrd. eurų ir sudarė su šia šalimi „daug žadančių susitarimų“.

Pasak jos, svarbiausios Ukrainos užduotys yra įvykdyti teismų reformą, kovoti su korupcija ir oligarchiškomis struktūromis bei reformuoti energetikos sektorių.

F. Mogherini taip pat pasveikino spalio 1-ąją Minske įvykusį Trišalės kontaktinės grupės susitikimą ir išreiškė viltį, kad „vadinamoji Steinmeierio formulė“ gali tapti žingsniu „link kažkokios pažangos visoms šalims įgyvendinant Minsko susitarimus“.

ES diplomatijos vadovė taip pat patvirtino, kad Briuselis palaiko „Normandijos formato“, Trišalės kontaktinės grupės ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbą.

Per diskusijas nemažai Europos Parlamento narių išreiškė solidarumą su Ukraina, pasisakė už tolesnę ES paramą jai. Vis dėlto kai kurie įstatymų leidėjai skeptiškai įvertino „Steinmeierio formulę“, iš kurios, jų teigimu, Rusija gaus vienašališkos naudos.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras galutinėje ataskaitoje patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

„Patikėkite, jau esu alergiškas žodžiui „kapituliacija“. Norėčiau dar kartą patikinti, kad nebus išduoti jokie Ukrainos nacionaliniai interesai. Tai – ne apie mane ir ne apie Ukrainą“, – sakė jis per renginius Odesoje, skirtus artėjančiai Ukrainos gynėjo dienai paminėti.

Pasak V. Zelenskio, Donbasas yra Ukrainos dalis, kur turi įsivyrauti taika.

„Turi būti visiškai nutraukta ugnis, grąžinti visi mūsų belaisviai, išvestos užsienio formuotės, atkurta valstybės sienos kontrolė; o vietos rinkimai ten turi įvykti laikantis tik Ukrainos įstatymų ir prižiūrint ne kulkosvaidžiams, o tarptautiniams stebėtojams“, – nurodė prezidentas.

„Mūsų pozicija – pasiekti reikšmingos galios pasitelkiant tvirtą pagrindą, kurį sudaro keli dalykai: tai išmintinga, apgalvota diplomatija, tvirtas saugumo ir gynybos sektorius, ekonomikos atsigavimas, Ukrainos piliečių gerovės užtikrinimas“, - kalbėjo jis.

„Šį pagrindą vientisą gali padaryti tik visų ukrainiečių vieningumas ir vienybė siekiant mūsų pagrindinio tikslo – teritorinio vientisumo atkūrimo ir turtingos bei galingos Ukrainos gimimo“, – teigė V. Zelenskis.

Konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti valstybės vadovas pažadėjo įtraukti į ruošiamą naująją Ukrainos nacionalinio saugumo strategiją.

Kaltinimai yra susiję su 325 tūkst. dolerių (295 tūkst. eurų) auka grupei, remiančiai D. Trumpo perrinkimą.

Su D. Trumpo advokatu Rudy Giuliani (Rudžiu Džulianiu) susiję Levas Parnasas ir Igoris Frumanas buvo areštuoti trečiadienį, bandantys įlipti į tarptautinio reiso lėktuvą su bilietais į vieną pusę Dulleso (Daleso) tarptautiniame oro uoste Virdžinijoje netoli Vašingtono, sakė Manhatano prokuroras Geoffrey Bermanas (Džefris Bermanas).

L. Parnasas ir I. Frumanas buvo areštuoti dėl keturių kaltinimų, įskaitant kaltinimus sąmokslu, klaidingais pareiškimais Federalinei rinkimų komisijai ir įrašų klastojimu. Šie du vyrai turėjo svarbius vaidmenis R. Giuliani bandant inicijuoti Ukrainoje korupcijos tyrimą prieš D. Trumpo politinį varžovą, demokratų pretendentą į prezidentus Joe Bideną (Džo Baideną) ir jo sūnų Hunterį (Hanterį).

Tai pirmi kriminaliniai kaltinimai, susiję su kontroversija dėl Ukrainos. Nors jie dar nereiškia, kad prezidentas pažeidė įstatymą, šie kaltinimai kelia papildomų klausimų dėl to, kaip D. Trumpui ir R. Giuliani artimi žmonės siekė pasinaudoti įtaka.

D. Trumpas savo apkaltos tyrimą vadina neturinčiu pagrindo ir politiškai motyvuotu. Išvykdamas iš Baltųjų rūmų į politinį mitingą Mineapolyje jis sakė nepažįstantis L. Parnaso ar I. Frumano ir nesikalbėjęs su R. Giuliani apie juos.

„Neturiu su tuo nieko bendra“, – sakė D. Trumpas.

G. Giuliani taip pat nekomentavo.

Įrašai rodo, kad L. Parnasas ir I. Frumanas 2018 metų gegužę iš vienos kompanijos pervedė 325 tūkst. dolerių auką politinės veiklos komitetui „America First Action“. Bet dėl vienos bylos paviešinti įrašai rodo, kad kompanija, kuri buvo nurodyta kaip pervedimą atlikęs subjektas, nebuvo tų pinigų šaltinis.

Ši didelė auka D. Trumpą remiančiam politinės veiklos komitetui buvo su L. Parnasu ir I. Frumanu siejamų politinių išlaidų dalis. Per kiek daugiau nei du mėnesius respublikonų kampanijoms ir politinės veiklos komitetams buvo paaukota mažiausiai 478 tūkst. dolerių (433,4 tūkst. eurų).

Dėl šių pinigų palyginti nežinomi verslininkai greit galėjo bendrauti su aukščiausiais Respublikonų partijos pareigūnais ir susitiko su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose ir jo golfo kurorte „Mar-a-Lago“.

Prokurorai įtaria, kad L. Parnasas paprašius Ukrainos vyriausybės pareigūnams ragino vieną Kongreso narį siekti JAV ambasadorės Ukrainoje nušalinimo. Tai įvyko maždaug tuo metu, kai L. Parnasas ir I. Frumanas įsipareigojo surinkti šiam politikui daugiau kaip 20 tūkst. dolerių (18 tūkst. eurų).

Teismo dokumentuose šio Kongreso nario pavardė neminima, bet paaukotos sumos atitinka buvusio Atstovų Rūmų nario Pete'o Sessionso (Pito Sešonzo), Teksasui atstovavusio respublikono, kuris lapkritį nebuvo perrinktas, kampanijos finansines ataskaitas.

Sovietų Sąjungoje gimę JAV piliečiai L. Parnasas ir I. Frumanas kitą savaitę turi pasirodyti teisme Niujorke. Jiems kol kas atstovauja Kevinas Downingas (Kevinas Dauningas), kuris atstovavo buvusiam D. Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui (Polui Manafortui), apkaltintam milijonų dolerių, gautų už patarinėjimą Ukrainos politikams, nuslėpimu.

Naujoje byloje taip pat kaltinami L. Parnaso verslo partneris Davidas Correia (Deividas Koreja) ir Ukrainoje gimęs JAV pilietis Andrey Kukushkinas (Andrejus Kukuškinas).

L. Parnasas ir I. Frumanas buvo areštuoti, kai bandė išskristi į Frankfurtą Vokietijoje, sakė apie tyrimą informuotas šaltinis. Pasak jo, JAV pareigūnai aiškinasi, ar Franfurtas galėjo būti stotelė pakeliui į Ukrainą.

Naujienų agentūra AP praėjusią savaitę pranešė, kad L. Parnasas ir I. Frumanas padėjo surengti sausio mėnesį įvykusį Ukrainos buvusio generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos ir R. Giuliani susitikimą Niujorke, taip pat – kitus susitikimus su vyriausybės aukšto rango pareigūnais.

R. Giuliani pastangas inicijuoti tyrimą Ukrainoje atkartojo D. Trumpo liepos 25 dienos telefoninis pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis pokalbis dabar yra JAV prezidento apkaltos tyrimo centre.

Atstovų Rūmų demokratai ketvirtadienį nurodė L. Parnasui ir I. Frumanui perduoti dokumentus, kuriuos jie atsisakė pateikti trims Atstovų Rūmų komitetams, taip pat iškvietusiems R. Giuliani.

Informatoriaus – neįvardijamo žvalgybos pareigūno – oficialiame skunde dėl minėto D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio minimi R. Giuliani partneriai Ukrainoje, bandę susisiekti su V. Zelenskio komanda, tačiau neaišku, ar čia turimi galvoje L. Parnasas ir I. Frumanas.

Tai buvo pirma svarbi V. Zelenskio spaudos konferencija po jo atėjimo į valdžią gegužės mėnesį. Praėjus maždaug aštuonioms klausimų ir atsakymų maratono valandoms rekordų agentūros atstovas jau buvo pasirengęs skelbti naujienas.

41 metų prezidentas dėl to nustebo ir sakė, kad yra „kuklus žmogus“, nemėgstantis aukštinimo.

Ankstesnis rekordas priklauso Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kurio viena spaudos konferencija truko daugiau kaip septynias valandas, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

V. Zelenskio rekordą dar turi patvirtinti kokia nors tarptautinė agentūra.

Ketvirtadienio spaudos konferencija vyko madingoje maisto halėje Kijevo centre. Šimtai vietos ir užsienio žurnalistų susėdo su V. Zelenskiu prie stalo ir pasikeisdami uždavinėjo klausimus.

Prezidentas plačiai kalbėjo tokiomis temomis kaip karas Rytų Ukrainoje, santykiai su Rusija ir jo telefoninis pokalbis su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), nulėmęs JAV prezidento apkaltos tyrimą.

V. Zelenskis Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad prieš spaudos konferenciją gavo injekcijų balso stygoms pastiprinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas turi kelis planus dėl konflikto Donbase sureguliavimo.

„Turime atsarginį planą. Dabar nenoriu apie tai kalbėti“, – sakė jis bendraudamas su žurnalistais Kijeve.

V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neteks Vakarų palaikymo, jei nevykdys Minsko taikos susitarimų, ir „gali likti akis į akį su Rusija“.

Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika taip pat tvirtino, kad vyriausybė turi parengusi kelis atsarginius taikos planus.

„Mano darbo specifika neleidžia papasakoti jums visko, kas planuojama uždaruose kabinetuose, bet patikėkite, turime ir planą „A“, ir planą „B“, – vienos televizijos eteryje kalbėjo V. Prystaika.

Vis tik jis pabrėžė, jog Kijevui šiuo metu tenka peržiūrėti „mūsų strategiją ir mūsų taktiką“.

„Visi šie planai... parengti ir pasiūlyti prezidentui. Tai jo – žmogaus, kurį jūs išrinkote prezidentu – užduotis priimti šiuos sudėtingus, nemalonius, sunkius sprendimus, kuriuos paskui teks... visiems aiškinti“, – reziumavo diplomatijos vadovas.

Ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkai neseniai susitarė dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams. Priimtos gairės numato specialų statusą toms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Tačiau šis planas išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur daugelis kritikų mano, kad šis siūlymas pernelyg palankus Rusijai.

Praėjusį savaitgalį apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant V. Zelenskio pirmtaką Petro Porošenką, Kijeve protestavo prieš taikos planą. Tai buvo pirmoji masinė demonstracija prieš V. Zelenskio politiką.

Rytų Ukrainą jau penkerius metus krečia separatistinis konfliktas, įsiplieskęs 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Karas Donbase jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.

Rungtynės vyks antrame pagal dydį Ukrainos mieste, „Metalist“ stadione, kuris talpina 40 tūkstančių žiūrovų.

„Kelionė nebuvo ilga ir labai varginanti, iš Vilniaus per kiek daugiau nei valandą pasiekėme Ukrainos sostinę Kijevą, o po dar vienos valandos kelionės jau buvome ir Charkove, – sakė Lietuvos futbolo federacijos rinktinių skyriaus vadovas Mindaugas Zurza. – Žaidėjai viešbutyje pailsės, o vakare surengsime paskutinę treniruotę prieš penktadienio rungtynes“.

Prie komandos trečiadienį jau prisijungė vartininkas Marius Adamonis, kuris pakeitė šlaunies skausmų kamuojamą Ernestą Šetkų. Rinktinei nepadės ir gynėjas Mindaugas Palionis, kuris jau išvyko į Vokietiją dėl šeimyninių aplinkybių.

Lietuvos ir Ukrainos rinktinių rungtynės penktadienį prasidės 21.45 val.

„Suteikiu galimybę ponui Giuliani ateiti į Senato Teismų komitetą, kad informuotų komitetą apie savo būgštavimus“, – parašė senatorius socialiniame tinkle „Twitter“.

Posėdyje turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio R. Giuliani deryboms, susijusioms su Ukraina ir jo bandymus išaiškinti korupcijos ženklus toje šalyje, skelbia amerikiečių žiniasklaida.

Iki šiol su Ukraina susijusius tyrimus vykdė tik demokratai, turintys daugumą Atstovų Rūmuose.

L. Grahamas paaiškino, kad priėmė tokį sprendimą R. Giuliani „ne kartą pareiškus gąsdinančių tvirtinimų apie korupciją Ukrainoje ir daugybę pažeidimų, susijusių su buvusio generalinio prokuroro Viktoro Šokino atleidimu“.

„Atsižvelgus į tai, kaip elgiasi Atstovų Rūmai, atėjo laikas Senatui pradėti tyrimą dėl korupcijos ir kitų nederamų veiksmų, susijusių su Ukraina“, – pareiškė senatorius, laikomas artimu D. Trumpo sąjungininku.

Vis dėlto savo žinutėse apie būsimą tyrimą L. Grahamas nepaminėjo buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus.

Atstovų Rūmai praeito mėnesio pabaigoje pradėjo apkaltos tyrimą prieš D. Trumpą, paaiškėjus, kad prezidentas, liepą kalbėdamasis telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, galimai spaudė jį pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio), turėjusio šioje šalyje verslo reikalų.

Šį penktadienį lietuviai Charkove susitiks su Ukraina, o spalio 14 d. Vilniuje stos į kovą su Serbijos rinktine. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas vylėsi, kad rugsėjo pradžioje gautos Ukrainos ir Portugalijos rinktinių pamokos taps atspirties tašku ieškant sėkmingesnio rinktinės žaidimo recepto.

Priverstinės rokiruotės

Per 5 rungtynes 1 tašką surinkusi Lietuvos rinktinė Europos čempionato atrankos varžybų B grupėje užima paskutinę – penktą vietą. Norint bent jau pasivyti laipteliu aukščiau esančią Liuksemburgo rinktinę lietuviams reikėtų per likusias trejas rungtynes surinkti bent 3 taškus. Tačiau pasiekti šį tikslą bus sunku, nes visi likę varžovai – Ukraina, Serbija ir Portugalija tęsia kovą dėl aukščiausių vietų grupėje ir dviejų tiesioginių kelialapių į Europos čempionato finalinį etapą.

Lietuvos rinktinės galimybes papildyti taškų kraitį mažina ir jau tradicinėmis tampančios sudėties komplektavimo problemos. Praėjusį trečiadienį paskelbus kandidatų į Lietuvos nacionalinę vyrų futbolo rinktinę sąrašą paaiškėjo, kad komandai nepadės Fiodoras Černychas, taip pat Mantas Kuklys, Vykintas Slivka ir Deimantas Petravičius. Pasak V.Urbono, Edinburgo "Hibernians" klube žaidžiantis V.Slivka jau prieš paskutines rungtynes su Ukraina ir Portugalija skundėsi pėdos skausmais, o grįžus į Škotiją paaiškėjo, kad jam skilęs pėdos kaulas. Beje, tokią pat traumą pirmomis rungtynių su Ukraina minutėmis patyrė ir Lietuvos rinktinės kapitonas F.Černychas. Kazachstane žaidžiantį M.Kuklį iš rikiuotės išvedė mįslingi ausies ir galvos skausmai, dėl kurių patyręs futbolininkas kelias savaites buvo priverstas praleisti ligoninėje, o D.Petravičius ruošiasi menisko operacijai.

Dėmesys ir naujiems

"Netekčių yra ir jos tikrai labai rimtos. Džiugu, kad į rikiuotę grįžta po traumos atsigavęs Arvydas Novikovas. Jis yra tikras komandos lyderis, net ir nebūdamas geriausios sportinės formos jis suteikia visai komandai emocinį foną aikštėje, treniruotėse, viešbutyje, rūbinėje. Jo vaidmuo komandoje yra labai ženklus, žymus ir reikalingas. Tad galime tik pasidžiaugti jo sugrįžimu. Faktas, kad po traumos jis Varšuvos "Legia" klube sužaidė vos keletą rungtynių, į aikštę žengdamas po keitimo. Bet su tokiomis problemomis susiduria ne tik Arvydas. Ne vienas futbolininkas rinktinėje žaidžia daugiau ir dažniau nei savo klube. Tai tikrai nėra gerai, nes kai kurių futbolininkų žaidybinės praktikos stygius labai jaučiamas", – konstatavo V.Urbonas.

Lietuvos rinktinės trenerių dėmesio sulaukė ir keli nauji futbolininkai. Po dvejų metų pertraukos kvietimo į rinktinės treniruočių stovyklą sulaukė puolėjas Deivydas Matulevičius, po metų pertraukos šansą pasirodyti nacionalinėje ekipoje turės ir Justas Lasickas. 36 rungtynes Lietuvos rinktinės gretose sužaidęs ir 5 įvarčius pelnęs D.Matulevičius paskutinį kartą rinktinės aprangą vilkėjo 2017 m. spalį, kai lietuviai atrankos į 2018 m. pasaulio čempionatą rungtynėse Vilniuje žaidė su Anglija. Vėliau į Rumunijos trečią pagal pajėgumą divizioną pasukęs 30-metis puolėjas prapuolė iš rinktinės trenerių radarų, bet šių metų rugpjūtį D.Matulevičius grįžo į Lietuvą ir iš karto tapo pagrindiniu "Kauno Žalgirio" komandos puolėju.

Turime noro atsispirti nuo tų rungtynių su Ukraina ir Portugalija ir judėti į priekį.

22 metų J.Lasickas Lietuvos rinktinėje debiutavo tik pernai ir sužaidė 6 rungtynes, bet po nesėkmingai susiklosčiusio Tautų lygos C diviziono mačo su Juodkalnija į rinktinės stovyklas nebuvo kviečiamas. Vis dėlto šį sezoną Serbijos aukščiausios lygos "Voždevac" ekipoje žaidžiantis futbolininkas jau prieš rungtynes su Ukraina ir Portugalija buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės rezervinių žaidėjų sąrašą, o dabar sulaukė ir kvietimo prisijungti prie pagrindinės komandos.

"J.Lasickas šį sezoną neblogai užsirekomendavo Serbijos aukščiausioje lygoje, tad norime suteikti jam šansą. Kadangi mūsų laukia akistata su serbais, manau, kad mums jis gali būti naudingas. Kita vertus, turime jį išbandyti, pasižiūrėti bent jau treniruočių procese, kad galėtume suprasti, kaip jį geriau išnaudoti ne tik artimiausiose rungtynėse, bet ir ateityje. Jam tik 22 metai ir jis yra mūsų futbolo ateitis, tad mes negalime mėtytis tokiais žaidėjais, – paaiškino V.Urbonas. – O D.Matulevičius yra patyręs futbolininkas, solidus ir tvirtas puolėjas, ne vienerius metus žaidęs Lietuvos rinktinėje. Tad norime į jį pasižiūrėti iš arčiau ir įvertinti jo galimybes padėti komandai."

Išmoktos pamokos

Paskutinės akistatos su Ukraina ir Serbija lietuviams nepaliko malonių įspūdžių. Šių metų birželį Belgrade Serbija 4:1 sutriuškino Lietuvos rinktinę, o Ukraina rugsėjį Vilniuje vykusiose rungtynėse laimėjo 3:0. Pasak V.Urbono, tose rungtynėse gautos pamokos turėtų padėti futbolininkams geriau pasirengti būsimiems išbandymams.

"Kur kas lengviau rengtis susitikimams, kai galime žiūrėti savo pačių žaistų rungtynių įrašus. Galime pasižiūrėti, kur ir kokias klaidas darėme, kokiose situacijose klydome. Patirtis rodo, kad kiekviena smulki klaida, detalė ar bent keliais centimetrais netiksliai užimta padėtis aikštėje gali sukurti daug problemų. Kita vertus, džiugu, kad žaidėjai po paskutinių rungtynių įgijo daugiau pasitikėjimo tuo, ką mes darome ir ką norime padaryti rinktinėje. Natūralu, kad ne viskas sekasi, bet aš manau, kad paskutinėse dvejose rungtynėse mes sukaupėme vertingą patirtį, nors tų rungtynių rezultatai ir nebuvo geri", – tikino V.Urbonas.

Po 5 rungtynių 13 taškų turinti Ukraina B grupėje užima pirmą vietą. O 7 taškus turinti Serbija žengia trečioje pozicijoje ir 1 tašku atsilieka nuo laipteliu aukščiau esančios Portugalijos. Anot V.Urbono, natūralu, kad tiek Ukrainai, tiek ir Serbijai pergalės prieš Lietuvą yra labai reikalingos.

"Ukrainiečiai yra mūsų grupės lyderiai, tad žaisdami namie jie galvos tik apie pergalę. Juo labiau kad ta pergalė jiems atvertų duris į Europos čempionato finalinį etapą. Po pirmų mūsų rungtynių teko bendrauti su futbolo specialistais ir visi sutiko, kad Ukraina yra labai galinga komanda. Jos koziris – kamuolio kontrolė. Pirmose rungtynėse jie dominavo pagal šį aspektą, tad mes turime galvoti, kaip apriboti jų žaidimą su kamuoliu, neleisti jiems laisvai jaustis aikštėje. Tai labai svarbi detalė, kurią mes turėsime akcentuoti treniruotėse. Bandysime kautis ir nedaryti klaidų, – tikino Lietuvos rinktinės strategas. – Serbija irgi yra labai pajėgi, nors mūsų grupėje rezultatais ir nežiba. Bet pagal individualias žaidėjų galimybes Serbija niekuo nenusileidžia Ukrainai ar Portugalijai. Po paskutinių mūsų tarpusavio rungtynių šiai komandai vadovauja naujas vyriausiasis treneris, tad galima tikėtis ir tam tikrų pokyčių žaidime, naujų futbolininkų atsiradimo. Bet nemanau, kad dėl to Serbijos rinktinė kažkaip reikšmingai pasikeis."

V.Urbono teigimu, nėra prasmės dairytis į varžovus, nes lietuviai pakeisti gali tik savo pačių žaidimą.

"Manau, kad mes patys turime ieškoti savo žaidime stiprybių, išryškinti privalumus, o trūkumus – pridengti. Turime problemų pasirinkdami žaidėjus, rezultatai nėra tokie geri, kokių visi norime, bet visgi tam tikri epizodai su Ukraina ir Portugalija, kai kontroliavome kamuolį, gerai išeidavome į atakas ir patikimai gynėmės, turėtų būti mūsų atspirties taškas prieš artimiausias rungtynes. Privalome eiti į aikštę ir kautis, nes prarasti mes neturime ko", – pareiškė V.Urbonas.

Lietuvos rinktinės kandidatai

Vartininkai

Ernestas Šetkus ("Beer Sheva", Izraelis)

Emilijus Zubas ("Yehuda", Izraelis)

Vytautas Černiauskas (Sofijos "CASK", Bulgarija)

Gynėjai

Rolandas Baravykas (Vilniaus "Žalgiris")

Mindaugas Palionis ("Regensburg", Vokietija)

Linas Klimavičius (Bukarešto "Dinamo", Rumunija)

Vytautas Andriuškevičius ("Tobol", Kazachstanas)

Edvinas Girdvainis (RFS, Latvija)

Algis Jankauskas (Marijampolės "Sūduva")

Egidijus Vaitkūnas ("Kauno Žalgiris")

Saugai

Saulius Mikoliūnas (Vilniaus "Žalgiris")

Artūras Žulpa ("Tobol", Kazachstanas)

Modestas Vorobjovas (Vilniaus "Žalgiris")

Paulius Golubickas (Marijampolės "Sūduva")

Arvydas Novikovas ("Legia", Lenkija)

Donatas Kazlauskas ("Riteriai")

Giedrius Matulevičius (Marijampolės "Sūduva")

Domantas Šimkus (Vilniaus "Žalgiris")

Ovidijus Verbickas (Marijampolės "Sūduva")

Justas Lasickas ("Voždovac", Serbija)

Puolėjai

Karolis Laukžemis ("Istra 1961", Kroatija)

Deivydas Matulevičius ("Kauno Žalgiris")