Generolas pirmadienį lankysis šiaurės Ukrainoje esančioje Desnoje, kur maždaug 30 Lietuvos karių apmoko vietos pajėgas, rašoma jo atstovo spaudai majoro Tomo Balkaus BNS persiųstame pranešime.

Vėliau V. Rupšys vyks į Kijevą, kur susitiks su Ukrainos kariuomenės vadu Ruslanu Chomčaku. Su juo bus aptariamas dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas, saugumo situacija ir Ukrainos kariuomenės reformos.

Paskui Lietuvos kariuomenės vadas aplankys Berdičeve esančią 142-ąją Ukrainos specialiųjų pajėgų bazę bei Javorivo poligone esantį Tarptautinį taikos palaikymo ir saugumo centrą.

Čia generolas susipažins su karių rengimo programomis, jų įgyvendinimu, infrastruktūra bei Lietuvos karių tarnybos sąlygomis.

V. Rupšio vizitas Ukrainoje truks tris dienas.

Lietuvos kariai kartu su JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariais rengia Ukrainos kariuomenės batalionus ir specialiųjų operacijų pajėgas, prisideda prie puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos.

Šis netikėtas Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareigas laikinai einančio Micko Mulvaney (Miko Malvanio) pareiškimas paremia D. Trumpo atžvilgiu Atstovų Rūmų pradėto apkaltos tyrimo vieną svarbiausių kaltinimų – esą prezidentas neteisėtai siekė politinės pagalbos iš užsienio, planuodamas ateinančiais metais siekti perrinkimo.  

Pasak M. Mulvaney, D. Trumpas tikrai pasinaudojo karine pagalba kaip priemone liepą paspausti Kijevą ištirti įtarimus, esą Demokratų nacionalinis komitetas (DNC) paslėpė Ukrainoje serverį, kuris leistų paneigti tvirtinimus, kad Rusijos kišimasis padėjo D. Trumpui iškovoti pergalę 2016 metų prezidento rinkimuose.      

D. Trumpas nenorėjo siųsti į Ukrainą beveik 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos, nes ta šalis yra labai korumpuota, sakė M. Mulvaney. 

„Ar jis taip pat užsiminė man apie korupciją, susijusią su DNC serveriu? Tikrai. Jokių abejonių“, – sakė Baltųjų rūmų administracijos vadovas žurnalistams.  

„Dėl šios priežasties sulaikėme pinigus“, – kalbėjo jis. 

„Kuo toliau, tuo blogiau“

Po kelių valandų M. Mulvaney staiga išsižadėjo savo žodžių.

„Noriu aiškiai pasakyti – nebuvo jokio quid pro quo (paslaugos už paslaugą), kalbant apie karinę pagalbą Ukrainai ir tyrimą dėl 2016 metų rinkimų“, – nurodė jis išplatintame pareiškime. 

„Prezidentas niekada nesakė man sustabdyti pinigų skyrimą, kol ukrainiečiai imsis kažko dėl serverio“, – pažymėjo jis.

Visgi pirmasis Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareiškimas, regis, patvirtina demokratų kaltinimus, esą prezidentas piktnaudžiavo įgaliojimais ir pažeidė rinkimų įstatymus.  

„M. Mulvaney ką tik pasakė, kad JAV karinė pagalba Ukrainai buvo sustabdyta laukiant, kad Ukraina surengtų tyrimą dėl demokratų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento apkaltos tyrimui vadovaujantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas (Adamas Šifas). 

„Kuo toliau, tuo blogiau, gerokai blogiau“, – pridūrė jis.

Tačiau M. Mulvaney tvirtino, kad D. Trumpas nepadarė jokių pažeidimų, nes veikė siekdamas padėti Teisingumo departamento tyrimui dėl kaltinimų Rusijai kišusis į 2016 metų rinkimus.  

Be to, M. Mulvaney paneigė, kad prezidentas taip pat susiejo pagalbą Ukrainai su Kijevo įsipareigojimu surengti tyrimą dėl buvusio JAV viceprezidento, demokrato Joe Bideno (Džo Baideno), šiuo metu laikomo labiausiai tikėtinu D. Trumpo varžovu 2020-ųjų rinkimuose. 

Tai yra kitas svarbus demokratų kaltinimas prezidentui.

„Sulaikyti pinigai neturi nieko bendra su J. Bidenu“, – tvirtino M. Mulvaney. 

„Kaip Ukrainos prezidentas aš nesikišiu į įvykius kitose šalyse, ne taip kaip galėtų bandyti kiti“, – sakė V. Zelenskis naujienų agentūrai AFP, susitikęs su ukrainiečių diaspora Latvijos sostinėje Rygoje.

„Mes, kaip Ukraina, nedarysime nieko“, – pridūrė jis.

„Ankstesnės Ukrainos valdžios atitinkamas sprendimas buvo nukreiptas prieš savo tautą. Mes – už dvišalio oro susisiekimo atkūrimą“, – žurnalistams sakė Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

„Kita vertus, tam prireiks išankstinių konsultacijų ir techninio pasirengimo“, – pridūrė ji.

Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai keistu pavadino tiesioginio oro susisiekimo su Rusija nebuvimą, nes tai, jo žodžiais, blogina Ukrainos skrydžių bendrovių veiklos rezultatus.

Tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Ukrainos ir Rusijos Kijevas uždraudė 2015 metų lapkritį, tokį sprendimą paaiškindamas tuo, kad Rusija gali pasinaudodama Ukrainos oro erdve provokacijoms rengti.

Šių metų balandžio pradžioje Ukrainos vyriausybė uždraudė ir nereguliarius (užsakomuosius) skrydžius iš Rusijos ar į ją, išskyrus tuos, kurie būtini tarptautinių organizacijų misijų veiklai užtikrinti.

Netrukus Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) pasiūlė Ukrainai surengti derybas dėl dvišalio oro susisiekimo atnaujinimo, tačiau atsakymo nesulaukė.

Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai Rytų Ukrainoje vykstančio konflikto veteranų, žygiavo Kijevo centre nešini degančiais fakelais, giedodami nacionalinį himną ir skanduodami prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį nukreiptus šūkius.

Tai buvo antros iš dvejų eitynių Kijeve pirmadienį, kai minima nacionalinė šventė – „Ukrainos gynėjo diena“. Protestuotojai vėliau susirinko centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Spalio 14-ąją taip pat minimos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA), nacionalistų grupuotės, drauge su naciais kovojusios prieš sovietų pajėgas Antrajame pasauliniame kare, įkūrimo metinės. Ši grupuotė yra taip pat kaltinama lenkų ir žydų žudymu.

Nacionalistinės pajėgos šiuo metu tradiciškai rengia „UPA eitynes“, kuriose dalyvauja daug buvusių kovotojų, dalyvavusių konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nacionalistinės organizacijos „Svoboda“ šalininkai.

Kaip informavo policija, apie 6 000 žmonių, įskaitant karo veteranus ir nacionalistus, dalyvavo panašiame renginyje anksčiau pirmadienį.

Protesto dalyviai skandavo „Kapituliacijai – ne!“, „Ukraina svarbiau už viską“ ir „Rusų kalba – šiandien, rusų tankai – rytoj“.

Pirmadienį V. Zelenskis aplankė karius rytinėje Donecko srityje, kur jis susitiko su karių vadais ir apdovanotais kariškiais.

Prezidentas pavadino 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą su separatistais „tiesos momentais“.

„Tauta teturi du kelius šiais momentais: pasiduoti ir išnykti iš Žemės paviršiaus arba gimti antrąkart“, – sakė jis savo kalboje.

Tai buvo jau ne pirmi šalyje rengiami protestai prieš vadinamąjį taikos planą, kuriame numatytas didesnės autonomijos suteikimas Rusijos remiamiems separatistiniams rajonams Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ruošiasi savo pirmajam Europos Sąjungos remiamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tikėdamasis atnaujinti įstrigusį taikos procesą regione.

„Susigrąžinti savo žemes“

Tačiau protestuotojai sako, kad bet koks susitikimas su V. Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

„Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis“, – sakė vienas buvusių kovotojų, pristatęs Mykola.

„Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška „pilkoji“ zona, kurią užims kiti.“

„Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo „Svoboda“ vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

„Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą“, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, sakė jis.

Gegužės mėnesį Petro Porošenką prezidento poste pakeitęs V. Zelenskis žada užbaigti konfliktą šalies rytiniuose rajonuose, bet jo pastangos pradėti naujas derybas su Rusija sulaukia kritikos.

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Po 2014-ųjų Ukrainos revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos šalyje kyla nacionalizmo banga.

Tuo metu Kongrese pirmadienį už uždarų durų buvo apklausiama buvusi D. Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill (Fiona Hil).

F. Hill dirbo Nacionalinio saugumo taryboje, bet paliko D. Trumpo administraciją prieš liepos 25-ąją, kai įvyko JAV prezidento pokalbis telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Demokratai tikisi, kad ji pasidalys savo būgštavimais dėl D. Trumpo vaidmens Ukrainos skandale, įskaitant JAV ambasadorės Kijeve Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) atleidimą. Ši diplomatė Kongrese liudijo praėjusią savaitę.

Liudyti iškviesta F. Hill su žurnalistais pirmadienį nebendravo. Jos apklausa turėtų tęstis kelias valandas.

Tebevykstant apkaltos tyrimui, D. Trumpas išplūdo Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką demokratą Adamą Schiffą (Adamą Šifą), pareiškusį, kad minėtas informatorius gali neliudyti saugumo sumetimais.

D. Trumpas nekart reikalavo atskleisti skundo, kuriame sakoma, kad prezidentas galėjo piktnaudžiauti savo įgaliojimais, kai ragino Kijevą ištirti savo varžovo Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) veiklą Ukrainoje, autoriaus tapatybę.

Informatorius saugo JAV įstatymai, o atskleisti jų tapatybes yra nusikaltimas.

„Atrodo, kad Adamas Schiffas dabar nenori, kad tas informatorius liudytų. NE! [Jis arba ji] privalo liudyti, kad paaiškintų, kodėl taip neteisingai suprato mano pokalbį su Ukrainos [prezidentu]", – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Ar Schiffas jam liepė taip padaryti? Privalome nustatyti informatoriaus tapatybę, kad išsiaiškintume, KODĖL tai buvo padaryta JAV“, – tęsė prezidentas.

D. Trumpas nekart savo pokalbį su V. Zelenskiu yra pavadinęs „tobulu“, bet informatoriaus skunde pažymima, kad keli Baltųjų rūmų pareigūnai buvo tokie sunerimę dėl prezidento elgesio to pokalbio metu, kad siekė smarkiai apriboti prieigą prie jo įrašo.

Baltųjų rūmų paskelbtoje to pokalbio stenogramoje matyti, kad JAV prezidentas prašė V. Zelenskio „paslaugos“. Demokratai tvirtina, kad tai buvo reikalavimas ištirti J. Bideno, realiausio D. Trumpo varžovo 2020-ųjų prezidento rinkimuose, veiklą ir vieną Ukrainos bendrovę, pasamdžiusią H. Bideną.

„ES ryžtingai nusiteikusi palaikyti Ukrainą, jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, [tęsti] savo politiką nepripažinti neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos“, – kalbėjo diplomatijos vadovė per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Dar svarbiau, kad mes ryžtingai esame nusiteikę visiškai palaikyti Ukrainos reformų programą“, – kalbėjo ji.

F. Mogherini pabrėžė, kad pastaraisiais metais ES skyrė Ukrainai 15 mlrd. eurų ir sudarė su šia šalimi „daug žadančių susitarimų“.

Pasak jos, svarbiausios Ukrainos užduotys yra įvykdyti teismų reformą, kovoti su korupcija ir oligarchiškomis struktūromis bei reformuoti energetikos sektorių.

F. Mogherini taip pat pasveikino spalio 1-ąją Minske įvykusį Trišalės kontaktinės grupės susitikimą ir išreiškė viltį, kad „vadinamoji Steinmeierio formulė“ gali tapti žingsniu „link kažkokios pažangos visoms šalims įgyvendinant Minsko susitarimus“.

ES diplomatijos vadovė taip pat patvirtino, kad Briuselis palaiko „Normandijos formato“, Trišalės kontaktinės grupės ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbą.

Per diskusijas nemažai Europos Parlamento narių išreiškė solidarumą su Ukraina, pasisakė už tolesnę ES paramą jai. Vis dėlto kai kurie įstatymų leidėjai skeptiškai įvertino „Steinmeierio formulę“, iš kurios, jų teigimu, Rusija gaus vienašališkos naudos.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras galutinėje ataskaitoje patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

„Patikėkite, jau esu alergiškas žodžiui „kapituliacija“. Norėčiau dar kartą patikinti, kad nebus išduoti jokie Ukrainos nacionaliniai interesai. Tai – ne apie mane ir ne apie Ukrainą“, – sakė jis per renginius Odesoje, skirtus artėjančiai Ukrainos gynėjo dienai paminėti.

Pasak V. Zelenskio, Donbasas yra Ukrainos dalis, kur turi įsivyrauti taika.

„Turi būti visiškai nutraukta ugnis, grąžinti visi mūsų belaisviai, išvestos užsienio formuotės, atkurta valstybės sienos kontrolė; o vietos rinkimai ten turi įvykti laikantis tik Ukrainos įstatymų ir prižiūrint ne kulkosvaidžiams, o tarptautiniams stebėtojams“, – nurodė prezidentas.

„Mūsų pozicija – pasiekti reikšmingos galios pasitelkiant tvirtą pagrindą, kurį sudaro keli dalykai: tai išmintinga, apgalvota diplomatija, tvirtas saugumo ir gynybos sektorius, ekonomikos atsigavimas, Ukrainos piliečių gerovės užtikrinimas“, - kalbėjo jis.

„Šį pagrindą vientisą gali padaryti tik visų ukrainiečių vieningumas ir vienybė siekiant mūsų pagrindinio tikslo – teritorinio vientisumo atkūrimo ir turtingos bei galingos Ukrainos gimimo“, – teigė V. Zelenskis.

Konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti valstybės vadovas pažadėjo įtraukti į ruošiamą naująją Ukrainos nacionalinio saugumo strategiją.

Kaltinimai yra susiję su 325 tūkst. dolerių (295 tūkst. eurų) auka grupei, remiančiai D. Trumpo perrinkimą.

Su D. Trumpo advokatu Rudy Giuliani (Rudžiu Džulianiu) susiję Levas Parnasas ir Igoris Frumanas buvo areštuoti trečiadienį, bandantys įlipti į tarptautinio reiso lėktuvą su bilietais į vieną pusę Dulleso (Daleso) tarptautiniame oro uoste Virdžinijoje netoli Vašingtono, sakė Manhatano prokuroras Geoffrey Bermanas (Džefris Bermanas).

L. Parnasas ir I. Frumanas buvo areštuoti dėl keturių kaltinimų, įskaitant kaltinimus sąmokslu, klaidingais pareiškimais Federalinei rinkimų komisijai ir įrašų klastojimu. Šie du vyrai turėjo svarbius vaidmenis R. Giuliani bandant inicijuoti Ukrainoje korupcijos tyrimą prieš D. Trumpo politinį varžovą, demokratų pretendentą į prezidentus Joe Bideną (Džo Baideną) ir jo sūnų Hunterį (Hanterį).

Tai pirmi kriminaliniai kaltinimai, susiję su kontroversija dėl Ukrainos. Nors jie dar nereiškia, kad prezidentas pažeidė įstatymą, šie kaltinimai kelia papildomų klausimų dėl to, kaip D. Trumpui ir R. Giuliani artimi žmonės siekė pasinaudoti įtaka.

D. Trumpas savo apkaltos tyrimą vadina neturinčiu pagrindo ir politiškai motyvuotu. Išvykdamas iš Baltųjų rūmų į politinį mitingą Mineapolyje jis sakė nepažįstantis L. Parnaso ar I. Frumano ir nesikalbėjęs su R. Giuliani apie juos.

„Neturiu su tuo nieko bendra“, – sakė D. Trumpas.

G. Giuliani taip pat nekomentavo.

Įrašai rodo, kad L. Parnasas ir I. Frumanas 2018 metų gegužę iš vienos kompanijos pervedė 325 tūkst. dolerių auką politinės veiklos komitetui „America First Action“. Bet dėl vienos bylos paviešinti įrašai rodo, kad kompanija, kuri buvo nurodyta kaip pervedimą atlikęs subjektas, nebuvo tų pinigų šaltinis.

Ši didelė auka D. Trumpą remiančiam politinės veiklos komitetui buvo su L. Parnasu ir I. Frumanu siejamų politinių išlaidų dalis. Per kiek daugiau nei du mėnesius respublikonų kampanijoms ir politinės veiklos komitetams buvo paaukota mažiausiai 478 tūkst. dolerių (433,4 tūkst. eurų).

Dėl šių pinigų palyginti nežinomi verslininkai greit galėjo bendrauti su aukščiausiais Respublikonų partijos pareigūnais ir susitiko su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose ir jo golfo kurorte „Mar-a-Lago“.

Prokurorai įtaria, kad L. Parnasas paprašius Ukrainos vyriausybės pareigūnams ragino vieną Kongreso narį siekti JAV ambasadorės Ukrainoje nušalinimo. Tai įvyko maždaug tuo metu, kai L. Parnasas ir I. Frumanas įsipareigojo surinkti šiam politikui daugiau kaip 20 tūkst. dolerių (18 tūkst. eurų).

Teismo dokumentuose šio Kongreso nario pavardė neminima, bet paaukotos sumos atitinka buvusio Atstovų Rūmų nario Pete'o Sessionso (Pito Sešonzo), Teksasui atstovavusio respublikono, kuris lapkritį nebuvo perrinktas, kampanijos finansines ataskaitas.

Sovietų Sąjungoje gimę JAV piliečiai L. Parnasas ir I. Frumanas kitą savaitę turi pasirodyti teisme Niujorke. Jiems kol kas atstovauja Kevinas Downingas (Kevinas Dauningas), kuris atstovavo buvusiam D. Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui (Polui Manafortui), apkaltintam milijonų dolerių, gautų už patarinėjimą Ukrainos politikams, nuslėpimu.

Naujoje byloje taip pat kaltinami L. Parnaso verslo partneris Davidas Correia (Deividas Koreja) ir Ukrainoje gimęs JAV pilietis Andrey Kukushkinas (Andrejus Kukuškinas).

L. Parnasas ir I. Frumanas buvo areštuoti, kai bandė išskristi į Frankfurtą Vokietijoje, sakė apie tyrimą informuotas šaltinis. Pasak jo, JAV pareigūnai aiškinasi, ar Franfurtas galėjo būti stotelė pakeliui į Ukrainą.

Naujienų agentūra AP praėjusią savaitę pranešė, kad L. Parnasas ir I. Frumanas padėjo surengti sausio mėnesį įvykusį Ukrainos buvusio generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos ir R. Giuliani susitikimą Niujorke, taip pat – kitus susitikimus su vyriausybės aukšto rango pareigūnais.

R. Giuliani pastangas inicijuoti tyrimą Ukrainoje atkartojo D. Trumpo liepos 25 dienos telefoninis pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis pokalbis dabar yra JAV prezidento apkaltos tyrimo centre.

Atstovų Rūmų demokratai ketvirtadienį nurodė L. Parnasui ir I. Frumanui perduoti dokumentus, kuriuos jie atsisakė pateikti trims Atstovų Rūmų komitetams, taip pat iškvietusiems R. Giuliani.

Informatoriaus – neįvardijamo žvalgybos pareigūno – oficialiame skunde dėl minėto D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio minimi R. Giuliani partneriai Ukrainoje, bandę susisiekti su V. Zelenskio komanda, tačiau neaišku, ar čia turimi galvoje L. Parnasas ir I. Frumanas.

Tai buvo pirma svarbi V. Zelenskio spaudos konferencija po jo atėjimo į valdžią gegužės mėnesį. Praėjus maždaug aštuonioms klausimų ir atsakymų maratono valandoms rekordų agentūros atstovas jau buvo pasirengęs skelbti naujienas.

41 metų prezidentas dėl to nustebo ir sakė, kad yra „kuklus žmogus“, nemėgstantis aukštinimo.

Ankstesnis rekordas priklauso Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kurio viena spaudos konferencija truko daugiau kaip septynias valandas, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

V. Zelenskio rekordą dar turi patvirtinti kokia nors tarptautinė agentūra.

Ketvirtadienio spaudos konferencija vyko madingoje maisto halėje Kijevo centre. Šimtai vietos ir užsienio žurnalistų susėdo su V. Zelenskiu prie stalo ir pasikeisdami uždavinėjo klausimus.

Prezidentas plačiai kalbėjo tokiomis temomis kaip karas Rytų Ukrainoje, santykiai su Rusija ir jo telefoninis pokalbis su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), nulėmęs JAV prezidento apkaltos tyrimą.

V. Zelenskis Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad prieš spaudos konferenciją gavo injekcijų balso stygoms pastiprinti.