Ukrainai perduodama po 490 liemenių ir jų priedų – diržų, jų bendra vertė siekia apie 677 tūkst. eurų.

Turto perdavimą organizuoti ir jo kontrolę vykdyti pavesta Lietuvos kariuomenei – ji taip pat apmokės ir transportavimo išlaidas.

Sprendimą per penktadienio plenarinį posėdį palaikė 261 deputatas.

Pirmuoju parlamento pirmininko pavaduotoju R. Stefančukas buvo išrinktas 2019 metų rugpjūčio 29 dieną.

Per prezidento rinkimų kampaniją 2019 metais R. Stefančukas kuravo ekspertų grupių darbą. Jis nuo 2019-ųjų yra prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, buvo jo atstovas Aukščiausiojoje Radoje.

Ketvirtadienį Aukščiausioji Rada atšaukė iš pareigų ankstesnį parlamento pirmininką Dmytro Razumkovą, 2019 metais nuo gegužės iki lapkričio vadovavusį dabartinei valdančiajai partijai „Liaudies tarnas“. Jis buvo pirmasis partijos sąraše per tų metų pirmalaikius parlamento rinkimus, o parlamento pirmininko postą užėmė nuo 2019-ųjų rugpjūčio 29-osios.

Naujienų agentūros „Interfax“ šaltinis sakė, kad frakcija „Liaudies tarnas“ R. Stefančuką vertino kaip vienintelį kandidatą į parlamento pirmininkus D. Razumkovo nušalinimo atveju. Kaip kandidatas į parlamento pirmininko pirmuosius pavaduotojus minėtas frakcijos lyderio pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.

V. Zelenskis ketvirtadienį atleido R. Stefančuką nuo savo atstovo parlamente pareigų vykdymo.

Spalio 3 dieną spaudos konferencijoje valstybės vadovas sakė, kad partija „Liaudies tarnas“ turi „milijoną klausimų Aukščiausiosios Rados pirmininkui“. „Visi suprantame, kad šiandien jis nėra šios komandos narys ir... gana atvirai apie tai kalba“, – sakė valstybės vadovas.

Tuo pačiu galimą parlamento pirmininko nušalinimą jis pavadino frakcijos reikalu ir sakė, kad D. Razumkovas turėjo palaikyti partijos poziciją, taip pat ir dėl sankcijų Ukrainos prorusiškam parlamentarui Viktorui Medvedčukui ar kovos su oligarchais, bet „jis nuėjo kitu keliu“. Pasak V. Zelenskio, D. Razumkovas „jau laikosi skyrium nuo savo partijos narių“.

„Jau pasirinktas žemės plotas, kuriame bus statoma gamykla“, – per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba.

„Įgyvendinant šį projektą buvo nemažai kliūčių, tačiau visos jos pašalintos“, – pridūrė D. Kuleba, tačiau daugiau detalių nepateikė.

M. Cavusoglu savo ruožtu šia tema nekalbėjo, tačiau pabrėžė, kad Kijevas ir Ankara „šiuo metu stiprina savo santykius daugelyje sektorių“, įskaitant gynybos.

Rugsėjo pabaigoje Ukrainos gynybos ministras Andrejus Taranas ir kovinius dronus „Bayraktar“ gaminančios Turkijos bendrovės „Baykar“ vadovas Halukas Bayraktaras pasirašė memorandumą dėl bendro mokymų ir dronų priežiūros centro įkūrimo Ukrainoje.

„Šios akimirkos laukėme ilgą laiką, – po memorandumo pasirašymo sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Tai mums – labai svarbus įvykis.“

„Baykar“ ketina statyti šį centrą ant žemės ploto, kuris priklauso Ukrainos gynybos ministerijai ir yra netoli Vasylkivo miesto, įsikūrusio už 20 km nuo Kijevo.

Ukraina anksčiau yra įsigijusi „Bayraktar TB2“ dronų, naudotų konfliktuose Sirijoje, Libijoje ir Kalnų Karabache. Anot žiniasklaidos pranešimų, Kijevas ketina įsigyti apie 50 tokių įrenginių.

Tačiau dronų Kijevui pardavimas pastato Ankarą į sudėtingą poziciją, kadangi Turkija gynybos srityje taip pat bendradarbiauja su Ukrainos priešininke Rusija.

Nuo 2014 m., kai Maskva aneksavo Krymą, Ukrainos kariuomenė rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijai ištikimais separatistais. Konfliktas iki šiol pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją remiant separatistus, tačiau Maskva tai neigia.

Lina Linkevičiūtė (AFP)

Maždaug 40 milijonų gyventojų turinčios buvusios sovietinės valstybės valdžios institucijos iš pradžių stokojo vakcinų, o dabar patiria sunkumų, kad įtikintų skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.

"Šiuo sprendimu siekiama apsaugoti ukrainiečių gyvybę ir sveikatą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyaško.

Mokyklų ir universitetų mokytojai bei kai kurie valstybės tarnautojai turės vieną mėnesį pirmajai vakcinos dozei gauti, antraip bus „atleisti iš pareigų“ be atlygio, pranešė ministerija.

Ukrainoje prieinamos keturios vakcinos, įskaitant „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir „Moderna“, tačiau tik 16 proc. Ukrainiečių yra visiškai paskiepyti. Iki rugsėjo pabaigos 46 proc. Ukrainos mokytojų buvo visiškai paskiepyti, nurodė sveikatos apsaugos ministerija.

V. Lyaško sakė, kad dauguma koronaviruso pacientų, kuriems prireikė ligoninės priežiūros, „nebuvo paskiepyti“.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užfiksuota daugiau nei 2,4 milijono koronaviruso atvejų ir daugiau kaip 57 tūkst. mirčių.

Ministerija informavo, kad ligą sukėlė cirkuliuojantis vakcininis II tipo poliomielito virusas, o ne „laukinė“ jo forma.

„Tėvai sąmoningai atsisakė skiepų dėl savo religinių įsitikinimų“, – nurodė ministerija pranešime, nepateikdama išsamesnės informacijos apie šiaurės vakariniame Rivnės regione nustatytą poliomielito atvejį. 

Anot ministerijos, regione, kur nuo šio viruso paskiepyta mažiau nei 49 proc. vaikų, dirba grupė epidemiologų, renkančių informaciją apie šį atvejį.   

Vakcininio poliomielito protrūkiai, fiksuojami karo zonose ir šalyse, kuriose neužtikrinama tinkama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, vis dar kelia grėsmę pasaulinėms pastangoms išnaikinti šį virusą.   

2015 metais du poliomielito atvejai buvo užfiksuoti pietvakarių Ukrainoje. Tai buvo pirmieji Europoje nustatyti šios ligos atvejai nuo 2010-ųjų. 

Prireikė daugiau nei dvejų metų protrūkiui užbaigti, nurodė ministerija.

Vakcinacijos nuo poliomielito apimtys – „nepakankamos“, trečiadienį pabrėžė ministerija.

Ukrainoje tik 53 proc. vyresnių nei vienų metų vaikų buvo paskiepyti nuo šios ligos per pirmuosius aštuonis 2021 metų mėnesius.

Dažniausiai poliomielitu serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Liga gali sukelti negrįžtamą paralyžių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje fiksuojamų poliomielito atvejų skaičius nuo 1988 metų sumažėjo daugiau kaip 99 procentais.

„Įdėmiai stebime pranešimus apie Ukrainos nacionalinės reformų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko Michailo Saakašvilio sulaikymą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis susirūpinęs šiomis naujienomis ir Sakartvele skambančių pareiškimų apie galimą padėties vystymąsi tonu“, – per „Facebook“ parašė V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

„Ukraina prašo Sakartvelo paaiškinimų dėl tokio žingsnio Ukrainos piliečio atžvilgiu visų aplinkybių ir priežasčių“, – pridūrė jis.

Pasak S. Nykyforovo, Ukrainos ambasada Tbilisyje iki šiol nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie M. Saakašvilio sulaikymą.

„Tačiau mūsų konsulai jau dirba, kad suteiktų Michailui Saakašviliui visą reikiamą pagalbą“, – pridūrė prezidento atstovas.

Penktadienį ryte, Sakartvelo vietos valdžios rinkimų išvakarėse, per socialinius tinklus pranešė atvykęs į tėvynę. Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis savo ruožtu vakare pranešė, kad M. Saakašvilis buvo sulaikytas ir išvežtas į kalėjimą.

M. Saakašvilio sugrįžimas iš Ukrainos didina statymus prieš šeštadienį įvyksiančius vietos rinkimus, laikomus svarbiu išbandymu vis nepopuliaresnei valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“.

Jis dirbo prezidento poste 2004–2013 metais ir pagarsėjo dėl savo energingų pastangų išrauti Sakartvele išsikerojusią korupciją. Tačiau visuomenei vis didesnį nerimą kėlė M. Saakašvilio autoritariški polinkiai ir kai kada sunkiai prognozuojamas elgesys.

Į valdžią jis atėjo per Rožių revoliucijos demonstracijas, privertusias atsistatydinti buvusį Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrą Eduardą Ševardnadzę.

M. Saakašvilis iš Sakartvelo išvyko 2013 metais, pasibaigus jo antrai ir paskutinei kadencijai prezidento poste.

Jis persikėlė į Ukrainą ir tapo korupcijos krečiamos pietinės Odesos srities gubernatoriumi. Tapęs Ukrainos piliečiu M. Saakašvilis prarado Sakartvelo pilietybę. Tačiau galiausiai jis susipyko su tuomečiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, atsistatydino iš pareigų ir prarado Ukrainos pilietybę.

M. Saakašvilis 2017 metais dramatiškai grįžo į Ukrainą, neteisėtai kirtęs sieną, bet vėliau buvo deportuotas į Lenkiją. Kai į valdžią Ukrainoje atėjo P. Porošenkos įpėdinis V. Zelenskis, M. Saakašvilis grįžo į šią šalį ir buvo paskirtas į aukštas pareigas kovai su korupcija.

Pirmadienį M. Saakašvilis socialiniuose tinkluose pranešė įsigijęs lėktuvo bilietą skrydžiui iš Kijevo į Tbilisį spalio 2 dieną, kai Sakartvele vyks vietos valdžios rinkimai. Jis paragino savo šalininkus po balsavimo išeiti į miestų bei kaimų gatves „apginti pergalės“.

Reaguodamas premjeras I. Garibašvilis pareiškė, kad „kai tik M. Saakašvilis įkels koją į mūsų žemę, jis bus suimtas ir pasiųstas į kalėjimą“.

53 metų M. Saakašvilis, didžiausios opozicinės partijos – VNJ – įkūrėjas, ieškomas Sakartvelo valdžios dėl kaltinimų piktnaudžiavimu įgaliojimais. Teismas jį 2018 metais už akių pripažino kaltu pagal du kaltinimus ir skyręs šešerius metus laisvės atėmimo.

Eksprezidentas tvirtina, kad šie kaltinimai politiškai motyvuoti.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Olehas Nikolenka anksčiau nurodė, kad į ministeriją buvo iškviestas Sakartvelo diplomatinės misijos vadovas, tikintis gauti oficialios informacijos apie M. Saakašvilio sulaikymo aplinkybes.

Babij Jaro tragedija „negali pasikartoti – nei Ukrainoje, nei kur kitur Europoje, niekur pasaulyje“, - per ceremoniją vietoje trečiadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pats yra žydų kilmės.

1941 metų rugsėjo 29 ir 30 dienomis, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, esesininkai Babij Jare nužudė per 33 000 vaikų, moterų ir vyrų. Iki 1943-ųjų slėnyje nužudyta dar iki 100 000 žmonių, tarp jų – žydų, romų ir sovietų karo belaisvių.

Gegužę Bbaij Jaro žudynių memorialo vietoje buvo atidengta simbolinė medinė knygos formos sinagoga.

„Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija.

Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą. Prezidentas Putinas sakė, kad tai peržengia „raudonąsias linijas“, kurias jis ne kartą yra minėjęs“, – pridūrė D. Peskovas.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukrainoje ruošiamasis dislokuoti NATO karių ir kad jis susitaręs su V. Putinu kartu į tai reaguoti.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BELTA pranešė, kad pirmadienį baltarusių prezidentui apie padėtį pasienyje atsiskaitė saugumo tarnybų vadovai.

„Ypatingą dėmesį skiriame Ukrainos ruožui – ką ten darysime. Matote, ten, į Ukrainą, sutraukiamos NATO pajėgos. Prisidengiant mokymų centrų kūrimu faktiškai ten steigiamos bazės. Ukrainoje steigiamos Jungtinių Valstijų bazės. Suprantama, turime į tai reaguoti“, – sakė A. Lukašenka.

Jis pridūrė, kad kartu su Rusijos prezidentu konsultavosi šiuo klausimu ir sutarė, kad „reikia imtis tam tikrų veiksmų“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikrai nebuvo vienintelis lyderis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, nupiešęs niūrų tarptautinių santykių vaizdą. Tačiau buvęs aktorius ir komikas tai padarė spalvingiausiai.

Savo trečiadienio kreipimesi jis be užuolankų kalbėjo apie blogybes įvairiose srityse, pradedant dalijimusi vakcinomis nuo pandeminio koronaviruso, kova su klimato kaita ir baigiant nusigręžimu nuo Rusijos vykdomos Krymo aneksijos. V. Zelenskis pasiūlė JT savo susitikimus rengti pasaulio karštuosiuose taškuose ir netgi pasisiūlė vieną jų asmeniškai organizuoti.

Neironizuoju. Nieko netrolinu. Metas pabusti.

„Neironizuoju. Nieko netrolinu, – kalbėjo jis. – Metas pabusti.“

43 metų V. Zelenskis, kuris buvo politikos naujokas, kai 2019-aisiais laimėjo prezidento rinkimus, į didžiausio kasmetinio pasaulio diplomatijos susitikimo delegatus kreipėsi trečią kartą.

Pirmą savo kalbą 2019-aisiais jis sakė Jungtines Valstijas purtant politinei audrai dėl V. Zelenskio ir tuometinio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pokalbio telefonu. D. Trumpui dėl šio pokalbio, per kurį jis spaudė V. Zelenskį inicijuoti tyrimą dabartinio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) atžvilgiu, galiausiai buvo surengta apkalta.

2020 metais JT Generalinės Asamblėjos sesija dėl koronaviruso pandemijos vyko virtualiai. Tąsyk V. Zelenskis išreiškė viltį, kad šis susitikimas paskatins sugrįžti prie „veiksmingo daugiašališkumo ir veiksmingo tarptautinio solidarumo“.

Po metų V. Zelenskis, neslėpdamas apmaudo, konstatavo, jog pandemija parodė, kad pasaulis tik „žaidė vienybę“.

„Viena yra dalytis bendrais tikslais ir visai kas kita – dalytis vakcinomis“, – kalbėjo jis.

„Paaiškėjo, kad straipsniuose apie lygybę, kaip ir reklamoje, yra žvaigždutė ir prierašas smulkiu šriftu: „Visi mes žmonės, visi sėdime viename laive, bet gelbėjimosi valtis pirmi gaus keleiviai, keliaujantys pirmąja klase“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas savo kalboje vėl ragino pasaulį imtis ryžtingesnių veiksmų dėl Rusijos vykdomos Krymo aneksijos. Maskva savo sprendimą aneksuoti šį Ukrainai priklausantį pusiasalį aiškino būtinybe apginti ten gyvenančius rusakalbius. Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, per Ukrainos kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų susirėmimus šalies rytuose jau žuvo per 13 tūkst. žmonių, o pastangos rasti politinį konflikto sprendinį pateko į aklavietę.

„Galbūt kažkur Centriniame parke ar „Madison Square Garden“ ties šūviai neaidi taip garsiai“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie netoli JT būstinės Niujorke esančius objektus.

Įtakinga JT Saugumo Taryba niekada nesiėmė jokių veiksmų dėl Ukrainos, nes Rusija joje turi veto teisę.

„Pasaulyje niekas nebesijaučia saugus“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas neleisti, kad nacionaliniai interesai sugriautų visą tarptautinių santykių architektūrą, „kai iš tiesų nebelieka jokių taisyklių, išskyrus stipriojo teisę“.

Pasak jo, pasaulis taip pat prasmingai nesprendžia globalių problemų, tokių kaip klimato kaita, badas, skurdas, neraštingumas, oro tarša, geriamojo vandens trūkumas.

Kiekvieną kartą, kai lyderiai susirenka į asamblėją, „tarsi renkame „Pasaulio metų nelaimę“, apie kurią po metų mažai kas prisimins, nes bus nauja“, kalbėjo V. Zelenskis.

„Per kiekvieną Asamblėją pasaulis krauna jas į didžiulę grėsmių kuprinę, kuri (...) jau yra maksimaliai užpildyta, – JT yra tarsi į pensiją išėjęs superherojus, seniai pamiršęs, koks puikus jis buvo kadaise.“

Tačiau jis išvardijo priežastis, dėl kurių verta tai prisiminti. Jis atkreipė dėmesį į tokias JT iniciatyvas kaip 1948 metų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, maisto programos, taikos palaikymo misijos ir UNICEF, agentūra, padedanti vaikams daugiau nei 190 šalių ir teritorijų.

„[Vaikai] yra svarbiausia, ką turime, – kalbėjo V. Zelenskis. – Todėl niekuomet nebus banalu ar senamadiška raginti vienytis jų labui.“