P. Wiater teigimu, nei TOK, nei JT specialioji pranešėja kultūros teisių klausimais Alexandra Xanthaki (Aleksandra Ksantaki) nesvarstė klausimų, susijusių su Ukrainos sportininkų teisių apsauga.

P. Wiater dalyvavo rengiant Vokietijos olimpinio sporto konfederacijos teisinę nuomonę, kuria pateisinamas draudimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Su žurnalistais ji kalbėjosi po to, kai TOK antradienį rekomendavo leisti rusų ir baltarusių atletams varžytis būsimose tarptautinėse varžybose kaip neutraliems sportininkams.

Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, jiems buvo uždrausta dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Kai kurios šalys pasmerkė TOK rekomendacijas, bet Th. Bachas ketvirtadienį pareiškė, jog apgailėtina, kad kelios Europos šalys sukritikavo žingsnį sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į pasaulio sporto varžybas.

„Apmaudu matyti, kad kai kurios vyriausybės nenori gerbti nei olimpinio judėjimo daugumos, nei sporto autonomijos“, – žurnalistams teigė Th. Bachas po TOK vykdomosios tarybos trijų dienų posėdžio.

„Kyla klausimas, ar siūlomos [Rusijos ir Baltarusijos atletų] grąžinimo sąlygos yra pakankamos, kad būtų užtikrintos Ukrainos sportininkų žmogaus teisės“, – spaudos konferencijoje sakė Erlangeno ir Niurnbergo universiteto (FAU) tarptautinės viešosios teisės ir žmogaus teisių profesorė P. Wiater.

„Ar jos yra proporcingos ir tinkamos, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo sporto renginiais vykdant karo propagandą, – kalbėjo ji. – Deja, nei TOK, nei specialioji pranešėja savo pareiškime apie tai neužsiminė, tačiau tai labai svarbu nagrinėjant grąžinimo klausimą.“

Nors TOK dar nenusprendė, ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės varžytis 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jų sugrįžimas į tarptautines varžybas suteiktų galimybę pereiti kvalifikacinius etapus į olimpiadą.

Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) ankščiau šį mėnesį atsižvelgė į TOK rekomendacijas ir vėl leido dalyvauti varžybose rusų ir baltarusių sportininkams.

Taip pat kalbama, kad kai kurios šalys gali boikotuoti olimpiadą, jei rusams ir baltarusiams bus leista jose varžytis kaip neutraliems sportininkams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusio mėnesio pabaigoje sakė, kad per Rusijos karą žuvo 228 sportininkai ir treneriai.

Dokumentu šalys įtvirtino siekius kartu plėtoti naujus geležinkelių ir kitų rūšių transporto logistikos maršrutus tarp Ukrainos ir Baltijos šalių jūrų uostų, didinti krovinių vežimo apimtį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Baltijos ir Juodosios jūrų sujungimas pakankamą pajėgumą turinčiais transporto koridoriais tiek keliais, tiek europinio standarto geležinkeliu ne tik pagreitintų Ukrainos krovinių vežimo procesą, bet ir pagerintų susisiekimą visoje Vidurio ir Rytų Europoje“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Sutarta bendromis pastangomis kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl šiaurės–pietų krypties transporto koridoriaus, jungiančio Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras, praplėtimo Lenkijos ir Lietuvos sienos link.

Siekiama įtraukti šio koridoriaus jungtį per ES ir Ukrainos sienos Jagodino ir Dorohusko sienos kirtimo punktą į transeuropinį transporto tinklą TEN-T, taip pat numatyti finansavimą bendram linijos Klaipėda–Kaunas–Šeštokai–Mockava–Elkas–Balstogė–Liublinas–Dorohuskas–Luckas–Kyjivas pralaidumui padidinti.

Abi šalys sieks didinti krovinių vežimo geležinkeliu tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Ukrainos apimtį. Bendri veiksmai turėtų užtikrinti Ukrainos tranzitinių krovinių, keliaujančių į Klaipėdos uostą, atleidimą nuo patikros ES Vakarų sienos–Ukrainos sienos kirtimo punkte.

Taip pat sutarta, kad Ukraina prisijungs prie „Lietuvos geležinkelių“ „Free Rail“ iniciatyvos, kartu su Baltijos šalimis stiprinant regiono nepriklausomybę ir atsparumą geležinkelių sistemose.

Nuo karo pradžios tarp Lietuvos ir Ukrainos abiem kryptimis atvyko apie 282 traukiniai, pernai geležinkeliu vežta daugiau nei 500 tūkst. tonų krovinių.

„Noriu kalbėti aiškiai: Rusija privalo pasitraukti iš kiekvieno Ukrainos teritorijos kvadratinio metro. Neturėtų būti jokių klaidingų aiškinimų dėl to, ką reiškia žodis „pasitraukimas“, – per virtualią sesiją su kolegomis, kuri buvo JAV vadovaujamo antro viršūnių susitikimo demokratijos klausimais dalis, sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) viršūnių susitikimą, organizuotą stengiantis sutelkti šalis prieš Rusiją ir augančias Kinijos ambicijas, oficialiai pradės trečiadienį.

„Šioje kovoje mes giname visą demokratinį pasaulį“, – sakė D. Kuleba.

Kinijos neseniai pateiktą pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje palankiai įvertino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet atmeta Ukraina ir jos šalininkės Vakaruose, teigiančios, kad tai yra būdas įšaldyti Maskvos laimėjimus per daugiau kaip metus trunkančią invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat tvirtina, kad jo šalis turi atgauti Krymą, kurį Rusija atplėšė ir aneksavo 2014 metais.

„Jokia kita šalis nenori taikos labiau už Ukrainą. Tačiau taika bet kokia kaina yra iliuzija. Kad taika būtų ilgalaikė, ji turi būti teisinga, – sakė D. Kuleba. – Rusijos agresijos nutraukimas ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas yra būtinos sąlygos taikai.“

„Neprotingas nuolaidžiavimas agresorei tik paskatins Rusiją intensyvinti savo atakas prieš demokratiją, nes suteiks jai laiko atkurti savo karinius pajėgumus ir atnaujinti ginkluotą puolimą prieš Ukrainą“, – pažymėjo jis.

Sesijai vadovavęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) parėmė Ukrainos pasiūlymus ir įspėjo nesudaryti sąlygų Rusijos pajėgoms persigrupuoti.

„Žinoma, šis karas gali baigtis rytoj, jei prezidentas Putinas taip nuspręs ir išves Rusijos pajėgas iš Ukrainos“, – sakė A. Blinkenas.

Šių „Boeing“ ir „Saab Group“ gaminamų toliašaudžių ginklų, galinčių nuskrieti iki 150 km, Kijivui neseniai atsiuntė Jungtinės Valstijos.

Oro gynyba konflikto zonoje „numušė GLSDB valdomąją raketą“, sakoma rusų Gynybos ministerijos pareiškime.

Dėl veikimo nuotolio GLSDB gali kelti grėsmę rusų pozicijoms ir aprūpinimo sandėliams toli už fronto linijos, praktiškai bet kur Rusijos užimtose Ukrainos teritorijose.

Pentagonas vasario mėnesį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų) ir kurį buvo įtraukta GLSDB.

Ukraina prašė JAV šaudmenų, galinčių nuskrieti toliau nei sistemų HIMARS raketos, nuskriejančios iki 80 kilometrų.

„Taip, mes pristatėme tankus „Leopard“, kaip ir skelbėme“, – pareiškė jis per Roterdame surengtą spaudos konferenciją su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte (Marku Riute), kai jo buvo paklausta apie žurnale „Spiegel“ pasirodžiusį pranešimą.

Leidinys pranešė, kad Berlynas pristatė 18 pažangių tankų „Leopard“ ir paskutiniai iš šių tankų iš Vokietijos buvo išgabenti praėjusios savaitės pabaigoje ir prie sienos buvo perduoti Ukrainai.

Ukrainai taip pat jau pristatyta apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, nurodė leidinys ir pridūrė, jog Berlynas saugumo sumetimais neatskleidžia pristatymo maršruto.

Vokietijos gynybos ministerija atsisakė pateikti komentarų naujienų agentūrai AFP.

Sausio pabaigoje Berlynas pagaliau uždegė žalią šviesą Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ – vienų pažangiausių pasaulyje tankų, kuriuos naudoja įvairių Europos šalių kariuomenės, – perdavimui Ukrainai.

Pagal Vokietijos įstatymus, bet kokia šalis, norinti nusiųsti tankų į kitą šalį, pirmiausia privalo gauti Berlyno leidimą.

Vokietijos ir Nyderlandų ministrų kabinetai pirmadienį Roterdame surengė specialų bendrą posėdį, kuriame, pasak O. Scholzo ir M. Rutte, buvo kalbama apie, be kitą ko, karinę paramą Ukrainai ir apie „unikalų“ Vokietijos ir Nyderlandų karinį bendradarbiavimą.

„Nėra jokio pagrindo atsisakyti TOK (Tarptautinio olimpinio komiteto) prieš daugiau nei metus nustatyto pašalinimo režimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams“, – teigiama Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pareiškime, kurį pasirašė ir Ukraina.

Bendrą poziciją užsienio reikalų ministerijos paskelbė antradienį Lozanoje pasidėsiančio TOK vykdomosios valdybos posėdžio, kuriame bus svarstomas Rusijos sportininkų klausimas, išvakarėse.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad dabar ne laikas svarstyti galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į olimpines žaidynes bet kokiu statusu“, – sakoma ministerijų pareiškime.

„Primygtinai raginame (TOK) persvarstyti savo planus“, – priduriama jame.

Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių likus mažiau nei 500 dienų, TOK sausį pareiškė, kad nori ir toliau drausti abiejų šalių vėliavas, himną, spalvas ar bet kokius kitus identifikacinius ženklus. Tačiau komitetas tuomet pridūrė ieškantis sprendimo, kad jų sportininkams būtų leista varžytis, jei jie aktyviai nerėmė karo Ukrainoje.

Visgi ištikimiausi Ukrainos sąjungininkai peikia komitetą dėl pastangų įtraukti rusus ir baltarusius į tarptautines varžybas, o Estija užsiminė apie galimą 2024-ųjų vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje boikotą, jei rusams bus leista dalyvauti.

Jo duomenimis, paskutiniai iš šių tankų iš Vokietijos buvo išgabenti praėjusios savaitės pabaigoje ir prie sienos buvo perduoti Ukrainai.

Ukrainai taip pat jau pristatyta apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, nurodė leidinys ir pridūrė, jog Berlynas saugumo sumetimais neatskleidžia pristatymo maršruto.

Vokietijos gynybos ministerija atsisakė pateikti komentarų naujienų agentūrai AFP.

Sausio pabaigoje Berlynas pagaliau uždegė žalią šviesą Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ – vienų pažangiausių pasaulyje tankų, kuriuos naudoja įvairių Europos šalių kariuomenės, – perdavimui Ukrainai.

Pagal Vokietijos įstatymus, bet kokia šalis, norinti nusiųsti tankų į kitą šalį, pirmiausia privalo gauti Berlyno leidimą.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė, kad susitarimas dėl TBT biuro Ukrainoje yra naujo skyriaus pradžia Kyjivo bendradarbiavime su teismu.

„Tai tik pradžia, stipri pradžia, – per pasirašymo ceremoniją Hagoje sakė A. Kostinas, anot TBT pranešimo. – Esu įsitikinęs, kad nesustosime, kol visi Ukrainoje įvykdytų tarptautinių nusikaltimų kaltininkai, nepriklausomai nuo jų politinės ar karinės padėties, nebus patraukti atsakomybėn.“

TBT sekretorius Peteris Lewisas (Piteris Luisas) sakė, kad teismas yra dėkingas Ukrainai už pagalbą ir „tikisi stiprinti mūsų bendradarbiavimą ateityje“.

Po Kongo Demokratinės Respublikos, Ugandos, Centrinės Afrikos Respublikos, Dramblio Kaulo Kranto, Sakartvelo ir Malio Ukraina tapo naujausia šalimi, kurioje įsikūrė TBT biuras.

Penktadienį TBT išdavė V. Putino arešto orderį, teigdama, kad jis, kaip įtariama, yra atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportaciją iš Ukrainos.

Rusija pareiškė, kad orderis yra niekinis, ir pridūrė, kad ji nėra teismo narė.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę perspėjo, kad bet kurios šalies bandymus suimti V. Putiną pagal TBT orderį Maskva vertins kaip karo paskelbimą.

Jis, kaip pranešė Nyderlandų žiniasklaida, taip pat kalbėjo apie galimybę nukreipti į Hagą hipergarsinę raketą ir taip atkeršyti už V. Putino orderį.

Be to, Rusija pareiškė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro Karimo Khano (Karimo Chano) ir kelių teisėjų.

Teismas pranešė, kad taip pat išdavė orderį Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.

Trečiadienį TBT įstatymų leidžiamoji institucija pareiškė apgailestaujanti dėl grasinimų tribunolui dėl jo įsakymo.

„Agresorė nepraranda vilties žūtbūt užimti Bachmutą nepaisydama gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių. Rusijos pagrindinė kovinė jėga šiame fronte yra samdinių grupė „Wagner“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Nieko negailėdami, jie praranda daug jėgų ir tampa išsekę. Labai greitai pasinaudosime šia galimybe, kaip tai padarėme prie Kyjivo, Charkivo, Balaklijos ir Kupjansko“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje sėkmingus praėjusių metų Ukrainos kontrpuolimus.

Bachmute, kuriame kažkada gyveno maždaug 70 tūkst. žmonių, po daug mėnesių trukusių įnirtingų kovų praktiškai nebėra civilių.

O. Syrskio vertinimas pasirodė kitą dieną po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimo, kad jis aplankė ukrainiečių karius netoli fronto linijos ties Bachmutu.

Kyjivas sako, kad Bachmutas labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos pajėgas visame rytiniame fronte.

Abi šalys skyrė daug išteklių šiam mūšiui, nors analitikai sako, kad miestas neturi didelės strateginės reikšmės.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas šią savaitę sakė, kad jo pajėgos kontroliuoja maždaug 70 proc. Bachmuto.

„Tai yra signalas, ir jis pasiųstas tokiu metu, kai tarptautinis baudžiamasis teismas, ICC, priėmė sprendimą išduoti arešto orderį Putinui, ir kuris gali būti sulaikytas kurioje nors demokratinėje valstybėje, jei ketintų ten keliauti, ir štai, Kinijos prezidentas lankosi ir sprendžia klausimus, kurie yra susiję, be abejo, ir su Ukraina. Tai tikrai kelia nerimą, tai tikrai yra nepriimtina“, – TV3 televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, Kinijos kalbos, kad ji gali tapti moderatoriumi siekiant taikos Ukrainoje „yra nenuoširdžios“.

Šios valstybės veikla yra veikiau destruktyvi, nei konstruktyvi.

„Šios valstybės veikla yra veikiau destruktyvi, nei konstruktyvi. Vargu bau, ar Ukraina patikėtų tokiu tarpininku, kuris labai rimtai svarsto ginklų tiekimo Rusijai klausimus, nekalabant jau apie tai, kad padeda apeidinėti sankcijas“, – akcentavo jis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusį penktadienį išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

Tuo metu Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šią savaitę Maskvoje susitiko su V. Putinu. Derybose lyderiai demonstravo vienybę prieš Vakarus ir išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje bei susitarė gilinti partnerystę, kuri tapo glaudesnė V. Putinui pradėjus puolimą Ukrainoje.

Kinija taip pat yra pateikusi 12 punktų taikos planą, kuriame ragina palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą. Šį Kinijos „taikos pasiūlymą“ palaiko Kremlius, tuo metu Vakarai jį vadina nenuoširdžiu ir abejoja Pekino galimybėmis būti nešališku tarpininku tarp Maskvos ir Kyjivo.

Lietuvos vadovas sakė įžvelgiantis svarbų Europos vaidmenį siunčiant Kinijai signalą, kad „šitokia veikla atsilieps Kinijos ir Europos Sąjungos sankcijoms“.

„Tikiuosi, kad netrukus tokią diskusiją toje pačioje Europos Vadovų Taryboje mes turėsime, bet, veikiausiai, dar ne artimiausiu metu“, – kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėda taip pat pabrėžė pastebintis, jog karui tęsiantis daugiau nei metus „vakarų visuomenės šiek tiek pavargo“, nors, anot jo, šio nuovargio „net nepadoru lyginti“ su Ukrainos patiriamomis kančiomis.

„Žinoma, norima šio konflikto priežastis kažkokiu būdu pašalinti ir sėsti prie derybų stalo, tačiau sąlygos, kuriomis tokios derybos vyktų, yra visiškai nepriimtinos dėl vienos paprastos priežasties (...). Tai ne mūsų reikalas, tai yra pačios Ukrainos sprendimas, kokiomis ji siektų taikos. Jei mes už ją pradėsime prekiauti jos teritorija, kuo mes geresni už patį agresorių, Rusiją?“, – svarstė G. Nausėda.

Jis ragino išlaikyti paramą Ukrainai ir remti taikos siekį „tokiomis sąlygomis, kokios būtų priimtinos Ukrainai“.

„Šiuo metu aš matau didžiulį atotrūkį tarp sąlygų, kurias ketinama jai primesti, ir tarp tų sąlygų, apie kurias kalba prezidentas Zelenskis“, – kalbėjo G. Nausėda.