„Esu nusivylęs ETPA sprendimu be jokių suvaržymų patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Praėjusią savaitę asmeniškai aptariau šį klausimą su Prancūzijos prezidentu ir Vokietijos kanclere“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis.

„Mėginau įtikinti poną (Emmanuelį) Macrona (Emanuelį Makroną) ir ponią (Angelą) Merkel, kad Rusijos delegacijos sugrįžimas į ETPA galėtų būti įmanomas tik šiai šaliai įvykdžius pagrindinius Asamblėjos reikalavimus. Gaila, kad mūsų partneriai Europoje mūsų neišgirdo ir pasielgė kitaip“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Jis padėkojo Aukščiausiosios Rados delegacijai ETPA ir Ukrainą remiančioms užsienio valstybių delegacijoms už palaikymą Kijevo pozicijai šiuo klausimu.

V. Zelenskis taip pat iškėlė klausimą, kokiais motyvais vadovavosi už Rusijos sugrąžinimą balsavusios šalys.

„Tikiuosi, jog kalbant apie demokratinių vertybių gynimą nebūta minčių apie materialines vertybes“, – rašė prezidentas.

„Dar norėčiau matyti, kaip palaikiusieji Rusijos delegacijos sugrįžimą į Asamblėją – jau 70 metų teisės viršenybę Europoje ginančią organizaciją – sieks ir reikalaus kito sugrįžimo: į nelaisvę paimtų ukrainiečių jūreivių“, – pažymėjo V. Zelenskis.

„Primenu, kad antradienį, birželio 25-ąją, baigiasi terminas įgyvendinti Tarptautinio jūrų teisės tribunolo sprendimą šiuo klausimu. Nekantriai laukiame, kaip bus realiai įgyvendintos garsiai deklaruojamos nuostatos dėl teisės viršenybės“, – pridūrė jis.

Prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iš Rusijos buvo atimtos balsavimo teisės Europos Tarybos parlamentarų forume, taip pat apriboti kiti įgaliojimai. Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti Asamblėjos sesijose, vykstančiose keturis kartus per metus.

Antradienio naktį ETPA priėmė rezoliuciją, sudarančią sąlygas Rusijos delegacijai grįžti į šią instituciją. Nepaisydami griežtų Ukrainos protestų 118 parlamentarų iš Europos Tarybai priklausančių valstybių nusprendė, kad Rusija gali atsiųsti savo įstatymų leidėjų delegaciją. Per balsavimą prieš Rusijos grąžinimą pasisakė 62 ETPA nariai, dešimt – susilaikė.

Antradienį Rusijos delegacijos įgaliojimai ETPA buvo užginčyti, jų patvirtinimas atidėtas parai. Tai reiškia, kad Rusijos delegacija galės dirbti posėdžių salėje kaip ir visos kitos delegacijos, bet negalės balsuoti klausimais, susijusiais su jos įgaliojimais.

„Tai, kas šiandien įvyko ETPA, liudija atsitraukimą nuo deklaruotų Europos Tarybos standartų, principų ir vertybių dėl beprecedenčio Rusijos Federacijos spaudimo ir finansinio šantažo. Deja, tai įvyko atvirai nuolaidžiaujant virtinei šalių, kurių vadovybės, viena vertus, akcentuoja būtinybę nutraukti Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu, bet, kita vertus, skatina agresorių darydamos jam nuolaidų“, – sakoma pranešime, kuris antradienį buvo paskelbtas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Per 70-ąsias įsteigimo metines ETPA prarado autoritetą ir nebegali vaidinti vaidmens, kurį jai skyrė steigėjai, pažymima pareiškime.

„Nors šiandien pamatėme Europos parlamentarizmo pralaimėjimą, moralinė pergalė yra tų šalių, kurios nepalaikė destruktyvių sprendimų Europos Taryboje. Tai buvo būtent tos šalys, kurias per jų neseną istoriją buvo okupavusi SSRS arba kurios šiandien kenčia nuo Rusijos okupacinės valdžios, toliau vykdančios agresiją ir žudančios jų piliečius. Ir būtent jos yra vertos vadintis tikraisiais tos Europos, kuriai priklauso Ukraina, vertybių gynėjais“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

ETPA antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją. Priimta rezoliucija apribojamas Asamblėjos sankcijų mechanizmas: pakoreguojamas Asamblėjos reglamentas ir panaikinama galimybė atimti iš bet kurios delegacijos balsavimo teisę.

Prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos iš Rusijos buvo atimtos balsavimo teisės Europos Tarybos parlamentarų forume.

Antradienį nepaisydami griežtų Ukrainos protestų 118 parlamentarų iš Europos Tarybai priklausančių valstybių nusprendė, kad Rusija gali atsiųsti savo įstatymų leidėjų delegaciją. Tai atveria kelią Rusijai dalyvauti trečiadienį numatytuose naujo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus rinkimuose.   

Per balsavimą po pirmadienį vėlai vakare surengtų debatų prieš Rusijos grąžinimą pasisakė 62 ETPA nariai, dešimt – susilaikė.

Po užpuolimo gegužės 4 dieną žurnalistas buvo paniręs į komą.

„Praėjusią naktį mirė žurnalistas Vadimas Komarovas, žiauriai sumuštas Čerkasų centre gegužės 4 dieną. Po užpuolimo Vadimas buvo be sąmonės, paniręs į komą“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos pirmininkas Serhijus Tomilenka.

Anot jo, Čerkasų žurnalistai mano, kad su V. Komarovu buvo susidorota dėl jo profesinės veiklos.  

„Jis buvo daugeliui vietos politikų neparankus žurnalistas. Jis kėlė nepatogius klausimus apie korupciją Čerkasuose, rašė rezonansinėmis temomis“, – sakė S. Tomilenka.

Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga toliau primygtinai reikalauja, kad parlamente būtų surengti specialūs klausymai žurnalistų saugumo ir žodžio laisvės klausimais. 

„Toliau reikalaujame realios, o ne deklaratyvios Ukrainos žurnalistų apsaugos! Ukrainoje nužudytas dar vienas žurnalistas. Po parodomojo Pavelo Šeremeto nužudymo Kijevo centre liūdną sąrašą papildo dar viena pavardė“, – savo paskyroje feisbuke rašė S. Tomilenka.

Anot vietos leidinio „Pročerk“, viena iš rezonansinių temų, kuriomis rašė V. Komarovas, buvo balandį Čerkasų 62-ojoje kolonijoje kilusios riaušės. Žurnalistas taip pat domėjosi biudžeto lėšų grobstymo, neteisėtų statybų ir korupcijos Čerkasų miesto taryboje temomis.

Policija iškėlė baudžiamąją bylą dėl tyčinio sunkaus kūno sužalojimo. Už šį nusikaltimą numatyta nuo penkerių ir aštuonerių metų nelaisvės.

Remiantis sociologinių tyrimų grupės „Reiting“ apklausa, už valstybės vadovo partiją „Liaudies tarnas“ balsuotų 47,1 proc. apsisprendusių rinkėjų.

Už prorusiškų pažiūrų politiko Jurijaus Boikos partiją „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ balsą atiduotų 11,1 proc. apsisprendusiųjų, už populiaraus ukrainiečių roko muzikanto Sviatoslavo Vakarčiuko partiją „Balsas“ – 8,1 proc. respondentų.

Taip pat 5 proc. rinkimų barjerą galėtų įveikti ekspremjerės Julijos Tymošenko susivienijimas „Tėvynė“, už kurį žada balsuoti 7,3 proc. rinkėjų.

Buvusio prezidento Petro Porošenkos blokas „Europos solidarumas“ surinktų 5 proc. balsų.

Į parlamentą teoriškai galėtų patekti ir buvusio Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Ihorio Smeškos partija „Jėga ir garbė“, kurią pasiruošę paremti 4,1 proc. apsprendusių rinkėjų.

Apklausa vyko birželio 8–12 dienomis, jos metu buvo apklausti daugiau nei 2 tūkst. pilnamečių Ukrainos gyventojų.

Į Aukščiausiąją Radą patenka tik tos partijos, kurios per rinkimus surenka daugiau kaip 5 proc. balsų.

Ši suma yra dalis iš Pentagono Ukrainai skiriamų 1,5 mlrd. dolerių. JAV pagalbą šiai šaliai teikia nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas.

„Jungtinės Valstijos tebėra įsipareigojusios padėti Ukrainai... stiprinti demokratinę civilinę kariuomenės kontrolę, skatinti vadovavimo ir kontrolės reformas, didinti skaidrumą ir atskaitingumą įsigyjant (karinę įrangą) ir sudarant biudžetą bei plėsti gynybos industrijos reformas“, – nurodė Pentagono atstovas.

„Šios reformos sustiprins Ukrainos gebėjimus ginti savo teritorinį vientisumą remiant saugią, klestinčią, demokratinę ir laisvą Ukrainą“, – pridūrė jis.

2014 metais įsiplieskęs konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos palaikomų separatistų pareikalavo jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karius ir ginklus, siekiant pakurstyti konfliktą. Maskva, nepaisydama įtikinamų to įrodymų, tokius kaltinimus neigia.

Tai antradienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija, kuria remiasi „RIA Novosti“.

„Nuo metų pradžios iki birželio 12 d. tymais susirgo 54 tūkstančiai 65 žmonės - 25 tūkstančiai 439 suaugusieji ir 28 tūkstančiai 626 vaikai. Nuo tymų komplikacijų mirė 18 žmonių", - sakoma žinybos pranešime.

Pasak ministerijos atstovų, vien tik pastarąją savaitę Ukrainoje tymais susirgo 967 žmonės – 463 suaugusieji ir 531 vaikas. Daugiausia naujų susirgimo atvejų užfiksuota Kijevo ir Charkovo srityse, taip pat šalies sostinėje.

UNICEF duomenimis, Ukraina 2018 metais užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal sergamumo tymais lygį.

Kanclerė paaiškino, kad tiesiog dehidratavo karštyje. 

Pasitikdama vizito atvykusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir stovėdama šalia jo, kol svečiui kariai atidavė pagarbą, A. Merkel svirduliavo ir ją iš pažiūros krėtė drebulys. 

Po pusantros valandos vykusioje spaudos konferencijoje vienam žurnalistui paklausus A. Merkel apie jos sveikatą, ji nusišypsojo ir atsakė, kad „išgėrė mažiausiai tris stiklines vandens, todėl (dabar) jaučiasi gerai“.

41 metų V. Zelenskis taip pat nesureikšmino šios silpnumo akimirkos pareiškęs, kad, prireikus, būtų atėjęs į pagalbą.

„Ji stovėjo šalia manęs ir buvo visiškai saugi“, – pareiškė jis.

A. Merkel, dažnai vadinamai įtakingiausia Europos Sąjungos lydere ir galingiausia moterimi pasaulyje, kitą mėnesį sukanka 65-eri.

Ji žadėjo pasitraukti iš politikos 2021 metais, pasibaigus jos dabartinei kanclerės kandencijai.

„Turistai visada sako, kad Ukraina yra labai graži, kad maistas čia labai skanus ir žmonės – labai, labai gražūs, ypač moterys“, – sakė neseniai išrinktas lyderis pirmadienį per oficialų vizitą Paryžiuje.

„Taip, tai yra tiesa, ir tai išlieka mūsų prekinis ženklas“, – pareiškė buvęs komikas.

Tačiau Ukrainos nevyriausybinės organizacijos Žmogaus teisių informacijos centro vadovė Tetiana Pečončyk po šio komentaro pareiškė, kad „tikrasis prekės ženklas“ yra seksizmas.

„Prezidentai keičiasi, o seksizmas išlieka“, – parašė ji savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Ji taip pat prisiminė atvejį, kai buvęs šalies lyderis Viktoras Janukovyčius kalbėdamas Davoso ekonomikos forume pajuokavo apie ukrainiečių moterų nusirengimą.

V. Zelenskio pirmtakas Petro Porošenka taip pat neišvengė klaidų. Per vieną spaudos konferenciją į žurnalistę jis kreipėsi žodžiais „mano brangioji“, rašė T. Pečončyk.

„Moteris yra asmenybė, o ne prekės ženklas. Moterų teisės yra žmogaus teisės!“ – parašė organizacija „Insight LGBTQ“.

Ukrainos socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo grotažymės „#Iamnotyourbrand“ („Aš ne tavo prekės ženklas“) ir „#Iamnotyourtourismbrand“ („Aš ne tavo turizmo prekės ženklas“).

Aktyvistė Dana Jarovaja atkreipė dėmesį, kai Ukrainos moterys yra „ne tik gražus nacionalinis prekės ženklas“, bet jos dar taip pat dalyvauja Kijevo kruviname konflikte su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.

„Ukrainietės... gydo sužeistuosius, tempia sužeistuosius iš apšaudomų vietų ir aprūpina kariuomenę“, – parašė buvusi kariuomenės savanorė.

„Aptarėme Ukrainos suvereniteto ir jo atkūrimo procesą, kalbėjomės apie Donecką ir Luhanską. Deja, pastaruoju metu pažangos pasiekta nebuvo. Sankcijos (Rusijai) nebus atšauktos, kol Krymas negrįš Ukrainai“, – pareiškė A. Merkel per bendrą spaudos konferenciją su Berlyne viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.