Gegužės 9 dieną E. Macronas sukėlė ažiotažą Ukrainoje savo pareiškimu, kad karo draskomai šaliai gali prireikti „dešimtmečių“, kad įstotų į ES. Vietoje to jis paragino Kyjivą siekti narystės „Europos politinėje bendruomenėje“ – savotiškame ES laukiamajame.

Kaip prieš derybas su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) Eliziejaus rūmuose sakė prancūzų lyderis, jis siūlo „sukurti naują mūsų bendradarbiavimo struktūros sistemą, jungiančią demokratines Europos valstybes, kurios laikosi pagrindinių mūsų vertybių ir siekia ar nesiekia įstoti į Europos Sąjungą“.

„Ši bendruomenė nėra alternatyva narystės procesui, o veikiau jos papildymas,.. leidžiantis mums ryžtingiau struktūrizuoti mūsų politinius, energetinius ir investicinius santykius su keliomis to norinčiomis šalimis“, – pabrėžė E. Macronas.

Eliziejaus rūmų šeimininkas jau trečią kartą priėmė M. Sandu Paryžiuje.

Prezidentė gyrė „politinės bendruomenės“ idėją, kuri, jos nuomone, galėtų suteikti impulsą Moldovos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.

„Moldova yra europietiškos istorijos šalis, kurios ateitis neabejotinai bus europinė“, – kalbėjo ji apie buvusią Sovietų Sąjungos respubliką, įsiterpusią tarp Ukrainos ir ES priklausančios Rumunijos.

„Suprantame, kad narystės procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis daug pastangų ir darbo. Mes neieškome trumpiausių kelių“, – pridūrė M. Sandu.

Moldova ir Sakartvelas kovą, kiek vėliau nei Ukraina, pateikė oficialias paraiškas dėl narystės ES.

Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ ketvirtadienį pranešė Ukrainos ambasadorė Kanadoje Julija Kovaliova.

„Šis pašto ženklas simbolizuoja nepalaužiamą ukrainiečių dvasią, ryžtą nugalėti ir dėkingumą partneriams už paramą. Tuo metu, kai narsūs kariai gina mūsų namus – Ukrainą, daug mūsų piliečių rado prieglobstį Kanadoje“, - sakė diplomatė.

Anot jos, pašto ženklas Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariui buvo įteiktas Ukrainos prezidento ir ukrainiečių vardu.

Ambasadorė priminė, kad princas Charlesas ir hercogienė Camilla aplankė Ukrainos stačiatikių katedrą Otavoje, kur susitiko su Kanados sostinės ukrainiečių bendruomene ir pabėgėliais, susipažino su ukrainiečių kultūros tradicijomis.

Pašto ženklas „Rusijos karo laive, eik n...“ buvo išleistas balandžio mėnesį pagerbiant Ukrainos pasieniečių iš Gyvačių salos didvyriškumą.

„Šitas krovinys, kuris atvažiavo bandomuoju traukiniu, yra maisto papildas lizinas, kuris liks Lietuvoje ir bus autotransportu išvežiotas. Kas jį užsakė ir kam bus pristatytas – komercinė paslaptis, bet jis tikrai liks Lietuvoje“, – sakė Mantas Dubauskas.

BNS žiniomis, krovinio užsakovė yra Klaipėdos logistikos įmonė „Gen Cargo“. Jos vadovas Aleksejus Vorovskis BNS patvirtino, kad krovinys skirtas gyvulių augintojams.  

Anksčiau LTG skelbė, kad traukinys konteineriuose atveš įvairių prekių.

Pasak M. Dubausko, iškrovus jau atgabentą krovinį į Ukrainą netrukus išvyks naujas traukinys. 

„Išsiųsime artimiausiu metu, o kitą savaitę tikimės jo atvykimo į Šeštokus, nors kaip matome iš pirmojo traukinio pamokos, sunku yra prognozuoti, kada tiksliai traukinys atsidurs iškrovimo vietoje, – BNS sakė M. Dubauskas.

Ketvirtadienį ryte pirmą kartą LTG istorijoje iš iš Ukrainos į Lietuvą aplenkiant Baltarusiją atvyko traukinys su 50 konteinerių maždaug 1 tūkst. tonų kroviniu. Jį nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio gabeno LTG antrinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, o Lietuvoje – „LTG Cargo“.

Maršrutas išbandytas tik siaurąja europine vėže – nuo Kauno per Lenkiją iki Ukrainos pasienyje esančio terminalo. Pasiteisinus projektui, dalis krovinių iki Kauno galės būti gabenama nekeičiant vėžės ir jų neperkraunant.

Lietuva nori padėti Ukrainai išvežti pernykščio derliaus grūdus, kurių yra likę maždaug 20 mln. tonų.

VMVT inicijavo, o Žemės ūkio ministerija skyrė reikalingą finansavimą kompensuoti išlaidas už pasiutligės antikūnių titro nustatymo tyrimus ukrainiečių augintiniams.

Šis tyrimas bus kompensuojamas tik nekomerciniams tikslams į mūsų šalį įvežamiems ukrainiečių šunims, katėms arba šeškams.

Tyrimas, nustatant pasiutligės antikūnų titrą, reikalingas, siekiant įsitikinti, ar augintiniui susidarė pakankamas imunitetas nuo pasiutligės. Laikoma, kad pakankamas imunitetas yra 0,50 TV/mL (tarptautiniai vienetai mililitre). Pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimas būtinas keliaujant į kitas valstybes, kuriose pasiutligės rizika yra didelė, ir ketinant grįžti į ES.

„Puikiai suprantame, kad pasiutligės antikūnių titro tyrimas yra gana brangi procedūra, kuri yra neišvengiama. Ieškojome būdų, kaip galime labiau pagelbėti Ukrainos piliečiams ir jų atsivežamiems augintiniams. Tuo pačiu mus džiugina, kad jie gana aktyviai registruojasi VMVT registre ir laikosi visų būtinų reikalavimų, siekiant apsaugoti savo gyvūnus ir mūsų visuomenę nuo pasiutligės išplitimo. Todėl mūsų siekis buvo kaip įmanoma palengvinti šią naštą“, – teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Apie pasiutligės išplitimo grėsmę kalbama nuo pat pirmųjų dienų, kuomet į Lietuvą buvo įvežti pirmieji karo apimtos Ukrainos žmonių augintiniai. Dėl to neskiepytiems ir neženklintiems ukrainiečių augintiniams atliekamos visos reikalingos procedūros – jų veterinarinė apžiūra, ženklinimas mikroschema, skiepijimas nuo pasiutligės ir pan.

VMVT yra sudariusi galimybes nemokamam ukrainiečių augintinių skiepui nuo pasiutligės ir paženklinimui, taip pat klinikinei gyvūnų apžiūrai, o nuo šiol privatiems veterinarijos gydytojams bus apmokamos ir išlaidos, patirtos paimant iš Ukrainos į Lietuvą įvežamų augintinių mėginius dėl specifinių vakcininiam pasiutligės virusui antikūnų titro nustatymo ir jų pristatymas į laboratoriją, taip pat gyvūnų augintinių pasų išdavimas.

Primenama, kad pasiutligės antikūnų kiekio nustatymo tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip 30 dienų po skiepų nuo pasiutligės. Gyvūno kraują tyrimams turi paimti privatus veterinarijos gydytojas, o patys tyrimai atliekami VMVT Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

Taip pat, su tam tikromis išlygomis pasiutligės antikūnių titro tyrimų išlaidos bus kompensuojamos ir gyvūnų globos organizacijoms, kurios nuo karo pradžios įvežė į Lietuvą augintinius iš Ukrainos

ir informavo apie tai VMVT. Detalesnė pasiutligės antikūnių titro tyrimų kompensavimo tvarka numatyta 2022 m. gegužės 13 d. VMVT direktoriaus pasirašytame įsakyme Nr. B1-376.

Atsivežantys gyvūnus augintinius iš karo siaubiamos Ukrainos ir toliau raginami elgtis itin atsakingai ir būtinai pranešti VMVT specialiuoju el. paštu ukrainepets@vmvt.lt, kad veterinarijos inspektoriai galėtų užtikrinti šių gyvūnų atsekamumą ir užkrečiamųjų ligų kontrolę. Taip pat VMVT ragina susilaikyti nuo augintinių vežimo pažeidžiant europinius teisės aktus, o gyvūnams Ukrainoje kviečia padėti siunčiant reikalingą humanitarinę pagalbą veterinariniais vaistais, vakcinomis bei pašarais.

VMVT duomenimis, nuo karo pradžios iki šios dienos į Lietuvą iš Ukrainos buvo įvežti 1173 augintiniai, iš kurių 672 šunys, 499 katės ir 2 šeškai.

Vyšyvankos dienos, minimos trečiąjį gegužės ketvirtadienį, proga tokie marškiniai ne tik dovanojami, bet ir jais puošiasi visi, kas netingi. Toks drabužis, kaip tikima, turi stebuklingų apsaugančių galių.

Viena neseniai klinikose pagimdžiusių moterų – ukrainietė Tamara Sich. Jos dukrelei Salomėjai –  vos dvi dienos. Vyšyvanka, kaip pasakojo moteris, neatskiriama jos ir kitų Užkarpatės moterų garderobo dalis. Šį drabužį nešioja itin dažnai: ir į darbą, ir į mokyklą, ir į svečius, ir į šventę. Nuo šiandien ir dukrelė turės vyšyvanką. Ši dovana –  pirmieji dailiai ir gausiai siuvinėti tradiciniai marškinėliai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dovana jaunąją mamą sugraudino. „Malonu, bet sunku. Norisi taikos, ramybės, kad vaikai gimtų namuose, saugiai, kad vaikus galėtų pamatyti močiutės ir seneliai, kiti artimieji. Baisu, kas vyksta“, – kalbėjo T.Sich, į Kauną atvykusi prieš du mėnesius, bėgdama nuo karo. Lietuvoje dirbo jos vyras, todėl Tamara su aštuonmečiu sūnumi čia ir patraukė.

Taip pat prieš dvi dienas pirmagimio su vyru Kęstučiu susilaukusi Birutė Žiaurė sakė, kad kol laukėsi, buvo visokių baimių ir minčių dėl gresiančio karo, ką tenka patirti Ukrainoje likusioms gimdyvėms. „Gerai, kad esu Lietuvoje, – atsiduso kaunietė, smalsiai išvyniojusi sūneliui Modestui skirtą dovaną. –  Dar reikės paaugti, bet labai gražūs“.

Norisi taikos, ramybės, kad vaikai gimtų namuose, saugiai, kad vaikus galėtų pamatyti močiutės ir seneliai, kiti artimieji.

Ukrainos moterims, mamoms ji su vyru linkėjo stiprybės, neprarasti vilties, kad viskas bus gerai.

„Šie marškinėliai – iš Kyjivo. Septyni berniukiški, septyni mergaitiški – skiriasi raštai“, – sakė su dovanomis Klinikose gimdyves aplankiusi Ukrainos sėkmingų moterų klubo atstovė Viktorija Krasiukova. Ji pasakojo, kad su dukra Rastislava pati bėgdama nuo karo iš namų pasiėmė labai nedaug daiktų, tačiau tarp jų buvo būtent vyšyvankos.

Už pagalbą jai ir tautiečiams moteris dėkojo Kauno politikių klubui "MILDA" ir Kauno moterų LIONS klubui. Jų vadovės  Rasa Špokienė, Oksana Puskunigienė bei atstovė Rasa Šnapštienė ukrainietę su dukra ir atlydėjo į klinikas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Vyšyvankos dienos išvakarėse Klinikose gimė devyni naujagimiai, tą pačią dieną iki 11 val. – dar vienas.

Šią dieną puoštis siuvinėtais marškiniais bei taip skleisti palaikymo Ukrainai žinią kviesti visi ir Lietuvos žmonės.

Kaip pranešė LTG, ketvirtadienį ryte traukinys, pargabenantis apie 50 konteinerių su įvairiais kroviniais, pasieks Kauno intermodalinį terminalą (KIT).

„Tai – pirmasis reisas LTG istorijoje, kai kroviniai iš Ukrainos Lietuvą geležinkeliu pasieks aplenkiant Baltarusiją“, – rašoma pranešime.

Lietuvoje nauju maršrutu krovinius gabens „LTG Cargo“, o nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio – dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“. Į KIT traukinys grįš pakrautas maždaug 1000 tonų įvairių prekių.

Geležinkelių teigimu, bandomojo vežimo metu vertinami technologiniai naujo maršruto aspektai, krovinių gabenimo terminai, galimi logistikos iššūkiai ir jų sprendimo būdai.

„Šis maršrutas įgyvendinamas tik siaurąja europine vėže, kuri tęsiasi nuo KIT per Lenkiją iki Ukrainos pasienio teritorijoje esančio terminalo. Tai reiškia, kad pasiteisinus projektui, dalis krovinių iki Kauno galės būti gabenami nekeičiant vėžės ir jų neperkraunant“, – teigia LTG.

Be to, iš Ukrainos į Klaipėdos uostą važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys.

Klaipėdos uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas BNS antradienį sakė, kad iš Ukrainos į Klaipėdą atvyksta bandomieji grūdų ir skystų trąšų kroviniai, kurie Klaipėdą turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje. 

Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, jog Klaipėdos uostas – neskaičiuojant Birių krovinių terminalo – yra pajėgus pakrauti apie 8 mln. tonų grūdų, tačiau per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1-1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.

Radiacinė situacija neviršija kontrolinio lygio. Dūmai gali driektis Vyšhorodo ir Kyjivo link.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybine draudžiamosios zonos valdymo agentūra (DAZV).

Pasak agentūros atstovų, tai didžiausias miško gaisras nuo metų pradžios. Jis apėmė 1500 hektarų plotą. Kovą su ugnimi apsunkina vėjas ir karo padariniai – okupantai rusai sunaikino daug technikos ir degalų, ugniagesiams kelia pavojų minos. 

„Tai yra tik kelio pradžia ir aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradedame kalbėti ir šiandien yra patvirtinti to koordinavimo, investicijų į Ukrainos atstatymą pamatai“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

„Kalbant apie trumpalaikę makroekonominę pagalbą, tai čia Europos Sąjunga skirs papildomai devynis milijardus eurų per šiuos metus būtent Ukrainos ekonomikai palaikyti“, – pridūrė jis.

Eurokomisaro teigimu, pinigai Ukrainai būtų suteikti paskolų forma. Jis neįvardijo, kokiems konkrečiai tikslams būtų skolinamos lėšos – pasak jo, tai priklausys nuo pačios Ukrainos.

Pasak EK, parama būtų išmokama dalimis su ilgais grąžinimo terminais ir lengvatinėmis palūkanų normomis.

Būtų labai keistas scenarijus, jeigu už viską, ką pridarė Rusija, tektų mokėti Vakarams, Europos Sąjungai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Šiam EK siūlymui dar turės pritarti Bendrijos narės.

V. Sinkevičius sakė esantis įsitikinęs, jog didžiausias tarptautinis „donoras“ atstatant Ukrainos infrastruktūrą turėtų būti Rusija, o tam galėtų būti panaudoti ES bankuose įšaldyti Rusijos centrinio banko aktyvai.

„Manau, kad labai svarbu, kad ta idėja ir toliau skintųsi kelią (...) Šiuo atveju būtų labai keistas scenarijus, jeigu už viską, ką pridarė Rusija, tektų mokėti Vakarams, Europos Sąjungai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – teigė V. Sinkevičius.  

Be to, EK siūlo sukurti ir įtraukti į ES biudžetą priemonę „RebuildUkraine“, skirtą remti Ukrainos atstatymą.

EK skelbia, jog nuo karo pradžios Bendrija Ukrainai suteikė apie 4,1 mlrd. eurų vertės paramos šalies ekonominiam, socialiniam ir finansiniam atsparumui, taip pat 1,5 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

„Pirmas būdas – vežti grūdus traukiniais į Vakarus, Lenkiją, bet čia mes susiduriame su didžiuliais techniniais barjerais dėl vėžių skirtumo ir panašiai. Dėl to kiekis, kuris gali būti eksportuotas, yra labai ribotas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis, dalyvaujantis Leipcige vyksiančiame tarptautinio transporto forumo ministrų susitikime.

M. Skuodis teigė, kad grūdus būtų galima vežti per Baltarusiją, tačiau šis kelias nepriimtinas dėl Minsko vaidmens Rusijos kare su Ukraina ir kitų jos veiksmų.

„Antras būdas yra vežti grūdus per Baltarusiją į Baltijos šalis, uostai ten turi pajėgumų, bet mes visi žinome, ką Baltarusija daro, ji įsitraukė į karą leisdama Rusijos kariams pulti Ukrainą iš jos teritorijos, pernai jėga nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, spaudė nelegalius migrantus kirsti Europos sieną, todėl ši išeitis atrodo nepriimtina“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Jo manymu, geriausia išeitis būtų atblokuoti Ukrainos uostus, kurių veikla sustojo dėl Rusijos agresijos.

„Pirmiausiai mums reikia pradėti nuo Odesos uosto, kuris gali susitvarkyti su tokiais kiekiais“, – sakė  M. Skuodis.

Jis pabrėžė, kad pernykščio derliaus išvežimas iš Ukrainos yra svarbus visam pasauliui.

„Mes visi žinome, kad Ukraina yra pagrindinė grūdų ir žemės ūkio produktų eksportuotoja, ir jų reikia visam pasauliui. Neturime jiems pakaitalo“, – Leipcige sakė  M. Skuodis.

„Mes labai jaudinomės ir džiaugiamės, kad Ukraina laimėjo“, – emocijų neslėpė viena gerbėja.

„Linkiu Ukrainai pergalės sunkioje kovoje, kuri tęsiasi šimtmečius“, – antrino kitas.

„Puiku, vaikinai. Mes labai didžiuojamės, labai džiaugiamės, kad Ukrainą palaiko visa Europa“, – tikino nugalėtojų pasitikti atvykusi gerbėja.

Kai kurie iš gerbėjų keliavo autostopu iki sienos, kad galėtų susitikti su grįžtančiais nugalėtojais.

„Prašėme draugų pasiimti, bet jie negalėjo. Nėra kuro. Tad nusprendėme važiuoti autostopu“, – pasakojo dvi merginos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Atlikėjus pasitikę gerbėjai turėjo progą gyvai išgirsti visos „Eurovizijos“ simpatijas pelniusią dainą „Stefania“.

Pasienio punkte juos su gėlėmis ir vėliava pasitiko ir pasieniečiai. Be dovanų iš pasieniečių dainininkai sulaukė ir padėkos žodžių. Ukrainiečiai sakė, kad šiemetinė pergalė Ukrainai itin reikšminga.

„Norime padėkoti už pergalę, kad nepabijojote teisėjų įspėjimo dėl diskvalifikacijos, prašėte pagalbos iš viso pasaulio kariams ir civiliams, kurie yra Mariupolyje“, – į dalininkus kreipėsi pasieniečiai.

Norime padėkoti už pergalę, kad nepabijojote teisėjų įspėjimo dėl diskvalifikacijos, prašėte pagalbos.

Po pasirodymo finale atlikėjai prašė pagalbos Ukrainos žmonėms. Tai galėjo baigtis diskvalifikacija. Tačiau Lvive vykusioje spaudos konferencijoje nugalėtojai prisipažino, kad tuo metu galvojo, kaip padėti Ukrainos žmonėms.

„Milijonai žmonių žiūrėjo ir jaučiau, kad save labiau kaltinsiu, jei nepasakysiu nieko, negu jeigu mus diskvalifikuos. Mus svarbiau išgelbėti Ukrainos žmones, o ne gauti „Eurovizijos“ statulėlę ar laimėti. Jei nebūtume laimėję dėl mūsų pasisakymo, tikiu, kad Ukraina būtų mus palaikiusi“, – kalbėjo tąkart „Kalush Orchestra“ lyderis Olegas Psyukas.

Tačiau dabar rankose „Kalush Orchestra“ spaudžia „Eurovizijos“ nugalėtojų statulėlę.

„Griebėme apdovanojimą abiem rankomis ir niekam nedavėme, nors italai ir britai labai norėjo paimti, tačiau jis mūsų“, – šnekėjo O. Psyukas.

Vis dėlto „Kalush Orchestra“ žada greitu metu nugalėtojų statulėlę parduoti. Sakė, pinigų Ukrainos kariuomenei reikia labiau negu statulėlės.

„Žadame parduoti ją šalies reikmėms. Tikimės didelės sumos. Na, gal milijono dolerių. Galbūt kas nors norėtų turėti 2022 metų „Eurovizijos“ nugalėtojų statulėlę namuose“, – sakė O. Psyukas.

Vėliau „Eurovizijos“ nugalėtojai žada turą Ukrainai paremti.