Vis dėlto, anot jo, keletas verslą Ukrainoje krečiančių problemų turi būti išspręstos nedelsiant. Visų pirma, būtina „masiškai“ pagerinti transporto infrastruktūrą. Jo teigimu, to reikia, kad Ukraina galėtų išvežti daugiau dėl Rusijos vykdomos uostų blokados neišplukdomų grūdų.

„Turime dešimtis kilometrų siekiančias sunkvežimių eiles prie pasienio punktų. Čia vien Ukrainos pastangų nepakaks. Lenkai, čekai, vengrai, netgi lietuviai turi kartu susėsti ir dėl to susitarti. Mums reikia greičiau, pigiau ir daugiau“, – Vilniuje antradienį vykstančioje konferencijoje „Rebuild Ukraine“ sakė A. Abramavičius.

Antruoju veiksniu verslo atstovas įvardija būtinybę užtikrinti Ukrainos makroekonominį stabilumą. Be to, A. Ambromavičiaus teigimu, Vakarų valstybės turėtų suteikti prekes Ukrainoje vežančioms transporto priemonėms karinį draudimą.

„Europos Sąjunga ir pasaulio organizacijos turėtų suteikti karo draudimą laivams, vagonams ir sunkvežimiams, atvykstantiems į Ukrainą, kad būtų sumažintos logistikos kainos“, – dėstė A. Abromavičius.

Lenkai, čekai, vengrai, netgi lietuviai turi kartu susėsti ir dėl to susitarti. Mums reikia greičiau, pigiau ir daugiau.

Jis dar pridūrė, kad Ukrainos vyriausybė, finansiškai remiama pasaulio organizacijų, turėtų reguliuojamomis kainomis supirkinėti ūkininkų auginamus grūdus. Buvusio šalies ministro teigimu, vienos tonos supirkimo kaina turėtų viršyti 100 JAV dolerių, kokią Ukrainos ūkininkai moka dabar. Kitokiu atveju, A. Abromavičiaus teigimu, jie neturės lėšų pasiruošti naujam ūkininkavimo sezonui.

Apibendrindamas jis vylėsi, kad ateityje Ukraina taps itin patraukli užsienio investuotojams, vis tik, priminė, jog prieš sulaukiant stambių investicijų pirmiausia būtina laimėti karą.

Ukrainos viceministras: šalies ekonomika stabili, bet lyginant su ikikariniu laikotarpiu – susitraukusi perpus

Ukrainos ūkis šiuo metu dvigubai silpnesnis, nei buvo iki karo, sako šalies ekonomikos viceministras Tarasas Kachka.

Anot jo, nuo gegužės Ukrainos ekonomika pradėjo augti ir šiuo metu yra stabili. Vis dėlto, Ukrainos politikas pažymi, kad atsižvelgus į šalies gamybos našumo, importo, eksporto rodiklius, ji perpus mažesnė, nei buvo iki karo.

„Po pirminio šios milžiniškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelto šoko vasarį, nuo gegužės mūsų ekonomika pradėjo kilti nuo dugno, ji jau keletą mėnesių stabili. Žinoma, skirtingais matmenimis, dabar šalies ūkis siekia pusę iki karo buvusios ekonomikos lygio“, – antradienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Rebuild Ukraine“ kalbėjo T. Kachka.

Pasak jo, Ukraina, prisidedant ir lietuviškam verslui, pirmosiomis karo savaitėmis užtikrino, kad pagrindinės ekonomikos šakos veiktų tinkamai, o įmonėms stengiamasi užtikrinti kuo artimesnes įprastoms sąlygoms veiklą.

„Šakos, kurios ekonomikai būtinos, tokios kaip geležinkeliai, mažmeninės prekybos tinklai, bankai, telekomunikacijos ir kt. Taigi, dabar bet kuri įmonė, kuri dar veikia Ukrainoje, turi galimybę dirbti aplinkoje, kuri kiek įmanoma artima įprastoms sąlygoms“, – teigė T. Kachka.

Ukrainos politikas taip pat pridūrė, kad iš šalies išvykę ukrainiečiai reiškia didelį norą grįžti į gimtinę.

„Jie mato savo ateitį Ukrainoje, todėl vyriausybei svarbu, kad ekonomika veiktų ir būtų užtikrintos darbo galimybės“, – akcentavo T. Kachka.

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 d., vykdė atakas prieš šalies pramonės, žemės ūkio objektus, neleidžia Ukrainai išvežti apie 20 mln. tonų grūdų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija, kurios metu politinių sprendimų priėmėjai, verslo ir ekspertų bendruomenės atstovai diskutuoja apie Ukrainos atkūrimo planus. Joje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė bei kiti viešojo sektoriaus, taip pat Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Lietuvos verslo atstovai, sveikinimo kalbą sakė pirmoji Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, Ukrainos ekonomikos ministrė Yulia Svyrydenko, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo sunaikinta didelė dalis Ukrainos ekonomikos, daugybė įmonių buvo priverstos uždaryti arba iš esmės pertvarkyti gamybą.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad per visus 2022 metus Ukrainos bendrasis vidaus produktas sumažės 35 proc., o Ukrainos finansų ministras Sergejus Marčenka gegužės viduryje agentūrai AFP sakė, kad tikisi net 45-50 proc. nuosmukio.

Metinė infliacija karo nuniokotoje šalyje gegužę pasiekė 18 proc., t. y. padidėjo nuo balandžio, kai buvo 16,4 proc., o maisto produktų kainos auga toliau, pranešė  statistikos agentūra.

Ukrainos centrinis bankas įspėjo, kad iki 2022 metų pabaigos metinė infliacija gali išaugti iki 20 proc.

Birželio 2 dieną centrinis bankas smarkiai padidino bazinę palūkanų normą nuo anksčiau buvusių 10 proc. iki 25 proc., taip siekdamas pažaboti infliaciją ir apsaugoti nacionalinę valiutą griviną.

Ukrainos banko nurodymu taip pat panaikinti panašūs nacionalinės valiutos kurso nustatymo apribojimai, pagal kuriuos komerciniai bankai nurašo lėšas iš klientų sąskaitų grivinomis, jei jų klientai užsienyje atsiskaito mokėjimo kortelėmis grivinomis.

„Panaikinus apribojimus nustatyti kursus, kuriais bankai parduoda užsienio valiutą gyventojams, pagerės rinkos juridinių asmenų veiklos sąlygos. Tai sustiprins konkurenciją, padidins likvidumą legalioje rinkoje ir sumažins neteisėtų sandorių skaičių. Visa tai padidins šalies valiutų rinkos stabilumą bei apribos valiutų kursų svyravimų amplitudę grynųjų pinigų rinkoje“, – pareiškė Ukrainos banko pirmininko pavaduotojas Jurijus Heletijus.

Be to, Ukrainos bankas perpus mažina grynųjų pinigų išėmimo užsienyje iš Ukrainos bankuose atidarytų sąskaitų grivinomis mėnesio limitą – nuo 100 tūkst. grivinų iki 50 tūkst. grivinų.

Anot reguliuotojo, tai „sumenkins neproduktyvaus kapitalo nutekėjimo riziką, sumažins spekuliacijų ir valiutinių apribojimų apėjimo galimybes, todėl bus apsaugotos Ukrainos tarptautinės atsargos“.

Ukrainos bankas uždraudė komerciniams bankams vykdyti operacijas, kurios pažeidžia centrinio banko nustatytus ribojimus arba padeda juos apeiti.

„Tai leis mums maksimaliai išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje ir išsaugoti nacionalinę gamybą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą.

Anksčiau trečiadienį ES paskelbtam planui sustabdyti importo muitų taikymą dar turi balsavimu pritarti 27 Bendrijos narės.

V. Zelenskis sakė aptaręs šią iniciatyvą su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Esu dėkingas jai asmeniškai ir visiems mūsų draugams Europoje už šį žingsnį“, – sakė Ukrainos vadovas.

Jis apkaltino Rusiją „bandymu išprovokuoti pasaulinę kainų krizę“ ir sukelti „chaosą“ pasaulio maisto rinkoje.

V. Zelenskis sakė, kad ES planas taip pat būtų „svarbi antikrizinė priemonė“ Europos ir pasaulio rinkoms.

„Ukrainos eksportas padės stabilizuoti rinkas“, – sakė jis, tvirtindamas, kad šis žingsnis bus naudingas „visiems europiečiams“.

Ukrainos vadovas išreiškė viltį, jog „netrukus“ daugiau šalių liberalizuos Ukrainos eksportą.

Europos Komisija anksčiau trečiadienį pasiūlė sustabdyti importo muitų taikymą, pareiškusi, kad šis žingsnis „padės palengvinti sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“.

Briuselio pasiūlymas pateiktas praėjus dienai po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė panaikinanti visus muitus ukrainietiškoms prekėms.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) gali nusmukti maždaug 45,1 proc., palyginti su praėjusiais metais, teigė bankas ir pridūrė, kad galutinis šalies ekonomikos nuosmukio mastas priklausys nuo „karo trukmės ir intensyvumo“.

Rusijos invazija prasidėjo vasario 24 dieną. Sausį Pasaulio bankas prognozavo, kad Ukrainos ekonomika šiemet gali paaugti 3 proc. Naujausia nuosmukio prognozė yra dvigubai didesnė, palyginti su susitraukimu, kurį šalies ekonomika patyrė 2020 metais dėl koronaviruso pandemijos.

Pasak Pasaulio banko Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovės Annos Bjerde, siekiant stabilizuoti Ukrainos ekonomiką, šaliai nedelsiant reikia pagalbos.

Nepaisant to, smūgį patirs ir Rusijos ekonomika. Prognozuojama, kad šalies BVP šiemet susitrauks 11,2 proc., palyginti su 2021-aisiais.

Po beveik trijų savaičių pertraukos vėl viešai pasirodęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kalbėjo taip lyg tai jau būtų padaryta.

„Pirmojo operacijos etapo užduotys – įvykdytos. Iš esmės sumažintas Ukrainos kovinis karinių pajėgų potencialas, o tai leidžia sutelkti pagrindinį dėmesį ir pagrindines pastangas siekiant svarbiausio tikslo – išvaduoti Donbasą. Ukrainos karinėms pajėgoms padaryta reikšminga žala – iškovotas pranašumas ore, praktiškai sunaikintos karo aviacijos pajėgos ir priešlėktuvinės sistemos“, – sakė jis.

Ukrainiečiai, kurie sunaikino šimtus Rusijos karių tankų ir lėktuvų, tikrai užginčytų tokius S. Šoigu pareiškimus. Beje, gynybos ministras užsiminė apie ginklus, kurie sunaikino tokią galybę Rusijos karo technikos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laikome neatsakinga Vakarų, teikiančių mirtinus ginklus, poziciją. Nekontroliuojamas jų dalijimas gyventojams ir samdiniams tik blogina padėtį ir ateityje gali sukelti pavojų patiems europiečiams“, – teigė S. Šoigu.

Tuo metu oficialūs Rusijos kariuomenės šaltiniai toliau raportuoja apie raketų smūgius Ukrainoje. Pavyzdžiui, į degalų saugyklas. Rusijos kariai tvirtina, kad jos skirtos kariuomenei, bet ukrainiečiai įtaria, kad taip V. Putinas tiesiog bando pakirsti šalies žemės ūkį. Ukraina pagal grūdų ir aliejaus eksportą yra pagrindinė Rusijos konkurentė ir Ukrainos ūkininkai kaip tik dabar skuba viską pasėti.

Tikrai nestabdysime, nes be kovos fronto linijų sėja yra antrasis frontas – dėl aprūpinimo maistu, ir, manau, mes jame nugalėsime.

„Tikrai nestabdysime, nes be kovos fronto linijų sėja yra antrasis frontas – dėl aprūpinimo maistu, ir, manau, mes jame nugalėsime“, – sakė Lvivo srities ūkininkų atstovas Ivan Kilgan.

Daugiausiai problemų Ukrainos ūkininkams kils pietinėje, rytinėje ir prietrytinėje šalies dalyje, kur tęsiasi susišaudymai, o kai kurie laukai – užminuoti. Bet ir vakaruose bėdų gali pridaryti degalų trūkumas, o ūkininkai puikiai supranta, kad užauginti reikia kuo daugiau.

„Kadangi mūsų šalis kariauja, bandysime sėti daugiau žieminių kviečių, kad išmaitintume žmones“, – kalbėjo ūkininkas Vasyl Pidhaniak.

Problemos dėl Ukrainos ir net Rusijos grūdų eksporto gali išprovokuoti labai rimtų problemų kitose šalyse, kur dauguma gyventojų labai priklausomi nuo grūdų importo.

Bet didžiausia problema yra tai, kad V. Putino pasiųsti Rusijos kariai toliau kariauja Ukrainoje. Dėl to viešai jį pasmerkęs JAV prezidentas Joe Bidenas buvo paprašytas dar kartą pasiaiškinti dėl žodžių, kad „V. Putinas negali likti valdžioje“.

„Pirma, aš neatsitraukiu. Tiesą sakant, išreiškiu moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiau dėl V. Putino elgesio, o šio žmogaus veiksmai yra tiesiog brutualūs. Pusė vaikų – pabėgėliai, aš ką tik buvau su tomis šeimomis. Noriu aiškiai pasakyti, kad nei tada, nei dabar nesiūlau keisti politikos. Išreiškiu moralinį pasipiktinimą. Dėl to neatsiprašinėsiu“, – aiškino J. Bidenas.

TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.

Jei padariniai būtų minimalūs – tai yra, jei „karas būtų greitai išspręstas“ – šalies „gamybos apimtis šiais metais sumažėtų 10 proc.“, sakoma TVF analizėje.

Tačiau joje įspėjama dėl „didžiulės nežinios“ ir sakoma, kad jei konfliktas užsitęs, padėtis blogės.

Remdamasis konfliktų Irake, Libane, Sirijoje ir Jemene duomenimis, TVF nurodė, kad „metinis gamybos apimties susitraukimas galiausiai galėtų būti daug didesnis, maždaug 25–35 procentų“.

2021 metais, kai grūdų derlius buvo rekordinis, o vartotojų išlaidos – didelės, Ukrainos ekonomika augo 3,2 procento.

Tačiau Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją, „ekonomika Ukrainoje dramatiškai pasikeitė“, sakė Vladyslavas Raškovanas, TVF vykdomojo direktoriaus Ukrainai pavaduotojas.

„Iki kovo 6-osios Rusijos kariai visiškai ar iš dalies sunaikino 202 mokyklas, 34 ligonines, daugiau kaip 1,5 tūkst. gyvenamųjų namų, įskaitant daugiabučius, dešimtis kilometrų kelių ir nesuskaičiuojamą daugybę itin svarbios infrastruktūros objektų keliuose Ukrainos miestuose“, – sakoma šio pareigūno pareiškime.

Šalyje dėl „didžiulio sugriovimo“ taip pat uždaryta uostų ir oro uostų, sakė jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenka praėjusią savaitę apskaičiavo, kad jau padaryta žalos už 100 mlrd. dolerių (91,2 mlrd. eurų).

„Badas Afrikoje“

Nepaisant didžiulės žalos, vyriausybė ir šalis toliau funkcionuoja.

„Bankai dirba, net savaitgaliais“, – sakoma V. Raškovano kovo 9 dienos pareiškime.

Kovo 1-ąją šalis turėjo 27,5 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų) užsienio atsargų ir to „pakanka, kad Ukraina vykdytų savo įsipareigojimus“, sakė jis.

TVF, kuris praėjusią savaitę patvirtino 1,4 mlrd. dolerių (1,28 mlrd. eurų) skubios pagalbos programą šiai šaliai, sakė, kad dėl didelių atsargų ir reikšmingos finansinės pagalbos „skolos tvarumui neatrodo iškilęs pavojus“ trumpuoju periodu, nors nežinios „labai daug“.

Be žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių Ukrainoje, TVF taip pat kalbėjo apie galimą šio karo poveikį pasaulio ekonomikai.

Prasidėjus karui, smarkiai išaugo energijos ir žemės ūkio produkcijos kainos. TVF įspėjo, kad padėtis gali blogėti ir kurstyti infliaciją.

„Trikdžiai žemės ūkiui pavasario sezonu taip pat galėtų sumažinti eksportą ir augimą, sukelti pavojų maisto saugumui“, – sakoma ataskaitoje.

Ukraina ir Rusija, laikomos „Europos aruodu“, yra tarp didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Dauguma Ukrainos kviečių eksportuojama vasarą ir rudenį.

Iš pradžių bus paveiktos kainos, o jos savo ruožtu didins kito maisto, tokio kaip kukurūzai, kainas, sako TVF.

Tačiau jei konfliktas užsitęs ir ūkininkai negalės sėti, tiekimas gali labai nukentėti.

„Karas Ukrainoje reiškia badą Afrikoje“, – sekmadienį televizijai CBS sakė TVF vadovė Kristalina Georgijeva.

Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa penktadienio ataskaitoje įspėjo, kad „eksporto sutrikimai Juodosios jūros [regione] iškart paveikia tokias šalis kaip Egiptas, kuris yra labai priklausomas nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos“.

Bus paveiktos daug grūdų importuojančios šalys, įskaitant tokius „bado karštuosius taškus kaip Afganistanas, Etiopija, Sirija ir Jemenas“.

„Kalbėjome dėl „Nord Stream“. Tikrai Ukraina dėkoja Lietuvai už palaikymą, nes šitas projektas, kuris, mano galva, nėra ekonominis projektas, yra daugiau politinis projektas“, – žurnalistams po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ketvirtadienį Kijeve sakė S. Skvernelis. 

Paklaustas, kokia Lietuvos pozicija dėl Ukrainos siūlymų vietoje „Nord Stream 2“ didinti dujų tranzito į Europą pajėgumus per jos teritoriją, premjeras teigė remiantis tokį variantą.

„Iš esmės, jeigu kalbėtume apie ekonominius svertus ir ekonominius interesus, tai taip, vienareikšmiškai, nes jeigu manome, kad Ukrainą reikia paremti visapusiškai, Vakarų demokratijos keliu judančią, tai yra tas sprendimas. Nes nuo tranzito Ukraina tikrai sudaro labai didelę dalį gaunamų pajamų, žinant, kokią valstybė turi skolą (...) Tai labai svarbu, o jeigu bus daromas alternatyvus projektas „Nord Stream 2“, tai viena iš valstybių, kuri skaudžiausiai nukentės, tai bus Ukraina“, – kalbėjo S. Skvernelis. 

Ukrainos prezidentas P. Porošenka balandį perspėjo Vokietiją dėl pasekmių remiant „Nord Stream“ plėtros projektą ir pasiūlė geriau investuoti į Ukrainos dujų tranzito koridoriaus modernizavimą, kuris esą kainuotų mažiau, pranešė „Deutsche Welle“. Interviu Vokietijos laikraščiui  „Handelsblatt“ Ukrainos prezidentas „Nord Stream 2“ dar karto pavadino visiškai politiniu Rusijos projektu. 

Vėliau Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas.

Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2“ praneša gavusi visus reikalingus leidimus dar vienoje šalyje – Suomijoje. Dujotiekio atkarpa Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje bus 374 kilometrų ilgio, vamzdynas bus tiesiamas 20 metrų atstumu nuo jau veikiančio „Nord Stream1“.

„Nord Stream 2“ kovo pabaigoje skelbė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje, o artimiausiais mėnesiais tikisi palankių Rusijos, Švedijos ir Danijos institucijų sprendimų.

„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš daugiau kaip šešerius metus. Trečdalį Europos dujų rinkos jau kontroliuojantis „Gazprom“ siekia vamzdyno realų metinį pralaidumą padidinti dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiais metais, o projektą užbaigti 2019 metais.

Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 metais išaugo 2,5 proc., o šįmet turėtų išaugti 3,5 proc., - su sąlyga, jeigu per artimiausius kelis mėnesius bus priimtas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) remiamas priemonių paketas. Jeigu to padaryti nepavyktų, augimas „sulėtėtų iki dviejų procentų ar dar daugiau“, - žurnalistams sakė PB vyriausiasis ekonomistas Ukrainoje Farukas Khanas.

Ukrainos ekonomika 2014-2015 m. laikotarpiu susitraukė 17 proc., 2016-aisiais buvo užfiksuotas nežymus augimas.

PB duomenimis, viešosios išlaidos pernai padidėjo 11,7 proc., nes buvo padvigubintas minimalus atlyginimas, 40 proc. padidinti mokytojų bei gydytojų atlyginimai.

Nuo 2014 m. gegužės Pasaulio bankas Kijevui suteikė iš viso per 5 mlrd. dolerių, šiomis investicijomis siekiama paremti pagrindines viešąsias paslaugas tokiose srityse kaip vandens tiekimas, šildymas, keliai, energetika ir sveikatos priežiūra.

Ukrainos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius šalyje mažiau nei prieš metus pagaminta mėsos, pieno, kiaušinių.

Mėsos gamyba sumenko 1,4 proc. iki 2,27 mln. tonų gyvojo svorio, pieno - 4,4 proc. iki 8,404 mln. tonų, kiaušinių - 14,6 proc. iki 12,399 mlrd. vienetų.

Stambių raguočių šalyje per metus iki šio mėnesio pradžios sumažėjo 6,1 proc. iki 4,287 mln., iš jų karvių - 5,7 proc. iki 2,248 milijono. Kiaulių sumažėjo 2,8 proc. iki 7,763 mln., smulkių raguočių - 5,1 proc. iki 1,625 mln., naminių paukščių - 3,6 proc. iki 231,13 milijono.

Pernai Ukraina mėsos gamyba padidino 4,3 proc. iki 3,34 mln. tonų gyvojo svorio, pieno - 0,4 proc. iki 11,23 mln. tonų, kiaušinių - 4,3 proc. iki 19,9 mlrd. vienetų.