UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell (Ketrin Rasel) pranešime spaudai teigė, kad sunkus ūminis neprievalgis kelia tiesioginę grėsmę daugiau kaip 125 tūkst. šalies vaikų gyvybei.

„Smurto ir nestabilumo Haityje pasekmės yra kur kas didesnės nei paties smurto pavojus, – sakė C.  Russell. – Dėl šios situacijos kyla vaikų sveikatos ir mitybos krizė, kuri gali kainuoti daugybės vaikų gyvybes.“

Apie penki milijonai žmonių – beveik pusė šalies gyventojų – dėl smurto, susijusio su gaujomis, padažnėjimo kenčia nuo didelio maisto trūkumo, sakoma kovą paskelbtoje JT Integruotos aprūpinimo maistu etapų klasifikacijos (IPC) ataskaitoje.

„Tūkstančiai vaikų atsidūrė ant ribos, o gyvybę gelbstinčios prekės būtų pristatytos, jei smurtas liautųsi, o keliai ir ligoninės būtų atidaryti“, – teigė C. Russell.

Ji pridūrė, kad Haičio gyventojams skubiai reikia elementaraus saugumo, kad būtų galima teikti gyvybę gelbstinčias paslaugas ir kad humanitarinės pagalbos darbuotojai galėtų pasiekti vaikus ir šeimas.

UNICEF, remdamasi IPC duomenimis, nurodė, kad tebesitęsianti saugumo krizė apribojo pagalbos tiekimą ir susilpnino Haičio sveikatos priežiūros sistemą, „keldama tiesioginę grėsmę daugiau kaip 125 tūkst. vaikų gyvybei, kuriems gresia [sunkus ūminis neprievalgis]".

Agentūra paragino į Haičio gatves sugrąžinti įstatymus ir tvarką, kad būtų apsaugotos šalies mokyklos, ligoninės ir humanitarinės erdvės.

Haitį smurtas krečia nuo vasario pabaigos, kai šalies gaujos, reikalaudamos ministro pirmininko Arielio Henry (Arielio Anri) atsistatydinimo, surengė koordinuotą puolimą, užpuolė kalėjimą ir paleido tūkstančius kalinių.

Anksčiau šį mėnesį A. Henry sutiko atsistatydinti, kai bus suformuota laikinoji vyriausybė – šis procesas tebevyksta, o jo metu Haičio politikai nesutaria.

Tarptautinę moters dieną UNICEF paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius aštuonerius metus maždaug 30 mln. moterų buvo atlikta ši procedūra, kurios metu iš dalies arba visiškai pašalinami išoriniai lytiniai organai.

UNICEF pranešė, kad mažėja moterų ir mergaičių, kurioms žalojami lytiniai organai, procentas. Tačiau UNICEF įspėja, kad pastangos išnaikinti šią praktiką, siejamą su kultūrinėmis, religinėmis ar socialinėmis priežastimis, yra per lėtos, atsižvelgiant į sparčiai augančią žmonių populiaciją.

„Moterų lytinių organų žalojimo praktika nyksta, tačiau nepakankamai sparčiai“, – sakoma ataskaitoje.

Klaidingai manoma, kad ši praktika leidžia kontroliuoti moterų ir mergaičių seksualumą, tačiau ji, be kitų dalykų, gali sukelti rimtą kraujavimą ar net baigtis mirtimi.

Išorinių lytinių organų žalojimas ilgainiui gali sukelti šlapimo takų infekcijas, menstruacijų sutrikimus, skausmą, mažesnį seksualinį potraukį ir gimdymo komplikacijas, taip pat depresiją, žemą savivertę ir potrauminio sindromo sutrikimą.

Mergaitėms ši procedūra atliekama nuo kūdikystės iki paauglystės.

„Taip pat pastebime nerimą keliančią tendenciją, kad vis daugiau mergaičių šią praktiką patiria jaunesniame amžiuje, dažnai dar nesulaukusios penktojo gimtadienio. Tai dar labiau sumažina galimybę įsikišti“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell (Ketrin Rasel).

Pasak ataskaitos, vien tik Afrikoje lyties organų žalojimą patyrė apie 144 mln. moterų ir mergaičių, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose – šie skaičiai atitinkamai siekia 80 mln. ir 6 milijonus.

Moterų lytinių organų žalojimo praktika nyksta, tačiau nepakankamai sparčiai.

Somalis pirmauja tarp šalių, kuriose ši praktika, dar vadinama moterų apipjaustymu, yra paplitusi. Nurodoma, kad net 99 proc. Somalio 15–49 metų amžiaus moterų yra patyrusios lytinių organų žalojimą.

Remiantis ataskaita, didžiausią pažangą šioje srityje padarė Burkina Fasas, kur per tris dešimtmečius 15–49 metų amžiaus apipjaustytų moterų dalis sumažėjo nuo 80 proc. iki 30 procentų.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 4 iš 10 moterų ar mergaičių, kurioms buvo atlikta ši procedūra, gyvena konfliktų draskomose šalyse, ir dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir politinio nestabilumo ten sunku užkirsti kelią šiai praktikai ir suteikti pagalbą nukentėjusiosioms.

„Etiopijoje, Nigerijoje ir Sudane yra daugiausia mergaičių ir moterų, kurioms konfliktų paveiktose šalyse buvo atliktas moterų lyties organų žalojimas“, – teigiama ataskaitoje.

Nors UNICEF teigiamai įvertino kai kurių šalių padarytą pažangą, ataskaitoje įspėjama, kad toli gražu nepakanka pastangų pasiekti JT tikslą iki 2030 metų išnaikinti šią praktiką visame pasaulyje.

„Kai kuriose šalyse, norint pasiekti tikslą iki 2030 metų, pažanga turėtų būti dešimteriopai spartesnė už didžiausią istorijoje pasiektą pažangą“, – teigiama ataskaitoje.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios labdaros organizacijos „Five Foundation“, kovojančios su moterų lytinių organų žalojimu, generalinė direktorė Nimco Ali (Minko Ali) teigė, kad UNICEF duomenys yra šokiruojantys ir kad reikia skirti daugiau lėšų siekiant kuo greičiau išnaikinti šią praktiką.

„Paskutinius šešerius šio dešimtmečio metus turime išnaudoti tam, kad pagaliau susidorotume su šiuo bjauriu mergaičių žmogaus teisių pažeidimu ir išgelbėtume kitą kartą nuo moterų lytinių organų žalojimo baisumų“, – išplatintame pranešime teigė ji. 

„Šiandien valdžios žmonės nusprendė, kad vaikų žudynės turi tęstis“, – iš Gazos penktadienį perduotame vaizdo pranešime kalbėjo UNICEF atstovas Jamesas Elderis.

„Neatsakinga galvoti, kad naujų atakų prieš Gazos gyventojus rezultatas bus kažkas kito nei skerdynės.“

Penktadienio ryte Izraelio kariuomenė vėl pradėjo susirėmimus su „Hamas“. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras apkaltino „Hamas“ pažeidus savaitę trukusių paliaubų sąlygas.

Nuo karo pradžios Gazoje žuvo apie 15 tūkst. žmonių, dar daugiau nei 36 tūkst. buvo sužeisti, praneša „Hamas“ kontroliuojama sveikatos apsaugos ministerija.

Nurodoma, kad tarp žuvusiųjų yra 6 tūkst. 150 vaikų, tačiau nepriklausomo šių duomenų patikrinimo atlikti neįmanoma.

Maždaug 1 tūkst. vaikų neteko galūnių, pranešė vyriausiasis Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Gazos Ruože Rikas Peeperkornas.

„Gazoje nėra vietų, kur galima būtų saugiai pasislėpti nuo šių nuožmių atakų“, – pasakojo R. Peeperkornas.

Ši palestiniečių teritorija šiuo metu yra „pavojingiausia pasaulio vieta vaikui“, trečiadienį JT Saugumo Taryboje sakė organizacijos vadovė Catherine Russell. Anot pranešimų, nuo „Hamas“ teroristų išpuolio prieš Izraelį spalio 7 d. ir Izraelio atsakomųjų smūgių Gazos Ruože pradžios žuvo daugiau kaip 5 300 vaikų.

Tai yra 115 vaikų per dieną ir apie 40 proc. visų žuvusiųjų, sakė Gazos Ruože apsilankiusi C. Russell. „Tai precedento neturinti situacija“, – pažymėjo ji. Dar 1 200 vaikų laikomi dingusiais. Kai kurie jų tikriausiai yra po pastatų griuvėsiais.

UNICEF vadovė įspėjo dėl ligų pavojaus vaikams ir gresiančio bado. „Dėl katastrofiškų gyvenimo sąlygų vaikams Gazoje kyla didžiulis pavojus. Milijonui vaikų – visiems teritorijoje esantiems vaikams – gresia maisto stygius“, – sakė C. Russell.

Kalbėdama JT Saugumo Taryboje, ji pasveikino susitarimą dėl įkaitų paleidimo ir kelių dienų paliaubų, tačiau kartu įspėjo, kad „humanitarinių pauzių tiesiog nepakanka“. Kad būtų užbaigtos „žudynės“, esą būtinos „humanitarinės paliaubos“.

UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell (Ketrin Rasel) teigė, kad nuo spalio 7-osios, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 5,3 tūkst. vaikų, t. y. – 40 proc. visų žuvusiųjų.

„Tai precedento neturintis atvejis“, – sakė ji.

Izraelio ir „Hamas“ karas kilo po netikėto palestiniečių islamistų grupuotės išpuolio Izraelyje spalio 7 dieną, kai žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių.

Manoma, kad „Hamas“ ir kitos palestiniečių kovotojų grupuotės Gazos Ruože įkaitais laiko apie 240 izraeliečių ir užsieniečių.

Izraelis į spalio 7-osios išpuolį atsakė masiniais bombardavimais ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo 14,1 tūkst. žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

JT vaikų reikalų agentūra UNICEF pareiškė, kad šiame palestiniečių anklave kyla rimta masinio ligų protrūkio grėsmė.

„Jei nebus pakankamai degalų, žlugs sanitarijos paslaugos. Taigi, be minosvaidžių ir bombų, turime puikų nepalankių sąlygų derinį ligoms plisti“, – teigė UNICEF.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį ir, pasak vietos pareigūnų, nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, o apie 240 asmenų paėmė įkaitais.

Atsakydamas į tai Izraelis vykdo bombardavimo kampaniją ir sausumos puolimą Gazos Ruože, pažadėjęs sunaikinti „Hamas“ ir užtikrinti įkaitų paleidimą.

Kaip teigia „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo vyriausybė, per karą jau žuvo daugiau kaip 13,3 tūkst. žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

Po „Hamas“ išpuolio buvo nutrauktas vandens, elektros, degalų ir maisto tiekimas skurdžiai ir tankiai apgyvendintai Gazos Ruožo teritorijai.

UNICEF atstovas Jamesas Elderis (Džeimsas Elderis) paragino išlaisvinti apie 30 įkaitais laikomų vaikų, sakydamas, kad jų baimė ir kankinimas turi baigtis.

UNICEF ypač nerimauja dėl choleros protrūkio rizikos Gazos Ruože ir baiminasi, kad protrūkio atveju vaikų mirčių skaičius žaibiškai padidėtų.

Cholera, kuri kol kas nebuvo nustatyta Gazos Ruože, užsikrečiama nuo bakterijos, kuri paprastai plinta per užterštą maistą ar vandenį.

Ši liga sukelia viduriavimą ir vėmimą ir gali būti ypač pavojinga mažiems vaikams.

Dar 5 tūkst. 364 vaikai buvo sužeisti, nurodė organizacija. Ji kalbėjo apie „nesiliaujančias atakas“.

Nuo spalio 7 dienos, kai Izraelyje prasidėjo netikėtas teroristinės grupuotės „Hamas“ puolimas, Izraelio kariuomenė bombarduoja taikinius Gazos Ruože ir ruošiasi sausumos operacijai.

„Padėtis Gazos Ruože yra didėjanti dėmė ant mūsų kolektyvinės sąžinės. Vaikų mirčių ir sužeidimų skaičiai yra tiesiog pribloškiantys“, – teigė UNICEF Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos padalinio vadovė Adele Khodr.

Anot UNICEF, Gazos Ruože fiksuojamas vandens stygius, o tai itin neigiamai veikia vaikus, kurie sudaro maždaug 50 proc. tenykštės populiacijos.

Fondas paragino visas puses susitarti dėl paliaubų, sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos teikimui ir paleisti visus įkaitus.

„Dabartinė padėtis kelia didelį susirūpinimą ir dar labiau apsunkina ir taip siaubingą humanitarinę padėtį, – pareiškime sakė UNICEF atstovas Nigeryje Stefano Savi (Stefanas Savis). – Šiuo metu krizė paveikė daugiau nei du milijonus vaikų, kuriems labai reikia humanitarinės pagalbos.“

Šeštadienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad net ir prieš naujausius neramumus buvo prognozuojama, kad apie 1,5 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus 2023 metais patirs neprievalgį.

Ši neturinti išėjimo į jūrą Sahelio valstybė yra viena iš neramiausių ir skurdžiausių pasaulio šalių, dažnai atsidurianti JT žmogaus socialinės raidos indekso, kuris yra gerovės kriterijus, apačioje.

Liepos 26 dieną buvo nuverstas demokratiškai išrinktas šalies prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas). Tai buvo pasmerkta visame pasaulyje, o Nigerio kaimyninės šalys įvedė prekybos sankcijas.

UNICEF sakė, kad toliau teikia paramą, tačiau susiduria su vis didėjančiomis kliūtimis.

Ji nerimauja dėl dingusios elektros, kuri labai svarbi vaikams skiriamoms vakcinoms ir kitoms būtiniausioms prekėms atšaldyti.

Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl 21 konteinerio su gyvybiškai svarbiomis prekėmis, kuris, jos teigimu, įstrigo Benino pasienyje ir Benino Kotonu uoste. Dar 29 Nigeriui skirti konteineriai su skubios pagalbos maisto produktais ir švirkštais šiuo metu yra jūroje.

„UNICEF skubiai ragina visas krizės šalis užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai ir atsargos saugiai pasiektų labiausiai pažeidžiamus vaikus ir šeimas ten, kur jų skubiai reikia, – sakė S. Savi. – Taip pat prašome apsaugoti itin svarbias humanitarines programas nuo sankcijų ir finansavimo mažinimo poveikio.“

Nuo praėjusių metų vasario, kai kariuomenė per perversmą užgrobė valdžią, Mianmare tvyro chaosas. Vietos stebėtojų duomenimis, per susidorojimą su kitaminčiais žuvo kone 2 300 žmonių ir daugiau kaip 15 000 buvo suimti.

Šalies šiaurės vakaruose esančiame Sagaingo regione vyko įnirtingiausi mūšiai, o kovotojų prieš perversmą ir kariškių susirėmimuose buvo sudeginti ištisi kaimai.

UNICEF pasmerkė penktadienio smurtą Depejine Sagainge.

„Rugsėjo 16 dieną mažiausiai 11 vaikų žuvo per oro smūgį ir nesirenkant leistą ugnį civilių teritorijose“, – sakoma pirmadienį paskelbtame UNICEF pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad mokyklos privalo būti saugios ir niekada neturi tapti taikiniu.

„Mažiausiai 15 vaikų iš tos pačios mokyklos vis dar laikomi dingusiais be žinios“, – teigė UNICEF ir paragino juos nedelsiant saugiai paleisti.

Iš vietos bendruomenės grupės gautoje vaizdo medžiagoje matyti klasė su krauju ant grindų, apgadintas stogas ir motina, verkianti virš negyvo sūnaus kūno.

Penktadienio antskrydis buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai pietiniame Tigrėjaus regiono pasienyje įsiplieskė susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir sukilėlių, nutraukę penkis mėnesius galiojusias paliaubas.

„UNICEF griežtai smerkia oro smūgį vaikų darželiui, per kurį du vaikai žuvo, o kiti buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė organizacijos vadovė Catherine Russell (Ketrin Rasel).  

Šiaurinį regioną kontroliuojantis Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontas (TPLF) pranešė, kad per antskrydį buvo sugriautas vaikų darželis ir pataikyta į gyvenamąjį rajoną, tačiau vyriausybė šiuos teiginius paneigė.

Adis Abeba teigė, kad buvo smogta tik kariniams objektams, ir kaltino TPLF inscenizuojant civilių žūtis.

Mekelės ligoninės atstovas Kibromas Gebreselassie (Kibromas Gebreselasis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad per antskrydį žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus, o dar devyni buvo sužeisti.

Kiek vėliau vietos televizija „Tigrai TV“ pranešė, kad antskrydžio aukų skaičius išaugo iki septynių. Ji paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje buvo matyti nuniokota vaikų žaidimų aikštelė. 

C. Russell sakė, kad 21 mėnesį Etiopijos šiaurėje vykstančiame kare „didžiausią kainą moka vaikai“.

„Beveik dvejus metus vaikai ir jų šeimos regione kenčia šio konflikto agoniją. Tam turi būti padarytas galas“, – sakė ji.

Atsinaujinę susirėmimai kelia nerimą tarptautinei bendruomenei, kuri ragina abi konflikto šalis taikiai užbaigti brutalų karą antrojoje pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybėje.

Kovo mėnesį sudarytos paliaubos sustabdė kraujo liejimą ir leido pagalbos organizacijoms pamažu grįžti į Tigrėjų, kur, pasak JT, su bado grėsme susiduria milijonai žmonių, taip pat labai stinga degalų ir vaistų.