Mėginio paėmimas, kurį NASA įvardijo kaip itin svarbų misijos momentą, turėtų prasidėti per artimiausias dvi savaites. „Esame ant naujos planetų mokslo ir atradimų eros slenksčio“, – teigė NASA mokslo administratorius Thomas Zurbuchenas.

Procesas truks maždaug 11 dienų ir jo metu bus naudojami įvairūs „Perseverance“ moksliniai instrumentai. Kol kas nežinoma, kada ir kaip mėginys bus pargabentas į Žemę.

„Perseverance“ ant Marso paviršiaus nusileido vasario pabaigoje, itin rizikingo manevro metu. Marsaeigio kūrimas ir statyba atsiėjo apie 2,5 mlrd. dolerių ir truko aštuonerius metus.

Misijos tikslas – Raudonojoje planetoje ieškoti praeities gyvybės pėdsakų ir tirti planetos geologiją bei klimatą.

Į Marsą kartu su „Perseverance“ atgabentas mažytis sraigtasparnis, kuris balandžio viduryje atliko pirmąjį skrydį kitoje planetoje.

Nuo tada sraigtasparnis „Ingenuity“ atliko dar devynis skrydžius ir buvo pratęsta jo iš pradžių 30 dienų turėjusi trukti misija.

Ištyrę iš Marso atskriejusio ir 2008 m. Maroke nukritusio meteorito mineralinę ir izotopinę sudėtį, mokslininkai priėjo išvadą, kad Marsas, ko gero, yra neišsivysčiusi planetos užuomazga. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Pasirodo, kad Marsas galėtų būti normaliai išsivysčiusia planeta, jis stokoja masės – dėl jos stygiaus planeta neturi tankesnės atmosferos, dėl tos pačios priežasties Marse neprasideda ir geologinių procesų apytaka rutulio gelmėse – branduolyje ir mantijoje.

Tyrėjai teigia, kad Raudonojoje planetoje niekada nevyko mantiją sudarančių medžiagų apytaka, kokia būdinga Žemės litosferai. Vakarų Ontarijo universiteto geologas Desmondas Mozeris (Desmond Moser) su kolegomis patvirtino, kad Marso mantija faktiškai nesikeitė pastaruosius 4 mlrd. metų. Tokius apibendrinimus mokslininkai padarė ištyrinėję meteoritą NWA 5298, kuris 2008 m. kovą nukrito Maroko provincijos Bir Ganduzo teritorijoje.

Šis "dangaus akmuo" priskiriamas vadinamiesiems bazaltiniams šergotitams – santykinai "jauniems" marsietiškiems meteoritams, kurie nuo Marso paviršiaus atskilo maždaug prieš 180-200 mln. metų. Juos sudaro mineralai, kokių randama mantijoje. Mineralinio ir izotopinio amžiaus nesutapimai tuose mineraluose iš pradžių prieštaravo hipotezei, jog Marso mantija nesikeitė nuo pat jos sustingimo momento.

D. Mozeris ir jo kolegos šį prieštaravimą išsprendė išsiaiškinę, kaip Marso paviršiuje susiformavo šį meteoritą sudarančios uolienos. Iš Marso atskriejusiame akmenyje NWA 5298 yra mikromineralo badeleito (baddeleyite) granulių, kurios susidaro ugnikalnių išsiveržimų metu arba lydantis uolienoms. Tai leido manyti, kad šis Marso planetos fragmentas vieną ar keletą performavimų patyrė dar iki skrydžio į Žemę.

Geologai pagal šias daleles nustatė tikrąjį meteoritą sudarančių uolienų amžių. Jų skaičiavimais, meteorito NWA 5298 uolienos susidarė maždaug prieš 187 mln. metų iš senos marsietiškos mantijos, kuri, savo ruožtu, susidariusi prieš 4 mlrd. metų. Tai leidžia manyti, kad mantijos apytaka Marse galėjo niekada taip ir neegzistuoti, apibendrina straipsnio autoriai.