„Tegul Kalėdos atneša šviesą daugeliui vaikų, kenčiančių nuo karų ir konfliktų Vidurio Rytuose į įvairiose šalyse visame pasaulyje“, – sakė 83 metų Šventasis Tėvas. Jis ypač atkreipė dėmesį į krizes Venesueloje ir Libane, taip pat ginkluotus konfliktus daugelyje Afrikos valstybių.

Anksčiau trečiadienį Pranciškus ir Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis), pasaulio anglikonų dvasinis lyderis, palinkėjo „taikos ir klestėjimo“ Pietų Sudanui, įstrigus šios Afrikos valstybės vyriausybės ir sukilėlių deryboms.

Krikščionių bendruomenių, visame pasaulyje turinčių daugiau kaip 1,3 mlrd. tikinčiųjų, lyderiai sakė, kad meldžiasi „už atnaujintą įsipareigojimą susitaikymo ir brolybės keliui“ naujausiai susikūrusioje valstybėje.

„Tegul [Viešpats] suteikia paguodą mylimiems Sirijos žmonėms, vis dar nematantiems galo kare, krečiančiame jų šalį pastarąjį dešimtmetį“, – Pranciškus sakė savo tradiciniame kreipimesi „Urbi et Orbi“ (Miestui ir pasauliui). Pontifikas ragino tarptautinę bendriją rasti sprendinių, suteiksiančių šio regiono žmonėms „gyventi kartu taikiai ir saugiai“.

Katalikų Bažnyčios vadovas pasisakė už pastangas išspręsti krizę Libane ir linkėjo šiai šaliai grįžti prie „harmoningo sugyvenimo“.

Tegul Kalėdos atneša šviesą daugeliui vaikų, kenčiančių nuo karų ir konfliktų Vidurio Rytuose į įvairiose šalyse visame pasaulyje.

Kalbėdamas apie padėtį Vidurio Rytuose, ypač Irake ir Jemene, pontifikas apgailestavo, kad „tiek daug žmonių – sunkiai gyvenančių, bet nepraradusių vilties – tebelaukia taikos, saugumo ir klestėjimo meto“.

Argentinietis popiežius kalbėjo, kad Pietų Amerikoje „keletas šalių išgyvena socialinių ir politinių neramumų laikotarpį“, taip pat palinkėjo, kad „mylimi Venesuelos žmonės... sulauktų jiems reikiamos pagalbos“.

Pranciškus sakė, kad Pietų Ameriką krečiančios krizės ir „daugybės pavidalų skurdas... žeidžia kiekvieno žmogaus orumą“.

Šventasis Tėvas taip pat atkreipė dėmesį, jog „mylima Ukraina... ilgisi konkrečių sprendinių tvariai taikai“.

Galiausiai Pranciškus pasmerkė išpuolius prieš krikščionis Afrikoje ir meldėsi už konfliktų, gaivalinių nelaimių ir ligų aukas neturtingiausiame pasaulio žemyne.

Jis ragino „paguosti tuos, kas yra persekiojami už savo tikėjimą, ypač misionierius ir tikinčiuosius, kurie buvo pagrobti, taip pat tapusius ekstremistų grupuočių, ypač Burkina Fase, Malyje, Nigeryje ir Nigerijoje, išpuolių aukomis“.

„Neteisingumas skatina migraciją“

Šventasis Tėvas meldėsi „už kenčiančius dėl smurto, gaivalinių nelaimių arba ligų protrūkių“, taip pat už migrantus, kurie leidžiasi į pavojingas ir potencialiai pražūtingas keliones jūra, kad pasiektų Europą, ieškodami geresnio gyvenimo.

„Neteisingumas verčia juos kirsti dykumas ir jūras, tampančias kapinėmis“, – sakė Pranciškus.

„Būtent neteisingumas verčia juos patirti neapsakomų pavidalų išnaudojimą, visų formų vergovę ir kankinimus nežmoniškose sulaikymo stovyklose. Neteisingumas atstumia juos nuo vietų, kur jie galėtų rasti oraus gyvenimo viltį, bet atsiduria priešais abejingumo sienas“, – kalbėjo jis.

Pranciškus taip pat atkreipė dėmesį į padėtį Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, jau ne vieną dešimtmetį krečiamos nesaugumo dėl dešimčių ten veikiančių užsienio ir vietos ginkluotų grupuočių.

„Tegul [Jėzus Kristus] atneša taiką gyvenantiems Kongo Demokratinės Respublikos rytinėje dalyje, draskomoje besitęsiančių konfliktų“, – sakė popiežius.

„Vienu balsu, kiekvienoje pasaulio dalyje, skelbiame didžią žinią: „Viešpats tikrai prisikėlė, kaip jis pats sakė!“ Lai Jėzus, kuris įveikė nuodėmės ir mirties tamsą, suteikia taiką mūsų dienoms“, – pareiškė popiežius.

Velykų mišios prasidėjo po apniukusiu dangumi Šv. Petro aikštėje, į kurią tikintieji rinkosi nuo ankstyvo ryto, perėję sustiprintas saugumo patikras.

Po trumpos liūties pontifikas pasakė savo tradicinį pasveikinimą „Urbi et Orbi“, kuris apėmė maldą už tuos, kas kenčia nuo karo, bado ir politinių neramumų. Pranciškus akcentavo Siriją, paragino padaryti galą „siaubui ir mirčiai“ šioje šalyje, bet taip pat paminėjo Ukrainą ir konfliktų zonas Afrikoje.

Argentinietis popiežius išreiškė viltį, kad Kristaus pasiaukojimas gali padėti atnešti „paguodą ir pagalbą Sirijos civiliams, tapusiems siaubus ir mirtis tebesėjančio karo aukomis“.

Jis meldėsi už taiką visiems Artimiesiems Rytams, „pradedant Šventąja Žeme, taip pat – Irake ir Jemene“.

Popiežius taip pat pasisakė prieš karo veiksmus ir badą Afrikoje, pirmiausia – Pietų Sudane, Sudane, Somalyje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Jis ragino pasaulio lyderius, susiduriančius su „sudėtingomis ir dažnai dramatiškomis šiandienos pasaulio situacijomis“, išgirsti taikos žinią ir stengtis „užkirsti kelią konfliktų plitimui bei sustabdyti prekybą ginklais“.

Nepaminėdamas Venesuelos pavadinimo Pranciškus taip pat užsiminė apie politinę ir socialinę įtampą Lotynų Amerikoje, išreikšdamas viltį, kad „bendras visuomenių gėris“ nugalės.

„Tebūna įmanoma statyti tiltus ir dialogą, toliau kovojant su korupcijos rykšte, ir siekti gyvybingų ir taikių sprendinių ginčams, dėl pažangos ir demokratinių institucijų stiprinimo visiškai gerbiant įstatymo valstybę“, – sakė jis.

Kruvina Didžiosios savaitės pradžia

Kalbėdamas apie Rytų Europą jis meldėsi, kad „Gerasis Ganytojas ateitų padėti Ukrainai, vis dar apgultai konflikto ir kraujo liejimo“.

Dėl socialinių ir politinių neramumų Europoje Pranciškus meldė Dievo palaiminimo „krizės ir sunkumų momentais, ypač – dėl didelio nedarbo, ypač tarp jaunimo“.

Didįjį penktadienį pontifikas apgailestavo dėl migrantų, rasizmo aukų ir krikščionių persekiojimo visame pasaulyje aukų kančių.

Šiemet Didžioji savaitė prasidėjo kruvinais Verbų sekmadienio išpuoliais prieš dvi koptų bažnyčias Egipte, per kuriuos žuvo 45 žmonės ir už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“.

Tad šį sekmadienį visas rajonas aplink Šv. Petro baziliką Vatikane buvo blokuotas, į jį buvo galima patekti tik pro kelias vietas, pirma praėjus krepšių patikrinimą.

Tikintieji į Šv. Petro aikštę buvo įleidžiami tik po saugumo patikrinimų, panašių į tuos, kurie taikomi oro uostuose. Budėjo šimtai policininkų ir saugumo pajėgų narių.

Šį sekmadienį taip pat suėjo 90 metų Pranciškaus pirmtakui, popiežiui emeritui Benediktui XVI, kuris šią progą paminės kuklia švente restauruotame vienuolyne Vatikano teritorijoje, kuriame gyvena.

„Be abejo, valgiaraštyje bus kas nors jo gimtadieniui paminėti“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė buvęs Vatikano atstovas tėvas Federico Lombardi (Federikas Lombardis).

Pirmadienį įvyks gimtadienio vakarėlis, kuriame dalyvaus Benedikto brolis ir grupelė senų draugų, ir kuriame nuskambės kelios „Bavarijos dainos“, Italijos žiniasklaidai sakė Benedikto asmeninis sekretorius Georgas Gaensweinas (Georgas Gensveinas).

„Jis susitiks su savo broliu Georgu ir tai bus jam geriausia dovana“, – sakė sekretorius.

Ta proga Vatikano pašto ženklų ir monetų biuras išleido pašto ženklų seriją svarbiems Bažnyčios dviejų tūkstantmečių istorijos įvykiams paminėti.

Benediktas XVI atsistatydino 2013 metais, priežastimi nurodęs silpnėjančią sveikatą. Jis yra pirmasis per 600 metų tai padaręs pontifikas.

Popiežius Pranciškus Didžiojo šeštadienio vakarą vadovavo iškilmingoms Velykų vigilijos pamaldoms ir ragino 1,2 mlrd. pasaulio katalikų atsisakyti abejingumo ir drąsiai gyventi tikėjimo gyvenimą.

Prasidedant Velyknakčio liturgijai, po kurios Velykų sekmadienį džiugiai švenčiamas Kristaus prisikėlimas, Pranciškus įėjo į užtemdytą ir tyloje skendinčią Šv. Petro baziliką.

Savo homilijoje jis sakė, kad Velykų slėpinys reikalauja iš tikinčiųjų siekti atsakymo „į klausimus, kurie meta iššūkį mūsų tikėjimui, mūsų ištikimybei ir pačiai mūsų egzistencijai“.

Švęsdamas jau trečias Velykas po savo išrinkimo popiežiumi 2013 metais, Pranciškus, laikydamasis Velykų vigilijos tradicijos, pakrikštijo 10 žmonių iš Italijos, Portugalijos, Albanijos, Kenijos ir Kambodžos.

Šį sakramentą jis suteikė 13-metei mergaitei iš Kambodžos ir devyniems suaugusiesiems, tarp jų – 66 metų moteriai iš Kenijos, kur islamistų grupuotės „al Shabaab“ kovotojai universitete nužudė 148 žmones, tikriausiai atsirinkdami krikščionis ir leisdami išsigelbėti kai kuriems musulmonams.

Diena anksčiau, per Didžiojo penktadienio pamaldas, popiežius meldėsi už persekiojamus krikščionis.

Tarp naujai į Bažnyčią popiežiaus priimtų suaugusiųjų yra 29 metų egiptiečių kilmės Italijos pilietis, kurio vardas rodo, kad jis galėjo gimti musulmonų šeimoje. Naujuoju savo krikšto vardu jis pasirinko vardą „Paulius“.

Vatikanas nepateikė detalių apie ankstesnę pakrikštytųjų religinę priklausomybę.

Savo homilijoje Pranciškus ragino katalikus sužinoti, kaip „įžengti į Velykų slėpinį“, kuriuo paminimas Jėzaus prisikėlimas iš numirusiųjų trečią dieną po nukryžiavimo.

„Įžengti į šį slėpinį reiškia išeiti iš savo pačių komforto zonos, iš tingumo ir abejingumo, kurie mus sulaiko, ir eiti ieškoti tiesos, grožio ir meilės“, – sakė Pranciškus.

„Tai siekimas gilesnės prasmės, atsakymo – ir nelengvo – į klausimus, kurie meta iššūkį mūsų tikėjimui, mūsų ištikimybei ir pačiai mūsų egzistencijai“, – sakė jis.

Šv. Petro bazilika prasidedant pamaldoms skendėjo tamsoje, kuri simbolizavo tamsą Jėzaus kape nuo jo mirties iki prisikėlimo.

Tikintieji laikė degančias žvakes, kai popiežius ėjo per baziliką, o tada buvo įžiebtos bazilikos šviesos. Skelbiant vasario 18 dieną prasidėjusios gavėnios pabaigą, per mišių vidurį aidėjo bazilikos varpai.

Pagal Bažnyčios tradiciją, Didįjį šeštadienį nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“, liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis.

Velykų sekmadienio rytą popiežius aukos mišias Šv. Petro aikštėje, o vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) iš bazilikos balkono pasakys dukart per metus sakomą palaiminimą „Miestui ir pasauliui“ (Urbi et Orbi).

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį pradėjo paskutinių Didžiosios savaitės dienų ceremonijų maratoną, sakydamas, jog supranta, kad kunigai kai kada gali jaustis išsekę, kaip ir jis pats, bet ragino ganytojus išlaikyti glaudžius emocinius ryšius su tikinčiaisiais bei padėti jiems tiek džiaugsme, tiek sielvarte.

Didžiojo Ketvirtadienio rytą Pranciškus Šv. Petro bazilikoje jau celebravo Krizmos mišias, per kurias yra šventinamas visus metus sakramentams naudojamas aliejus, o vakare Paskutinės vakarienės mišias dar aukos Romos Rebibijos kalėjimo koplyčioje – per šias apeigas, kurios nebus transliuojamos, jis plaus ir bučiuos kojas kaliniams, vyrams ir moterims, tuo paminėdamas Kristaus nusižeminimo prieš savo apaštalus gestą per Paskutinę vakarienę.

Pranciškus yra pirmasis popiežius, kojų plovimo apeigas rengiantis ne bažnyčioje, ir įtraukiantis į jas moteris bei musulmonus. Toks jo nukrypimas nuo tradicijos nepatiko konservatyviems katalikams.

Pranciškus sako, kad šis paprotys rodo, kaip Jėzus buvo pasiruošęs įsitraukti į savo mokinių gyvenimą, ir sakė, kad visi kunigai turi būti „to paties kvapo, kaip ir jų avelės“ ir neatsiriboti nuo tikinčiųjų savo zakristijose dėl nuovargio arba abejingumo.

Pontifikas aiškino dažnai galvojantis apie kunigų patiriamą nuovargį.

„Ir dažnai dėl to meldžiuosi, ypač kai pats būnu pavargęs, – sakė jis. - Mokėkime pavargti, tačiau pavargti gerai“.

Savo homilijoje Pranciškus pabrėžė, kad „pavojingiausias nuovargis yra nuo savęs pačių... nusivylimas pačiu savimi. Tokio nuovargio priežastis esanti pirminės meilės pamiršimas“.

Didįjį penktadienį Šv. Petro bazilikoje vyks popiežiaus vadovaujamos Viešpaties kančios pamaldos, po kurių Pranciškus vadovaus Kryžiaus keliui prie Koliziejaus, o po sekmadienį aukojamų Velykų dienos mišių popiežius Šv. Petro aikštėje pasakys velykinę kalbą ir suteiks palaiminimą „Urbi et orbi“.