"Kiek pirkėjui reikės pinigų, jei jis pirks tris kompiuterius? – kompiuteriais prekiaujantis pardavėjas Bucharos turguje šyptelėjęs gūžtelėjo pečiais. – Beveik pilnos bagažinės banknotų."
Maišai kupiūrų
Jau pirmą dieną Uzbekijoje išsikeisdami pinigus lietuviai pasijuto turtuoliais: didžiausio nominalo sumo banknotas prilygo maždaug 90 centų.
Savaitei išsikeitę po 100 dolerių, grupelė keliautojų gavo... pilną plastikinį maišą banknotų.
Kažkam pasisekė, kai gavo po 5 000 sumų nominalo banknotus – tik vieną pakelį. Kiti už 100 dolerių gaudavo tris ar net penkis pakelius uzbekiškų sumų.
Darbo reikalais kasmet bent po tris keturis kartus Uzbekijoje besilankantis verslininkas bei antropologas Michailas Rezyapkinas šįkart į kelionę pasikvietė vieną iš "ACME grupė" akcininkų Tomą Palšį ir grupelę lietuvių.
Myli ir gerbia senolius
Labai daug istorinių, kultūrinių objektų turinti šalis Vidurinėje Azijoje ir sužavėjo, ir paliko neužmirštamų įspūdžių.
"Oro uoste, jau prie lėktuvo, mus, kaip ypatingus asmenis, pasitiko autobusiukas, – medvilnę, kuri čia auginama jau daugiau nei 2 tūkst. metų, ir kitas žaliavas Uzbekistane perkančio M.Rezyapkino verslo partneriai, kaip ir visi uzbekai, – ypač svetingi ir dėmesingi. – Patys prie langelio negalėjome atiduoti asmens dokumento muitininkams – tai padarydavo kitas asmuo. Jie surinko ir visus mūsų lagaminus."
"Uzbekija ir Gruzija – bene pačios svetingiausios buvusios SSRS šalys", – įsitikinęs daug po pasaulį keliaujantis ir dažnai Vidurinėje Azijoje besilankantis Michailas. – Jie itin gerbia ir myli tėvus, senolius. Tačiau turi posakį: "Svečias svarbiau už tėvą".
Neatsitiktinai jau pirmą dieną pametusi savo "iPhone" viena lietuvė, šeimininkams besineriant iš kailio, po savaitės sužinojo – telefonas rastas!
Nakvynė jurtoje
"Buvau pasirengęs daug prastesniam įspūdžiui, – neslėpė T.Palšis. – Tačiau skurdo nemačiau, nors mažesniuose miestuose atrodydavo, kad nusikėlei į praeitį. Žmonės darbštūs ir geranoriški, žemės derlingos."
Tiesa, jau kelionės pradžioje Tomą nustebino viešbutis: šiuolaikiniai, nauji kambariai, tačiau tualetai – kitame koridoriaus gale.
"101, 102, 103... Visi tualetai buvo sunumeruoti – kiekvienas kambarys turėjo atskirą tualetą", – juokėsi Tomas.
Tačiau didesnį įspūdį paliko nakvynė jurtose – netoli savo minaretais, mečetėmis ir į UNESCO sąrašą įtrauktu senamiesčiu garsėjančios Chivos.
Pusdykumėje Karakalpakijoje, klajoklių krašte, kur netoli jurtų ant kalno stūksojo VI a. pilis ir ganėsi kupranugariai, pūtė itin smarkūs vėjai.
"Oro temperatūra krisdavo nuo 15 iki 1 laipsnio, o šiltų drabužių neturėjome, atviroje vietoje vėjas vertė iš kojų", – prisipažino Tomas, kuris kelis abejojančius bendrakeleivius įkalbino ne grįžti 100 km į miestą, bet likti nakvoti jurtose.
"Pirmą kartą mačiau jurtas be židinio, – neslėpė daug jurtų Mongolijoje, Kazachstane, Kirgizijoje matęs Michailas ir nusijuokė. – Šildydamiesi išnaudojone visas degtinės atsargas, o prie mūsų prisijungė ir italas."
Po linksmybių, šokių ir draugiško bendravimo nakvoti ant grindų po trimis patalais jau nebuvo šalta.
Keturios žmonos, 300 meilužių
Michailo ir Tomo draugas uzbekas 15 kilometrų už Bucharos užsakė vaišių stalą savo svečiams.
Tačiau linksmybės prasidėjo tik atvykus jo tėvui – vyresni žmonės, tėvai, Uzbekijoje, kaip ir visose musulmonų šalyse, yra itin gerbiami.
Pasisveikinęs su vyrais ir pastebėjęs, kad ranką jam paspausti pasirengė ir lietuvės, senolis diplomatiškai išsisuko: "Jūsų moterys labai gražios, todėl bijau spausti joms ranką, nes supyks pavydūs vyrai."
"Čia moterys nėra žeminamos. Čia – kitos tradicijos", – įsitikinęs T.Palšis, pastebėjęs, kad prie stalo dažniausiai vyrai sėdi su vyrais, moterys – su moterimis.
"Rūkančių ir vartojančių alkoholį moterų čia beveik neįmanoma pamatyti, – atkreipė dėmesį Michailas. – Nors Baltijos šalių gyventojai apie sovietmetį nepasakys beveik nieko gero, uzbekai drąsiai pastebės, kad buvo ir daug gerų dalykų – pabrėš išsilavinimą, kad moterys gavo daugiau teisių."
Bucharos emyras ar Chivos chanas turėdavo po keturias žmonas, bene 300 meilužių.
"Tačiau dabar, nors oficialiai jau uždrausta, tik kvailys arba labai didelis turtuolis turi kelias žmonas. Nors koranas leidžia turėti iki keturių, – teigė M.Rezyapkinas. – Mat visos turi būti visiškai ir vienodai aprūpintos."
Kur skaniausias plovas?
Svetingojo uzbeko suorganizuota puota prasidėjo tostais: kiekvienas svečias privalėjo pasakyti kalbą, kurios atidžiai klausėsi senolis.
Tostus sakydavo pagal amžių – pradėdavo vyresnieji – net tie, kurie vyresni vos dviem dienomis.
Tomas niekada gyvenime nebuvo kėlęs tosto už politikus, tačiau Uzbekijoje pirmasis tostas visada skiriamas 77 metų Islamui Karimovui – kaip šalies prezidentui, ir kaip senoliui, išminčiui.
"Išklausęs, palingavęs galvą, teigiamai įvertinęs ir pats pasakęs dar vieną tostą mūsų draugo tėvas tarsi palaimino šventę ir, gražiai atsisveikinęs, visus paliko vaišintis, – lietuviai stengėsi paragauti ne tik garsaus uzbekiško plovo, bet ir įvairiausių kitų patiekalų. – Uzbekai mėgsta girtis. Dažnai girdėjome, kad Taškento plovas – prastas, geriausias – Samarkande. "Samarkande – nieko gero, tikras plovas yra tik Bucharos", – kartojo kitoje vietovėje.
Svečius uzbekai pasitikdavo su dovanomis: tiubeteikų, juostų, skarelių ir kitokių lauktuvių T.Palšis parsivežė pusę lagamino: "Tuose kraštuose negalima pamiršti dovanų – net gidui, vairuotojui, viešbučio darbuotojams."
Timūro Šlubojo mauzoliejus
Istorijos ir kultūros gerbėjams užgniaužia kvapą išlikę architektūros paminklai, namai, senovinės gatvelės.
Bucharoje lietuviai apsilankė dar XVI a. įrengtame hamame, kuriame masažistai sekė senelių, o šie – savo senelių pėdomis ir paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą.
Samarkande akis traukia įspūdingas mauzoliejus tiurkų–mongolų Timūridų imperijos įkūrėjui, Timūridų bei mongolų dinastijos pradininkui Tamerlanui, dar vadinamam Timūru Šlubuoju.
"Jis uzbekams turbūt svarbesnis nei mums Vytautas. 1336–1405 m. gyvenusio Timūro imperija driekėsi iki Irano, Indijos miesto Delio. Jo palikuonys Indijoje pastatė garsųjį Tadž Mahalą", – aiškino antropologija ir istorija besidomintis Michailas.
Uzbekijoje – labai saugu, nėra vaikų ar senelių namų: vietos gyventojai net negali įsivaizduoti, kaip galima juos palikti vienus. Mirus artimiesiems, senelius arba vaikus paims giminės, draugai ar pažįstami.
Į klausimą, ar gidė turi vaikų, pasigirdo subtilūs ir iškalbingi žodžiai: "Aš esu neištekėjusi."
Gatvėse daugiausia baltos spalvos "Chevrolet" arba "Daewoo". Jei išvysi itin prabangų automobilį, šis veikiausiai bus skirtas vestuvininkams.
Vestuvėse – ir 5 000 žmonių
"550 dolerių? Oi, tai – labai didelė pinigų suma, – per vieną pokalbį prasitarė uzbekas. – Už šią sumą galėčiau nuomotis butą, puikiai gyventi ir taupyti vestuvėms."
Dabar uzbekai tuokiasi sulaukę ne 16 metų, bet vyresni – 23–25, mat reikia taupyti vestuvėms.
"Plovas vestuvėms kainuoja apie 3 000 dolerių", – šokiravo uzbeko žodžiai, nes šalyje pigu – prabangiame restorane sočiai gali prisivalgyti ir išgerti už 10 dolerių.
12 žmonių keliautojų grupė įprastai prisivalgydavo (trys patiekalai, vynas, degtinė) už 100 dolerių.
"Tačiau jų vestuvėse dalyvauja 500, 1 000 ar net 3 000, 5 000 žmonių! – aiškino Michailas. – Žmonės vestuvėms taupo, ima paskolą, po to atiduoda per penkerius ar dešimt metų. Tiesa, svečiai dovanoja ir pinigų."
1000 kilometrų keliu Maskva–Kinija nuvažiavę keliautojai pakelėje matė ir naujų degalinių.
"Sėdi du vyrukai ir skęsta dūmuose. Ne, ne gaisras – taip jie gydėsi žolėmis, – pasakojo Tomas. – Benzino nebuvo, tačiau pavaišino arbata."
"Jei uzbekui įpilsi pilną puodelį arbatos – įsižeis, nes tai bus ženklas, jog jis turi greitai išeiti, – subtilybes aiškino Michailas. – Uzbekai įpils nedaug – vienam gurkšniui, kad arbata neatvėstų."
Turguje būtina derėtis: jei nusipirksi prekę nesiderėdamas – vietiniai nusivils, jei perpus numuši kainą – įsižeis, taip tarsi apkaltinsi, kad tave nori apgauti.
"Bet jei derėsiesi neskubėdamas, subtiliai, sulauksi didelės pagarbos", – patikino Michailas. Jis prisiminė, kaip prekiautojai siūlė savo prekes šaukdami, kad mato – svetimšaliai turi pinigų. Iš kur jie žinojo? Mažą vertę turinčių banknotų pakeliai išpūsdavo kišenes.
"Kiek pirkėjui reikės pinigų, kad jis nusipirktų tris kompiuterius?" – turguje uzbeko pasiteiravo T.Palšis. Prekiautojas nusijuokė: "Beveik pilnos bagažinės banknotų."
Stebuklinga Uzbekija: Šilko kelio egzotika ir sovietmečio pėdsakai 1
