„Rašau dėl kirmėlių saldainiuose incidento“, – kreipėsi skaitytoja.

Ji nurodė, kad spalio 20 d. pirko prekių Vilniaus „Norfoje“, esančioje Zujūnų g. 1.

„Vakare atsikandau saldainio „Raudonoji aguona“ ir saldainio kitoje pusėje pamačiau besirangančią šlykščią kirmėlę. Po tokio įvykio, vėmiau visą vakarą nuo šleikštulio, patyrus tokią bjaurastį. Pralupau ir kitus saldainius, radau ir daugiau kirmėlių, kituose ir voratinklių. Saldainiai „Pupa“, taip pat neaišku kokio senumo, nes visiškai išblukę“, – teigė moteris.

Pridūrė, kad šioje parduotuvėje jai tekę nusipirkti sugedusių pieno produktų, kad yra jautęsis „sugedusio maisto kvapas kai kuriuose skyriuose“.

„Kas kiek laiko apsilankau su viltimi „gal jau susitvarkė“, vis dėl to naujas šūkis yra „Keičiamės dėl Jūsų“. Deja, šis kartas buvo paskutinis lašas, manau, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų susidomėti dėl higienos normų pažeidimų“, – kalbėjo skaitytoja.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis portalui kauno.diena.lt komentuodamas skaitytojos teiginius atsiprašė.

„Nors prekės yra tikrinamos reguliariai ir, suprantama, laikomos lentynose nustatytomis sąlygomis, kartais tokių nemalonių dalykų pasitaiko. Šioje parduotuvėje atliekamas visų saldainių patikrinimas, o minimi saldainiai buvo išimti iš prekybos ir perduoti utilizuoti. Apie įvykį informuotas gamintojas AB „Vilniaus pergalė“, – nurodė D. Ryliškis.

Jo žiniomis, bendrovės administracija nurodė kitoms tinklo parduotuvėms atlikti analogiškus patikrinimus dėl šių saldainių.

Pralupau ir kitus saldainius, radau ir daugiau kirmėlių, kituose ir voratinklių.

Priminė, kad pirkėjas įsigijęs netinkamą gaminį, gali kreiptis į parduotuvę, ir jam bus grąžinti pinigai.

„Įvykus incidentui parduotuvėje dėl konkrečios prekės, dažniausiai atliekamas tos rūšies maisto prekių patikrinimas ir kitose tinklo prekybos centruose. Paprastai, vienoje parduotuvėje nustatytų prekės trūkumų kituose prekybos taškuose neaptinkama. Dažniausiai tai būna konkrečios prekės atskiroje parduotuvėje problema, kuri nedelsiant yra sprendžiama“, – komentavo atstovas.

Laukiame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentaro. Jį gavę, publikaciją papildysime.

Sustiprinta kontrolė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skyriaus vedėja valstybinė veterinarijos inspektorė Gintarė Jatkevičienė „Kauno dienai“ teigė, kad pastaraisiais metais fiksuojamas nesaugios paukštienos Lietuvos rinkoje mažėjimas.

„2021 m. Lietuvos rinkoje uždrausta pardavinėti apie 157 t nesaugios paukštienos, o 2022 m. – apie 97 t“, – atkreipė dėmesį G. Jatkevičienė.

– Koks yra patikrinimų dėl nesaugios paukštienos intensyvumas ir kokios priežastys lemia patikrinimų dažnumą? – „Kauno diena“ paprašė paaiškinti specialisto.

– VMVT nuolat atlieka sustiprintą paukštienos kontrolę paukščių skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, parduotuvėse, turgavietėse, sandėliuose. Taip pat tiriami ir vartotojų pranešimai, skundai. Atrenkami mėginiai mikrobiologinei ir cheminiai taršai nustatyti. Aptikus nesaugios produkcijos, ji nedelsiant pašalinama iš rinkos, pradedami tyrimai, siekiant išsiaiškinti į rinką patekusios nesaugios produkcijos šaltinį, taikomos sankcijos ir drausminės priemonės.

Patikrinimų dėl nesaugios paukštienos skaičių, intensyvumą lemia nepatenkinamų šviežios paukštienos ir jos produktų laboratorinių tyrimų rezultatai, specialia sistema gautų pranešimų apie rinkoje išplatintą nesaugią paukštieną skaičius. Per 2021 m. buvo atlikti 59, o 2022 m. 44 ūkio subjektų veiklos patikrinimai pagal gautus nepatenkinamus tyrimų rezultatus ir specialios sistemos priimtus pranešimus apie nesaugią paukštieną.

Aplinka: nuo paukščių auginimo sąlygų priklauso paukštienos sauga ir kokybė. (T. Biliūno/BNS nuotr.)

Pranešimų patikimumas

– Tenka girdėti, kad siekiant pakenkti konkurentams pasitaiko melagingų pranešimų apie neva nesaugią paukštieną. Kaip įvertinate pranešimų apie galbūt užkrėstą paukštieną patikimumą, autentiškumą – tikrinate pagal visus pranešimus ar yra tam tikra metodika?

– Kiekvienu atveju sistemoje gavus pranešimą apie į Lietuvos rinką patekusį galbūt nesaugų maistą, įskaitant paukštieną, yra atliekamas ūkio subjekto veiklos patikrinimas.

– Kaip dažniausiai aptinkama nesaugi paukštiena – pagal planinius patikrinimus, pranešimus?

– Paukštienos sauga yra vertinama atliekant valstybinės kontrolės metu atrinktų paukštienos mėginių laboratorinius tyrimus. Dažniausiai paukštienos mėginiai yra atrenkami gamybos įmonėse, sandėliuose, mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įstaigose. Paukštienos mėginiai dėl atitikties saugos reikalavimams įvertinimo yra atrenkami pagal kiekvienais metais VMVT rengiamus planus, taip pat atrenkami ir neplaniniai mėginiai, atsižvelgiant į jau atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus ar gautą informaciją apie galimus žmonių susirgimus. Nepastebėta, kad nesaugios paukštienos atvejų būtų nustatoma daugiau tiriant vartotojų pranešimus, nei atrenkant planinius paukštienos mėginius.

Pasitaiko spekuliacijų

– Pakomentuokite galimas spekuliacijas, apie kurias viešai yra užsiminę kai kurie įtarimų dėl parduodamos nesaugios paukštienos sulaukę prekybininkai, kad pranešimų apie neva užkrėtimus autoriai dažnai būna konkurentai ir kad norint kažkokių bakterijų visada galima surasti ir pagal tai nubausti.

– VMVT rinkos ribojimo priemones ir baudas ūkio subjektams skiria tik tais atvejais, kai nustato, kad į rinką buvo pateikti nesaugūs maisto produktai, įskaitant paukštieną. Šviežiai paukštienai ir iš jos pagamintiems produktams, pateiktiems į rinką jų tinkamumo vartoti terminu, maisto saugos kriterijai yra labai aiškūs, patvirtinti atitinkamu reglamentu. Jis nurodo, kad į rinką patiekta šviežia, smulkinta paukštiena, paukštienos pusgaminiai ir mechaniškai atskirta paukštiena yra laikomi nesaugiais, jeigu jose jos tinkamumo vartoti laikotarpiu yra aptinkama žmonių susirgimus galinčių sukelti patogeninių bakterijų – salmonelių.

Į rinką patiekti gatavi maisto produktai, įskaitant termiškai apdorotus (keptus, virtus, karštai rūkytus) paukštienos produktus, jeigu juose būtų nustatyta žmonių ligas galinčių sukelti patogeninių mikroorganizmų, keltų dar didesnę riziką vartotojų sveikatai. Tačiau į rinką pateiktuose gatavuose paukštienos produktuose patogeninių (infekcijas sukeliančių) mikroorganizmų aptikimo tikimybė yra žymiai mažesnė, palyginti su šviežia paukštiena ar paukštienos pusgaminiais, nes paukštienos produktų gamybos metu juos termiškai apdorojant žmonių ligas sukeliančios bakterijos žūsta.

Terminis apdorojimas

– Kai kalbama apie nesaugią paukštieną, kokie infekcijų sukėlėjai turimi galvoje?

– Dažniausiai paukštieną draudžiama tiekti į rinką dėl joje aptinkamos mikrobinės taršos salmonelėmis, kurios kelia riziką žmonėms užsikrėsti salmonelioze. Analizuojant apsinuodijimų maistu protrūkius, pastebima tendencija, kad ligas sukelia kelių rūšių salmonelių bakterijos. Todėl Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių bakterijų ir siekiant apsaugoti vartotojus, produkcija yra atšaukiama iš rinkos ir draudžiama prekyba nesaugia vištiena.

Salmoneliozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia lazdelės formos bakterijos. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Salmoneliozė paprastai trunka 4–7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos. Didžiausia rizika susirgti sunkia salmoneliozės infekcijos forma yra mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, tada, kai sumažėjęs bendras jų organizmo atsparumas.

Pažymėtina, kad salmonelių bakterijos žūva verdant, kepant ar kitaip gerai termiškai apdorojant paukštieną, todėl laikantis tinkamos higienos ruošiant maistą ir užtikrinant tinkamą terminį apdorojimą, užsikrėsti salmonelėmis rizika sumažėja iki minimumo.

Tendencijos Europoje

– Kokios tendencijos, kalbant apie nesaugią paukštieną, vyrauja visoje ES rinkoje?

– Remiantis ES atliktais laboratorinių tyrimų rezultatų statistiniais duomenimis, 2021 m. šviežioje mėsoje ir jos produktuose salmonelių buvo aptikta 2,2 proc. visų ištirtų mėginių (iš viso ištirta 443,056 tūkst. mėginių, iš jų nepatenkinami 9,593 tūkst.). Palyginti su 2017–2020 m. statistiniu vidurkiu, šviežioje mėsoje ir jos produktuose salmonelių aptikimo procentas išlieka beveik nepakitęs – 2,3 proc. 2021 m., palyginti su šviežia mėsa ir jos produktais, daugiau negu perpus mažiau salmonelių buvo aptikta kiaušiniuose (0,82 proc. visų tirtų mėginių), trečioje vietoje – šviežia žuvis ir jos produktai, kuriuose salmonelių buvo aptikta 0,65 proc. visų ištirtų mėginių.

Vienoje viešojo maitinimo įmonėje užsikrėtė kartu valgę trys vienos šeimos nariai – jiems pasireiškė žarnyno infekcinės ligos simptomų.

Kalbant apie šviežios mėsos taršą salmonelėmis Europoje, šių patogeninių bakterijų daugiausia aptinkama šviežioje vištienoje ir kalakutienoje (atitinkamai 4,4 proc. ir 3,5 proc. visų ištirtų mėginių pagal 2021 m. statistinius duomenis). Palyginti su 2017–2020 m. statistiniu duomenų vidurkiu, salmonelių šviežioje paukštienoje aptinkama mažiau. 2017–2020 m. salmonelių šviežios vištienos mėginiuose vidutiniškai buvo aptikta 7,0 proc. visų tirtų mėginių, o šviežios kalakutienos mėginiuose 5,5 proc. visų mėginių.

– Per kiek laiko laboratorijose nustatoma, ar paukštiena saugi?

– Klasikiniu metodu atliekant šviežios mėsos ir jos produktų, įskaitant paukštieną, salmonelių tyrimus, ar paukštiena yra saugi, laboratorijoje paaiškėja po trijų parų nuo tyrimo pradžios. Šviežioje paukštienoje aptikus salmonella rūšies bakterijų, būtina nustatyti salmonelių rūšį, tokiu atveju tyrimo laikas pailgėja ir gali užtrukti iki 7–10 dienų.

– Kada, kur ir kokioje situacijoje užfiksuotas vėliausias masinis užsikrėtimas dėl nesaugios paukštienos?

– Vienoje viešojo maitinimo įmonėje užsikrėtė kartu valgę trys vienos šeimos nariai – jiems pasireiškė žarnyno infekcinės ligos simptomų. Specialistai atliko viešojo maitinimo įmonės patikrinimą, kurio metu įvertino, kaip joje laikomasi maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktoje protrūkio tyrimo išvadoje nurodyta, kad susirgusių vienos šeimos narių žarnyno infekciją galėjo sukelti viščiukų broilerių žaliava. Maitinimo įmonėje, kurioje užsikrėtė žmonės, buvo nustatyta maisto tvarkymo, maisto gamybos higienos, darbuotojų asmens higienos ir kitų trūkumų.

– Ar pirkdami vadinamąją ekologišką produkciją vartotojai gali būti tikresni, kad nenusipirks nesaugios paukštienos ir neužsikrės?

– Tiek ekologiškai pagamintai, tiek įprastinei paukštienai yra taikomi tie patys pagal VMVT kompetenciją vertinami maisto saugos ir kokybės reikalavimai. Tik nuo naminių paukščių auginimo, paukščių skerdimo ir paukštienos gamybos sąlygų priklauso paukštienos sauga ir kokybė. Teigti, kad ekologiškai pagaminta paukštiena yra saugesnė, nebūtų teisinga, nes nepriklausomai nuo to, ar paukštienos gamybos grandinė atitinka ekologiškumo standartus, ar jie netaikomi, visa paukštiena turi būti auginama jos kokybę ir nekenksmingumą sveikatai užtikrinančiomis sąlygomis.

Be privalomųjų maisto saugos, kokybės ir kitų reikalavimų, ekologinės gamybos ūkiai turi atitikti specialiuosius ekologinei gamybai ir ekologiškų produktų ženklinimui taikomus reikalavimus.

– Iš kokių šalių dažniausiai patenka užkrėsta paukštiena?

– Kadangi daugiausia į Lietuvos rinką paukštienos yra įvežama iš Lenkijos, joje dažniausiai ir yra nustatoma mikrobinė tarša salmonelėmis.

– Ar galima tvirtinti, kad nesaugios paukštienos dažniausiai galima nusipirkti turgavietėse?

– Mūsų tarnyba neturi duomenų, pagal kuriuos būtų galima tvirtinti, kad nesaugiausia pirkti turguje.

Užsikrėtimų mažėja

NVSC duomenimis, pastaraisiais metais užsikrėtimų mastas salmonelėmis mažėja. 2020 m. buvo užfiksuota 419 susirgimų, 2022 m. – 240, 2023 m. iki rugpjūčio – 174.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas informavo, kad šiuo metu Infekciniame skyriuje gydomi salmonelėmis apsikrėtę du ligoniai.

„Yra laikotarpių, kai tokių ligonių visai nebūna. Tai nėra tokia liga, kaip, pavyzdžiui, erkinis encefalitas, kuriuo užsikrėtusių ligonių nuo pavasario iki rudens yra kiekvieną parą. Todėl du ligoniai, galima sakyti, nevisiškai įprasta, kasdienė situacija, bet, aišku, ir tikrai ne ligos protrūkis“, – sakė S. Tvirbutas.

Tirti kolektyvą, tiksliau dalį jo, imtasi po to, kai du kolegos, tolimųjų reisų vairuotojai iš Uzbekijos, dėl koronaviruso buvo paguldyti į ligoninę. Vienas jų į ligoninę išvežtas iš darbovietės. Į darbą jis atėjo, nepaisydamas to, kad karščiavo.

Nustatyta, kad didelės rizikos sąlytį su jais turėjo 28 kartu iš užsienio atvykę tolimųjų reisų vairuotojai. Ištirti ir keli vietiniai darbuotojai, su jais turėję artimą kontaktą. „Iš viso ištirtas 31 asmuo. Rezultatai bus šįvakar. Sekančiu etapu po kelių savaičių bus tiriami kiti darbuotojai. Jie šiuo metu izoliuojasi“, – antradienį perpiet portalui kauno.diena.lt teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė. 

Ji sakė, kad saviizoliuodamiesi minėti darbuotojai gyvena įmonės bendrabutyje. Tie asmenys yra izoliuoti tose patalpose nuo liepos 9 d., kai paaiškėjo apie pirmą sergantį bendradarbį.

Jis į simptomus nekreipė dėmesio arba slėpė.

Abu patvirtinti atvejai traktuojami kaip įvežtiniai. Jau anksčiau yra skelbta, kad vienas vyras liepos 2 dieną atskrido į Rygą kartu su 23 bendradarbiais.

„Iš Latvijos trimis autobusais keliavo į Lietuvą per Saločių pasienio punktą. Tai – Uzbekijos pilietis. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas“, – dar praėjusią savaitę sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.

Anot jos, minėtas asmuo liepos 3 dieną pasijuto blogai, liepos 8 dieną pradėjo karščiuoti ir iš darbovietės buvo pristatytas į ligoninę. „Jis į simptomus nekreipė dėmesio arba slėpė“, – pridūrė ji. Kaip teigia NVSC atstovė, tuomet buvo nustatyta apie 50 sąlytį turėjusių žmonių.

Antrasis vyras į Lietuvą taip pat atvyko liepos antrąją, tačiau jam diagnozė nustatyta šią savaitę.

„Jiems – lengva [koronaviruso] forma, bet jie gydomi stacionare“, – sakė O.Ivanauskienė.

Portalą kauno.diena.lt pasiekus informacijai, kad jau yra tyrimų rezultatai, specialistė jų dar negalėjo pakomentuoti.

„Žinių turime, telefoninė informacija yra, vyksta židinio tyrimas, laukiame rezultatų. Organizuojame lengva forma sergančiųjų vežimą į Abromiškes. Jie ten bus izoliuoti ir toliau gydomi, suteikiama medicininė priežiūra. Dar laukia kitų darbuotojų tyrimas“, – kalbėjo O. Ivanauskienė, pridūrusi, kad negali komentuoti to, ko neturi: „Žodžiu yra vienaip, o kai pamatai suvestus duomenis – kitaip. Turime turėti sąrašus, turime oficialiai viską turėti“.

Susirgę lengvos formos koronavirusu arba besimptomiai asmenys, neturintys vietos, kur gali izoliuotis, bus apgyvendinami Abromiškėse, kur nuspręsta izoliuoti visus tokius lengvus COVID-19 pacientus Lietuvos mastu.

Kaunas buvo skubiai remontavęs buvusią ligoninę Kulautuvoje ir ją pritaikęs koronavirusu užsikrėtusių žmonių gydymui, jei miesto ligoninėse visos vietos būtų užimtos.

Uzbekija nefigūruoja nei sąraše, iš kurių draudžiama į Lietuvą, nei sąraše, kurios yra paveiktos koronaviruso.

Portalui kauno.diena.lt žinoma apie kurį darbdavį kalbama, gavę bendrovės komentarą publikaciją papildysime.

„Rimi“ atstovai teigė, kad tai jau ne pirmas atvejis ir pasigedo patalpų nuomotojo efektyvių sprendimų, kad balandžiai nebelįstų į centrą, o „Savo“ atstovai teigia iš tarnybų sulaukę ne pagalbos, o grasinimų baudomis, jeigu kažko bus imtasi ir nukentės bent vienas paukštis.

„Tik pastebėję balandį parduotuvės patalpose, kreipėmės į kenkėjų kontrolės ir dezinfekcijos paslaugas teikiančią įmonę, su kuria bendradarbiaujame. Deja, atvykę ir įvertinę situaciją, jie negalėjo iš karto pagauti paukščio ir darbus galės užbaigti pirmadienį“, – komentavo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.

Į vidų patekę balandžiai, anot jos, ne kartą pasitaikiusi bėda. „Situacija ir mums kelia nerimą, ir jau kuris laikas bandome išspręsti ją, bendradarbiaudami su pastato savininku. Balandžiai yra įsikūrę virš patekimo į prekybos centrą, kuriame patalpas nuomojame. Ne kartą prašėme nuomotojo imtis priemonių, kad nebeliktų galimybės paukščiams laisvai patekti į prekybos centro vidų. Deja, kol kas nuomininkas jokių efektyvių sprendimų nesiėmė. Tuo tarpu mes darome viską, kad į patalpas patekę kenkėjai, tokie kaip paukščiai, būtų pašalinti efektyviausiu būdu ir nesukeltų grėsmės prekių bei pirkėjų saugumui“, – dėstė R. Keršienė.

„Savo“ atstovai aiškino, kad ne viskas taip paprasta kaip gali atrodyti. Pastato savininkai negali imtis kokių nors veiksmų, nesuderinę su tarnybomis.

„Jau kuris laikas turime problemų su balandžiais, įsikūrusiais ant PC „Savas“ pastato fasado. Kreipėmės į įvairias tarnybas ir institucijas su prašymu pagelbėti šioje situacijoje: Aplinkos apsaugą, ornitologus, kenkėjų prevencines įmones, tačiau bergždžiai – jokios pagalbos iš jų nesulaukėme. Atvirkščiai, mums buvo pagrasinta baudomis, jeigu kažko bus imtasi, ir nukentės bent vienas paukštis“, – aiškino „Savo“ vadovė Aušra Lapinskienė.

Praeitą vasarą, pašnekovės teigimu, aplinkosaugininkų stebimi turėjo laukti, kol išsiris ir užaugs balandžių jaunikliai – kad jiems nebūtų pakenkta.

„Šių metų pradžioje gavome iš Vilniaus eksploatacijos skyriaus leidimą fasadą valyti bei dėti apsauginį tinklą. Fasadas buvo švariai nuplautas, perkabintos visos parduotuvių iškabos, už kurių buvo rasta daugybė susuktų lizdų. Kadangi lizdai tušti, turėjome galimybę juos pašalinti. Balandžių žymiai sumažėjo, tačiau patys atkakliausi liko – tupi kantriai ant iškabų raidžių. Matyt, tas tupėjimas nėra patogus, nes veržiasi ir į prekybos centro vidų – yra pasitaikę keletas tokių atvejų. Praskrenda jie kartais pro atidarytas duris, kai žmonių srautas būna didelis, arba „Rimi“ rampą, kraunant prekes“, – teigė atstovė.

Mums buvo pagrasinta baudomis, jeigu kažko bus imtasi, ir nukentės bent vienas paukštis.

A. Lipinskienė pasakojo, kad dėl aukštų lubų (apie 9 m) balandžių sugauti beveik neįmanoma. „Turime laukti, kol jie nusileis žemiau. Gyvūnus prižiūrinčios institucijos šiuo atveju atsako: „Sugaukite, o mes atvažiuosime pasiimti“. Turime vieną ūkio dalies darbuotoją (iš viso objektą prižiūrime tik dviese). Jam ir tenka gaudyti“, – konkretizavo vadovė.

Ji tikisi, kad kapitalinis fasado valymas ir keitimas duos rezultatų ir ilgainiui balandžių nebeliks. „Taip pat prašome visų gerųjų senjorų: būkite geri ir prekybos centrui „Savas“, nelesinkite jo prieigose balandžių! Jiems tai labai patinka, o mes dėl to turime daugybę problemų“, – kreipėsi „Savo“ vadovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Vienas skraidė, kitas vaikštinėjo ir „apsipirkinėjo“, – juokavo vyras, nors neslėpė, kad tokia situacija privertė pasijusti nejaukiai. „Dėl užkrato. Jie juk platina sveikatai pavojingus užkratus“. Balandžiai yra kvėpavimo sistemą pažeidžiančios ligos ornitozės pernešėjai.

Jeigu paukščius būčiau pamatęs vos atėjęs į parduotuvę, būčiau apsisukęs ir išėjęs.

„Jeigu paukščius būčiau pamatęs vos atėjęs į parduotuvę, būčiau apsisukęs ir išėjęs. Bet jau buvau spėjęs susirinkti viską, ko reikėjo“, – pasakojo vyras.

Apie nekviestus „pirkėjus“ jis, kaip pasakojo, informavo kelis „Rimi“ darbuotojus.

„Sakė, kad balandžiai čia jau nuo ryto. Sakė, kad jau iškvietė tarnybas juos sugauti, tik sekmadienis, tad greičiausiai šiandien niekas neatvažiuos“, –parduotuvės atstovų reakciją perpasakojo kaunietis.

„Rimi“ atstovai portalui kauno.diena.lt pateikė komentarą dėl šios situacijos.

„Tik pastebėję balandį parduotuvės patalpose, kreipėmės į kenkėjų kontrolės ir dezinfekcijos paslaugas teikiančią įmonę, su kuria bendradarbiaujame. Deja, atvykę ir įvertinę situaciją, jie negalėjo iš karto pagauti paukščio ir darbus galės užbaigti pirmadienį. Situacija ir mums kelia nerimą ir jau kuris laikas bandome išspręsti ją, bendradarbiaudami su pastato savininku. Balandžiai yra įsikūrę virš patekimo į prekybos centrą, kuriame patalpas nuomojame. Ne kartą prašėme nuomotojo imtis priemonių, kad nebeliktų galimybės paukščiams laisvai patekti į prekybos centro vidų. Deja, kol kas nuomininkas jokių efektyvių sprendimų nesiėmė. Tuo tarpu mes darome viską, kad į patalpas patekę kenkėjai, tokie kaip paukščiai, būtų pašalinti efektyviausiu būdu ir nesukeltų grėsmės prekių bei pirkėjų saugumui“, – atsiųstame laiške situaciją apibūdino parduotuvės viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.

Į šį sąrašą pateko 48-ios Amerikos valstybės, kai kurios Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys. Sąrašas sudarytas remiantis oficialiai patvirtintais užsikrėtimo šia liga atvejais.

„Amerikos valstybėse nuo Zikos viruso jau yra nukentėję daugiau kaip 536 tūkst. žmonių. Tačiau būtina įvertinti, kad iš tikrųjų šiuo virusu užsikrėtusių gali būti gerokai daugiau nei oficialiai registruotų, nes neretai nepajuntama jokių šio viruso simptomų“, – teigiama Rusijos žinybos pranešime.

Jame pažymima, jog 29-iose Zikos viruso paveiktose šalyse užfiksuotas naujagimių nervų sistemos patologijos atvejų, o 21-oje valstybėje – neurologinių sutrikimų, įskaitant Guillaino-Barre'o (Gijeno-Baro) sindromo, atvejų skaičiaus augimas.

Vien Brazilijoje, šios rizikos grupės didžiausioje šalyje, nuo Zikos viruso epidemijos paskelbimo užregistruota apie 2,3 tūkst. mikrocefalijos – sunkaus apsigimimo, dėl kurio kūdikiams išsivysto nenormaliai maža galva ir smegenys – atvejų. Kitų su Zikos virusu siejamų susirgimų skaičius šioje valstybėje pasiekė 211 tūkst.

Perneša uodai

Padėtis išlieka itin rimta Kolumbijoje, Salvadore, Hondūre, Venesueloje ir kai kuriose kitose šio regiono valstybėse.

Nauji susirgimai fiksuojami Vietname, Singapūre, Tailande, o viruso plitimo lytiniu būdu atvejai užfiksuoti 13-oje šalių: Argentinoje, Čilėje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Nyderlanduose, Peru, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Mirčių atvejų užregistruota trijose valstybėse: Brazilijoje (9), Puerto Rike (5), Suriname (4).

Zikos virusą dažniausiai perneša dvi Aedes genties uodų rūšys, bet jis taip pat gali būti perduodamas lytiškai santykiaujant.

Zikos virusas buvo atrastas dar 1947 m. Ugandoje, bet dešimtmečius laikytas menka grėsme, nes jis žmonėms tik retkarčiais sukeldavo „lengvus“ susirgimus.

„Šiltuoju metų laiku AKM viruso židiniai kiaulių laikymo vietose nustatomi kur kas dažniau nei žiemą. Tikimybė, kad AKM virusas pateks į ūkius itin padidėja kiaules šeriant šviežiai nušienauta ir termiškai neapdorota žole. Ypatingai budrūs turi būti kiaulių augintojai, gyvenantys netoli miškų, nes šernai gali ištrypti žolę pamiškėse, palikdami AKM viruso sukėlėjų. Todėl draudžiama kiaules šerti šviežiai nušienauta žole. Visus pašarus būtina apdoroti termiškai. Taip pat kiaules draudžiama šerti maisto atliekomis“, – pabrėžia VMVT direktorius Jonas Milius.

Kiaulių laikytojai turi aptverti jų laikymo vietą, siekiant išvengti kontaktų su laukiniais gyvūnais, ir riboti pašalinių asmenų įėjimą į tvartą, ypač jei asmuo lankėsi kitame ūkyje ar dalyvavo medžioklėje.

Ūkininkai, eidami prie gyvulių, turi persirengti darbo drabužiais. Prie įėjimų į tvartus būtina įrengti dezinfekcinius barjerus užpildytus, dezinfekcinėmis priemonėmis veikiančiomis AKM viruso sukėlėjus. Dezinfekcinių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.

Kraikui naudojami pakratai (šienas) turi būti 90 dienų išlaikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Negalima kiaulių laikyti lauke ar diendaržiuose. Kiaulių laikytojai turi nuolat prižiūrėti teritoriją, reguliariai šienauti žolę, genėti medžius, naikinti graužikus ir kitus kenkėjus, reguliariai valyti tvartus, šalinti mėšlą. Be to, būtina užtikrinti, kad į ūkį nebūtų įvežamos ligų simptomų turinčios kiaulės.

Įtarus, kad kiaulės serga užkrečiamąja liga ar joms pradėjus gaišti, būtina nedelsiant apie tai pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar teritorinei VMVT tarnybai.

VMVT primena ūkininkams, kad kartą į ketvirtį reikia deklaruoti kiaules ir užregistruoti jų laikymo vietas. Pasikeitus gyvulių skaičiui, apie tai privaloma informuoti veterinarijos gydytoją, teritorinę VMVT ar savivaldybių administraciją, kad būtų atnaujinti duomenys apie laikomas kiaules.

Nustačius AKM židinį kiaulių laikymo vietoje, aplink ją nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Šiose zonose atskiru sprendimu gali būti nurodyta išskersti visas savo reikmėms laikomas kiaules, o tai atneša žmonėms nemažų nuostolių.

Jei nėra galimybių įrengti kiaulių laikymo vietų pagal visus reikalavimus, galima pereiti prie kitų ūkininkavimo rūšių.

Naujas afrikinio kiaulių maro užkrato židinys grasina 40 tūkst. kiaulių. Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigia, kad penktadienį Jonavos rajone viename ūkyje nustačius maro užkratą, į pavojų pateko aplink esantys dideli kiaulių kompleksai. Juose dabar atliekami tyrimai ir kyla grėsmė, kad bus apribota prekyba.

Penktadienį veterinarai Kulvos seniūnijoje, Čičinų kaime nustatė afrikinio kiaulių maro užkratą tris kiaules auginusio ūkininko ūkyje. Specialistai patvirtino afrikinio kiaulių maro diagnozę vienoje kiaulės gaišenoje, o kitas dvi kiaules papjovė ir išvežė tyrimams.

Aplink ligos židinį 3 kilometrų spinduliu nustatyta apsaugos, o 10 kilometrų - priežiūros zona. Į pastarąją patenka keli kiaulių kompleksai, kuriuose yra apie 40 tūkst. kiaulių.

„Aptvėrėme tą sodybą, dezinfekavome. Taip pat policija saugo, kad niekas iš to kaimo neišvažiuotų su kiauliena ar šerniena. Trijų kilometrų zonoje patenka 76 kiaulės, joms atliekami kraujo tyrimai. 10 kilometrų zonoje patenka virš 40 tūkst. kiaulių. Ten yra Beržų kaulių kompleksas ir Pauliukų kiaulių kompleksas. Dabar ten atliekame tyrimus“, - BNS sakė J.Milius.

Anot jo, jeigu kompleksuose ir nebus nustatytas užkratas, gali būti, kad bus uždrausta išvežti produkciją iš kompleksų į kitas valstybes, o tai gali atnešti didelių nuostolių.

„Bijau, kad kompleksai nepatektų į trečią apsaugos zoną, pagal Europos Komisijos sprendimą. Tuomet jiems bus apribota prekyba - negalės nei produkcija, nei gyvos kiaulės išvažiuoti į Europos Sąjungos šalis. Kitą savaitę mes dėl to derėsimės su Komisija“, - aiškino veterinarų vadovas.

Anot jo, iš viso 10 kilometrų spinduliu gyventojai augina apie 300 kiaulių. J.Milius teigė, kad su Komisija derėsis, kad jų kiaulės būtų sunaikintos, o už tai gautų kompensacijas.

J.Milius aiškino, kad kiaulių maras per ūkius dažniausiai plinta dėl gyventojų kaltės, mat šie nesilaiko visų reikalavimų ir kiaules maitina neapdorotais grūdais.

„Žmonės vis vien neatsakingi, duoda kiaulėms neapdorotą pašarą - nevirintą. Pirminė versija, kad ūkininkas šėrė grūdų mišinį, o tuose grūduose būna šernai. Pernai tokiu laiku atvejai pas gyventojus pasitaikė irgi. Pašarai turi būti būtinai termiškai apdoroti, kadangi šernai vaikšto po grūdus“, - teigė Veterinarijos tarnybos vadovas.

Anot jo, šiuo metu užkratų ūkiuose padažnėjo ir Estijoje - ten svarstoma apskritai gyventojams uždrausti auginti kiaules.

„Per dvi savaites Estijoje septyni ūkiai užsikrėtė, apėmė visą Estiją - nuo šiaurės iki pietų. Estai kitą savaitę svarstys, kad visai uždrausti laikyti kiaules be aukščiausio lygio biosaugos priemonių kaip didelėse fermose“, - teigė J.Milius.

Šiemet Jonavos rajone buvo paimti 367 šernų mėginiai, iš kurių 10 – iš gaišusių šernų, tačiau maras jiems nenustatytas. Liga diagnozuota vienam Dumsių seniūnijoje sumedžiotam šernui. Iš kiaulių laikymo vietų šiame rajone 2015 metais paimti 814 mėginiai.

Pernai liepą maras nustatytas „Idavang“ priklausančiame Rupinskų komplekse, ir tai buvo didžiausias kiaulių kompleksas, nukentėjęs nuo mirtino užkrato. Jame teko sunaikinti 19 tūkst. kiaulių.

Šių metų sausio mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė darbinę versiją gairių, kuriose aptariama, kaip turėtų būti elgiamasi aptikus afrikinio kiaulių maro virusą tarp šernų bei pateikiamos prevencinių priemonių rekomendacijos kiaulių augintojams. Šis dokumentas skelbiamas diskusijoms ir pasiūlymams, oficialiai EK jo siūlymai nėra patvirtinti, tačiau jis iliustruoja, kokių nuostatų yra laikomasi. Gairėse kritiškai vertinama šernų medžioklė kaip ligos sklaidos stabdymo priemonė ir pastebima, kad šernų vaidmuo ligos plitime tarp naminių kiaulių nėra išaiškintas.

Virusą platinti gali ir medžiotojai

Aiškios sąsajos yra tik tose vietovėse, kur kiaulės laikomos pusiau laisvai ir gali su šernais kontaktuoti. Visų pirma gairėse pabrėžiama, kad aptikus šernuose afrikinio kiaulių maro virusą turi būti stabdoma medžioklė tame rajone ir uždraudžiamas šernų šėrimas. Turi būti nustatoma ligos paveikta teritorija ir joje numatomi ligos kontroliavimo veiksmai.

Gairėse teigiama, kad medžioklė tikslu sumažinti šernų populiaciją yra paprastas būdas siekti lengvesnės ligos plitimo kontrolės ir padeda rinkti šernų mėginius laboratoriniams tyrimams, kurie yra būtini visame viruso grėsmės regione. Tačiau kartu dokumente pastebima, kad medžioklė gali duoti priešingų rezultatų, nes ji lems šernų metapopuliacijos užimamos teritorijos plėtimąsi, kai baidomi šernai ims plačiau judėti. Dėl to padaugės šios metapopuliacijos susitikimų su kaimyninėmis metapopuliacijomis, o tai gali lemti viruso plitimą.

Pavieniai išbaidyti gyvūnai gali nueiti ir ilgus atstumus. Taip pat pastebima, kad gali būti išmedžioti stipresni ir imunitetą turintys žvėrys. Pažymima ir tai, kad medžiotojai, kontaktuodami su šernais, patys gali tapti viruso platintojais.

Medžioklės nerekomenduoja

Gairėse daroma išvada, kad nedidelėse šernų populiacijose nustačius maro atvejus nerekomenduojama didinti medžioklės spaudimo populiacijai, netgi siūloma liautis medžiojus ir tik stebėti ligos eigą bei pašalinti iš miško kritusių žvėrių kūnus. Tikėtina, kad po kelių mėnesių nedidelėje populiacijoje liga pati praeis. Tankiose šernų populiacijose suintensyvinta medžioklė gali pagreitinti ligos nykimą, tačiau tai turi būti daroma tik detaliai išstudijavus populiacijos dinamiką ir imantis visų atsargumo priemonių siekiant išvengti kontaktų tarp šernų metapopuliacijų.

Lietuvoje aptikus afrikinio kiaulių maro virusą šernų šėrimas iš esmės nebuvo sustabdytas. Nueita kitu keliu – raginama kuo intensyviau medžioti, panaikinanti medžioklių apribojimai. Viliojimas pašarais yra pagrindinis medžioklės būdas ir tokios medžioklės intensyvinimas vertintinas kritiškai, nes būtent žvėrių susibūrimų vietos yra palankios virusui plisti. Be to, užuot ribojus lankymąsi pavojaus zona paskelbtuose miškuose, į juos pasiųsti būriai medžiotojų, tebevyksta intensyvūs miško kirtimo ir medienos išvežimo darbai. Atrodo, kad paskelbus šernų išnaikinimą kritiškai neįvertintas nei jo pagrįstumas, nei kitos grėsmės marui patekti į kiaulių ūkius. Aplinkos ministerijos planuose stinga siekio išsaugoti ne tik kiaulių ūkius, bet ir gyvybingą šernų populiaciją ir propaguoti gamtosaugą, o ne gyvosios gamtos naikinimą, savo viešai platintame pranešime rašo organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai.