Lenkijos prezidentas: labai vertinu mūsų draugystę

Su pergale antrajame rinkimų ture prezidentą G. Nausėdą vėlų sekmadienio vakarą telefonu pasveikino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Su kaimyninės šalies vadovu bendravęs G. Nausėda akcentavo vertinantis dvišalius santykius ir besiviliantis, kad kartu abiem šalims pavyks nuveikti dar daugiau tiek dėl savo, tiek dėl Ukrainos saugumo.

„Labai vertinu mūsų draugystę. Manau, kad kartu galime daugiau ir daugiau nuveikti mūsų šalių saugumo labui. Viliuosi, kad galėsime Ukrainą paremti dar labiau. Labai vertinu tai, ką darote dėl Lietuvos ir mūsų saugumo, mūsų kariuomenių pratybų. Tai tiesiog nuostabu“, – skambučio su A. Duda metu sakė G. Nausėda.

Antrajame ture nebepavejamas G. Nausėda sakė, kad A. Duda taip pat išreiškė besidžiaugiantis draugyste su Lietuva.

„A. Duda perdavė nuoširdžiai didžiulius sveikinimus ir ypatingai džiaugiasi mūsų santykiais su Lenkija. Tikrai mums pavyko nuveikti nemažai ir kartais net pasidžiaugdamas sakau, kad sukūrėme tokius gerus santykius kaip jūs, prezidente. (...) Prezidentas visada buvo labai didelis Lietuvos draugas ir jo sveikinimai man labai svarbūs“, – sakė G. Nausėda.

Ukrainos prezidentas: sunkiausius metus kiekvieną dieną ir naktį buvote šalia mūsų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasveikino antrai kadencijai išrinktą šalies vadovą G. Nausėdą.

„Gerbiamasis Gitanai Nausėda, sveikinu jus su perrinkimu! Visus šiuos sunkiausius metus kiekvieną dieną ir naktį buvote šalia mūsų. Vertinu visą jūsų nuoširdžią paramą Ukrainai ir esu įsitikinęs, kad dirbdami kartu užtikrinsime laisvę, taiką ir saugumą Ukrainoje, Baltijos šalyse ir visoje Europoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

Suskaičiavus beveik visus antrojo prezidento rinkimų turo balsus, užtikrintai pirmauja perrinkimo siekiantis G. Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 1840-ies iš 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda renka 75,24 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė kol kas sulaukė 23,25 proc. rinkėjų palaikymo.

VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda pirmauja visose Lietuvos savivaldybėse.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimų antrasis turas. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.

Penkiolikos – dirbti į Nyderlandus

Meda neseniai grįžo iš mėnesį trukusios kelionės po Portugaliją. Kiek pabuvusi Kaune, ji pakeliaus po Europą, o žiemą kraustysis į Australiją mokytis grafinio dizaino. Pašnekovė pasakoja visada buvusi smalsi, tad gana anksti susidomėjo kelionėmis.

„Negyvenau pasiturinčioje šeimoje, tad galimybių keliauti neturėjau. Manau, tai ir paskatino domėtis, kaip būtų galima keliauti pigiai, – atvirauja ji. – Būdama keturiolikos mums su mama suplanavau kelių dienų kelionę į Paryžių. Ji nekainavo nė 200 eurų, bet man, paauglei, tuo metu tai buvo dideli pinigai. Tačiau noras keliauti buvo dar didesnis.“

Po kelionės į Paryžių Medai norėjosi pamatyti daugiau pasaulio. Todėl būdama penkiolikos ji per vasaros atostogas išvažiavo dirbti į Nyderlandus. Paauglė planavo įsidarbinti gėlių fabrike ir užsidirbti pinigų, vis dėlto nelabai kas norėjo įdarbinti penkiolikametę. Galiausiai pašnekovė įsidarbino maisto išvežiotoja ir dviračiu išvežiodavo užsakymus po visą Roterdamą.

„Iš vienos pusės, tai buvo geriausias darbas, kokį tik galėjau turėti. Visą dieną tiesiog tyrinėji miestą važiuodama dviračiu, kartu sportuoji ir sutinki įdomių žmonių. Iš kitos pusės, darbas buvo labai baisus. Juk atsidūriau naujoje šalyje, kur intensyvus dviračių eismas, o tai man buvo nauja. Reikėjo priprasti ir prie kasdienio lietaus, smarkaus vėjo. Visgi tai buvo viena įdomiausių patirčių gyvenime. Išmokau nemažai pamokų ir netgi po avarijos, į kurią patekau, po dviračio vagystės ir darbo iki vidurnakčio nusprendžiau, atsiradus galimybei, čia dar sugrįžti ir padirbėti“, – pasakoja keliautoja.

M. Spiridovičiūtė džiaugiasi, kad jos gyvenimo būdui pritaria mama, su kuria pašnekovė yra labai artima. „Ji nuo mažens mane skatino būti savarankišką. Jau nuo septynerių, kai pradėjau lankyti plaukimą, kasdien viena į baseiną važiuodavau ir grįždavau mikroautobusu. Dabar suprantu, kad septynerių metų vaikui tai buvo nemenkas iššūkis, – prisimena ji. – Kai man buvo aštuoneri, iš mano kišenės pavogė piniginę, tad neturėjau pinigų mikroautobusui namo. Sugalvojau pareiti pėsčiomis, nors namai nuo baseino buvo nutolę maždaug 8 km. Kelio iki namų dar nežinojau, o telefono irgi neturėjau, tad tiesiog sekiau vis pravažiuojančius namo mane veždavusio maršruto mikroautobusus ir per kelias valandas parėjau. Jau tada buvau pašėlęs vaikas, tad mama prie mano sumanymų pratinosi nuo mažų dienų.“

Autentika: „Nelaikau savęs turiste, vadinu save keliautoja, nes man patinka pabūti šalyje ilgiau, įsilieti į kasdienį vietinių gyvenimą“, – sako M. Spiridovičiūtė. / M. Spiridovičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Keliones derino su mokslais

Nors Meda daug keliauja, ji teigia aplankytų šalių neskaičiuojanti, kadangi kelionėse jai svarbiausia kokybė, o ne kiekybė.

„Neturiu tikslo aplankyti kuo daugiau šalių. Jei man toje šalyje patinka, grįšiu ten kad ir dešimtą kartą. Nelaikau savęs turiste, vadinu save keliautoja, nes man patinka pabūti šalyje ilgiau, įsilieti į kasdienį vietinių gyvenimą. Pavyzdžiui, šią vasarą grįžau į Portugaliją trečią kartą ir gyvenau ten ilgiau nei mėnesį, – atskleidžia ji. – Artimoje ateityje manęs laukia kelionės į Islandiją, Jordaniją ir Indoneziją. Žiemą kuriam laikui išsikraustysiu į Australiją.“

M. Spiridovičiūtė šiemet baigė mokyklą, tad keliones anksčiau tekdavo derinti su mokslais – negalėdavo išvykti į tolimas šalis. Todėl Meda daugiausia keliaudavo po Europą, bet aplankė ir kelias tolimesnes šalis. Labiausiai įsiminė Marokas, į kurį Meda sugrįžo net tris kartus per du mėnesius.

„Labiausiai sužavėjo vietinių nuoširdumas, skanus maistas ir geros banglenčių sporto sąlygos. Nors daug šalių gali pasigirti mano išvardytais dalykais, Maroke visai kitokia energija. Šioje šalyje esu atradusi mažą banglenčių sporto entuziastų miestelį, kuriame man taip gera, lyg čia būtų antri namai“, – pasakoja keliautoja.

 M. Spiridovičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Kalnuose užklupo pūga

Medai labai įsiminė ir Jordanija. Čia ji apsilankė dykumoje, kurioje gyveno su vietiniais beduinais, su kuriais užmezgė artimą ryšį.

„Mane žavi skurdesnių šalių gyventojai, kitokie nei Vakaruose. Jie labai paprasti, nuoširdūs ir geranoriški, visada nusiteikę padėti, pamaitinti, pasiūlyti arbatos. Čia ir gyvenimas atrodo daug paprastesnis, lėtesnis. Pati dykuma yra nesuvokiamas gamtos reiškinys, sukeliantis jausmą, kad esi kitoje planetoje“, – akcentavo ji.

Pašnekovė dalijasi, kad visos jos kelionės pilnos kuriozų ir netikėtų situacijų. Pavyzdžiui, paskutinės kelionės Portugalijoje metu autobusas išvažiavo be Medos, bet su visais jos daiktais.

„Gerai, kad neleidau stresui užvaldyti, greitai sureagavau, tad pavyko išspręsti situaciją ir atgauti daiktus, – pasakoja keliautoja. – Autobusas sustojo tarpinėje stotelėje, o aš išlipau nusipirkti vandens, kadangi parduotuvė buvo labai arti, be to, šalia stovėjo daug žmonių, laukiančių įlipti į autobusą. Tačiau išėjusi iš parduotuvės pamačiau nuvažiuojantį autobusą. Bandžiau bėgti paskui, mačiau, kad kiti keleiviai prašė vairuotojo sustoti, bet jis nestojo. Tada grįžau į stotį, kurioje niekas nekalbėjo angliškai, tačiau per internetinį vertėją pavyko paaiškinti darbuotojams, kas atsitiko. Jie iškart paskambino į kitą autobusų stotį, į kurią turėjau nuvykti, ir paprašė ten palikti mano daiktus. Stoties darbuotojai buvo labai geranoriški ir netgi surado man kitą autobusą.“

Pasak Medos, turbūt pavojingiausia situacija nutiko, kai ji su kitu keliautoju žygiavo Slovakijos kalnais ir prasidėjo pūga, kuri užpustė visus takus.

„Taip pat baigėsi vanduo, o mes pasiklydome daugmaž 2 km aukštyje. Aš įprastai gana ramiai reaguoju į stresines situacijas, mane išgąsdinti sunku, bet tuo metu baisu buvo net man. Džiaugiuosi, kad būtent tą dieną pasirinkau žygiuoti ne viena, o su kitu keliautoju, kuris buvo labiau patyręs tokiose situacijose ir labai padėjo man emociškai“, – prisimena M. Spiridovičiūtė.

Prioritetai: M. Spiridovičiūtė daug keliauja, bet aplankytų šalių neskaičiuoja – jai svarbiau ne kiekybė, o kokybė. / M. Spiridovičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Kelias svajonės link

M. Spiridovičiūtė yra laisvai samdoma darbuotoja, nuotoliu dirbanti internetu, tad gali derinti darbą ir keliones. Vis dėlto Meda pripažįsta, kad kelias link svajonių gyvenimo buvo ilgas.

„Dabar galiu dirbti ir keliauti tik todėl, kad dar būdama keturiolikos pradėjau savanoriauti įvairiuose projektuose, renginiuose, organizacijose ir nuolat stengiausi susipažinti su kuo daugiau žmonių. Visada buvau labai smalsi, mane traukė nauji dalykai. Tad visi gauti kontaktai, įgyti ryšiai, smalsumas, didelis noras ir pasiryžimas sunkiai dirbti ir mokytis atvedė mane ten, kur esu dabar, – atskleidžia ji. – Nors dar nesu ten, kur norėčiau būti, kasdien vis judu link to. Šiuo metu dirbu agentūroje, pardavimo ir rinkodaros srityje, taip pat turiu projektų, susijusių su turinio kūrimu socialiniuose tinkluose.“

Savo nuotykiais ir patirtimis kelionėse Meda dalijasi instagramo paskyroje „Varlė keliauninkė“. Kadangi pašnekovė pradėjo viena keliauti dar būdama nepilnametė, jos sekėjai neretai teiraujasi, ar nėra kokių nors teisinių apribojimų nepilnamečiams keliauti vieniems. Pasak Medos, nepilnamečiui keliaujant už ES ribų, jis turi turėti notaro patvirtintą tėvų sutikimą. ES ribose tereikia noro keliauti.

„Vienos oro linijos jau nuo keturiolikos metų leidžia nepilnamečiams skristi vieniems be tėvų sutikimo, kitos tai daryti leidžia nuo šešiolikos“, – paaiškina ji.

Pomėgis: keliaudama Meda nepraleidžia progos užsiimti mėgstamu banglenčių sportu. / M. Spiridovičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Kaip keliauti taupiai

Medos teigimu, keliauti po pasaulį galima išties pigiai, tereikia paieškoti būdų, kaip sutaupyti. Pasitelkusi savo penkerių metų keliavimo patirtį, ji yra netgi išleidusi kelionių gidą, skirtą išlaidauti nenorintiems jauniems keliautojams.

„Gyvename laikais, kai galimybių yra milijonai, ypač jaunimui. Turime didžiulį pasirinkimą, kaip keliauti, – pradedant nuo įvairių mainų ar savanorystės programų ir projektų, kurie leidžia ne tik pamatyti pasaulį, neišleidžiant daug pinigų, bet ir išmokti kažką naujo. Pavyzdžiui, nuo tada, kai pradėjau keliauti, turėjau svajonę kada nors atidaryti savo hostelį, tačiau pirmiau norėjau pamatyti, kaip viskas atrodo iš vidaus. Tad šią vasarą savanoriavau hostelyje Portugalijoje, galėjau jame nemokamai gyventi ir pamatyti, kaip vyksta gyvenimas viduje, suprasti, ko galėčiau tikėtis, jeigu norėčiau atidaryti savo hostelį“, – patirtimi pasidalija ji.

Mane žavi skurdesnių šalių gyventojai, kitokie nei Vakaruose. Jie labai paprasti, nuoširdūs ir geranoriški, visada nusiteikę padėti, pamaitinti, pasiūlyti arbatos.

Pasak M. Spiridovičiūtės, smagiausia tai, kad savanorystės kitose šalyse projektų yra įvairiausių – nuo rūpinimosi gyvūnais iki renginių organizavimo, piešimo ar rinkodaros darbo. Reikia tik noro pasinaudoti galimybėmis.

„Taip pat yra įvairių trumpalaikių „Erasmus“ projektų, kai pasirūpinama tavo lėktuvo bilietais, apgyvendinimu ir maistu. Su „Erasmus“ galima laisvai visą Europą apkeliauti, beveik nieko neišleidus, – tikina pašnekovė. – Nepamirškime ir fakto, kad tokių projektų metu susipažįsti su daugybe žmonių iš įvairių šalių ir kiekviena tokia nauja draugystė, jeigu ją puoselėji, ir toliau suteikia naujų patirčių. Dabar turiu draugų, išsibarsčiusių po visą pasaulį, kurie mane priimtų nakvynės, tad vien išsiruošusi juos aplankyti sutaupyčiau ir pamatyčiau daugybę naujų šalių.“

M. Spiridovičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Žiemą laukia Australija

Rugpjūtį Meda kelioms dienoms sugrįžo į Kauną iš Portugalijos. Vasaros pabaigoje ir rudenį pašnekovė ketina keliauti po Europą, o į Lietuvą planuoja grįžti tik kelis kartus trumpam. Žiemą M. Spiridovičiūtė išsikraustys į Australiją. „Esu išnaršiusi jau beveik visą Europą, tad dabar vilioja tolimesnės ir įdomesnės šalys“, – šypsosi ji.

Šiemet mokyklą baigusi Meda pasakoja nemėgstanti savęs sprausti į rėmus, tad apie bakalauro studijas bent jau kol kas negalvoja.

„Man patinka įvairovė, tad šiuo metu dirbu prie daugybės skirtingų projektų. Taip patiriu mažiau rutinos ir monotonijos, – sako ji. – Bakalauro studijos manęs nevilioja, nes nenoriu ketveriems metams prisirišti prie vienos vietos. Manau, yra daug paprastesnių būdų įgyti tam tikrų įgūdžių per trumpesnį laiką. Juk šiais laikais turime visagalį internetą su gausybe informacijos, nuotolinių kursų ir mokymų. Tad, manau, aukštojo mokslo diplomas yra būtinas nebent medikams ar teisininkams. Žinoma, gali būti, kad mano nuomonė vėliau pasikeis, bet juk studijuoti niekada nevėlu.“

Šią žiemą Meda kraustysis į Australiją ir ten koledže mokysis grafinio dizaino. Kadangi dabar pašnekovė dirba rinkodaros srityje, ji norėjo pagilinti grafinio dizaino žinias.

„Jau seniai troškau aplankyti Australiją, tad džiaugiuosi, kad pavyko sujungti šiuos du norus. Neslėpsiu, kad ateityje norisi sieti gyvenimą su kelionėmis, tad tikiu, kad surasiu būdą, kaip tai padaryti“, – viliasi keliautoja.

Kas daugiausia šiemet keliavo, Seimo pirmininkė ištarti nenori. Nesako ir kolega konservatorius. „Laisvietis“ pasako.

Konservatorius Emanuelis Zingeris per aštuonis šių metų mėnesius turėjo 16 komandiruočių. 

Metų pabaigoje kelionių Seimo nariams gali tekti susimažinti. Nebūtinų komandiruočių raginami neplanuoti.

Šiemet Seimo narių komandiruotėms numatyta pusė milijono eurų. Iš jų jau išleista 370 tūkst. Taigi – apie tris ketvirtadalius biudžeto. 

„Tokiais išskirtiniais metais, kai Ukrainoje vyksta karas, kai parlamentinė diplomatija yra svarbi kaip niekada, nieko kito ir nesitikėčiau. Situacija yra normali, ji yra valdoma“, – teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Po keliolika komandiruočių šiemet jau turėjo ir kiti Užsienio reikalų komiteto nariai – konservatorė Laima Andrikienė, liberalas Arminas Lydeka, kone kas mėnesį keliavo „laisvietis“ Marius Matijošaitis – šiemet buvo aštuoniose komandiruotėse.

„Būtų šiek tiek ydinga praktika demokratijai, kad į komandiruotes, į darbo vizitus, konferencijas vyktų tiktai prezidentas ar ministrai“, – kalbėjo „laisvietis“.

M. Matijošaitis lankėsi ir Monake. Ten dalyvavo frankofonijos parlamentinėje asamblėjoje. Frankofonija – tai kraštų, kuriuose gyventojai kalba prancūziškai, gyvenimo visuma. 

„Ten rankasi ir ispanai, ir portugalai, ir italai. Tai yra frankofonijos kaip kultūros, kaip bendravimo prancūzų kalba politinis formatas“, – sakė M. Matijošaitis. 

Taip pat su E. Zingeriu gilinosi į Irano perspektyvas – skrido į Albaniją, konferenciją pavadinimu „Laisvas Iranas 2022“. 

„Tai yra apie demokratiško Irano idėją ir pasipriešinimą režimui“, – teigė „laisvietis“. 

Bet renginį teko perkelti. 

„Kadangi Irano režimas pagrasino susprogdinti renginio dalyvius“, – pridūrė M. Matijošaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Žygimantas Pavilionis šiemet penkis kartus važiavo į Ukrainą, tris kartus buvo Amerikoje. 

„Tu turi įtikinėti kitas valstybes elgtis lietuviškai. O kaip kitaip tu įtikinsi nenuvažiavęs“, – sakė Ž. Pavilionis.

Konservatorius Mykolas Majauskas – ką tik iš Indijos. Praeitą savaitę drauge su „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu M. Majauskas lankėsi Naujajame Delyje, Gandinagare ir Bangalore. M. Majauskas sako, tai buvo tęstinė diplomatijos su Indija stiprinimo gairė.

„Aš per šešerius metus darbo Seime buvau dviejose komandiruotėse. Indijoje ir Latvijoje prieš kelias savaites“, – kalbėjo konservatorius.

Seimo pirmininkė šiemet buvo išvykusi į vienuolika komandiruočių. Dabar mintyse – Taivanas. 

Prezidentūra ragina įsivertinti, ar toks vizitas nepakenks Lietuvos saugumo interesams. 

„Jokių patvirtintų datų nėra. Kol kas aš ketinu telkti platesnę parlamentų pirmininkų grupę“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Vicepirmininkas Andrius Mazuronis tikisi, kad į užsienį nebebus išleidžiami tie Seimo nariai, kurie negali susikalbėti užsienio kalbomis, tad kartais dar vežasi vertėjus. 

„Tai iš tiesų yra labai prabangus dalykas“, – teigė A. Mazuronis.

Tokiems Ž. Pavilionis pataria eiti mokytis.

„Kartais geriau gal pamokėlėje praleisti tą laiką, negu kur važiuoti“, – sakė konservatorius.

„Iki šiol leidimais vežti krovinius su užsienio šalimis buvo keičiamasi ne visuomet suderinus šalies derybinę poziciją su socialiniais partneriais ir užsienio politiką įgyvendinančiomis institucijomis. Mūsų tikslas, prieš derantis su kita šalimi, visų pirma, išgirsti mūsų šalies vežėjų interesus ir dėl to Susisiekimo ministerija pagal pastarųjų metų patirtį parengė ir patvirtino derybų tvarką, kuri leis efektyviau atstovauti šalies vežėjų ir valstybės interesams“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Leidimais vežėjams suteikiama teisė vežti krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais, t. y. įvažiuoti į užsienio šalį ar važiuoti per ją tranzitu. Numatoma, kad leidimų kvota pagal galimybę turės tenkinti Lietuvos vežėjų poreikius ir atitikti šalies transporto politikos tikslus tiek einamaisiais metais, tiek ilguoju – 2–3 m. laikotarpiu. Apsikeičiant leidimais bus siekiama pariteto tarp susitarančių šalių.

Pagal šią tvarką savo atstovus į Lietuvos derybų delegaciją galės deleguoti Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos bei pagal poreikį kitos valstybės institucijos, taip pat vežėjams atstovaujančios asociacijos. Delegacijoms vadovaus susisiekimo viceministras arba atsakingo Susisiekimo ministerijos padalinio vadovas.

Siekdama ginti šalies vežėjų interesus ir užtikrinti sąlygas sąžiningai konkurencijai, Susisiekimo ministerija taip pat numato sustiprinti per Lietuvą važiuojančių trečiųjų šalių vežėjų kontrolę. Nuo vasario 1 d. užsienio šalių vežėjai, Lietuvoje įsigydami elektronines vinjetes, leidžiančias važiuoti mokamais keliais, turės pateikti ir turimo leidimo vežti krovinius duomenis. Tai kontroliuojančioms ir leidimus išduodančioms institucijoms leis atidžiau stebėti sąžiningą leidimų panaudojimą, mažins galimybes leidimus panaudoti pakartotinai. Daugiau dėmesio trečiųjų šalių vežėjų kontrolei skirs ir Lietuvos transporto saugos administracija.

Taip pat, siekiant sustiprinti Lietuvos derybines pozicijas, iki šių metų vidurio numatoma patvirtinti naują leidimų, perduotų užsienio šalims, panaudojimo tvarką.

Kiekvienais metais dėl abipusiškai suteikiamų leidimų vežėjams Lietuva derasi su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Vidurinės Azijos šalimis, taip pat tariasi su Europos Sąjungos valstybėmis. Dvišalės valstybių derybos vyksta tarpvyriausybinių susitarimų pagrindu. Kelių transporto srityje dėl tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo Lietuva yra iš viso sudariusi 32 tarpvyriausybinius susitarimus.

Todėl Seimo Priklausomybių prevencijos komisija balandžio 19 d. 13 val. surengė nuotolinę tarptautinę konferenciją „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys“, kurios metu minėtų šalių atstovai ir tarptautiniai ekspertai pasidalys savo įžvalgomis apie dekriminalizacijos galimą naudą visuomenei.

Pasak komisijos pirmininkės Morganos Danielės, šis renginys yra gera proga parodyti, kad  dekriminalizacijos keliu pasukusios valstybės ėmėsi realių priemonių kovoje su priklausomybėmis.

„Dekriminalizacija yra viso Vakarų pasaulio politikos kryptis, tvirtai pabrėžianti, kad narkotikų politika pirmiausia turi būti nukreipta į pagalbą žmonėms, – tvirtino M. Danielė. – Narkotikų vartojimas ir priklausomybės yra sveikatos sistemos, o ne teisėsaugos klausimas.“

Konferencijoje savo įžvalgomis dalinasi Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys, buvęs Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vykdomasis direktorius prof. Mišelis Kazačkinas (Michel Kazatchkine), Estijos nacionalinio sveikatos plėtros instituto Narkotikų priklausomybės ir infekcinių ligų prevencijos centro vadovė Aljona Kurbatova, Portugalijos parlamento narys, visuomenės sveikatos vadovas gyd. dr. Rikardas Baptista Leitė (Ricardo Baptista Leite), Norvegijos sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerijos vyresnysis patarėjas Torė Siorensenas (Tore Sørensen), Pasaulinės teisėsaugos ir visuomenės sveikatos asociacijos vykdomasis direktorius prof. Nikas Kroftsas (Nick Crofts), Europos teisėsaugos veiksmų partnerystės (LEAP) direktorius ir organizacijos valdybos narys JAV Neilas Vudsas (Neil Woods).

Stebėkite portale tiesiogiai:

Iki šiol tiek Baltarusijos opozicija, tiek ir ES tikino, kad krizė yra šalies vidaus reikalas ir baltarusiams reikia leisti ją išspręsti patiems, rašo „Reuters“.

„Galbūt ateityje, jei negalėsime išspręsti šios problemos patys, paprašysime kitų šalių veikti kaip tarpininkių derybose“, – Lenkijos Karpačo mieste vykusiame ekonomikos forume sakė S. Cichanouskaja.

Anksčiau trečiadienį su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu susitikusi opozicijos lyderė pridūrė, kad opozicijos atstovai gali prašyti ES pagalbos, jei Baltarusijos valdžia peržengtų visas ribas ir beatodairiškai naudotų jėgą prieš Baltarusijos piliečius.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.

Lūkesčiai ėmė gerėti

Pasak valstybės auditorių, 2020 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir siekė 2,4 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ryškėja COVID-19 poveikis. Augimą labiausiai lėmė vidaus vartojimas ir grynasis eksportas. Dėl COVID-19 paskelbto karantino poveikis Lietuvos ekonomikai nebuvo toks ryškus kaip daugelyje didžiųjų ES šalių. Lietuvos ekonomikos augimą, priešingai nei Vakarų ir Pietų ES šalyse, labiau lemia pramonės, statybos, prekybos ir transporto veiklos, kurios sudaro apie 60 proc. sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Viešbučių, restoranų, poilsio ir pramogų veiklos, tikėtina, buvo neigiamai paveiktos dar prieš paskelbiant karantiną, o daugumoje kitų veiklų pirmąjį ketvirtį buvo stebimas augimas.

Išlieka JAV ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus tarifus kai kurioms prekių grupėms. Situacijos nelengvina ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu.

"Mažėjant ekonominių veiklų suvaržymų, smarkiai kritę verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Jei neigiamos nuotaikos užsitęstų, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai lemtų tolimesnį šių metų vidaus paklausos smukimą. Didelis neapibrėžtumas vis dar išlieka ir dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį. Tai prisidėtų prie didesnio, nei projektuojama, ekonomikos kritimo", – sako Jaroslavas Mečkovskis, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

Valstybės kontrolės teigimu, 2020-ųjų pradžioje metinis suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) augimo vidurkis buvo 2,9 proc., tačiau kovo–gegužės mėnesiais kainų lygį reikšmingai paveikė sumažėjusi naftos kaina. Infliaciją mažino ir aprangos bei avalynės ir būsto, vandens, elektros, dujų komponentų įtaka.

Tuo pačiu laikotarpiu nominalusis BVP augo 3,9 proc. Didžiausia bendro kainų lygio pokyčio įtaka nominaliosios pridėtinės vertės augimui buvo stebima viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei statybos veiklose.

Lietuva priklausoma

Vis dėlto maža ir atvira Lietuvos ekonomika priklauso ne tik nuo vidaus sąlygų, bet ir nuo tarptautinės aplinkos pokyčių. 2020 m. antrąjį ketvirtį auga geopolitinė įtampa, kurią pirmąjį ketvirtį nustelbė COVID-19 plitimas pasaulyje. Išlieka JAV ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus tarifus kai kurioms prekių grupėms. Situacijos nelengvina ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Neigiamą poveikį turi ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES.

Kilo nesutarimai dėl Pasaulio sveikatos organizacijos biudžeto finansavimo. ES, siekdama išlaikyti sklandų bendradarbiavimą, turi laviruoti tarp JAV ir Kinijos, kurios yra svarbios ES prekybos partnerės. Situacijos nelengvina ir ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Neigiamą poveikį turi ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES dėl kelių priežasčių: ES ketinimų įvesti skaitmeninių paslaugų mokesčius, nelygiaverčių subsidijų orlaiviams ir skirtingų maisto produktų standartų.

Neapibrėžtumas išlieka

Valstybės kontrolieriai primena, kad Europos Komisija (EK) 2020 m. projektuoja reikšmingą 7,4 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą. Atsižvelgdama į tai, EK siūlomu 750 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondu siekia atgaivinti ES ekonomikas. Augantis namų ūkių taupymo lygis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, sukuriančiose apie 75 proc. euro zonos BVP, neigiamai veikia šių šalių vidaus vartojimą. Vokietijos vyriausybė, atsižvelgdama į COVID-19 poveikį darbo rinkai, vidaus vartojimui ir tarptautinei prekybai, sutarė dėl 130 mlrd. eurų siekiančio fiskalinio ekonomikos skatinimo paketo. Šis susitarimas, anot Valstybės kontrolės, turėtų teigiamai paveikti paklausą Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms.

Vis dar išliekantis didelis neapibrėžtumas dėl rizikos veiksnių, susijusių su vidaus paklausa, gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. COVID-19 nulemtas ekonomikos nuosmukis ir suprastėję vartotojų lūkesčiai lėmė didesnį namų ūkių polinkį taupyti. Egzistuoja rizika, kad, užsitęsus neigiamoms nuotaikoms, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai 2020 m. lemtų tolesnį vidaus paklausos smukimą.

Neapibrėžtumas išlieka dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį. Tai prisidėtų prie didesnio, nei projektuojama, ekonomikos kritimo ir padidintų pajamų nelygybę. Be šių rizikų, senėjančios visuomenės keliami iššūkiai darbo rinkai ir viešiesiems finansams išlieka.

Briuselio prognozės panašios

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos šiemet susitrauks 7,1 proc, tačiau kitąmet šalies BVP išaugs 6,7 proc., naujausias prognozes šią savaitę paskelbė EK. Gegužės pradžioje EK prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,9 proc., o 2021 m. išaugs 7,4 proc.

EK vertinimu, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2019-ųjų spalio–gruodžio mėnesiais, Lietuvos realusis BVP sumažėjo tik 0,3 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ekonomikos nuosmukis bus didesnis, nes Lietuvoje ir užsienyje taikomos kovos su pandemija priemonės sutrikdė vartojimą, neigiamai paveikė investicijas ir tarptautinį prekių ir paslaugų srautą.

"Tikėtina, kad įmonės ir namų ūkiai kurį laiką susidurs su dideliu netikrumu, net ir švelnėjant kovos su pandemija priemonėms. Kai kurioms įmonėms tai reiškia trumpesnės trukmės sutarčių sudarymą, palyginti su padėtimi prieš pandemiją, ir mažesnį norą investuoti. Tuo pat metu tikimasi, kad didėjantis nedarbas ir santaupos bei mažesnės darbo pajamos turės neigiamą poveikį privačiam vartojimui", – teigiama EK pranešime.

EK prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet smuks 8,7 proc., o kitąmet augs 6,1 proc. (gegužės mėnesio prognozė – atitinkamai 7,7 proc. smukimas ir 6,3 proc. augimas). EK teigimu, kadangi izoliavimo priemonės atšaukiamos laipsniškiau, nei manyta prognozėje pavasarį, poveikis 2020 m. ekonominei veiklai bus didesnis, nei tikėtasi.

"Ekonominis izoliavimo priemonių poveikis yra didesnis, nei manėme iš pradžių. Esame laive, kuris plaukia per audringus vandenis ir kuriam kyla daug pavojų, be kita ko, dar viena didelė infekcijų banga. Žvelgdami į šiuos ir kitus metus, galime tikėtis atsigavimo, tačiau turėsime išlikti budrūs, kad išvengtume didelių atsigavimo tempo skirtumų. Turime toliau saugoti darbuotojus bei įmones ir glaudžiai koordinuoti politiką ES lygiu, kad taptume stipresni ir vieningi", – pranešime sakė EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

EK vertinimu, visos ES ekonomika šiemet susitrauks 8,3 proc., o 2021 m. padidės 5,8 proc. Euro zonoje didžiausias smukimas šiemet prognozuojamas Italijai (11,2 proc.), Ispanijai (10,9 proc.) ir Prancūzijai (10,6 proc.), iš euro zonai nepriklausančių bendrijos šalių – Kroatijai (10,8 proc.).

Latvijos BVP šiemet turėtų sumažėti 7 proc., o kitąmet išaugti 6,4 proc., Estijos – atitinkamai sumažėti 7,7 proc. ir padidėti 6,2 proc.

KD, BNS inf.

Armėnijai, Sakartvelui ir Moldovai skirta po 20 tūkst. eurų, Ukrainai – 40 tūkst. eurų.

Už šias lėšas valstybėms bus perkamos apsaugos priemonės kovai su koronaviruso pandemija.

Nupirkti šias priemones ir suorganizuoti jų nugabenimą pavesta Užsienio reikalų ministerijai.

„Stengsimės įsigyti apsaugos priemones iš Lietuvos gamintojų“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Humanitarinė pagalba šioms šalims skiriama jų pačių pagalbos prašymais.

„JAV smerkia demokratiją propaguojančių aktyvistų sulaikymą Honkonge“ , – teigė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.

„Demokratijos aktyvistų sulaikymas Honkonge kelia didelį susirūpinimą. Politizuota teisėsauga nesuderinama su visuotinėmis saviraiškos laisvės, asociacijų ir taikių susirinkimų vertybėmis“ , – pabrėžė M. Pompeo.

Tarptautinės advokatų asociacijos (IBA) teigimu, institucijos neturėtų kėsintis į žmogaus teises, o teisinė sistema privalo saugoti nuo bet kokio piktnaudžiavimo valdžia, kai pasaulis yra susitelkęs į koronaviruso pandemiją.

„Pekinas ir jo atstovai Honkonge toliau imasi veiksmų, nesuderinamų su įsipareigojimais pagal Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrąją deklaraciją, kurie apima skaidrumą, teisinės valstybės principus ir garantuoja, kad Honkongas galės džiaugtis didele jam suteikta autonomija“ , – nurodė Didžiosios Britanijos užsienio ir britų sandraugos reikalų ministerija.

Tarp sulaikytų prodemokratiško judėjimo šalininkų yra Demokratų partijos įkūrėjas Martinas Lee ir verslininkas Jimmy Lai.

Policijos teigimu, sulaikytųjų amžius svyruoja nuo 24 iki 81 metų, jie sulaikyti dėl kaltinimų organizavus ir dalyvavus neteisėtuose protestuose praėjusių metų rugpjūčio 18 d., spalio 1 ir 20 dienomis.

Visi jie turėtų pasirodyti teisme gegužės 18 d. Kai kurie sulaikyti asmenys vėlai šeštadienį paleisti už užstatą.

Honkongas yra buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. Didžioji Britanija 1997 metais grąžino Kinijai Honkongą pagal susitarimą, kad Honkongui bus suteiktos specialios teisės ir privilegijos.