„Kolegos keletą mėnesių dirbo ieškodami geriausių sprendimų, kaip turėtų veikti vaiko teisių gynėjai, kaip turėtų veikti policijos pareigūnai, kad vaiko perkėlimo procesas vyktų kaip įmanoma jautriau, empatiškiau, apsaugant vaiką ir nesukeliant jam streso ir žalos. Ir kad tas procesas vyktų kaip įmanoma trumpiau“, – žurnalistams trečiadienį teigė VTAĮT direktorė Ilma Skuodienė.

„Šiame algoritme yra aiškiai apibrėžta, kad procesui vadovauja ir jį koordinuoja vaiko teisių gynėjai. Policijos pareigūnai tik padeda įgyvendinti šitą procesą“, – pabrėžė I. Skuodienė.

Vaiko teisių gynėjams ir policijos pareigūnams – papildomi mokymai

I. Skuodienė pažymi, kad su naujomis tvarkomis tiek vaiko teisių apsaugos specialistai, tiek policijos pareigūnai bus supažindinti artimiausiu metu prasidėsiančiuose mokymuose.

„Bus papildomi mokymai apie skirtingo amžiaus vaikų raidą, kaip jie reaguoja, kaip su jais kalbėti, kaip perduoti informaciją. Svarbiausias to tikslas – kaip įgyvendinti šį procesą, sukeliant mažiausiai streso vaikui ir užtikrinant geriausius jo interesus“, – sakė I. Skuodienė.

Renatas Požėla ir Ilma Skuodienė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Savo ruožtu generalinis policijos komisaras Renatas Požėla pabrėžia, kad policijos pareigūnams išties buvo reikalinga daugiau informacijos apie tai, kaip veikti su vaiko teisių apsauga susijusiais atvejais.

„Šitie algoritmai labai aiškiai apibrėžia, ką institucijos gali ir kiek gali. Aiškiai apsirašėme, kad, jei reikia vaikų teisių specialistams mūsų pagalbos, mes detaliai susipažįstame su situacija, įvertiname, kokių paslaugų iš mūsų gali prireikti, įvertiname vietos, kur reikia vykti, saugumą, kiek ten yra asmenų, ko galima iš jų tikėtis ir kokie policijos pajėgumai turi vykti į situaciją“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė R. Požėla.

„Pagrindinės mūsų užduotys – šalinti galimas kliūtis, užtikrinti vaiko teisių specialistų patekimą į aplinką, užtikrinti, kad vaiko teisių specialistai galėtų atlikti savo darbą. (...) Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, įgyvendinant įstatymo reikalavimus“, – pažymėjo generalinis komisaras.

R. Požėla atkreipia dėmesį, kad į įvykius reaguojantiems pareigūnams pravers vaiko teisių specialistų rengiami mokymai. Pasak komisaro, pirmieji vaiko teisių specialistų ir psichologų vedami mokymai pareigūnams truks apie valandą ir vyks nuotoliu.

„Labai geras dalykas, kad iškart yra planuojami mūsų pareigūnų mokymai, papildomų kompetencijų įgijimas. Vėlgi, ne visada mūsų pareigūnai turi tas pilnas kompetencijas veikti tokiose situacijose – tą tikrai pripažįstu“, – kalbėjo R. Požėla.

Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, įgyvendinant įstatymo reikalavimus.

Tarnyba primena: vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik kraštutiniais atvejais

Pranešama, kad vaikas iš šeimos bus paimamas dviem atvejais – kai vaiko teisių gynėjams atvykus į įvykio vietą paaiškėja, kad vaikui yra nesaugu – tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, vaikas yra patyręs prievartą ir pan. Taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad likti šeimoje vaikui yra nesaugu, nes ten kyla pavojus jo raidai, sveikatai ar gyvybei.

Įvaikinimo tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad jau artimiausiu metu prasidės bendri vaiko teisių gynėjų ir policijos pareigūnų mokymai, kaip kuo jautriau ir saugiau užtikrinti vaiko perkėlimą į saugią aplinką. Mokymų metu bus kalbama, kaip nuraminti, išklausyti nuomonę ir užtikrinti geriausius vaiko interesus bei kaip suprantamai paaiškinti aplinkybes tėvams ir valdyti konfliktinę situaciją.

VTAĮT primena, kad pernai vaiko teisių gynėjai iš viso užfiksavo 7641 atvejį, kai vaikams reikėjo užtikrinti saugią aplinką – 5052 atvejais šeimos nariai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir negalėjo pasirūpinti vaiku, 1504 atvejais kilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Dar 872 atvejais tėvai negalėjo pasirūpinti vaiku dėl ligos, suėmimo ar buvimo bausmės atlikimo vietose, 452 atvejais vaikas buvo paliktas be priežiūros arba su žmonėmis, kurie negeba juo pasirūpinti. Taip pat tarnyba fiksavo 76 atvejus, kai tėvų buvimo vieta buvo nežinoma arba jie buvo dingę.

ELTA primena, kad pernai, gruodžio pradžioje, viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos jėga paima vaiką. Tyrimą dėl šio vaizdo įrašo atlikusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė nustatė, jog vaiko nuo motinos atskyrimą vykdę specialistai dirbo netinkamai ir neprofesionaliai.

Kad vaiko paėmimą Palangoje vykdę specialistai ir policijos pareigūnai procesą galėjo atlikti geriau, taip pat įvykyje turėjo dalyvauti daugiau vaiko teisių specialistų, pripažino ir I. Skuodienė. Todėl šių metų pabaigoje tarnyba subūrė tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai buvo pavesta sudaryti algoritmą, aiškiau apibrėžiantį, kas turi būti atsakingas už vaiko paėmimo procesą, kada ir kaip gali būti pasitelkiama policijos pareigūnų pagalba užtikrinant vaikui saugią aplinką.

Taip pat visi tiesiogiai su vaikais dirbantys tarnybos darbuotojai įpareigoti sudalyvauti mokymuose apie vaiko nuomonės išklausymą, informacijos pateikimą jam suprantama kalba.

Kaip buvo skelbta anksčiau, Vaiko teisių gynėjai per kalėdinį savaitgalį sulaukė 390, o per naujametį savaitgalį – 388 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tačiau, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad pranešimų skaičius nuosekliai didėja kasmet.

„Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus daugiau gauname ne tik švenčių metų, gaunamų pranešimų skaičius nuosekliai didėja kasmet. Didėjantis pranešimų skaičius reiškia, kad tampame atidesni, labiau rūpinamės aplinkiniais, dažniau kreipiamės pagalbos ir vis daugiau vaikų jos sulaukia“, – Eltai teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių specialistė Alina Žilinaitė.

Šventės visada yra susijusios su padidėjusiais pranešimų skaičiais, nes nemaža dalimi tas yra susiję ir su įpročiu šventines dienas, laisvalaikį, poilsį sieti su pvz., alkoholio vartojimu.

Su išvadomis, kad tai rodo didesnį visuomenės sąmoningumą sutinka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Pranešimų skaičiaus didėjimas rodo visuomenės brandą, neabejingumą ir jautrumą kalbant apie vaikus ir jų apsaugą. Tad pranešimų augimas labiau sietinas su teigiamais pokyčiais. Apskritai pastaruosius kelerius metus pastebimas vis labiau mažėjantis visuomenės pakantumas smurtui prieš vaikus, apimant ir fizines bausmes, ir vaiko nepriežiūrą“, – Eltai pateiktame atsakyme nurodė SADM.

Ministerija pabrėžia, kad dažnu atveju iškvietimu per šventes priežastimi tampa vartojamas alkoholis.

„Šventės visada yra susijusios su padidėjusiais pranešimų skaičiais, nes nemaža dalimi tas yra susiję ir su įpročiu šventines dienas, laisvalaikį, poilsį sieti su, pvz., alkoholio vartojimu. Dėl to atitinkamai didėja konfliktų, smurtinių atvejų, vaikai atsiduria nesaugioje jiems aplinkoje.“

„Labai svarbu, kad bendrai, didėtų visos visuomenės sąmoningumas, kad šventės, kitos pramogos neturi sietis su alkoholio vartojimu, ypatingai nesaikingu vartojimu, o taip pat, kad kiekvienu atveju svarbu pagalvoti apie tai, kas pasirūpins vaikų saugumu aplinkoje, kurioje vyks šventė.“

„Mano vadovė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė – aš tikiu, kad ji turi, gauna ir vertina visą informaciją. Tuomet, kai ministrė priims sprendimus, ir aš, atsižvelgiant į jos nuomonę, priimsiu kartu su ja sprendimą“, – Seime žurnalistams kalbėjo I. Skuodienė.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje paplitus vaizdo įrašui, kuriame matomas jėga iš mamos paimamas vaikas, imta diskutuoti, ar vaiko teisių tarnybos ir policijos darbuotojai dirba tinkamai tokiose situacijose.

Abejonių dėl savo kaip institucijos vadovės darbo susilaukusi I. Skuodienė trečiadienį viešai pareiškė, kad, jei reikės, nebijo prisiimti atsakomybės dėl situacijos.

Darbuotojų patikrinimo išvados – per mėnesį

Tuo metu kalbėdama apie viešojoje erdvėje pasirodžiusiame vaizdo įraše užfiksuotą atvejį, I.Skuodienė pažymėjo, kad tądien dirbusios vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, dėl kurių darbo yra pradėtas vidinis patikrinimas, kol kas tęsia darbus tarnyboje.

„Taip, šiandien jos dirba. Kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti. Neturėjau iki tol informacijos apie tai, kad kolegės dirba netinkamai, pažeidžia vaiko interesus ar kitokių pranešimų“, – teigė I. Skuodienė.

„Spalio 19 d. teismas yra susipažinęs su visa šita informacija, šitie vaizdai yra įvertinti ir teismas nenustatė konkretaus veikimo tarnybos darbuotojų vaiko interesams. Todėl neskubėjau nuvertinti, bet inicijavau komisiją visų aplinkybių įvertinimui“, – pridūrė tarnybos vadovė.

Tyrimo išvadas, kaip sako I. Skuodienė, planuojama pateikti per artimiausią mėnesį.

„Tikiuosi, kad mėnesio, gal truputį daugiau, bėgyje. Kaip minėjau – siekis yra įvertinti 21 d., bet man, kaip įstaigos vadovei, labai svarbu įvertinti visus metus – veikimą ar neveikimą, ką galėjome daryti geriau, kaip geriau“, – teigė I. Skuodienė.

„Besiskiriančių tėvų situacijos yra išties sudėtingos ir gali būti, kad tas rekomendacijas (po įvykio – ELTA) teiksime plačiąja apimtimi“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje paplitus vaizdo įrašui, kuriame matomas jėga iš mamos paimamas vaikas, Seime ketvirtadienį inicijuota diskusija dėl susiklosčiusios situacijos. Pasisakyti pakviestos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė.

Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“. Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė dėl atvejo pradėjo tyrimą.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė teigė, jog vaizdo įraše užfiksuotas momentas yra tik dalis institucijų darbo su šeima proceso. Vėliau portalui lrt.lt tarnybos vadovė akcentavo, kad nuo 2018-ųjų tarnybos iš viso gavo 46 pranešimus apie galimus šio vaiko teisių pažeidimus. I. Skuodienė taip pat nurodė, jog mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.

Nepaisant institucijų vadovų paaiškinimų, situacija susilaukė įvairių politikų reakcijų. Bene pirmasis tarnybų darbą viešai sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad tarnybos savo veiksmais neturėtų vaikui kelti traumuojančios patirties.

„Jau bendravome su vaiko mama, toliau bendradarbiausime bei padėsime pasirengti dokumentus ir kreiptis į Rusijos institucijas dėl vaiko gražinimo. Šiuo metu bendravimas su Rusijos institucijomis vyksta per Užsienio reikalų ministeriją“, – rašoma tarnybos atstovės Alinos Žilinaitės atsakyme BNS.

Bendravimas su Rusijos institucijomis vyksta per Užsienio reikalų ministeriją.

Apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų.

Rusijos teritorijoje sekmadienį buvo sulaikytas tėvas, iš motinos Lietuvoje pagrobęs vaiką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sako, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo. Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.

Tokiais atvejais, su vaiku gyventi į kitą šalį siekiantis išvykti tėtis ar mama turi kreiptis į šalies, kurioje gyvena, teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį be antrojo iš vaiko tėvų sutikimo. Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu.

Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.

„Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – rašoma tarnybos atsakyme BNS.

2022 metais vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą, 2021-aisiais – 29, 2020-aisiais – 20. Taip pat pernai sulaukta 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes, 2021-aisiais ir 2020-aisiais gauta atitinkamai 16 ir 18 tokių prašymų.

Sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.

Kaip skelbė BNS, Lietuvos pasieniečiai paragino Rusijos pasieniečius kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl sekmadienį tėvo neteisėtai į Rusiją išgabento kūdikio perdavimo.

Lietuvos pasieniečiai kol kas neturi informacijos, kad tėvas ir maždaug vienų metų vaikas būtų grąžinti į Lietuvą. Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas. Jeigu asmenys perduodami – iš anksto organizuojamas susitikimas ir tai vyksta per pasienio kontrolės punktą, tai paprastai suderinama.

Kaip pranešė policija, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.

Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, o pasieniečiai – dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Paprastai klausimų kyla tuomet, kai keliauti su vaiku planuoja vienas iš tėvų. Dažniausiai teiraujamasi, ar reikalingas kito iš tėvų sutikimas, taip pat tėvai domisi, kokie dokumentai reikalingi, kai vaikas keliauja su seneliais ar kitais artimaisiais“, – teigia specialistė.

Pasak jos, jeigu vaikas vyksta atostogauti su vienu iš tėvų, jokių papildomų dokumentų – sutikimų, leidimų, įgaliojimų – nereikia. Šiuo klausimu nesusipratimų neturėtų kilti ir tarp skyriumi gyvenančių tėvų.

„Išimtys numatytos tik tais atvejais, jeigu šalys yra sutarusios kitaip ir tai numačiusios teismo patvirtintuose dokumentuose. Pavyzdžiui, kad vaiko išvykimas į užsienio valstybę galimas tik su kito iš tėvų sutikimu. Tuomet vaiko tėvai privalo apie atostogas kitoje valstybėje informuoti vienas kitą, pateikti numatytą informaciją“, – sako teisininkė.

Jeigu vaikas vyksta su artimaisiais – kartu nekeliauja nė vienas iš tėvų – dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar šalis  į kurią vykstama, priklauso Šengeno erdvei.

„Jeigu vaiką išleidžiate atostogauti su artimaisiais į Šengeno erdvei priklausančią šalį, jokių papildomų dokumentų ir sutikimų nereikia. Vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančias šalis, pvz., Turkiją, Egiptą ir pan., būtinas vieno iš tėvų rašytinis ir notaro patvirtintas sutikimas. Jeigu pora gyvena skyrium, reikalingas vieno iš tėvų sutikimas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta“, – dėmesį atkreipia R.Silvanovič.

„Yra buvę, kai žmogus kreipėsi į policiją dėl neva pagrobto ir į Turkiją išvežto vaiko. Paaiškėja, kad taip tėtis norėjo išreikšti protestą dėl vaiko kelionės su mama ir jos naujuoju draugu. Tačiau mama šiuo atveju nieko nepažeidė ir visiškai teisėtai išvyko atostogauti į svečią šalį“, – apie skyrium gyvenančių tėvų konfliktus pasakoja teisininkė.

R.Silvanovič primena, kad vaikas turi teisę į poilsį ir turiningą laisvalaikį, todėl tėvams reikėtų palikti nesutarimus nuošalyje ir dovanoti vaikams galimybę keliauti, matyti, pažinti.

Teisininkė atkreipia dėmesį į tai, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sutikimas nereikalingas, tik kai iš šalies išvykstama laikinai, t.y. ne nuolatinai gyventi.

Atmintinė tėvams

*Sužinokite, kokie asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelė ar pasas – tinkami vykstant į pasirinktą užsienio valstybę. Vaiko gimimo liudijimas netinkamas.

*Atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo laiką, nes vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau – dvejus ar penkerius metus. Daugelis šalių reikalauja, kad pasas galiotų ilgiau nei šešis mėnesius nuo kelionės pabaigos.

*Jeigu vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, pavarde ir jei duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos gyventojų registre, svarbu turėti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

*Prieš laikinai išvykdami į užsienio valstybę, įsigykite kelionės sveikatos  / gyvybės draudimą, kuris prireikus padengtų gydymo išlaidas.

*Pasidomėkite šalies, į kurią vykstama atostogauti, taikomomis rekomendacijomis, galiojančiais apribojimais dėl COVID-19 ligos.

Įstaigos duomenimis, iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos.

Didžioji įvaikintų vaikų dalis –19 vaikų – yra mažamečiai, iš jų 14 vaikų – iki trejų metų amžiaus, penki vaikai – iki šešerių metų amžiaus. Šiuo metu įvaikinimo laukia 369 galimi įvaikinti vaikai, didžioji jų dalis yra vyresnio amžiaus – nuo 10 iki 17 metų.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės, vyresnio amžiaus vaikams įtėvius rasti yra sunkiausia, ši tendencija nesikeičia.

„Pasiryžtantys įvaikinti ar globoti vaiką asmenys – labai laukiami. Ypač raginame savo namų duris atverti ir šeimos šilumą dovanoti vyresnio amžiaus vaikams. Visiems vaikams, kokio amžiaus jie bebūtų, labai svarbu augti šeimoje, tačiau vyresnio amžiaus vaikams sunku rasti įtėvius ar globėjus“, – pranešime cituojama A. Marčiukaitienė.

Tarnybos teigimu, šiuo metu galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 1064 vaikai. Šiais metais į jį įrašyti 74 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 18 – iki trejų metų amžiaus. Tačiau ne visi šiame sąraše įrašyti vaikai nori būti įvaikinti. Maždaug du trečdaliai jų, daugiausia vyresnio mokyklinio amžiaus, nesutinka būti įvaikinti, nes palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais ar kitais jiems svarbiais asmenimis, pasirenka likti gyventi ir mokytis Lietuvoje.

2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos arba užsienyje gyvenančios Lietuvos piliečių šeimos. 2018 metais buvo įvaikinti 159 vaikai, iš jų 56 įvaikino užsieniečiai, užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos ar mišrios šeimos.

Tarnybos duomenimis, įsivaikinti norinčių piliečių sąraše šiuo metu yra 175 šeimos ar asmenys.

Be tėvų globos likusius vaikus pasiryžę įvaikinti ar globoti  asmenys (šeimos) yra rengiami pagal Tarnybos patvirtintą Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK). Baigus mokymus, yra vertinamas asmenų (šeimų) pasirengimas ir motyvacija.

„Teigiamos išvados ir palyginti nedidelis skaičius neigiamų išvadų liudija, kad asmenys (šeimos) atsakingai žiūri į šią svarbią įvaikinimo ir globos (rūpybos) misiją, rimtai jai rengiasi, yra motyvuoti, atitinka visus nustatytus reikalavimus. Labai svarbu, kad šiam atsakingam žingsniui būtų pasirengęs ne tik asmuo, pageidaujantis įvaikinti ar globoti  vaiką, bet ir visa jo šeima. Šeimos pasirengimas taip pat yra atidžiai vertinamas“, – sako tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Specialistė pabrėžė, kad visi be tėvų globos likę vaikai labai laukia šeimos, nori būti priglausti, apkabinti, mylimi ir jaustis saugūs. Todėl labai reikia tinkamai pasirengusių, geros širdies, motyvuotų žmonių, kurie pasiryžtų svarbiam gyvenimo žingsniui – suteikti vaikams šeimos šilumą ir saugumą.

Labai svarbu, kad šiam atsakingam žingsniui būtų pasirengęs ne tik asmuo, pageidaujantis įvaikinti ar globoti  vaiką, bet ir visa jo šeima.

Iš viso pirmą šių metų ketvirtį Tarnybos atestuoti asmenys parengė 156-as teigiamas išvadas. Iš jų 54- oms šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti) vaiką, 21-am asmeniui, norinčiam tapti budinčiu globotoju, 58-iems artimiesiems giminaičiams, 22-šeimoms, norinčioms įvaikinti vaiką, 1– am šeimynos steigėjui (dalyviui). 

Lietuvoje veikiantys 66 Globos centrai pagal GIMK programą visoje šalyje organizuoja mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų steigėjams/ dalyviams ir įtėviams. Šiuos mokymus veda tik Tarnybos atestuoti asmenys, jie taip pat vertina kaip asmenys (šeimos) yra pasirengę  į savo šeimą priimti be tėvų globos likusius vaikus.

Asmenų ir šeimų pasirengimas ir motyvacija  įvaikinimui ar vaiko globai (rūpybai) vertinama pagal GIMK programos nustatytus penkis gebėjimus: saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas, vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius bei bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.

2017–2019 metais VVTAĮT atestuoti asmenys iš viso Lietuvoje parengė 2017 teigiamų išvadų šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu ar steigėju ( 2017 m. teigiamų išvadų buvo 660, 2018 m. – 665, 2019 m. – 692).

Parengtų teigiamų išvadų skaičius asmenims, siekiantiems tapti budinčiais globotojais 2019 m. išaugo 12 proc. palyginti su 2018 metais.

Pastebima tendencija, kad mažėja neigiamų išvadų. 2019 metais neigiamų išvadų buvo 26 proc. mažiau nei 2017 m. (2017 m. buvo pateiktos 56 neigiamos išvados, 2018 m. 36, 2019 m. – 39-ios neigiamos išvados).

Pasak A. Marčiukaitienės, neigiamą vertinimą gavusiems asmenims ir šeimoms pateikiamos rekomendacijos, ką jie turėtų keisti ar tobulinti, kokių specialistų pagalba jiems būtų reikalinga, kad išnyktų priežastys, dėl kurių buvo parengta neigiama išvada.

Tarnybos duomenimis, šiemet buvo įvaikinti 23 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių arba užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 368 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (73 proc.) – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų), o vaikai iki 3 m. amžiaus sudaro vos 3 proc.

Šiuo metu Lietuvoje globojami (rūpinami) 7176 be tėvų globos likę vaikai, iš jų: 1801 – globos institucijoje (iš jų 553 vaikai bendruomeniniuose vaikų globos namuose); 4768 – šeimoje; 351 – šeimynoje; 256 – globos centre.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, daugiausia be tėvų globos likusių vaikų (368-is) priglaudė jų seneliai. Neabejingi į bėdą patekusiems vaikams buvo ir vaikų broliai, seserys, dėdės, tetos bei kiti giminaičiai. Iš viso per praėjusius metus ir keturis šių metų mėnesius atsirado net 468 tokie geradariai giminaičiai.

„Patys svarbiausi vaikui yra mama ir tėtis, tačiau jei atsitinka taip, kad jie laikinai arba nuolat nebegali ar nenori, nesistengia rūpintis vaiku, tarnybos specialistai visų pirma stengiasi surasti vaiko artimus giminaičius, kurie gebėtų vaiku pasirūpinti.. Tik tada, jei tai nepavyksta, ieškoma giminystės ryšiais su vaiku nesusijusių žmonių, kurie galėtų priglausti vaiką. Džiaugiamės ir didžiuojamės visais tais drąsiais ir geros širdies žmonėmis, kurie ryžtasi padėti į bėdą patekusiems vaikams“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Giedrė Mikalauskienė.

SPIS duomenimis, 2019 metais 519-kos vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų giminaičiai (iš viso 391-a giminaičių šeima ar pavieniai asmenys giminaičiai). Per 2020 metų keturis mėnesius giminaičiai globėjais (rūpintojais) tapo 98 –iems be tėvų globos likusiems vaikams (šiuos vaikus priglaudė 77-ios giminaičių šeimos ar pavieniai asmenys giminaičiai).

„Dažniausios priežastys, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos – tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimas, nesidomėjimas vaiku, jo nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas ir dėl to kilęs pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Kol vaikas globojamas giminaičių ar giminystės ryšiais nesusijusių asmenų šeimose, paslydusiems tėvams yra teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba keičiant savo elgesį. Neretu atveju, tėvams suteikus pagalbą, vaikai grįžta gyventi į šeimą. Deja, ne visi atvejai būna sėkmingi ir ne visi tėvai nori priimti jiems siūlomą pagalbą“, – pridūrė G. Mikalauskienė.

Daugiausiai be tėvų globos likusių vaikų tiek pernai, tiek ir šiemet priglaudė vaikų seneliai. 2019 metais 309-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo 225-ios senelių šeimos ar pavieniai senelis ar močiutė. Per keturis šių metų mėnesius 59-ių vaikų globėjais (rūpintojais) tapo jų seneliai. Iš viso savo anūkus šiemet priglaudė 49-ios senelių šeimos ar pavieniai močiutė ar senelis. 2019 m. pabaigoje Lietuvoje 1 598 senelių šeimose buvo globojami (rūpinami) 2 064 vaikai (63 proc. giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų).

Daugiausiai be tėvų globos likusių vaikų tiek pernai, tiek ir šiemet priglaudė vaikų seneliai.

Šiemet 22 vaikus priglaudė sesuo arba brolis (16-ka šeimų ar pavienių asmenų). 2019 metais 70 vaikų priglaudė sesuo arba brolis (52 šeimos ar pavieniai asmenys).

Per keturis šių metų mėnesius 14 be tėvų globos likusių vaikų priglaudė vaiko teta arba dėdė (9-ios šeimos ar pavieniai asmenys). 2019 metais 91-o vaiko globėjais (rūpintojais) tapo 77-ios tetų ar dėdžių šeimos ar pavieniai asmenys.

Be tėvų globos likusius vaikus priglaudžia ir kiti giminaičiai: šiemet 3 vaikus priglaudė 3 giminaičiai ar jų šeimos, 2019 metais – 49-is vaikus priglaudė 40 giminaičių ar jų šeimų.

Per šių metų keturis mėnesius 39-iems vaikams globa (rūpyba) nustatyta ne giminaičių šeimose (33-ose šeimose), 2019 metais – 201-am vaikui globa (rūpyba) nustatyta ne giminaičių šeimose (137-iose šeimose).

Tarnybos duomenimis, 2019 m. pabaigoje iš viso buvo globojami (rūpinami) 7 446 vaikai, iš jų 1 431 laikinai globojami (rūpinami) ir 6 015 nuolatos globojami (rūpinami). Pastebėtina, jog kelis pastaruosius metus vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba), mažėja, kaip mažėja ir bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius.

Iš bendro 7 446 globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus didžiausias globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių sudarė vyresnio amžiaus vaikai, t. y., 15–17 m. (2 567 vaikai, t. y. 34,47 proc.) bei 10–14 m. (2 566 vaikai, t. y. 34,46 proc.).

Pernai 53,4 proc. atvejų tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo nustatyta šeimose, 23,2 proc. atvejų – globos įstaigose, 0,9 proc. – šeimynose ir 22,5 proc. vaikų – globos centruose.

Palyginti su 2018 m. duomenimis, matyti, kad 2019 m. žymiai sumažėjo vaikų globos (rūpybos) nustatymo atvejų globos įstaigose (2018 m. – 42 proc.).

„Institucinėje globoje prieš penkerius ir daugiau metų būdavo daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, o dabar nesiekia dviejų tūkstančių. Tai yra tikrai labai pozityvi tendencija“, – sako įstaigos Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, per 2019 metus Lietuvoje  laikinoji globa naujai buvo nustatyta 1312 vaikų, iš jų 296 vaikams – institucinė globa. Tuo tarpu 706 vaikams laikinoji globa suteikta globėjų šeimoje, 21 vaikui – šeimynoje, 289 vaikams – globos centre.

Pranešime pažymima, kad vaiko globa globos centre nėra institucinė. Globos centras sudaro sutartį su budinčiu laikinu globotoju ir vaikas yra apgyvendinamas budinčio globotojo šeimoje, tačiau vaiko atstovu pagal įstatymą yra globos centras.

R. Pabedinskienės teigimu, skaičiai rodo, kad kelerius metus vykdoma institucinės globos pertvarka, atsisakant globos namų, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje, pasiteisino.

„Turime labai teigiamą tendenciją – dabar šeimoje yra globojama daug daugiau vaikų, nei globos institucijoje“, – teigia patarėja.

Turime labai teigiamą tendenciją – dabar šeimoje yra globojama daug daugiau vaikų, nei globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, iš viso 2019 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 7244 globojami vaikai. Iš jų šeimose buvo globojami 4775 vaikai, šeimynose – 349 vaikai, globos centruose – 219, vaikų globos institucijose – 1901, iš jų bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 536 vaikai.

Nuolatinė globa pernai Lietuvoje nustatyta 772 vaikams. Iš jų 547 vaikai apgyvendinti globėjų šeimose, 15 – šeimynose, vienas – globos centre, 209 – globos institucijoje ir 55 – bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

2018 metų liepą įsigaliojo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma: sistema centralizuota, nustatyta bendra schema, kaip institucijos reaguoja į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, su sunkumus patiriančiomis šeimomis pradėjo dirbti mobiliosios komandos.

Po metų koreguodamas įstatymą Seimas įteisino laikinosios priežiūros institutą, kad iš nesaugios aplinkos paimti vaikai būtų perduodami globoti giminaičiams, o ne įstaigai, taip pat sutikusiems laikinai prižiūrėti vaiką asmenims būtų skiriama vienkartinė išmoka.

Nuo ketvirtadienio, kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikinai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pareigas eis direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paskelbusi konkursą tarnybos direktoriaus pareigoms užimti. Pirmasis konkursas neįvyko, nes jame dalyvavo tik vienas kandidatas. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, kai rengiamas konkursas į įstaigos vadovo, įstaigos pavaduotojo ar padalinio vadovo pareigas, turi būti atrenkami du geriausiai įvertinti pretendentai.

Antrasis konkursas paskelbtas šių metų rugsėjo 21 d. Pretendentai užimti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus kėdę dokumentus turėjo pateikti per 10 darbo dienų.