„Kol kas mes dar neregistravome savo pasiūlymo, norime atkreipti daugiau dėmesio į vaikų būrelius, nes nerimą kelia tos tendencijos dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo mokyklose. Vienintelis kelias, kaip valstybės išsprendę tas problemas, ypač, Islandija, tai per vaikų užimtumą. Tai tokią kryptį tikrai matome“, – žurnalistams po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Koalicijos taryba aptarė Vyriausybės antradienį Seimui teikiamą kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Pasak A. Armonaitės, šiuo metu būrelių kainai kompensuoti valstybė skiria 15 eurų, Vilniaus miesto savivaldybė prie šios sumos prideda dar penkis eurus.

„Tai matytumėme šitą kryptį, dar kol kas pasiūlymo nesame registravę, tai biudžetas bus pateiktas ir prasitęs tos diskusijos Seime. Tokią įžangą padarėme, bus galima pažiūrėti per pasiūlymų prizmę“ – teigė politikė.

Vyriausybė antradienį ketina pristatyti biudžeto projektą Seimui, didžiausios papildomos išlaidos kitąmet numatomos pensijų ir kitų išmokų indeksavimui, pedagogų atlyginimų didinimui. Planuojamos biudžeto pajamos siekia 17 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd., deficitas – 2,9 procento.

Vilniaus savivaldybė informavo, kad šešerius metus nesikeitęs vaikų neformaliojo švietimo krepšelis nuo kovo 1-osios didėja nuo 15 iki 20 eurų per mėnesį, o specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams nuo rugsėjo 1-osios jis bus didinamas nuo 30 iki 40 eurų per mėnesį.

„Tai pirmas krepšelio didinimas nuo to laiko, kai finansavimas pradėtas skirti įvairioms įstaigoms ir laisviesiems mokytojams, vykdantiems neformalųjį vaikų švietimą. Didesnis finansavimas leis vilniečiams rinktis dar įvairesnes ar iki šiol neišbandytas veiklas. Tikiuosi, kad sostinės neformaliojo švietimo vykdytojai jau galvoja ir apie karo zoną palikusių ukrainiečių šeimų vaikų įtraukimą“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Nuo kovo 1-osios pradėjo galioti Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta naujoji Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo tvarka, kuri numato dešimties mėnesių būrelių finansavimo laikotarpį, pradedant rugsėju ir baigiant birželiu.

Maksimalus mokinių skaičius vienoje neformaliojo švietimo veiklos grupėje – ne daugiau kaip 25 mokiniai, o minimali programos apimtis gali būti šeši mėnesiai.

Lieka galioti anksčiau patvirtinta minimali aštuonių pedagoginių valandų per mėnesį programos trukmė, o neformaliojo švietimo krepšelis, kaip ir anksčiau, bus skiriamas mokiniui, kuris išlankė ne mažiau kaip keturias pedagogines valandas užsiėmimų per mėnesį.

Neformaliojo švietimo veiklų programas įgyvendinti gali visi šių paslaugų teikėjai, išskyrus mokyklas, taip pat  laisvieji mokytojai, atkreditavę savo programas savivaldybėje.

Neformaliojo švietimo lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa, pagal kurią vaikas mokosi Vilniaus miesto savivaldybėje, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

2021-aisiais Vilniuje akredituota 520 neformalaus ugdymo programų, 15 eurų krepšeliu pasinaudojo daugiau kaip 24 tūkst. vaikų per mėnesį, palyginimui 2019-aisiais ir 2020-aisiais krepšeliu naudojosi atitinkamai 20 ir 22 tūkst. vaikų.

Iki šiol muzikos, šokio, dailės užsiėmimai, kitos edukacinės veiklos ir įvairūs sporto būreliai miesto įstaigose kauniečiams kainuodavo nuo keturių iki 20 eurų per mėnesį.

„Tikslas yra ne padidinti, tikslas yra suvienodinti mokesčius. Nes už tą pačią paslaugą mokesčiai yra skirtingi. Tai manome, kad suvienodinus mokestį už tą pačią paslaugą, kokybė atitinkamai padidės, kadangi kiekviena įstaiga turės rūpintis, kad nežymiai padidėjus mokesčiui, galėtų būti patrauklūs“, – posėdyje sakė savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Kauno miesto sporto mokykloms bus taikomas fiksuotas mėnesio mokestis – 20 eurų per mėnesį. Jį numatoma didinti palaipsniui: nuo kitų metų sausio 1 dienos – iki 15 eurų, o nuo 2022-ųjų rugsėjo – 20 eurų.

Išimtis bus daroma Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtiniams. Čia mėnesiniai sporto būrelių įkainiai po naujųjų pasiektų 10 eurų, o nuo kito rugsėjo – 15 eurų, nes mokykloje dar nėra atlikti modernizavimo darbai. Po atnaujinimo „Gajos“ auklėtiniams taikomi įkainiai būtų suvienodinti su kitų sporto mokyklų.

Tikslas yra ne padidinti, tikslas yra suvienodinti mokesčius.

Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, naujojoje M. Petrausko scenos menų mokyklose bei Tautinės kultūros centre numatyti įkainiai sieks 25 eurus per mėnesį.

Pagal naują tvarką, tris ir daugiau vaikų turinčioms šeimoms numatyta pusės nustatyto įkainio kompensacija. Iki šiol tokių šeimų atžaloms būreliai būdavo visiškai kompensuojami.

Pasak savivaldybės, finansinių sunkumų patiriančios ar socialiai jautresnėms grupėms priskiriamos šeimos ir toliau savo atžalas į neformaliojo ugdymo veiklas leis nemokamai, nepriklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus.

Opoziciniai konservatoriai ragino problemas, šiuo metu egzistuojančias neformaliajame švietime, spręsti kitais būdais, užtikrinant būrelių prieinamumą.

„Esminis dalykas – aš visą laiką pasigendu, o kokie kokybiniai klausimai išsispręs? Ar verta šiandien laužyti ietis dėl 400 tūkst. eurų, kuriuos papildomai surinks mokyklos? Esmė yra tame, kad popandeminiu laikotarpiu puikiai žinome medikų išvadas ir visas tendencijas, kurios yra susijusios su vaikų ir jaunimo ligomis, kurios atsirado pandeminiu metu“, – kalbėjo konservatorių frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.

Ji kvietė mokesčių nedidinti, bet galvoti, kaip populiarinti sporto būrelius.

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos savivaldybės taryboje nariai taip pat pasigedo svarių argumentų dėl įkainių už vaikų būrelius didinimo ir paslaugų kokybės gerinimo.

Šiemet pinigų vaikų vasaros poilsiui skyrė ne tik miesto savivaldybė, bet ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerija.

Tačiau šių metų vaikų stovyklas dėl karantino galėta organizuoti tik nuo liepos vidurio, tad nemenkos dalies skirtų lėšų sunaudoti nepavyko.

Pavyzdžiui, pernai vaikų vasaros stovyklos prasidėjo nuo birželio 10–15 d. Šiemet – mėnesiu vėliau.

Šią vasarą iš valstybės biudžeto stovykloms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms finansuoti Klaipėdos savivaldybei pervesta 156,8 tūkst. eurų, vėliau papildomai – dar 361,5 tūkst. eurų (iš viso daugiau nei pusė mln. eurų).

Sutrukdžius pandemijai ne visas vaikų vasaros poilsiui skirtas lėšas spėta panaudoti iki mokslo metų pradžios.

Dabar siekiama už likusius valstybės biudžeto pinigus (207,4 tūkst. eurų) finansuoti kitas neformaliojo vaikų švietimo veiklas Klaipėdoje. Ir tai reikėtų padaryti iki metų pabaigos.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės teigimu, tie pinigai vaikų poilsiui buvo skirti beveik vasaros pabaigoje, todėl jų panaudoti ir nespėta.

"Ir pati vasara vaikų poilsiui organizuoti dėl COVID-19 buvo gerokai trumpesnė – tik liepa ir rugpjūtis. Nemažai pinigų, gautų iš ministerijos, mes panaudojome. Vasaros stovyklose, palyginti su pernai, vaikų padaugėjo nuo 3,5 iki 7 tūkst. Na, o tas pinigų likutis dabar vėl konkurso būdu bus skiriamas kitoms vaikų neformaliojo švietimo programoms. Jei nebus karantino, spėsime sunaudoti iki Naujųjų metų", – tvirtino L. Prižgintienė.

Pinigai neformaliojo ugdymo veikloms gali būti pradėti skirstyti nuo spalio vidurio.

Per pustrečio mėnesio teks panaudoti 207 tūkst. eurų, jei to nebus spėta padaryti, pinigai grįš į valstybės biudžetą.

"Gerai, kad tos lėšos numatytos ne tik vasaros poilsiui, yra leidžiama jas panaudoti ir biudžetinėms įstaigoms, ir renginiams, taip pat edukaciniams užsiėmimams. Manau, sugebėsime organizuoti įdomių dalykų vaikams", – kalbėjo L. Prižgintienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad vietoje maksimalaus šiuo metu nustatyto 10 vaikų skaičiaus grupėje užsiėmimuose galės dalyvauti 15 vaikų. Lieka galioti visi anksčiau nustatyti reikalavimai dėl atstumo, higienos ir t. t.

Švelninant karantino sąlygas vaikų būreliai veiklą galėjo atnaujinti nuo pirmadienio. Būreliuose turi būti užtikrinama, kad kiekvienam vaikui patalpose būtų skiriamas ne mažesnis kaip 5 kvadratinių metrų plotas.

Tiek lauke, tiek patalpose turi būti laikomasi grupių izoliacijos principo: skirtingų grupių vaikai nesimaišytų, dalyvautų tik tos pačios grupės veiklose. Vienos vaikų grupės veiklas patariama organizuoti toje pačioje vienoje patalpoje, jeigu tai įmanoma – lauke.

Darbuotojai turi laikytis ne mažesnio kaip 1 metrų atstumo vienas nuo kito ir vaikų. Jei tai neįmanoma, išvengti fizinio kontakto arba jį riboti, darbuotojams uždarose patalpose rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. 

Rekomenduojama prie įėjimo matuoti vaikų temperatūrą ir neįleisti karščiuojančių ir turinčių kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, tokių kaip sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo vietoje turi dirbti tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, jiems taip pat turi būti matuojama temperatūra, vos tik atvykus į darbą.

Be to, rekomenduojama, kad tiesiogiai su vaikais nedirbtų darbuotojai, priklausantys rizikos grupei, t. y. vyresni nei 60 metų, sergantys lėtinėmis ligomis.

Rekomenduojama tėvams į neformaliojo vaikų švietimo veiklas nevesti vaikų, jeigu jie serga lėtinėmis ligomis.

Naujos NVŠ programų paraiškos bus priimamos iki gegužės 29 d. (imtinai).

„Neformalusis vaikų švietimas yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir įprastas švietimas – būtent įvairiuose būreliuose ar užsiėmimuose vaikai įgauna ir kitų gyvenime itin reikalingų įgūdžių, susiranda draugų ir supranta, kad laisvalaikį galima praleisti iš tiesų turiningai. Tad džiaugiuosi, kad šiemet dar kartą kviečiame visas neformaliuoju vaikų ugdymų užsiimančias organizacijas teikti paraiškas ir pretenduoti tapti ta vaikų laisvalaikio vieta, kurioje išmokstama pačių įdomiausių dalykų“, – kalbėjo sostinės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

NVŠ lėšomis NVŠ programas įgyvendinti gali visi neformaliojo vaikų švietimo teikėjai (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas), laisvieji mokytojai. NVŠ programos turi atliepti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžto neformaliojo vaikų švietimo paskirtį ir Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatas.

Paraiškas gali teikti visi NVŠ programų vykdytojai, ketinantys pretenduoti į NVŠ programų dalinį finansavimą, o finansavimas skiriamas tiems NVŠ teikėjams, kurie yra atkreditavę savo programas savivaldybėje.

Programų finansavimo pradžia – 2020 m. spalio 1 d.

Nuo 2016 m. NVŠ lėšos yra tikslinė dotacija Vilniaus miesto savivaldybei siekiant didinti vaikų, ugdomų pagal NVŠ programas, skaičių. NVŠ lėšų suma vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui Vilniaus mieste yra 15 Eur/mėn. Teisę pretenduoti gauti 15 Eurų NVŠ krepšelį turi vaikas, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. NVŠ lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta NVŠ programa, pagal kurią vaikas mokosi Vilniaus miesto savivaldybėje, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

2019 metais Vilniaus miesto savivaldybėje NVŠ teikėjai akreditavo 394 programas ir 15 Eur krepšeliu vidutiniškai pasinaudojo daugiau nei 20 tūkst. vaikų per mėnesį.

Siaučiantis koronavirusas visoje šalyje pertvarkė ir ugdymo sistemą. Šiuo metu formalusis švietimas vyksta nuotoliniu būdu, taip pat bando dirbti ir įvairios miesto įstaigos, į kurias vaikai tradiciškai po pamokų vykdavo sportuoti, mokytis menų ar užsiimti kita veikla.

Neseniai posėdžiavę uostamiesčio tarybos nariai pritarė siūlymui leisti mokinių tėvams atlyginimo už teikiamas neformaliojo vaikų švietimo paslaugas nemokėti, jeigu ugdymas vyksta nuotoliniu būdu.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tvirtino, kad iki šiol nuotolinio ugdymo galimybės Klaipėdoje nebuvo taikomos, o, susiklosčius neeilinei situacijai, nuveiktas nemenkas darbas. Sukauptą patirtį tikimasi išnaudoti ir ateityje.

"Klaipėdai neblogai sekasi", – situaciją apibendrino L.Prižgintienė.

Mokestį už neformalųjį švietimą nuspręsta kompensuoti ir miesto biudžetinių sporto mokymo įstaigų auklėtinių tėvams. Mokesčio jaunųjų sportininkų tėvams neteks mokėti tais atvejais, kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino nevyks ugdymo procesas.

Uostamiesčio savivaldybės administracijos atstovai tvirtino, kad, atsižvelgdamos į susidariusią situaciją ir vadovaujantis galiojančiomis rekomendacijomis, miesto biudžetinės sporto įstaigos organizuoja ugdymą tiek, kiek tai įmanoma vykdyti nuotoliniu būdu.

Teigiama, kad šių metų pradžioje vaikų skaičius Klaipėdos miesto biudžetinėse sporto mokymo įstaigose siekė per 3 tūkst.

Įstaigos per vieną mėnesį iš tėvų įmokų už sportinio ugdymo paslaugas vidutiniškai surenka apie 10 tūkst. eurų.

Parlamentaras pirmadienį paskelbė vėl registruosiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kad iš gyventojo pajamų gali būti atimamos išlaidos už neformalųjį vaikų švietimą, t. y. tėvų išlaidos jų vaikų lankomiems būreliams būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Pasak Seimo nario, nesant aiškumo, ar kitąmet bus skirta lėšų neformaliojo ugdymo krepšeliui, reikia ieškoti kitų būdų valstybei prisidėti prie vaikų būrelių finansavimo, pavyzdžiui, per mokesčio lengvatą.

„Prieš pusantrų metų buvau registravęs siūlymą dėl 15 proc. GPM lengvatos tėvams, sumokantiems už būrelius, tas pasiūlymas pateikimo stadiją buvo įveikęs, bet atmestas komitete. Šiandien girdime, kad gali pritrūkti lėšų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui, matydami tendencijas, kad nėra aiškumo iki galo, galvojame, kad reikėtų grįžti prie GPM lengvatos“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Dar vienas tos lengvatos privalumas – kad tai būtų taikoma visiems vaiko lankomiems būreliams, ne tik pirmam, bet ir antram, trečiam, ir būtų taikoma ir ikimokyklinio amžiaus vaikams“, – sakė parlamentaras.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis įvestas 2015 metais kaip tikslinė valstybės dotacija neformaliajam vaikų ugdymui. Neformaliojo ugdymo krepšelis mokiniui siekia 15–20 eurų (priklausomai nuo savivaldybės) per mėnesį.

Iš pradžių neformaliojo vaikų švietimo programa finansuota iš biudžeto, tačiau pastaraisiais metais lėšos šiam krepšeliui paimtos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Kilus abejonėms, ar tokiam europinių lėšų panaudojimui neprieštarus Europos Komisija, švietimo ministras praėjusių metų pabaigoje nurodė prioritetą panaudojant neformaliojo švietimo krepšelį skirti vaikų su specialiais poreikiais įtraukimui bei gamtos mokslų ir technologijų krypties būreliams.

Neformalaus ugdymo programų tiekėjai bei kai kurie politikai nuogąstauja, kad neformaliam vaikų švietimui neskyrus lėšų iš biudžeto ir toliau kliaujantis ES finansavimo programos ateityje dėl galimų EK sankcijų išvis bus atsisakyta.

Pasak A. Monkevičiaus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iš savo disponuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui skirs 12 mln. eurų, kaip ir šiemet.

Prioritetas teikiamas vaikų su specialiais poreikiais įtraukimui ir gamtos mokslų bei technologijų krypties STEAM (Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) būreliams, kad tokiam lėšų panaudojimui neprieštarautų Europos Komisija.

Neformalaus ugdymo programų tiekėjai bei kai kurie politikai nuogąstauja, kad neskyrus lėšų iš biudžeto ir kliaujantis ES pinigais gali būti sugriauta nuo 2015 metų veikianti sistema, kurioje dalyvauja netoli 100 tūkst. vaikų.

Neformaliojo vaikų švietimo situaciją trečiadienį aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Ministras: tai avarinis atvejis

Švietimo ministras A. Monkevičius sako, kad sprendimas NVŠ krepšeliui 2020 metams naudoti struktūrinių fondų lėšas „yra avarinis atvejis“.

„Buvo siūlymas nuo pat pradžių skirti iš biudžeto nacionalinės dalies tiesiogiai, tačiau tų lėšų nėra, nes trūksta mokytojų atlyginimams, kitoms sritims. Bet neformalusis ugdymas – be galo svarbi sritis, todėl mes numatėm iš savo disponuojamų struktūrinių fondų lėšų tą pačią sumą, kokią buvo iš šiemet, skirti 12 mln. eurų, nes kitos išeities nematom“, – BNS trečiadienį sakė A. Monkevičius.

Ministro lapkričio 18 dieną pasirašytame įsakyme nurodoma, kad tuo atveju, jei NVŠ lėšų yra mažiau nei vaikų, norinčių dalyvauti programose, lėšos pirmiausiai skiriamos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Taip pat prioritetas teikiamas STEAM būreliams.

A. Monkevičius ramina, jog dabartinės situacijos tai nekeičia, vaikai galės gauti finansavimą nepriklausomai nuo to, kokį būrelį lanko, nes jo įsakymas yra „tik rekomendacija“.

Tai buvo toks kaip ir avarinis atvejis, jei iš biudžeto nacionalinės dalies negausim.

„Tai buvo toks kaip ir avarinis atvejis, jei iš biudžeto nacionalinės dalies negausim. Tam, kad Europos Komisija neprieštarautų, mes apraše rekomenduojam savivaldybėms, kad būtų nukreipta į specialiųjų poreikių vaikus, jų įtraukti į neformalųjį švietimą, kita dalis – skatinti plėtrą, kur vaikų dar yra mažai, biologiją, mediciną, robotiką. Tai būtų signalas, kad tokie būreliai būtų palankiau vertinami, bet tai tik rekomendacija“, – kalbėjo ministras.

Anot A. Monkevičiaus, iš NVŠ programų 70 proc. sudaro sportas, choreografija, ir iki šiol „buvo duodamas signalas, kad STEAM veiklų atsirastų daugiau“. „Bet tai yra rekomendacija, tai sąlyga, be kurios mes negalime tikėtis palankaus EK sprendimo“, – pažymėjo ministras.

G. Steponavičius: už borto liks daugybė vaikų

Opozicijos atstovas Gintaras Steponavičius komiteto posėdyje teigė, jog lėšų NVŠ krepšeliams nenumačius šalies biudžete „finansinė našta už būrelius vėl persikels ant dešimčių tūkstančių vaikų tėvų pečių“.

„Yra reali grėsmė, kad sistema, kuri veikia, bus išdraskyta. Aš siūlau sutarti, kad reikiami 12 mln. eurų būtų rasti biudžete“, – Seimo komiteto posėdyje sakė G. Steponavičius.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai su kitais parlamentarais yra registravę tokį siūlymą biudžeto projektui.

Yra reali grėsmė, kad sistema, kuri veikia, bus išdraskyta. Aš siūlau sutarti, kad reikiami 12 mln. eurų būtų rasti biudžete.

„Vyriausybė atnešdama biudžetą nenumatė jokių lėšų neformaliam vaikų švietimui ir kartu aišku, kad Europos Komisija nebeketina, kaip šiais ir ankstesniais metais, finansuoti visų 100 tūkst. vaikų popamokinių lėšų, ir jei bus skirtos lėšos, tik socialinės atskirties mažinimui. Kitaip tariant, yra reali grėsmė, kad už šios sistemos borto bus palikti  dešimtys tūkstančių vaikų ir šeimų“, – po komiteto posėdžio BNS sakė G. Steponavičius.

Nacionalinės krepšinio akademijos steigėjas Andrius Čerškus komiteto posėdyje teigė, jog nutrūkus finansavimui tėvai regionuose nebeišgalės vaikų leisti į būrelius.

„Kai tas krepšelis pakibęs ant plauko, nelikus finansavimo tėvams, kurie dabar gali mokėti penkis ar dešimt eurų, mažesniuose miesteliuose 25 eurai jiems jau bus per didelė našta“, – sakė A. Čerškus.

Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikalajūnas tvirtino, jog galimybė pasinaudoti NVŠ krepšeliu turėtų būti vienoda visiems vaikams, neišskiriant atskirų krypčių.

„Būreliai, man atrodo, turi tiesioginę sąsają su karjeros pasirinkimu, ir jį kuo mažiau reikia reguliuoti, kad vaikai patys atrastų savo talentus, savo vietą pasaulyje, kur jiems geriausiai sekasi, ir patys pasirinktų“, – kalbėjo K. Mikalajūnas.

Užmojai buvo didesni

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis įvestas 2015 metais kaip tikslinė valstybės dotacija neformaliajam vaikų ugdymui.

Įvairių tiekėjų, organizacijų siūlomas programas akredituoja savivaldybė. Mokiniui, kurio tėvai pasirašo sutartį su programos tiekėju, valstybė skiria neformaliojo švietimo krepšelį – iki 20 eurų. Dauguma savivaldybių skiria po 15 eurų, dvi savivaldybės – Kėdainių rajono ir Visagino – šiemet skyrė 16,5 ir 20 eurų.

Pavasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė, kad neformaliojo švietimo krepšeliui kitąmet planuojama skirti 7 mln. eurų daugiau – 19 mln. eurų, tačiau svarstant biudžetą jau ieškoma galimybių bent išlaikyti esamą sumą, 12 mln. eurų.

Ministerijos skaičiavimais, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu šiemet naudojasi 28 proc. vaikų, pernai šis skaičius siekė 22 procentus. Iš viso įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus mokyklose ir kitur lanko daugiau nei 195 tūkst., t. y. daugiau kaip 60 proc. mokinių. Ministerijos siekis – į neformaliojo švietimo veiklas įtraukti bent 75 proc. visų mokinių.

Ministerijos duomenimis, daugėja ne tik vaikų, besinaudojančių NVŠ krepšeliu, bet ir pačių programų. Šiemet užregistruota 1206 laisvieji mokytojai ir organizacijos, siūlančios 2310 programų, prieš porą metų programų buvo perpus mažiau.

Daugiausia siūloma sporto, choreografijos, muzikos programų, informacinių technologijų, pilietiškumo ir saugaus eismo programų vaikams.

„Tėvų linijoje“ konsultuojančių psichologų dažniausiai teiraujamasi, kaip parinkti vaikui tinkamą būrelį, kaip elgtis, jeigu nori jį mesti, arba vieną užsiėmimą keisti kitu, tada vėl nauju, kiek skirtingų veiklų mokinys gali „pavežti“?

Būrelyje – svarbu patirti sėkmę

„Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė pastebi, kad aktyvus, žingeidus ir iniciatyvus vaikas gali gerai jaustis kiekvieną dieną lankydamas būrelius, o kitam – tai taps kančia, jis jausis įsitempęs, pervargęs, todėl nepajus sėkmės džiaugsmo ir nepasitikės savimi.

„Svarbu, kad popamokinė veikla atitiktų vaiko poreikius ir pomėgius, kurie gali nesutapti su tėvų norais ar lūkesčiais. Treniruotės ar meniniai užsiėmimai neturėtų tapti tik juodu darbu – vaikui būtina patirti sėkmę, jaustis, kad gali atlikti užduotis. Tai padeda pasitikėti savo jėgomis, skatina siekti geresnių rezultatų, mokytis naujų dalykų“, – pabrėžia psichologė, konsultuojanti Paramos vaikams centre, kuriame, įgyvendinus prekybos tinklo „Maxima“ finansuojamą projektą „Visi mokomės būti tėvais“, organizuojama kelis kartus daugiau nei iki šiol mokymų tėvams. 

Reikėtų suprasti, kodėl vaikas nori lankyti būrelį

Suprasti, ar vaikui tinka būrelis, kaip jaučiasi jį lankydamas ir kada reikėtų nutraukti užsiėmimus, padeda keli klausimai, kuriuos tėvai turėtų aptarti su savo atžala.

Svarbu, kad popamokinė veikla atitiktų vaiko poreikius ir pomėgius, kurie gali nesutapti su tėvų norais ar lūkesčiais. Treniruotės ar meniniai užsiėmimai neturėtų tapti tik juodu darbu.

Prieš užrašant vaiką į būrelį, tėvams reikėtų išsiaiškinti ir suprasti, kodėl sūnus ar dukra nori jį lankyti. Tai gali turėti įtakos, kiek ilgai ta veikla vaikui patiks. „Dažnai vaikai išreiškia norą lankyti vieną ar kitą būrelį, tik todėl, kad ten jau eina draugai. Pasiteiravus: „Kaip manai, ar lankysi būrelį, jeigu tavo draugas negalės eiti kartu?“, tiek vaikui, tiek tėvams gali būti lengviau susivokti“, – sako J. Baltuškienė.

Kai vaikas renkasi veiklą, nes jam patinka būrelio vadovas, arba girdėjo, kad ten labai linksma, galima dūkti, susirasti naujų draugų ar organizuojamos išvykos, labai svarbu atskleisti ir kitą pusę – kad būrelyje reikės ir padirbėti, mokytis, elgtis pagal taisykles, siekti rezultatų. Taip pat reikėtų paklausti: „Kaip jausiesi, jeigu visą treniruotę negalėsi spardyti kamuolio?“ arba „Kaip manai, galėsi pasibaigus pamokoms, dar sėsti mokytis groti?“.

Jeigu vaikas nepakeičia nuomonės, pasak psichologės, derėtų leisti išbandyti naują veiklą, nepaisant to, kad tėvų nuomone, būrelis jam netinka arba tai jau ne pirmas ir ne antras naujas užsiėmimas.

Normalu vieną veiklą keisti kita

„Normalu, kad tiek pradinukai, tiek vyresni, nori keisti būrelius – vieno atsisakyti, kitą pradėti lankyti. Tik pabandęs veiklą, vaikas gali suprasti, patinka ar ne. Normalu ir persigalvoti, net jeigu būrelis kelis metus patiko. Tėvai neturėtų versti, spausti ar liepti tęsti veiklą. Tai tik atitolina vaikus nuo tėvų, griaunamas santykis“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Užuot demonstravus savo valdžią ir galią, reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nebenori lankyti būrelio. Gali būti, kad susipyko su draugais, buvo sunkesnė treniruotė ar nepavyko greitai išmokti kūrinio. „Tokiais atvejais pakanka paaiškinti, kad užsiimant bet kokia veikla būna laikotarpių, kai kažkas nepasiseka ir reikia laiko įveikti iškilusį sunkumą ar iššūkį. Galima sutarti laiką iki kada dar vaikas lankys būrelį ir jeigu niekas nepasikeis, tada galės jo atsisakyti. Tačiau labai svarbu klausti, kaip vaikas jaučiasi. Galbūt jis tik dirba ir nejaučia jokio malonumo, treneris pernelyg spaudžia ar peržengia ribas, nesistengia užmegzti kontakto, galbūt patiria patyčias iš kitų vaikų ir suaugusieji to nesustabdo. Tokiu atveju nereikia kentėti ir laukti, kol situacija pasikeis“, – pataria J.Baltuškienė.

Svarbu, kad būrelis netaptų etatiniu darbu ir pareiga, kuri atliekama, stengiantis nenuvilti tėvų. Tuomet vaikai praranda motyvaciją, kaskart eidami į užsiėmimą, patiria stresą, ir dažniausiai baigę mokyklą daugiau niekada negrįžta prie tos veiklos. Popamokinė veikla turėtų skatinti norą tyrinėti pasaulį ir teikti malonumą.

Kai kyla klausimų dėl vaikų auginimo – kaip skatinti, drausminti ar susikalbėti – galima  pasikonsultuoti su psichologais, paskambinus į „Tėvų liniją“ nemokamu numeriu 8 800 900 12.