Tapusi mama neįsivaizduoja, jog yra tėvų, kuriems vaikai nerūpi

„Dirbdama žurnalistinį darbą esu susidūrusi su labai daug skirtingų žmonių ir jų istorijų. Mane visuomet labai stipriai paliečia ryžtingų, sėkmingų žmonių patirtys, o dar labiau nustebina, kai netyčia išsikalbi su pašnekovu apie jo vaikystę ir netikėtai sužinai, ką jam teko patirti: tėvų nepriežiūrą, prievartą, matyti tėvų alkoholizmą ar dūžtančius gyvenimus… Ir tai dar ne viskas – tokias problemas dažnai lydi dar didesnės: visuomenė tokius vaikus linkusi ne palaikyti, o nurašyti. Tokie vaikai dažnai girdi: „Iš tavęs taip pat nieko nebus“. Kai tokiame psichologiniame lauke augę žmonės sugeba tvirtai kabintis už gyvenimo ir kartais net pasiekti gerokai daugiau nei laimingą vaikystę turėję vaikai – suprantu, kokia svarbi yra parama ir bent vienas „teisingas“ žmogus jų aplinkoje“, – sakė U. Siparė.

Pasak jos, saugią aplinką vaikams dienos centruose užtikrina VO „Gelbėkit vaikus“. „Sulaukusi organizacijos vadovės Rasos skambučio ir klausimo, ar galėčiau vesti renginį – nė sekundės nesuabejojau. Neseniai pati tapau mama. Su vyru stengiamės atiduoti visą save, kad mūsų dukra nuolat šypsotųsi, kad būtų sveika ir laiminga. Man sunku įsivaizduoti, kad yra tėvų, kurie nedaro to paties. Bet visi kartu mes galime sukurti tokiems vaikams laimingą ir saugią vaikystę. Jei bent kažkiek galiu prie to prisidėti – tai bus pats prasmingiausias darbas, kokį tik galiu padaryti“, – sakė 10 mėnesių Umos mama. Ugnės teigimu, daryti gerus darbus – tai toli gražu ne vien skirti finansinę paramą: „Man atrodo, svarbūs ne tik pinigai. Šiais laikais ne mažiau svarbi valiuta yra laikas. Tad kviečiu visus nelikti abejingais ir, jei negalite skirti laiko padėti, tuomet tikrai galime atsisakyti kavos puodelio, skanėsto per pietus, o gal nenueiti į kiną savaitgalį ir tuos pinigus paaukoti vaikams, kuriems labai to reikia.“

LNK nuotr. 

Aplankė ne vieną vaikų dienos centrą: gerklėje stringa ašararos 

Ruošdamasi vesti „Gelbėkit vaikus“ paramos koncertą U. Siparė su filmavimo komanda aplankė ne vieną organizacijos kuruojamą vaikų dienos centrą ir susipažino su juos lankiusiais, jau suaugusiais žmonėmis. „Net dabar galvojant apie jų istorijas – gerklėje stringa ašaros. Ir ne todėl, kad man liūdna, o dėl to, kokius stiprius žmones išvydau. Jų svajonės, užsispyrimas ir įveikti likimo smūgiai yra tai, ką turi išgirsti ir pamatyti kiekvienas. Prieš šiuos žmones žemai lenkiu galvą. Jie psichologiškai yra tvirčiausi mano sutikti žmonės. Atrodo, visa aplinka bandė juos sugniuždyti nuo pat vaikystės, bet būtent dienos centrai padėjo jiems surasti tą vidinę stiprybę savyje“, – pasakojo Ugnė. Ji visų trijų herojų istorijas, kurias LNK žiūrovai išgirs jau penktadienį, gali mintinai papasakoti. – „Tai istorijos, kurias išgirdus, ilgai negali pamiršti. Ir labiausiai negaliu patikėti, kad jie patys sugebėjo tą istoriją priimti, su ja susigyventi ir iš tokios praeities kažko išmokti. Priimti gyvenimo sunkumus kaip pamoką – tai yra labai sudėtinga.“

Jei ne dienos centras – aš būčiau žlugęs.

Filmuojant siužetus paramos koncertui, Ugnė vaikų dienos centruose lankėsi pirmą kartą. „Manau, daugelis žmonių, nesusidūrusių su dienos centrais, turi patį paprasčiausią paaiškinimą galvoje: tai vieta, kur vaikai užsiima užklasine veikla. Bet ar kada susimąstėte, ką tai iš tiesų reiškia? Tai ne tiesiog būrelis, kur vaikai mokosi dainuoti ar piešti… Tai vieta, kurią jau suaugę žmonės prisimena, kaip juos išgelbėjusią. Tiesiogine ta žodžio prasme. Nuo smurto. Nuo alkoholizmo. Nuo sugriauto gyvenimo. Žmonės, su kuriais kalbėjausi, įvardijo labai aiškiai: „Jei ne dienos centras – aš būčiau žlugęs. Jūs su manim dabar nekalbėtumėt“. Daug kartų išgirdusi tokią ar panašią frazę, tik tada suvokiau, ką iš tiesų daro dienos centrai. Tai yra vieta, kurioje vaikai supranta, kad jų ateitis nėra pasmerkta, kad jie gali turėti gražią šeimą, gražią ateitį, gerą darbą, svajonių ir netgi jas įgyvendinti“, – dalijosi TV laidų vedėja. Pasak jos, užėjus į dienos centrą iš tiesų apima jausmas, kad esi su savo artimiausia šeima, kuri visada apkabins, paguos, kartu pasidžiaugs ir visada išvirs arbatos. – „Juk kiekvienam žmogui tai ir yra svarbiausia!“

U. Siparės apsilankymai vaikų dienos centruose, susitikimai su jų vadovėmis ir juos lankiusiais, jau suaugusiais žmonėmis, kurių gyvenimą iš esmės pakeitė galimybė lankyti dienos centrą – tiesioginiame „Gelbėkit vaikus“ paramos koncerte  penktadienio vakarą, 19.30 val. per LNK.

„Šiemet prie didelio vaikų dienos centrų tinklo Vilniuje prisijungė net 14 naujų įstaigų. Išaugęs įstaigų skaičius leis užtikrinti, kad socialinės priežiūros paslaugas gautų didžioji dauguma tokį poreikį turinčių vaikų. Džiaugiuosi, kad plečiantis vaikų dienos centrų tinklui, lieka nepamirštas ir paslaugų kokybės klausimas – didiname finansavimą ne tik dėl augančio įstaigų skaičiaus, bet ir keliame įkainį darbui su vaikais, kurie turi daugiau poreikių“, – pažymi Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Skelbiama, kad praėjusiais metais teisę teikti akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas turėjo 38 įstaigos, iš kurių trys veiklos nevykdė, nuo šių metų tokių įstaigų skaičius siekia 50.

2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, vaikų dienos centrus lankė 716 vaikų, 2024 m. ketinama turėti net 1048 vietas – tai yra trečdaliu daugiau nei pernai.

Vaikams, kurie patiria iššūkių bei kuriems nustatomas socialinių paslaugų poreikis, vaikų dienos centrų paslaugos yra teikiamos nemokamai. Šias paslaugas finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vaikų dienos centrų finansavimo tvarkoje nustatyta, kad 2024 m. savivaldybės už teikiamas paslaugas vaikui su negalia ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių turi skirti ne mažiau nei 1,5 BSI per mėnesį (82,5 Eur), kitiems vaikams – ne mažesnę nei 0,7 BSI dydžio sumą per mėnesį (38,5 Eur).

Vilniaus miesto savivaldybė už vaikų dienos centrus lankantį vaiką, gaunantį užimtumo krypties paslaugas, moka po 50 Eur per mėnesį, o už vaiką, kuriam teikiamos socialinio darbo krypties paslaugos, savivaldybė įstaigoms šiemet skirs 110 Eur per mėnesį, 15 proc. daugiau nei pernai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į vaikų dienos centrą lankančių vaikų skaičių, kiekvienai įstaigai taip pat per metus skiria 18 300–22 100 Eur. nevyriausybinei organizacijai arba 7 600–9 300 Eur. biudžetinėms įstaigoms.

„Lėšos, skirtos vaikų dienos centrams, kasmet auga“, – pastebėjo R. Černiauskienė. 2021 m. savivaldybė skyrė 104,8 tūkst. eurų, o valstybė – 112,3 tūkst. eurų, 2022 m. didėjo tiek savivaldybės (155,9 tūkst. eurų), tiek valstybės (158,7 tūkst. eurų) finansavimas. „Šių metų biudžete planuojame numatyti 350 tūkst. eurų. Koks bus valstybės finansavimas, informacijos dar neturime“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Atsirado du nauji

Šiemet pakaunėje vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams pradėjo teikti du nauji vaikų dienos centrai: Linksmakalnio, kurį lanko 26 vaikai, ir Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus (LSBKS) Pagynėje (Babtų seniūnija), kur po pamokų renkasi 25 vaikai.

Viešnagė: vaikų dienos centro „Neveronys“ vaikai vasarą lankėsi alpakų ūkyje. / Kauno rajono vaikų dienos centrų archyvų nuotr.

Seniausiai – 1996 m. kovo 16 d. – pakaunėje įkurto statusas priklauso LSBKS vaikų dienos centrui „Užuovėja“, kurį lanko 23 vaikai. Antrasis seniausias – visuomeninės organizacijos Domeikavos vaikų ir jaunimo centras „Neris“ – šiemet kovo 14 d. švęs veiklos 20-metį.

Lėšos, skirtos vaikų dienos centrams, kasmet auga.

Pernai jauniausiu pakaunės centru buvo vadinamas viešosios įstaigos „Šauniausia kelionė“ įkurtas vaikų dienos centras, pradėjęs veikti 2021 m. rugsėjo 13 d. Čekiškėje. Jį lanko devyniolika vaikų. „Šiame krašte buvo labai svarbu organizuoti vaikų popamokinę veiklą ir užimtumą“, – pabrėžė R. Černiauskienė.

Svarbūs keliais aspektais

Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, vaikų dienos centruose formuojami vaikų socialiniai, gyvenimo ir kiti įgūdžiai, lankytojai saugiai ir turiningai praleidžia laiką pasibaigus pamokoms. „Centrai prisideda prie visapusiško vaiko asmenybės tobulinimo, padeda įveikti krizes, atkurti santykius šeimoje, integruotis į visuomenę, sudaro sąlygas tėvams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, – pranašumus vardijo savivaldybės atstovė.

Margarita Venslovienė. / Kauno rajono vaikų dienos centrų archyvų nuotr.

„Kiekvieno mūsų gyvenime vaikystė yra svarbiausias gyvenimo etapas, kai mokomės iš mus supančių suaugusių žmonių, daug sužinome iš aplinkinių ir savo pasąmonėje sukuriame suvokimą apie mus supantį pasaulį. Vienas geriausių būdų išmokyti vaikus – būti pavyzdžiu, padėti, suprasti, priimti kitus, modeliuoti pozityvų elgesį jiems ir su jais. Svarbų vaidmenį vaiko gyvenime atlieka ir vaikų dienos centrai, kurių teikiamos paslaugos yra svarbios vaikų kognityvinės raidos vystymuisi“, – teigė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

Kitokie nei anksčiau

Romualda Naučiuvienė, viešosios įstaigos „Juventa“, turinčios vaikų dienos centrus Neveronyse ir Voškonyse, direktorė, pabrėžė: vaikų dienos centrų paskirtis pamažu keičiasi. Dabar jau yra nemažai vaikų, kuriems reikalinga tik priežiūra. Tėvai, kurie išties rūpinasi, darbe gali būti ramūs: jų atžalos po pamokų yra užimtos, pamaitintos, joms padedama paruošti pamokas.

276 – tiek vaikų lanko pakaunės vaikų dienos centrus.

Pasak R. Naučiuvienės, patenkinti yra ir tėvai, kurie augina daugiau vaikų, jais rūpinasi, bet sunkiau verčiasi. Jei gyvenama senuose namuose, neretai žiemą juose būna šalta, o ir maistas ne toks įvairus. „Tačiau yra vaikų, kurių namuose sąlygos dar prastesnės. Ne paslaptis – kai kurių tėvai girtauja, vaikai linkę ištrūkti, pabūti ramesnėje, saugesnėje aplinkoje su bendraamžiais. Be to, centre jiems yra įdomiau: paruošus pamokas vyksta įvairūs užsiėmimai, žaidimai, net ir trumpalaikių atostogų metu organizuojame išvykas: į kiną, teatrą, pasiausti ant batutų, vasarą – stovyklas“, – pasakojo „Juventos“ vadovė.

R. Naučiuvienė pabrėžė ir bendradarbiavimo su Kauno rajono savivaldybe svarbą. „Palaikome ryšius su kitose šalies vietovėse veikiančiais vaikų dienos centrais, kai kurių direktoriai iš savivaldybių vadovų išgirsta, kad tų centrų galėtų ir nebūti. Mūsiškiai dažnai pasidomi, kaip mums sekasi, ar neturime problemų, nesiderėdami skiria pinigėlių, aplanko su dovanomis prieš didžiąsias metų šventes, Socialinių darbuotojų dieną, – sakė pašnekovė. – Finansavimas įstaigai labai svarbus, nuo jo priklauso mūsų veikla. Esame pripratę prie geresnio gyvenimo, bet ir vargo, nepritekliaus dar yra daug. Ne visi žmonės gerai uždirba, ne visi moka tinkamai naudotis uždirbtais pinigais. Atrodo, valstybės skiriamų lėšų padaugėjo, tačiau ir kainos pakilo, todėl išties esame patenkinti Kauno rajono savivaldybės dėmesiu ir parama. Džiaugiamės bet kokia parama: maistu, drabužiais, žaidimais, dovanėlėmis.“

Veikia visus metus

Kauno rajono vaikų dienos centrai veikia visus metus, mokslo metais veikla labiau orientuota į vaikų mokymosi pasiekimus, motyvacijos ugdymą, gerų rezultatų siekimą, o vasarą daug keliaujama, dalyvaujama įvairiose stovyklose.

Išvyka: vaikai visuomet labai laukia kelionės prie jūros. / Kauno rajono vaikų dienos centrų archyvų nuotr.

„Domeikavos vaikų ir jaunimo centras „Neris“ kiekvieną vasarą organizuoja keliaujančias vasaros stovyklas „Neris“. Kiekvieną dieną stovyklautojai renkasi įvairius užsiėmimus: menines dirbtuves (dekupažo, piešimą ant vandens), kūrybinį potencialą išreiškia įspūdingose vakaro programose, žinias – proto mūšiuose. Pernai vaikai aplankė Birštoną, A. ir J. Juškų muziejų, Smiltynę, Lantainių piliakalnį“, – pasakojo M. Venslovienė.

Vaikų dienos centro „Neveronys“ vaikai viešėjo alpakų ūkyje, Raudondvario dvare ir dalyvavo gintaro edukacinėje programoje, Inkilų kaime (Ukmergės r.) su edukacine programa „Vilnos kelias“, o Zapyškyje gamino molio dirbinius.

Teikiamos paslaugos yra svarbios vaikų kognityvinės raidos vystymuisi.

Zapyškio vaikų dienos centre švenčiamos visos kalendorinės šventės. Žolinės dieną vaikai dalyvavo šventėje Jadagoniuose. „Centras organizuoja edukacines programas, kurios traukia visų vaikų dėmesį. Kiekvienas vaikas galėjo iš paruoštų odos pusgaminių sukurti savo mamai dovanėlę ir pasirinktinai pasigaminti raktinę, apyrankę ar sagę iš natūralios odos, pasirinkdamas detales, derindamas spalvas“, – veiklas pristatė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Vaikų dienos centras „Užuovėja“ suorganizavo dvi vasaros stovyklas. „Vienas smagiausių ir įsimintiniausių nuotykių buvo šeimų išvyka, kurios metu tiek vaikai, tiek suaugusieji dalyvavo įvairiose edukacinėse, kūrybinėse ir sporto veiklose. Išvykos metu daug dėmesio buvo skirta pozityvios tėvystės užsiėmimams, kurie padėjo mokytis kurti artimesnį ryšį tėvams ir vaikams“, – prisiminė M. Venslovienė.

Mankšta: į kasdienę rutiną įtraukiamas ir sportas. / Kauno rajono vaikų dienos centrų archyvų nuotr.

Keletas Labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ vaikų dienos centro vaikų dainuoja popmuzikos grupėje. Šiais metais popgrupė dalyvavo festivalyje „Laumės juosta“ ir dainavo TV laidoje „Duokim garo“.

Vaikų dienos centre „Šauniausia kelionė“ darbuotojai stengiasi sukurti saugią aplinką, kurioje vaikai būtų mylimi ir patys mokytųsi mylėti, nebijotų priimti iššūkių, prisiimti atsakomybę, svajoti ir imtis veiksmų svajonėms pasiekti. Vasarą čia veikė stovykla „Tu esi ypatingas“. Stovyklos metu vaikai piešė ant marškinėlių, drauge su Burbulų dėde gamino muilus, apyrankes, žaidė, diskutavo.

Pasak pranešimo, kitąmet finansavimas pasieks visus akredituotas paslaugas teikiančius vaikų dienos centrus, o gaunama suma priklausys nuo to, kiek vietų yra konkrečiame dienos centre. Lietuvoje yra 445 akredituoti vaikų dienos centrai.

„Nuo šių metų pradžios vaikų dienos centrai finansuojami nepertraukiamai, todėl gali teikti vienodai kokybiškas paslaugas bet kuriam Lietuvoje gyvenančiam vaikui. Nuo 2022 metų finansavimas taps dar dosnesnis ir taiklesnis – daugiau lėšų gaus tie vaikų dienos centrai, kuriuos lanko daugiau mažųjų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo 2022 metų finansavimas taps dar dosnesnis ir taiklesnis – daugiau lėšų gaus tie vaikų dienos centrai, kuriuos lanko daugiau mažųjų.

Kiekvienai nevyriausybinei vaikų dienos socialinę priežiūrą teikti akredituotai socialinių paslaugų įstaigai, kurioje yra nuo 10 iki 15 vietų, bus skiriama po 17,5 tūkst. eurų metams.

Nevyriausybinei įstaigai, kurioje dienos priežiūrą gali gauti 16–25 vaikai, bus skirta 18,5 tūkst. eurų metams, 26–35 vietų įstaigos gaus po 19,5 tūkst. eurų metams, kuriose 36 iki 45 vietos – po 20,5 tūkst. eurų metams, o toms, kuriose yra 46 vietos ir daugiau – po 21,5 tūkst. eurų metams.

Biudžetinių įstaigų vaikų dienos centrai gaus atitinkamai pagal vaikų skaičių nuo 7,5 iki 9,2 tūkst. eurų metams.

Kiekvieno vaiko su negalia ar specialiaisiais poreikiais vaiko dienos socialinės priežiūros paslaugoms finansuoti bus skiriama ne mažiau nei po 60 eurų per mėnesį, o visiems kitiems vaikams – po 30 eurų per mėnesį.

Ministerija pažymi, kad vaikų dienos centrų veikla ypatingai svarbi tiems vaikams, kurie tinkamos priežiūros, rūpesčio, dėmesio negauna savo šeimose. Vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai: mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas.

Pasak ministerijos, dienos centruose vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas; taip pat čia gauna šilto maisto, praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus.

Vaikų dienos centrai veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

Tai užtikrins stabilią centrų veiklą visus metus. Nuo šių metų iš valstybės biudžeto finansuojami tie vaikų dienos centrai, kurių teikiamos paslaugos yra akredituotos. Akreditacija suteikiama 3 metams.

Valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos vaikų dienos centrų darbuotojų darbo užmokesčiui ir patalpų išlaikymui finansuoti. Kitos vaikų dienos centrų išlaidos finansuojamos savivaldybių biudžetų lėšomis.

Nors pati akreditacija dienos centrams yra naujovė, pagrindiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai vaikų dienos centrams išlieka nepakitę. Dar 2015 metais dienos centrams buvo rekomenduota, kad su vaikais dirbtų bent vienas išsilavinimo kriterijus atitinkantis socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas (nebūtinai visu etatu), centro darbuotojams būtų sudaryta galimybė tobulinti kvalifikaciją. Rekomendacijose taip pat buvo nurodoma, kad vaikų dienos centre turi būti daugiau nei viena patalpa, kuriose vaikams būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Akredituotiems vaikų dienos centrams šios rekomendacijos tapo privalomomis sąlygomis, kurias atitiko 425 vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugų teikėjai – vaikų dienos centrai.

Iki šiol SADM vaikų dienos centrus finansavo skelbdama įvairius projektų konkursus, o tai reiškia, kad vaikų dienos centrai negalėjo planuoti savo veiklos ilgesniam laikotarpiui, finansavimas juos pasiekdavo ne nuo pat kalendorinių metų pradžios, o nuo konkurso laimėjimo. Be to, iki 10 proc. būtino finansavimo vaikų dienos centrai turėjo užsitikrinti iš kitų šaltinių.

Daugeliui vaikų dienos centrus įkūrusių nevyriausybinių organizacijų kasmetinis dalyvavimas konkursuose ar viešųjų pirkimų procedūrose buvo papildoma administracinė našta, o toks finansavimo modelis neužtikrino veiklos stabilumo: vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus darbuotojus.

Vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kurie pradėjo teikti akredituotas socialinės priežiūros paslaugas. Nuo 2022 metų taip pat turės būti akredituojamos visos kitos socialinės priežiūros paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių ir valstybės biudžetų, sakoma SADM pranešime.

Vaikų dienos centrų veikla ypač svarbi tiems vaikams, kurie tinkamos priežiūros, rūpesčio, dėmesio negauna savo šeimose. Vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai: mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas. Vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas. Čia gauna šilto maisto, turiningai praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus, vaikų dienos centrai veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

„Ministerija ragina vaikų dienos centrus kuo skubiau akredituoti savo paslaugas ir užsitikrinti stabilų finansavimą kitais metais“, – rašoma pranešime.

Anot SADM, septyniose – Birštono, Elektrėnų, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Plungės rajono, Ukmergės rajono ir Vilkaviškio rajono – savivaldybėse savo paslaugas akreditavo visi veiklą vykdantys vaikų dienos centrai.

Tuo metu Marijampolės, Raseinių rajono, Kėdainių rajono, Utenos rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Varėnos rajono, Šilutės rajono, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse dėl akreditacijos kreipėsi tik dalis vaikų dienos centrų.

Kitose Lietuvos savivaldybėse kol kas teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą nesuteikta nė vienam vaikų dienos centrui.

„Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad nuo 2021 metų vaikų dienos socialinę priežiūrą įgyvendinantys vaikų dienos centrai turės būti akredituoti savivaldybėse, kuriose vykdys savo veiklą, o vaikų dienos centrams bus skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos“, – informuoja SADM.

Vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus darbuotojus.

Jos teigimu, ministerija iki šiol vaikų dienos centrus finansavo skelbdama įvairius projektų konkursus, o tai reiškia, kad vaikų dienos centrai negalėjo planuoti savo veiklos ilgesniam laikotarpiui, finansavimas juos pasiekdavo ne nuo pat kalendorinių metų pradžios, o nuo konkurso laimėjimo.

Be to, iki 10 proc. būtino finansavimo vaikų dienos centrai turėjo užsitikrinti iš kitų šaltinių.

„Daugeliui vaikų dienos centrus įkūrusių nevyriausybinių organizacijų kasmetinis dalyvavimas konkursuose ar viešųjų pirkimų procedūrose buvo papildoma administracinė našta, o toks finansavimo modelis neužtikrino veiklos stabilumo: vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus darbuotojus“, – teigiama pranešime.

2021 metams vaikų dienos centrams iš valstybės biudžeto numatoma skirti 5,8 mln. eurų. Šios lėšos bus pervedamos savivaldybių biudžetams, o savivaldybės tiesiogiai jas perves vaikų dienos centrams. Taip atsisakoma senosios dienos centrų finansavimo tvarkos organizuojant konkursus.

Akredituotą paslaugą teikiantys vaikų dienos centrai turės sudaryti finansavimo sutartis su savivaldybėmis. Nuo 2021-ųjų sausio mėnesio paslauga toliau bus teikiama nenutrūkstamai.

Akreditacija suteikiama trejiems metams.

SADM teigimu, vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kuriems pradėta taikyti akreditacija.

Nuo 2022 metų analogiškai turės būti akredituojamos visos socialinės paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

„Mūsų gyvenimas taip apsivertė aukštyn kojomis, kad kai bandome susiskaičiuoti, kiek aukų prarasime, tai vidutiniškai 40 proc. to, kas buvo šiemet numatyta ir kuo buvome tikri. Teko atidėti mūsų kasmetinį paramos koncertą, aukų dėžutės visiškai sustojo, nes jos praktiškai visos parduotuvėse, bet ne maisto. Verslo įmonės kai kurios sustojo, ir aš tai puikiausiai suprantu. Mūsų išgyvenimas yra pakibęs ant plauko. Vienintelė mūsų viltis ir išsigelbėjimas, tai žmonių geranoriškumas, supratimas ir palaikymas“, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė R. Dičpetrienė.

Anot jos, organizacijai nustojus veikti, likimo valiai būtų palikta pusšimtis vaikų dienos centrų.

„Už mūsų pečių yra daugiau nei 50 vaikų dienos centrų, kuriuos lankydavo per 1000 vaikų kiekvieną dieną. (...) Jeigu mes patys, kaip organizacija, neišgyvensime, tiesiog paliksime už savo nugaros praktiškai likimo valiai 50 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje“, – sakė ji.

Iš viso finansavimas skirtas 343 konkurse atrinktiems projektams, pirmadienį informavo ministerija. Skiriama suma panaši, kaip ir pernai, kai buvo skirta 5,2 mln. eurų.

Vienam projektui šiemet skirta 7-16 tūkst. eurų metams, dešimtadalį šios sumos centrai turėjo užsitikrinti iš savivaldybių, privačių rėmėjų.

Šiose įstaigose vaikai turi galimybę paruošti pamokas, maitintis ar dalyvauti ugdomoje veikloje. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, tai yra itin veiksminga prevencinė ir pagalbos priemonė „vaikams, kurie savo šeimose susiduria su iššūkiais“.

„Galbūt nedaug kas žino, bet vaikų dienos centrai dirba ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis, todėl tai sustiprina pačią šeimą, sumažina riziką, kad vaikas patirs nepriežiūrą“, – teigia L. Kukuraitis.

Už socialinės priežiūros paslaugas šalyje atsakingos savivaldybėms, ministerija finansavimą skiria norėdama plėsti vaikų dienos centrų tinklą. Nuo 2021 metų planuojama keisti finansavimo modelį – lėšos būtų skirstomos nebe konkurso tvarka, o pervestos savivaldybėms, kurios savo ruožtu ir priimtų tolesnius sprendimus.

Ministerija antradienį Seimui ketina pateikti ir pataisas, pagal kurias visos socialinės priežiūros paslaugos bus akredituojamos. Įstaigos, norinčios vykdyti tokias paslaugas, turės teikti prašymus savivaldybėms ir galės užsitikrinti finansavimą bent trejiems metams su galimybe šį terminą pratęsti.

Vaikų dienos centrus gali steigti savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ar bendrijos, vietos gyventojų bendruomenės.

2019 metams vaikų dienos centrams buvo paskirstyta 5,2 mln. eurų, 2018 metais – 3,9 mln. eurų, 2017 metais – 3,6 mln. eurų.

Savivaldybių duomenimis, Lietuvoje praėjusių metų viduryje veikė 401 vaikų dienos centras.

Kaip teigia organizacijos generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, darbuotojų ir savanorių ugdymas darbui dienos centre su vaikais ir šeimomis yra vienas iš svarbių uždavinių, norint padėti jiems spręsti įvairias problemas.

„Mūsų organizacijos socialiniai darbuotojai ir užimtumo specialistai jaučia nuolatinį poreikį komandoje turėti psichologą, kuris padėtų spręsti įsisenėjusias bei labai sudėtingas vaikų ir šeimų psichologines problemas. Idealiu atveju vaikų dienos centrų darbuotojų komanda turėtų būti sudaryta iš skirtingų kompetencijų specialistų – socialinio darbuotojo, psichologo, užimtumo specialisto – kad vaikai ir šeimos gautų kiek įmanoma įvairiapusišką pagalbą“, – tvirtina „Carito“ generalinė sekretorė.

Vaikų namuose tapo šilčiau

„Lidl“ pirkėjų paaukotą sumą, kurią prekybos tinklas padvigubino, organizacija „Caritas“ panaudojo ir kitoms būtinoms vaikų dienos centrų reikmėms: Pasvalyje ir Panevėžyje, kaip ir naujai besikuriančiame vaikų dienos centre Antalieptėje, įsigyta šildymo įranga.

D. Bukeikaitė akcentuoja, kad vaikams reikia ne tik žmogiškos šilumos, bet ir šiltesnės bei jaukesnės vietos leisti laisvą laiką. Tai ypač aktualu žiemą, kai oro temperatūra lauke dažnai nukrenta žemiau nulio.

„Lankančių dienos centrą vaikų skaičius dažniausiai padidėja vėlyvą rudenį ir žiemą, todėl šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti būtiniausias jų buvimo čia sąlygas“, – apie organizacijos veiklą pasakoja „Carito“ atstovė.

Remonto darbai nelaukia

Norint vaikams suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, nuolat reikia lėšų ir įvairiausiems remonto darbams. Jų poreikiai atrodytų paprasti, bet būtini: nuo galimybių užtikrinti prie judrios gatvės įsikūrusio Švenčionėlių vaikų dienos centro saugumą – suremontuoti apsauginę tvorą, iki oro kondicionieriaus tame pačiame vaikų dienos centre montavimo ar Vilniaus vaikų dienos centro patalpų remonto.

„Kartu su bendruomenių pagalba stengiamės patalpas atnaujinti kasmet – pakeisti senus baldus ar įrangą, atlikti smulkius remonto darbus. Prie minimalaus patalpų atnaujinimo prisideda ir patys vaikai, rūpinasi savo antraisiais namais juos prižiūrėdami, puošdami. Tačiau sudėtingesniems infrastruktūros atnaujinimo projektams vaikų dienos centruose vietos bendruomenės pagalbos nebeužtenka, todėl „Lidl“ parama leidžia iš esmės atsinaujinti“, – pasakoja D. Bukeikaitė.

Užtikrina veiklos tęstinumą

Darbams, kuriuos būtina padaryti, norint suteikti vaikams saugią ir šiltą erdvę, primenančią jaukius namus, bei spręsti iškylančias socialines ar psichologines problemas, būtinas nenutrūkstamas pagalbos teikimas, sako „Carito“ generalinė sekretorė.

„Vaikų dienos centrai be „Lidl“ ir kitų paramos kiekvienų metų pradžią išgyventų labai sunkiai. Tikėtina, kad vienuose vaikų dienos centruose veikla būtų vykdoma minimaliai, stengiantis bent iš dalies atliepti vaikų poreikius, kituose – ji galimai būtų net ir sustabdoma iki finansavimo gavimo iš valstybinių institucijų. Todėl „Lidl“ parama gyvybiškai svarbi pradedant 2020 metus“, – tvirtina pašnekovė.

„Lidl“ pirkėjai, aukojantys taromatuose už užstato tarą gautas lėšas, kartu su prekybos tinklu per dvejus metus paramai jau skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų, kurie buvo paskirstyti vaikais besirūpinančioms organizacijoms: „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“ ir „Maltos ordino pagalbos tarnyba“. Šis „Lidl“ ilgalaikis paramos projektas „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ yra nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalis.

Vienas projektas gali pretenduoti į 5-16 tūkst. eurų metams, bet dešimtadalį nuo prašomos sumos turi sudaryti paties pareiškėjo ar kitų šaltinių lėšos.

Pretenduoti į finansavimą gali viešieji juridiniai asmenys ar jų padaliniai, teikiantys dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugas, išskyrus ministerijai pavaldžias socialinių paslaugų įstaigas, taip pat darželius, bendrojo ugdymo mokyklas, psichikos sveikatos centrus, neįgaliųjų organizacijas ir organizacijas, teikiančias paslaugas tik neįgaliesiems.

Prioritetas bus teikiamas projektams, kurie įtraukia savanorius, sudaro sąlygas vaikų dienos centrus lankyti vaikams su negalia, taip pat dėmesys skiriamas toms savivaldybėms, kuriose vaikų dienos centrų trūksta: tai Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio, Šilutės, Varėnos, Vilkaviškio rajonams.

2019 metams vaikų dienos centrams išskirstyta 5,2 mln. eurų, 2018 metais skirta 3,9 mln. eurų, 2017 metais – 3,6 mln. eurų.

Kaip žinoma, vaikų dienos centruose teikiamos socialinės priežiūros paslaugos vaikams. Kadangi tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, paslaugos turėtų būti finansuojamos iš savivaldybių biudžetų, tačiau norėdama plėsti vaikų dienos centrų tinklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prisideda prie šių paslaugų plėtros valstybės biudžeto lėšomis, kurias paskirsto konkurso tvarka.

Savivaldybių suteiktais duomenimis, Lietuvoje 2019 m. birželio mėnesį veikė 401 vaikų dienos centras.

SADM nuotr.