Link vaikų žaidimų aikštelės keliaujantys smalsieji sodo lankytojai turi būti akyli – senuose kelmuose ar medžių pašaknėse jie gali išvysti ir gėrėtis Gedimino Visockio kūriniais.

Kiekvienas kruopščiai įrengtas „Dėdės Gedo elfų“ nameliukas – unikalus, su sava istorija ir savais gyventojais. Tiesa, šių gyventojų lankytojai tikriausiai nepamatys, nes mažieji elfai ir jų lietuviškieji pusbroliai kaukučiai geba labai gerai slapstytis. Tačiau užrašai virš mažulyčių durelių pasakos apie būsto gyventoją ir leis skleistis čia vykstančioms istorijoms. Šiuo metu jau galima surasti penkis namelius, kiti penki po vieną vis išdygs netoli vaikų žaidimų aikštelės.

„Kiekvienas namelis yra savitas, sukurtas iš gamtinių medžiagų, tad organiškai įsilieja į aplinką. Jų gamyba reikalauja daug kantrybės – kiekviena detalė atidžiai apgalvota ir sukurta kaip miniatiūrinė tam tikrų objektų kopija. Esu tikras, kad namelių paieškos taps smagiu užsiėmimu ne tik vaikams, o istorijos žadins fantaziją“, – pasakojo Gediminas.

Numatoma, kad „Dėdės Gedo elfų“ kaimelyje vyks edukaciniai užsiėmimai, tad kviečiame sekti VDU Botanikos sodo informaciją.

Tai atsitiko  16.30 val., praneša delfi.lt.

Įtarta, kad prie vairo sėdinti moteris yra neblaivi. Tačiau jos blaivumo įvykio vietoje patikrinti nepavyko. Vairuotoja išvežta į ligoninę.

Ten ir paaiškės, ar moteris buvo blaivi.

Vaikai per incidentą nenukentėjo.

„Mažesniems vaikams žolė ten – iki kaklo. Bijo erkių“, – pasakojo moteris, nusprendusi paadvokatauti mažiesiems kaimynams.

„Gyvenu Vėtrungės g. 4. Mūsų bendrijos pirmininkė pavasarį, kai pradėjo augti žolė, pasirūpino, kad teritorija, kuri priklauso mūsų namui, būtų nušienauta. Bet ta vieta, kur stovi vaikų aikštelės įrenginiai, priklauso Vėtrungės g. 6 namui. Jie nieko nedarė“, – pasakojo gyventoja.

Neapsikentusi ji ir keli kiti gyventojai pradėjo domėtis, kodėl aikštelės niekas netvarko. Sužinojo, kad Vėtrungės g. 6 namo pirmininko ar pirmininkės nėra. Kažkuris gyventojas aplink namą nušienauja, tačiau žaidimų aikštelė palikta likimo valiai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šilainiškė tikėjosi, kad galėtų sutvarkyti seniūnija ar savivaldybė. „Juk jie turi žolės pjovėjų. Gal bent paragintų susitvarkyti. Daugiau nežinau į ką kreiptis“, – sakė moteris.

Mažesniems vaikams žolė ten – iki kaklo. Bijo erkių.

Iš tiesų miesto viešose erdvėse žolę pjauna „Kauno švaros“ darbuotojai. Jie pagal sutartį su savivaldybe rūpinasi konkrečiomis nurodytomis erdvėmis: parkais, kitomis teritorijomis. 50 m aplink daugiabučius turi prisižiūrėti patys gyventojai arba jų samdyti asmenys, bendrovės. Vaikų žaidimų aikštelė įeina į tuos 50 m.

„Negaliu pasakyti, kodėl to namo gyventojai nesusimeta pinigų žolės pjovėjams pasamdyti. Miesteliuose žmonės aplinką susitvarkę, o vidury Kauno šitaip dedasi. Tegul žino visi“, – truktelėjo pečiais šilainiškė ir prašė viešai sugėdinti kaimynus – gal tada reikalai pajudės geresne linkme.

Už netvarkomą aikštelę gyventojams gresia bauda. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas „Kauno dieną“ informavo, kad iki liepos 22 d. skyrius negavo nė vieno skundo dėl prie Vėtrungės g. 6 namo Kaune esančios neprižiūrimos vaikų žaidimų aikštelės.

R.Vilimas priminė, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad „asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija neapibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 m nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Pirmą kartą per metus padarius šios rūšies administracinį nusižengimą numatyta bauda iki 140 eurų, pakartotinai padarius nusižengimą – iki 600 eurų. Dėl netvarkomos, neprižiūrimos daugiabučių namų teritorijos kaimyninių namų gyventojai gali kreiptis į seniūniją (pagal teritoriją), Viešosios tvarkos skyrių arba policiją“, – nurodė R.Vilimas.

Uostamiesčio savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad šią savaitę čia ketina darbuotis konkurso laimėtojų bendrovės "Dylas" darbininkai.

Ši įmonė verčiasi vaikų žaidimo aikštelių, lauko sporto inventoriaus, treniruoklių gamyba ir lauko guminių dangų paklojimu.

Pernai vilniečiai Klaipėdoje ėmėsi įrengti penkias dideles aikšteles, tačiau pabaigti darbus jiems pritrūko laiko.

Paskutinę prieš Kalėdas dieną dirbę iki vėlumos, tarp J.Janonio ir Smilties Pylimo gatvės esančių namų kieme jie paliko ne iki galo minkšta danga padengtą aikštelę.

Vaikai čia žaidė visą žiemą ir pavasarį, o tėvai ir aplinkinių namų gyventojai kraipė galvas, spėliodami, negi kampas liks nepadengtas minkšta danga.

Pasak I.Kubilienės, šaltis ardo juodą dangą, tad pavasarį sugrįžę rangovai ketina patikrinti, kaip po žiemos ji atrodo, ir pabaigti įrengti vaikų žaidimo aikšteles.

Šią savaitę juodoji danga bus lyginama, o ten, kur jos nėra, ji bus išlieta. Be to, bendrovės darbininkai pasirūpins ir spalvotos gumos kontūrais.

"Anksčiau to daryti nebuvo galima, nes oro temperatūra turi būti ne žemesnė nei penki laipsniai šilumos, oras turėtų būti sausas. Pastarųjų savaičių orai šių darbų atlikti neleido, – pasakojo I.Kubilienė. – Ten, kur matysis, kad trūksta spalvingų akcentų, atsiras klasės arba piešiniai. Smilties Pylimo g. kieme spalvota guma ketinama imituoti takelį, kuriuo žingsniuoja gyventojai."

Netrukus prie visų penkių aikštelių turėtų būti įrengtos informacinės lentos, kuriose bus skelbiama, kas prižiūri šias aikšteles ir kur derėtų skambinti, pamačius įrenginių arba dangos defektų.

Sutartis su tais pačiais rangovais pasirašyta dėl dar trijų panašių vaikų žaidimo aikštelių įrengimo. Jos turėtų atsirasti Alksnynės g. 7-ojo, Reikjaviko g. 10,12,14-ojo ir I.Simonaitytės g. 17 namo kiemuose.

I.Kubilienė viliasi, kad aikštelių projektavimas ir įrengimas neužtruks.

"Esame pasimokę. Rangovų reikalausime dirbti operatyviai ir nedelsti iki vėlyvo rudens. Mums atrodo, kad šios bendrovės gaminiai yra kokybiški, kol kas jų dar niekas nesulaužė. Vaikai juos labai mėgsta", – patikino I.Kubilienė.

Ardė naują taką

Jau įrengtos aikštelės Kretingos gatvėje ties 19–21 namais, Ryšininkų gatvėje prie 3 namo, Šaulių gatvėje, Koncertų salės parkelyje.

Gruodį darbininkai pluša kieme prie J.Janonio g. 26 ir 28 namo. Čia dar rudenį gargždiškių įmonė nutiesė trinkelių taką per kiemą.

Po kelių savaičių šiame kieme pradėjo sukiotis kitos bendrovės, atvykusios įrengti vaikų žaidimo aikštelės, technika.

Pirmiausia darbininkams teko išardyti dalį neseniai nutiesto tako. Pasirodo, jo ruožas pateko į būsimos aikštelės teritoriją.

Sulaužė smėlio dėžę

Darbininkai nuvertė nuo sovietmečio stovinčius metalinius rėmus skalbiniams džiaustyti, išardė bene pernai šiame kieme atsiradusią naują, uždaromą smėlio dėžę. Jos nuolaužos buvo numestos į žvyro krūvą.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė spėliojo – smėlio dėžę galėjo sulaužyti traktorius, kurio ji buvo užkabinta.

Pasak jos, vietos bendruomenė buvo informuota apie būsimus darbus, žmonės buvo raginami išsigabenti daiktus, kurie pateko į būsimos aikštelės plotą.

Greitai kieme atsirado stačiakampio formos aikštelė, joje pradėti įrengti karstymuisi, supimuisi ir kitokiems žaidimams skirti įrenginiai.

Sutrukdė komunikacijos

Kai darbininkai pradėjo kasti duobę visiškai šalia tos vietos, kuria taku vaikštantys žmonės kasdien pėdins, ne vienam kilo klausimas, kaip čia bus, kai žaidimų objektai užstos taką. Ar neatsitiks, kad žaislai nuo to nukentės? O gal suaugusieji bus priversti aplenkti žaidimų aikštelę mindami žolyną.

"Aikštelės projektas padarytas su statybos leidimu. Tas takas atsirado nežinia iš kur. Kai derinome projektą, jo nebuvo, net mano turimose topografinėse nuotraukose jo nesimato. Kad ir kaip būtų, jokie įrenginiai neturėtų trukdyti žmonėms vaikščioti. Takas bus pažymėtas aikštelėje kita spalva, žmonės jį matys. Skalbiniams džiauti skirti įrenginiai kieme išliks", – paaiškino I.Kubilienė.

Įrengti aikštelę kiek arčiau "Vaivorykštės tako" gimnazijos tvoros nebuvo įmanoma, mat po žeme šioje vietoje yra daugybė komunikacijų.

Centrinėje miesto dalyje vaikų žaidimo aikštelėms yra mažoka erdvės, todėl kai kuriose vietose jos net neturi taisyklingos formos, jas įrengiant tenka taikytis prie komunikacijų tinklo.

Šaltis gumai – ne kliūtis

Paskutinė šiemet suplanuota įrengti aikštelė atsiras Taikos pr. 10 namo kieme. Dvi iš penkių aikštelių jau turi juodos gumos dangą.

Tokius darbus, pasak I.Kubilienės, galima atlikti, kai šaltukas ne stipresnis nei 5 laipsnių.

Kad vaikai nesugadintų suplūkto akmenukų pagrindo, darbininkai pasistengs juodos gumos pagrindą pakloti ir kitose aikštelėse. Pavasarį beliks jį išmarginti spalvotais gumos plotais. Veja bus atsodinama taip pat pavasarį.

Darbai užsitęsė iki metų galo, nes ilgai truko aikštelių projektavimas.

Būta plano artėjančiais metais tokias pat penkias aikšteles įrengti ir pietinėje miesto dalyje, bet ar šis noras bus įgyvendintas, dar nežinia. Viskas priklausys, ar tam miesto biudžete atsiras pinigų.

Šiemet miesto pinigais sutvarkytos šešios sporto aikštelės, panašių ketinimų turima ir kitais metais.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją paskambino Kalniečių rajone gyvenanti moteris ir tikino, kad Kauno miesto savivaldybė prieš maždaug tris savaites įrengė laipynes, sūpynes vaikams, tačiau aplinka liko nesutvarkyta. Naujoji vaikų žaidimo erdvė įrengta ties Savanorių pr. 393 ir P. Lukšio g. 2 namais. Anot vietos gyventojos, aplink aikštelę niekas neišlyginta, galima laisvai išsisukti koją.

„Ten seniau buvo sovietiniai luitai, juos išvežė, bet duobės liko. Be to, aplink sūpynes taip pat nelygu, visur grumstai, nėra normalios dangos. Vietomis papiltas žvyras, bet jei palis, bus klampynė. Aplink šiukšlių konteinerius netvarkos mažiau, sugeba lygiai plyteles sudėti, o čia, kur žaidžia vaikai, palieka viską taip išrausta. Kadangi jau praėjo nemažai laiko, nemanau, kad darbininkai čia dar sugrįš“, – dėstė pašnekovė.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Ji pridūrė, jog aplink žaidimų aikštelę miestas nešienauja žolės, todėl vaikai gali prisigaudyti erkių.

Aplink šiukšlių konteinerius sugeba lygiai plyteles sudėti, o čia, kur žaidžia vaikai, palieka viską taip išrausta.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, ar aikštelės aplinka dar bus tvarkoma, ar ne. Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių atstovai susisiekė su Sporto skyriumi, kuris atsakingas už tokių erdvių įrengimą mieste. Šio skyriaus specialistai patikino, kad vietos gyventojai nauja vaikų žaidimo aikštele yra patenkinti.

„Pradžioje po demontavimo darbų buvo nelygu, tačiau vėliau sutvarkėme. Kaip tik vakar kalbėjau su gyventoja, su kuria viską derinome nuo pat pradžių, ji patikino, kad viskas gerai ir visi yra patenkinti“, – kitokią gyventojų nuomonę dėl vaikų žaidimo aikštelės aplinkos kokybės pateikė specialistai.

Vietoje sutikti gyventojai taip pat laikėsi skirtingų pozicijų. Vieniems atrodė, kad dar dažais kvepiančios laipynės tikrai geriau, nei senosios sovietinės sūpynės ir betoninė smėlio dėžė. Kitiems norėjosi, kad aikštelėje nebūtų žvyro duobių. Anot jų, reikėtų, kad aikštelę dengtų arba speciali minkšta danga, arba maža žolytė, tuomet vaizdas būtų dar geresnis.

Laimio Steponavičiaus nuotr.