Kaip antradienį pranešė teismas, advokatas prašė perkvalifikuoti bausmę iš nužudymo į neatsargų gyvybės atėmimą ir skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad nors moteriai ir diagnozuotas Miunhauzeno sindromas, tai nebuvo objektyvi kliūtis jai suprasti savo veiksmus, todėl pirmos instancijos teismo skirta ir vėliau Apeliacinio teismo patvirtinta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga.

I. Bogovičienė nuteista už tai, kad nuo 2011 metų liepos apie metus Kauno klinikose ir Santaros klinikų Vaikų ligoninėje tyčia nuolat švirkštu ir per kateterį leido mažamečiui bejėgiškos būklės savo sūnui formaliną, nuo ko vienerių berniukas mirė.

Formalinas neretai naudojamas patalpų, drabužių, įrankių dezinfekavimui.

Kilus pagrįstų abejonių, kad vaiko motina (...) kelia grėsmę savo sveikatai, tai yra sąmoningai save žaloja, buvo patikrinti jos daiktai ir rastas cheminis skystis bei švirkštai.

Kaunietei pernai teismas taip pat priteisė atlyginti 40,4 tūkst. eurų žalą Valstybinei ligonių kasai: tiek kainavo kūdikio, kuris, pasak prokurorės, praktiškai visą savo gyvenimą praleido ligoninėse, gydymas.

Kasaciniu skundu I. Bogovičienės advokatas taip pat prašė įvertinti ir įrodymų gavimo būdus – skunde buvo teigiama, kad gydytojų veiksmai apieškant motinos asmeninius daiktus, paimant rastą skystį ir vėliau perduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams tyrimui buvo neteisėti.

Tačiau teismas vertino, kad tokie gydytojų veiksmai buvo tinkami tokioje situacijoje.

„Kilus pagrįstų abejonių, kad vaiko motina (...) kelia grėsmę savo sveikatai, tai yra sąmoningai save žaloja, buvo patikrinti jos daiktai ir rastas cheminis skystis bei švirkštai. Tokie gydytojų veiksmai, atlikti kitomis aplinkybėmis, galėtų būti laikomi neteisėtais, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jie atlikti būtinojo reikalingumo sąlygomis“, – teigiama LAT nutartyje.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Prieš teismą stos 32 metų kėdainiškė L. M., kaltinama sausio mėnesį gimdžiusi lauko tualete ir tualeto duobėje palikusi vos gimusį, gyvą savo kūdikį, kur jis ir mirė.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų sausio mėnesio pabaigoje L. M., būdama devintą mėnesį nėščia, slėpdamasi nuo aplinkinių, lauko tualete pagimdė išnešiotą naujagimį. Pastarasis, įkritę į tualetą, mirė. Įtariama, kad moteris suprato ką padarė ir tyčia paliko naujagimį tualeto duobėje, esant minusinei temperatūrai. Tokiu būdu bejėgiškos būklės naujagimis mirė.

„Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad kaltinamoji apie nėštumą sužinojo pakankamai anksti. Moteris apie būsimą kūdikį viso nėštumo metu nepasakė nei sugyventiniui, nei kitiems artimiesiems. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir gailisi“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Andrius Kiuršinas.

Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų, arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Nuteistosios skundas dėl bausmės švelninimo atmestas, BNS pranešė teismo atstovė Vilma Budėnienė. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

2008 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas tuomet A. Bružaitę (Jonaitienę) pripažino kalta dėl savo dviejų mažamečių vaikų nužudymo ir skyrė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pasiūlytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

8 ir 12 merų broliukai buvo nužudyti 2007 metų kovą, pasmaugtų vaikų kūnai buvo išvežti ir išmesti į upelį.

Iki šiol Lietuvoje nė vienai moteriai nebuvo paskirta ši aukščiausia įstatymu numatyta bausmė. Įkalinimu iki gyvos galvos buvo baudžiami tik vyrai.

Nuteistoji prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo šiemet liepos 19 dieną nutartį, kuria atmestas jos prašymas paskirti jai terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę.

A. Svirbutavičienė skunde teigia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas jos prašymą, turėjo tiesiogiai taikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2017 metų gegužės 23 dieną sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus. Tada EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Be to, nuteistoji skunde rėmėsi Vyriausybės pastabomis byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, pagal kurias ji vertina, kad galėjo ir gali pasinaudoti minėto EŽTT sprendimo išaiškinimais, kreipdamasi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme.

„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos  Vyriausybės pozicija, kad byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nurodyta reglamentavimo spraga dėl galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 metų gegužės 23 dienos sprendimo išaiškinimus“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teisėjų kolegijos, tokia spraga turėtų būti šalinama tik keičiant

teisinį reglamentavimą, o pagal Konstituciją teismas nėra teisėkūros subjektas.

Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta tokių prašymų

pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.

Ivona Skorulskaja nuteista kalėti 8 metus patausos namuose. Įstatymas už bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Teisėjas Arūnas Kisielius sakė, kad bausmę I. Skorulskajai skyrė atsižvelgęs į jos jauną amžių. Vaiko mergina susilaukė būdama 18 metų.

Tuo metu vaiko tėvas Edvardas Subočius visiškai išteisintas.

Teismas mano, kad I. Skorulskaja įvykio metu buvo viena.

„Nors teisme ji tvirtino, kad pagimdžius naujagimę pasiėmė E. Subočius, teisėjų kolegijos tokia versija neįtikina. Kolegija mano, kad nėra įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad padarė jam inkriminuotus, nenustatytas nė vienas liudytojas, galintis patvirtinti I. Skorulskajos pasakojimą“, – sakė teisėjas A. Kisielius.

Išteisintojo advokatas Stasys Karvelis sako, kad nuosprendis yra teisingas.

„Jos pirminiai parodymai vienokie, paskui pakeitė“, – žurnalistams sakė advokatas. Jis mano, kad jo klientas buvo apkalbėtas, nes nėščia mergina pyko, kad buvo palikta, be to, bijojo savo mamos. I. Skorulskaja iš pradžių teigė, kad gimdymo metu buvo viena, paskui ėmė tvirtinti, kad buvo ir E. Subočius. 

Kūdikis miršta juo nesirūpinant, ji siekė atsikratyti kūdikiu.

Prokuroras Rolandas Imbrasas prašė merginai skirti 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o vaiko tėvui E. Subočiui – 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras sako dar nežinantis, ar skųs E. Subočiaus išteisinimą. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prokuratūra teigė, kad 2015 metų naktį iš spalio 19-osios į 20-ąją, E. Subočius sužinojo, kad I. Skorulskaja tuoj gimdys ir jis yra gimsiančio vaiko tėvas. Prie upės pagimdytą neišnešiotą, bet gyvą kūdikį, įtariama, E. Subočius panardino į Žeimenos upę, kur naujagimis paskendo. Tiksli vaiko mirties priežastis taip nebuvo nustatyta, nes jis buvo rastas daug vėliau po įvykio ir gerokai suiręs.

Prokuratūra įtaria, kad I. Skorulskaja iš anksto buvo apsisprendusi neauginti vaiko ir planavo juo atsikratyti.

Tų metų lapkričio pradžioje vanduo apirusį vaiko kūną išmetė į krantą Pabradės pakraštyje, Meškerinės gatvėje. Apie radinį pareigūnams pranešė palei Žeimenos upę vaikščiojęs praeivis.

E. Subočius teismui pasakojo, kad tuo metu, kai buvo nužudyta jo dukra, jis buvo Pabradėje su draugais. I. Skorulskaja jam parašė žinutę, siūlydama susitikti. Tačiau jis su ja nebendravo.

„Nepavyko nustatyti kūdikio mirties priežasties, tačiau aišku, kad jis gimė gyvas, ekspertai nustatė, kad prieš mirtį jis buvo maitintas“, – sakė prokuroras.

R. Imbrasas teigė, kad jauna moteris nieko nedarė, kad naujagimis liktų gyvas, ji nėštumo metu vartojo alkoholį, norėjo kūdikio mirties, neprieštaravo, kad E. Subočius paimtų kūdikį.

„Kūdikis miršta juo nesirūpinant, ji siekė atsikratyti kūdikiu“, – mano prokuroras.

Nuosprendį buvo apskundusi ir nuteistoji, ir jos advokatė. Abiejų skundai atmesti, BNS pranešė teismo atstovė Dovilė Bružaitė.

Aukščiausiasis Teismas pritarė anksčiau šią bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad J. Mataitytė dar iki gimdymo turėjo sumanymą nužudyti savo naujagimį ir veikdama kryptingai, šį sumanymą įgyvendino – tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgė įstatymų pažeidimų, dėl kurių bylą reikėtų nutraukti ar grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistoji yra Šiaulių teisėjos Gražinos Mataitienės dukra.

J. Mataitytė ir jos atstovai teismuose prašė panaikinti nuosprendį ir naujagimio nužudymą perkvalifikuoti į nužudymą, nulemtą gimdymo būsenos.

Nuosprendį paskelbęs Panevėžio apygardos teismas yra konstatavęs, kad J. Mataitytė nesirengė auginti vaiko, eidama į rūsį planavo nužudyti naujagimį, abejonių dėl jos kaltės nėra.

Byla nagrinėta už uždarų durų.

Nusikaltimas įvykdytas 2012 metų rudenį Joniškyje teisėjos šeimai priklausančio buto rūsyje. Bylos duomenimis, tuomet 21 metų J. Mataitytė pagimdė kūdikį ir jį uždusino. Nužudymas išaiškintas, kai naujagimio pasigedo medikai. Visuomenei apie įvykį nebuvo pranešta.

„Atsitiko nelaimė, aš tai vertinu kaip nelaimę“, – BNS yra sakiusi teisėja G.Mataitienė.

Ji tikino nepastebėjusi, kad pilnametė dukra laukėsi kūdikio, to nežinojo niekas iš šeimos narių.

Teisėsaugos institucijos paprastai informuoja apie tyrimus dėl naujagimių, kitų mažamečių nužudymo, tačiau tąkart apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nutylėta.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad naujagimis buvo išnešiotas.

Už naujagimio nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimt metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Už naujagimio nužudymą dėl gimdymo nulemtos būsenos, įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

27-erių L.Vilkaitė kaltinta 2016-ųjų rugsėjį tyčia nužudžiusi savo ką tik gimusią dukrelę, kurią pagimdė namuose – lovoje. Anot ekspertų, mažylė užduso. Policijai radus jos lavonėlį, paslėptą lauko sandėliuke, L.Vilkaitė prisipažino pilnai užklojusi naujagimę antklode.

Anot jos bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, L.Vilkaitė šį nusikaltimą planavo iš anksto, slėpdama savo nėštumą nuo aplinkinių, rengdamasi laisvais rūbais, ir nesikreipdama į medikus. Šis triukas pavyko, lankantis pas pastaruosius dėl visai kitų priežasčių net prieš mėnesį iki gimdymo.

L.Vilkaitės nėštumą įtarė tik socialinės darbuotojos, atkreipusios dėmesį ir į tai, kad staiga kažkur dingo jos buvęs pilvas. Pasidalijus savo įtarimais su policija, ši, tikrindama gautą informaciją, atliko kratą L.Vilkaitės namuose. Per ją ir aptiktas teisiamųjų suolan ją pasodintas įkaltis.

Prieš perduodant bylą teismui, L.Vilkaitei buvo atlikta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė. Konstatuota, kad pagimdžiusi dukrelę ji suvokė savo veiksmus ir galėjo šiuos valdyti.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl bejėgiškos būklės savo mažametės dukters nužudymo, Vaiko teisių apsaugos tarnyba iš L.Vilkaitės paėmė kitus du jos vaikus. Prisiminta ir panaši jos sūnaus mirtis 2014-ųjų pavasarį, kai, žaisdamas su draugais, šis penkiametis pasislėpė sename šaldytuve ir, užsitrenkus jo durims, užduso. Tada ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius smurtinių aplinkybių ir konstatavus, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Už bejėgiškos būklės savo mažametės dukters nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Tačiau L.Vilkaitės bylą nagrinėjusi teisėjų Algirdo Remeikos, Arūno Paštuolio ir Jūratės Jakubonienės kolegija skyrė jai minimalią už šį nusikaltimą numatytą bausmę.

Teisme L.Vilkaitė teisinosi, kad sužinojo apie savo nėštumą tik ketvirtą jo mėnesį ir esą to neslėpė, tačiau nepasitikėdama aplinka, buvo priversta jį neigti. Teisiamoji tikino ir nežudžiusi tyčia dukrelės, o pasiguldžiusi naujagimę šalia, užklojusi ją antklode ir užmigusi arba netekusi sąmonės. Vėliau esą planavo nuvežti ją į gyvybės langelį. Tačiau pabudus, dukrelė jau nebekvėpavo ir buvo atšalusi.

Skirdama L.Vilkaitei bausmę, teisėjų kolegija teigia atsižvelgusi į tai, kad ji - dar neteista, nebausta administracine tvarka, turi du mažamečius vaikus ir dirba.

Kaltinamosios versija

„Aš pripažįstu savo kaltę, bet negaliu atsakyti už tai, ko neprisimenu“, – teigė gegužės pradžioje prieš teismą stojusi N.Azarevič, anot ekspertų, pasmaugusi pilnai išnešiotą dukrelę elastiniu bintu.

Kaip jau rašyta, teisiamoji pasakojo pabudusi tą lemtingą pernykštės kovo 23-iosios rytą, kaip įprasta, į darbą – šeštą. Tačiau jautė kažkokį neįprastą skausmą nugaroje – juosmens srityje, todėl nusprendusi pagulėti vonioje. Jos paskaičiavimu, gimdyti dar buvo anksti.

Po kurio laiko pajuto ne palengvėjimą, o skausmą ir atsijungė. Kai atsigavo, pamatė vandenyje plūduriuojantį kūdikį. Jis neverkė. Netrukus jai vėl pradėjo mirguliuoti akyse.

N.Azarevič tikino nepamenanti, kad būtų nukirpusi kūdikio virkštelę ar pasmaugusi jį elastiniu bintu. Tik tai, kad įdėjo kūnelį, kuris nerodė jokių gyvybės ženklų, į maišelį. O šį įkišo į kibirėlį, kurį naudodavo plaunant grindis. Ir iš pradžių užkišo šį už vonios. O vėliau paslėpė savo kambaryje – sofos-lovos patalynės dėžėje, bijodama, kad lavonėlio neaptiktų katė.

Teisiamoji teisinosi nekvietusi pagalbon ir mamos, nes jau buvo pabudusios dukros. Tik paskambino bendradarbiams, kad blogai jaučiasi ir neateis. Ir vėl atsigulė.

Karti patirtis

Nuvykusi kitą dieną pas šeimos gydytoją, N.Azarevič ir toliau bandė slėpti buvusi nėščia. Tačiau medikų pergudrauti nepavyko ir šie pranešė apie savo įtarimus policijai. O ši netrukus aptiko ir po sofa-lova slepiamą nusikaltimo įkaltį.

Tik tada teigė sužinojusi, kad dukra vėl buvo nėščia ir nukentėjusiąja pripažinta N.Azarevič motina. Ji tikino, kad to nesimatė, kaip ir ankstesniais atvejais. Jų pasekmė – augančios dvi pametinukės dukrelės. Pirmą kartą jų motina pastojo dar neturėdama aštuoniolikos.

N.Azarevič teisinosi bijojusi tada patirto pasmerkimo ir dabar. Ji neslėpė, kad kūdikio, kurio vėl laukėsi, tėvas ką tik buvo grįžęs iš pataisos namų, kur pusmetį kalėjo už smurtą artimoje aplinkoje. Vos išgirdęs apie nėštumą, mylimasis ją paliko. Tačiau ji vylėsi, kad sugrįš, kaip kartą jau buvę. Būtų viską atleidusi, nors jis viešai vadino ją paleistuve, pats pasirodydamas vis su kitomis moterimis. Šiuo metu jis, kaip ir vyresnių dukrų tėvas, yra užsienyje. Ir pastarąsias ji augina kartu su mama, pas kurią ir gyvena. Iš savo 400-500 eurų algos ir papildomų mamos, kuri verčiasi remontais, pajamų.

Tačiau N.Azarevič tikino neplanavusi atsikratyti naujagimio. Blogiausiu atveju ketino atiduoti jį į globos namus. O slėpė ir šį nėštumą nuo motinos, nes bijojo. Pastaroji teigė nežinanti, kodėl dukra taip elgėsi. Galiausiai pripažino, kad buvo jai gana griežta, tačiau norėdama gero – kad nenueitų klystkeliais.

Rado ne vieną užtarėją

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė įkalinti laisvėje nuosprendžio laukusią N.Azarevič, kuriai iki jo nebuvo skirti ir jokie apribojimai į vyresnes dukras, devyneriems metams. Tai – beveik minimali už šį nusikaltimą numatyta bausmė. Už bejėgiškos būklės savo naujagimio nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Prokuroras teigė atsižvelgęs į tai, kad teisiamoji labai gailisi, yra neteista, augina du mažamečius vaikus ir charakterizuojama teigiamai. Tačiau ir jo pasiūlyta bausmė iššaukė N.Azarevič ašaras, kurios lydėjo ir didžiąją dalį jos teisme duotų parodymų. Kaip jau rašyta, prieš atverčiant bylą, kaltinamoji naujagimio nužudymu pateikė teismui savo charakteristikas, kurias jai parašė dukrų auklėtoja bei keli asmenys, pavadinę savo raštą atviru laišku teismui. O jos prašymu teisme liudijusi artimiausia kaimynė tikino, kad labai sunkiu nusikaltimu kaltinama N.Azarevič yra atsakinga, darbšti, besirūpinanti savo dukromis ir ne tik nerūkanti, bet ir nevartojanti alkoholio.

Prarado kalbos dovaną

Ir į nuosprendžio paskelbimą, kaip ir į visus šios bylos posėdžius, N.Azarevič atlydėjo mama bei sesuo. 

Kaltinamoji savo naujagimio nužudymu buvo su iškalbingu krepšiu, didesniu už moterišką rankinę. Tačiau neatsakė į gausiai susirinkusios žiniasklaidos klausimą, kokio teismo sprendimo tikisi. "Nieko nekomentuok!" – liepė jai mama.

Išgirdusi, kad teismas pripažino ją kalta ir siunčia už grotų, N.Azarevič vėl nesuvaldė ašarų. Kaip ir jos mama bei sesuo. Nepaisant to, kad tokį sprendimą priėmusių teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Antanaitis ir akcentavo, kad jai skiriama mažesnė už tokius sunkius nusikaltimus numatyta bausmė, atsižvelgiant į prisipažinimą, atgailą, teigiamas charakteristikas bei tai, kad ji augina dvi mažametes dukras ir iki šiol nei teista, nei bausta administracine tvarka. Be to, iki nuosprendžio, kurį per dvidešimt dienų galima apskųsti, ji palikta laisvėje. O nuosprendį apskundus, šis įsiteisės tik po jį nagrinėsiančio Apeliacinio teismo sprendimo, kuris ne tik neaišku, kada dar bus, bet ir koks.

Neatsakė N.Azarevič ir į žiniasklaidos klausimą, kaip vertina nuosprendį.

J. Mataitytė nuteista kalėti devynerius metus. Apeliaciniu skundu ji ir jos atstovai prašė panaikinti nuosprendį ir naujagimio nužudymą perkvalifikuoti į nužudymą, nulemtą gimdymo būsenos.

„Sakė, kad nežinojo, kad nesuprato, jog nėščia iki pat pabaigos. Nuvažiavo pas tėvus. Sakė, kad keleto dienų laikotarpio išvis neprisimena – kaip pakliuvo į ligoninę, kas, kur buvo, kas atsitiko“, – teigė teisėjas Linas Šiukšta.

Jis akcentavo Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriame konstatuota, kad J. Mataitytė nesirengė auginti vaiko, eidama į rūsį planavo nužudyti naujagimį, abejonių dėl jos kaltės nėra.

Nuteistoji kol kas yra laisvėje, po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, todėl nuteistoji netrukus gali būti pasiųsta bausmės atlikti.

J. Mataitytei nuosprendį pernai rugsėjį paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Byla nagrinėta už uždarų durų.

Nelaimė?

Nusikaltimas įvykdytas 2012 metų rudenį Joniškyje teisėjos šeimai priklausančio buto rūsyje. Bylos duomenimis, tuomet 21 metų J. Mataitytė pagimdė kūdikį ir jį uždusino. Nužudymas išaiškintas, kai naujagimio pasigedo medikai. Visuomenei apie įvykį nebuvo pranešta.

„Atsitiko nelaimė, aš tai vertinu kaip nelaimę“, – BNS yra sakiusi teisėja G. Mataitienė. Ji tikino nepastebėjusi, kad pilnametė dukra laukėsi kūdikio, to nežinojo niekas iš šeimos narių.

Teisėsaugos institucijos paprastai informuoja apie tyrimus dėl naujagimių, kitų mažamečių nužudymo, tačiau šįkart apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nutylėta.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad naujagimis buvo išnešiotas.

Už naujagimio nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimt metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Už naujagimio nužudymą dėl gimdymo nulemtos būsenos, įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Susidūrė su iššūkiu

Šokiruojantis ir Valstybinės ligonių kasos ieškinys, pareikštas gruodį 30-metį minėsiančiai I.Bogovičienei už jos sūnaus, kurio gyvybės išgelbėti nepavyko, gydymą Kauno bei Santariškių klinikose – 40 452 eurai.

Mįslinga šio mažylio, mirusio vos sulaukus vienerių metų, liga tapo tikru iššūkiu medikams. Šis pateko pas juos praėjus vos keliems mėnesiams po gimimo ir beveik visą likusį savo trumpą gyvenimą praleido ligoninėje. Kol galiausiai ant jo kūno atsivėrusios mįslingos žaizdos, kurių niekaip nepavyko išgydyti net ir konsultuojantis su specialistais iš užsienio, baigėsi audinių nekroze. Per pažeistas vietas odoje įsimetė infekcija ir mažylis mirė nuo kraujo užkrėtimo.

Šią ramybės nedavusią mįslę medikams pavyko įminti tik po kelerių metų – palyginus mirusio vaiko ir jo motinos, atsidūrusios pas juos daugiau kaip po dvejų metų, tačiau dėl panašių žaizdų, tyrimų pavyzdžius.

Pranešus apie kilusius įtarimus teisėsaugininkams, pernai balandį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis baigėsi kaltinimu I.Bogovičienei beveik metus tyčia sistemingai leidus savo sūnui į poodį bei kateteriu į veną cheminę dezinfekcinę priemonę formaliną, dar vadinamą skruzdžių rūgštimi, kuris naudojamas morge konservuojant lavonus. Tokiu būdu mažyliui buvo sukeltos baisios fizines kančios, kol galiausiai jis mirė.

Biografija – iškalbinga

Iš pradžių kategoriškai neigusi jai pareikštą kaltinimą – esą ji dariusi viską, kad išgelbėtų sūnų, galiausiai I.Bogovičienė atsisakė duoti kokius nors parodymus.

Ji iš tikrųjų kreipėsi per televiziją į visuomenę, kad ši suteiktų paramą mažylio gydymui. Ir susigraudinę žmonės jai paaukojo, kaip manoma, sprendžiant iš banko išrašų, apie 10 tūkst. eurų. Perspektyvoje jie visi gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais dar vienoje I.Bogovičienei iškeltoje byloje – dėl sukčiavimo.

O už minėtą nusikaltimą I.Bogovičienė jau teista pernai birželį. Šioje Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje byloje buvo ir epizodas, kai ji pateikė Kauno onkologijos ligoninės gydytojui mirusios moters, su kuria, pirminiais duomenimis, anksčiau gulėjo vienoje palatoje, neįgalumo pažymėjimą. Tuo pačiu prisistatydama velione ir tikėdamasi, kad šios sąskaita jai bus suteikta medicinos pagalba. Kitas šios bylos epizodas buvo susijęs su kitos buvusios palatos kaimynės banko kortelės pasisavinimu, nuėmus nuo jos per penkis kartus daugiau kaip 446 litus. Už šiuos nusikaltimus I.Bogovičienei buvo skirtas 50 parų areštas.

Tačiau jos teistumų sąrašą pradeda 2012-ųjų metų Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl vagystės. I.Bogovičienė tada kaltinta pavogusi Lapėse papuošalų už beveik 3 tūks. litų. Už tai ji buvo nubausta laisvės apribojimu. Tačiau vėliau už teismo įpareigojimų nevykdymą ši bausmė buvo pakeista 90 parų areštu.

2014-aisiais I.Bogovičienė išgirdo antrą nuosprendį – už tai, kad pateikė bankui suklastotą buvusio savo draugo motinos įgaliojimą nuimti nuo jos sąskaitos pinigus. Nusikalstamiems kėslams sutrukdė budrūs banko darbuotojai. I.Bogovičienei ši afera baigėsi 30 parų areštu.

Kaltinimai prokurorei ir psichiatrams

Už itin žiaurų bejėgiškos būklės savo mažamečio sūnaus nužudymą jau gresia laisvės atėmimas nuo  aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.

Mažylis buvo antras I.Bogovičienės sūnus, kurio ji susilaukė jau nebegyvendama su vyru. Ir tai – galimas atsakymas, kodėl ji taip elgėsi tik su šiuo savo vaiku. Neatmetama, kad taip galėjo būti keršijama ir jo tėvui. Kas jis – oficialiai nežinoma, todėl šioje byloje nukentėjusiųjų nenustatyta. 

Po mažylio mirties I.Bogovičienė dar pagimdė dukrą. Visi jos vaikai – nuo skirtingų vyrų.

Paskutinysis I.Bogovičienės, dirbusios barmene vienoje Kauno užeigoje, sugyventinis Raimundas K. ne tik nusamdė jai advokatą, bet ir siūlo už jos paleidimą su užstatu iki 5 tūkst. eurų. Pirminiais duomenimis, vyriškis dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

Antradienio teismo posėdyje Raimundo K. prašymas jau minėtomis sąlygomis pakeisti jo sugyventinei kardomąją priemonę į švelnesnę, kuris jau buvo atmestas ikiteisminio tyrimo metu, I.Bogovičienės advokato Daniaus Svirinavičiaus iniciatyva prijungtas prie bylos. Šis advokatas, esą išsakydamas savo ginamosios valią, prašė nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir prokurorę Auksę Lipkevičienę, kaltindamas ją šališkumu.

Tuo pačiu D.Svirinavičius kaltino ir I.Bogovičienę tyrusius Utenos ekspertinio skyriaus psichiatrus, kurie konstatavo jai Miunhauzeno sindromą. Šis psichikos sutrikimas pasireiškia ligos įsikalbėjimu, bandant sukelti aplinkinių gailestį. Anot psichiatrų, šiuo sindromu, priskiriamu keisčiausiems medicinos istorijoje, žmogus bando gauti papildomo dėmesio, užuojautos bei psichologinio palaikymo.

Sprendimas atidėtas rytdienai

Anot I.Bogovičienės advokato, jo ginamąją tyrę ekspertai buvo šališki, nes prisiėmė teismo funkcijas. Jis prašė skirti teisiamajai pakartotinę ekspertizę.

Prokurorė A.Lipkevičienė nesutiko nei su jai pareikštu nušalinimu, nei su kaltinimais psichiatrams. „I.Bogovičienę tyrė trys aukščiausios kategorijos psichiatrai, kurių darbo stažas – didesnis negu mano gyvenimo metai. O aš, perduodama šią bylą teismui, vykdžiau tik savo funkcijas“, – teigė prokurorė.

Teisėjų kolegijos, nagrinėsiančios šią bylą, pirmininkas Ramūnas Antanavičius nusprendė A.Lipkevičienės nuo I.Bogovičienės suėmimo pratęsimo klausimo nagrinėjimo nenušalinti. Tačiau prie galimo jos nušalinimo klausimo ketinama grįžti, kai bus atversta ši byla. Ir jį jau spręs trijų teisėjų kolegija.

Pati I.Bogovičienė, kuri jau suimta beveik aštuonis mėnesius, taip pat prašė teismo ją paleisti. „Esu teista, bet paskutiniu metu gyvenau normalų gyvenimą, nedarydama jokių nusikaltimų ir net negalvodama apie juos. Be to, esu suinteresuota, kad ši byla vyktų teisme kuo sklandžiau ir nesirengiu slapstytis“, – lėtai rinkdama žodžius tikino teismą moteris, kaltinama protu nesuvokiamu nusikaltimu.

Sprendimą, ar pratęsti I.Bogovičienės suėmimą, kaip prašo prokurorė, akcentuodama jai gresiančią bausmę ir ankstesnius teistumus, ar paleisti teisiamąją į laisvę už jos sugyventinio siūlomą užstatą, ketinama skelbti rytoj.

Vietos žiniasklaida nurodo, kad vaikai tapo motinos, kuri ketino nusižudyti, aukomis.

Pasak pietinės Japonijos Fukuokos prefektūros policijos, 10-metis berniukas, 6-metės dvynukės ir 3-ejų mažylė buvo rasti negyvi ankstų pirmadienį. „Vaikų tėvas rado juos negyvus ir pranešė policijai“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė, tačiau nepateikė detalesnės informacijos.

Policija apklausia 41 metų vaikų motiną, kuri yra įtariama galima žmogžudyste ir bandymu nusižudyti, praneša naujienų agentūra „Jiji Press“ ir nacionalinis transliuotojas NHK.

Anot televizijos „Asahi“, motina prisipažino policijai nužudžiusi savo vaikus. Policija žiniasklaidai sakė, kad mažiausiai ant vieno vaiko aptikta smaugimo žymių.

Motina buvo nuvežta į ligoninę, nes kraujavo jos riešas, rašė dienraštis „Asahi Shimbun“. Ji policijai sakė, kad persipjovė riešą su virtuviniu peiliu, bet sužeidimas nebuvo rimtas.

Žmogžudystės ir savižudybės bylos Japonijoje nėra itin retos, ir paprastai yra susijusios motinomis, pakėlusiomis ranką prieš savo vaiką ar vaikus.

Kai kurias vaikžudystės lemia skurdas. 2014 metais Čibos prefektūroje vieniša motina nužudė savo paauglę dukrą ir bandė nusižudyti, kai, kaip manoma, nebeišgalėjo susimokėti už nuomą.

Pirmadienį viena motina ir du jos sūnūs – šešerių ir vienerių metų berniukai – dingo Gunmos prefektūroje, Tokijo šiaurės vakaruose, o motinos automobilis buvo rastas šalia upės. Policija įtaria, kad motina ir jos sūnūs nusiskandino įšokę į upę, rašė dienraštis „Sankei Shimbun“.

Be to, praėjusį mėnesį Čibos prefektūroje viena motina subadė savo tris vaikus ir tada nusižudė. Kaip pranešė vietos žiniasklaida, per šį incidentą mirė jos dešimtmetė dukra ir aštuonerių sūnus.