Į Neįgaliųjų vairavimo mokyklą priimami judėjimo sutrikimų turintys asmenys, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis.

Teorijos bus mokomasi nuotoliniu būdu, o praktiniai užsiėmimai šįkart vyks Vilniuje.

Kursų dalyviai iš kitų miestų bus apgyvendinami ir pavėžėjami nemokamai.

Į šiuos kursus, kurie vyksta jau ne pirmus metus, paprastai atvažiuoja gyventojų iš visos Lietuvos, jiems mokytis vairuoti yra tam pritaikytas automobilis, kuriame įrengtas rankinis valdymas.

Tarp kursų dalyvių kasmet maždaug trečdalis būna moterų.

Klaipėdiečiai kol kas neskuba užsiregistruoti vairavimo užsiėmimams.

Pernai, pasak kursų organizatorių, iš Klaipėdos taip pat nebuvo norinčiųjų išmokti vairuoti, tiesa, užpernai viena klaipėdietė baigė šiuos kursus.

"Galimas dalykas, kad kai kuriuos žmones atgraso faktas, kad praktinis mokymas vyks Vilniuje. Bet teorijos juk mokomasi nuotoliniu būdu, o praktinis vairavimas trunka tik apie mėnesį. Juolab viskas yra kompensuojama: ir apgyvendinimas, ir patys vairavimo kursai. Aišku, jei yra šeima arba žmogus dirbantis, galbūt tuos kursus suderinti yra sunkiau, bet tuo pasinaudoti tikrai būtų labai gerai", – dėstė neįgaliųjų vairavimo kursų programos koordinatorė, Valakupių reabilitacijos centro darbuotoja Lina Veiknienė.

Paprastai tokius vairavimo kursus baigia iki 20 asmenų.

Šis Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) sprendimas įsigalios rugpjūčio 1-ąją.

Patvirtintas Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, ką turės padaryti asmuo, kad jam būtų suteikta teisė Lietuvoje vairuoti lengvąjį motociklą. Aprašo projektą svarstė ne tik būsimi lengvųjų motociklų vairuotojai, bet ir vairavimo mokyklų atstovai, Susisiekimo ministerijos specialistai.

Praktinio A1 kategorijos vairavimo kursą sudarys šešių valandų mokymasis aikštelėje realiomis eismo sąlygomis. Paskutinė valanda bus filmuojama. Taip siekiama įtvirtinti galimybę ne tik nustatyti tiesą ginčo atveju, interpretuojant mokinio arba vairavimo instruktoriaus veiksmus, bet ir užtikrinti, kad asmenys, prieš išvažiuodami savarankiškai į gatves, realiai ir atsakingai įvertintų savo gebėjimus vairuoti A1 kategorijos transporto priemones.

Vairuoti netgi nedidelį lengvąjį motociklą kai kuriems vairuotojams - rimtas iššūkis.

Baigęs praktinio vairavimo kursą asmuo galės kreiptis į "Regitrą" dėl teisės vairuoti A1 kategorijos transporto priemonę suteikimo.

Įprastai A1 kategorijos privalomo praktinio vairavimo kursą sudaro dešimt valandų.

"Vairuoti netgi nedidelį lengvąjį motociklą kai kuriems vairuotojams – rimtas iššūkis. Todėl prieš suteikiant teisę išvažiuoti į gatves ir kelius privalu įsitikinti, kad toks vairuotojas turės tinkamų gebėjimų ir žinių. Tai savo parašu turės patvirtinti vairavimo instruktorius, kurio profesionalumas atliks bene didžiausią vaidmenį", – sakė LTSA direktorius Genius Lukošius.

Lengvųjų motociklų variklių darbo tūris ne didesnis nei 125 kub. cm.

Šį mokymų modulį pasirinkę vairuotojai kartu su profesionaliu instruktoriumi treniruosis kaip suvaldyti automobilį kritinėse situacijose ant slidžios dangos. Prieš pusę metų „Porsche“ įgalioto atstovo Lietuvoje bendrovės „Prime Auto“ pristatyti trijų lygių aktyvaus vairavimo mokymai jau spėjo susilaukti didelio šios markės gerbėjų ir kitų automobilių entuziastų susidomėjimo.

„Gavę daug teigiamų įvertinimų iš savo mokymų dalyvių, nusprendėme parengti šiuo metu itin aktualius vairavimo žiemą mokymus. Pagrindinis šių mokymų išskirtinumas – automobilio valdymo įgūdžiai bus tobulinami saugioje aplinkoje, ant specialiai paruoštos sniego ir ledo dangos. Šių bandomųjų važiavimų metu dalyviai išmoks geriau įvertinti automobilio sukibimą su slidžia ar apledėjusia kelio danga, susigrąžinti netikėtai prarastą automobilio kontrolę ir išvengti kritinių situacijų“, – sako „Porsche Driving Academy“ mokymų vadovas ir aktyvaus vairavimo instruktorius Robertas Kupčikas.

Pirmuosius žiemos modulio mokymus, priklausomai nuo oro sąlygų, planuojama surengti gruodžio mėnesio viduryje. Mokymuose bus naudojamas „Porsche Cayman GTS“ automobilis su žieminėmis padangomis.

Pasak R. Kupčiko, per pastarąjį pusmetį „Porsche Driving Academy“ mokymus baigė daugiau kaip pusė šimto dalyvių. Didžiausio susidomėjimo sulaukta Bronzinio modulio mokymais, kuriuose tuo pačiu metu gali dalyvauti iki 3 žmonių. „Pastebėjome, kad šį modulį dažnai renkasi tie, kurie automobilio valdymo įgūdžius nori tobulinti drauge, nes yra kolegos ar šeimos nariai. Dalyvaudami šiuose mokymuose jie ne tik išmoksta valdyti automobilį sudėtingose situacijose, bet ir stebi vieni kitų važiavimus, o vėliau dalijasi savo patirtimi“, – teigia R. Kupčikas.

Patyręs lenktynininkas taip pat pastebi, kad dažniausiai mokymų dalyvių daromos klaidos yra susijusios su baziniais dalykais – netaisyklingu vairo laikymu, netinkamos trajektorijos pasirinkimu posūkiuose, neteisingai apskaičiuojamu stabdymo atstumu. Todėl pagerinę savo automobilio valdymo gebėjimus saugioje trasoje, mokymų dalyviai vėliau juos gali taikyti ir realybėje. Kaip parodė „Porsche Driving Academy“ kursus baigusių klientų patirtis, šių įgūdžių gali prireikti vos palikus mokymų trasą.

R. Kupčikas prisiminė vieną kliento padėkos skambutį, kurio sulaukė dar tą patį vakarą po mokymų. „Per tą dieną vykusius mokymus praktikavomės atlikti vadinamąjį briedžio testą, kurio metu reikia teisingai apvažiuoti netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį. Vakare grįžtant iš mokymų prieš kliento automobilį iš tiesų iššoko briedis. Klientas nesupanikavo ir viską atliko taip, kaip reikia“, – apie sėkmingai pasibaigusį nutikimą pasakojo R. Kupčikas.

Aktyvaus vairavimo mokykla „Porsche Driving Academy“ norintiems patobulinti savo automobilio valdymo įgūdžius gegužės mėnesį pasiūlė vienos dienos trukmės individualizuotus mokymus saugioje aplinkoje. Būsimieji „Porsche Driving Academy“ studentai treniruojasi su „Porsche Cayman GTS“ modeliu, jie gali pasirinkti iš trijų aktyvaus vairavimo modulių: Auksinio (Gold), Sidabrinio (Silver) ir Bronzinio (Bronze).

Naujo „Porsche Driving Academy“ Žiemos modulio kaina – 500 eurų.

Vien teorijos nepakanka

Susisiekimo ministerija nusprendė, kad prasižengusiems vairuotojams vien tik teorinių paskaitų neužtenka – juos reikėtų siųsti papildomai mokytis į vairavimo bazes. Lietuvoje tokių bazių yra vos keletas – keturios jau veikia, dar viena netrukus turėtų pradėti veikti visu pajėgumu.

Papildomi mokymai būtų būtini ne visiems vairuotojams. Praktinio vairavimo ant slidžios dangos pratimų mokytis reikės tik tiems vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti dėl leistino greičio viršijimo arba dėl sukelto eismo įvykio, taip pat pradedantiesiems vairuotojams, kurie nepaisė Kelių eismo taisyklių – viršijo greitį, sukėlė eismo įvykį arba vairuodami kalbėjo telefonu.

Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigė, kad tokia papildomų mokymų tvarka buvo svarstyta jau seniai, tačiau dėl to, kad nebuvo tinkamos infrastruktūros – mokymo centrų, nebuvo galima patvirtinti tokios tvarkos, tačiau dabar, atsiradus sąlygoms, tikėtina, kad ši tvarka įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d.

Lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas tvirtina, kad tokia praktika labai gera vien dėl to, kad ne visi besimokantieji vairuoti gali pamėginti važiuoti sudėtingesnėmis eismo sąlygomis. Jis atkreipė dėmesį, kad tokie papildomi mokymai galėtų būti ne tik prasižengusiems vairuotojams, tačiau ir pradedantiesiems. "Dabar vairavimo mokyklos žmonėms į galvą kemša daugiausia teorines žinias ir neperteikia praktinių", – vairuotojų rengimo ydas atskleidė pašnekovas.

R.Čapkausko manymu, į vairuotojų rengimo programas turėtų būti įtraukti automobilio valdymo, kai yra ekstremalios situacijos, pratimai, kurie leistų pačiam vairuotojui pajusti, kaip elgiasi automobilis. "Yra penki pratimai, kuriuos vairavimo mokyklos privalėtų išmokyti atlikti vairuotojus, kurie, patekę į sunkesnę situaciją, jau žinos, ką daryti", – įžvalgomis dalijosi lenktynininkas.

Mintis, kad ekstremalaus automobilio valdymo pratimai galėtų būti įtraukti ir į įprastinę vairuotojų rengimo programą, šiuo metu sklando ir Susisiekimo ministerijoje, tačiau sunku pasakyti, kada ji virstų realybe. S.Girdauskas teigė, kad būtų vienas tų, kurie šią idėją palaikytų, tačiau tokie pokyčiai būtų įmanomi tik po keleto metų.

Mokymas mokymui nelygu

Automobilio valdymas ekstremaliomis sąlygomis buvo įtrauktas ir į Skandinavijos šalių vairavimo mokyklų programas, tačiau ilgainiui šių mokymų imta atsisakyti, nes vairuotojai, gavę ekstremalaus vairavimo pamokų, žinias be jokio reikalo bandydavo pritaikyti ir kasdien vairuodami.

R.Čapkauskas sutinka, kad persistengti su tokiais mokymais nederėtų, nes ruošiamas atsakingas ir sugebantis suvaldyti automobilį vairuotojas, o ne gatvių lenktynininkas. "Pats esu rengęs ne vienus mokymus, kuriuose žmones teko supažindinti su automobilio valdymu, kai eismo sąlygos staiga tampa sudėtingos. Aš labai stebėjausi, kai vairuotojai, turintys solidų vairavimo stažą, pasimesdavo, atrodo, esant elementariausioms situacijoms", – patirtimi dalijosi lenktynininkas.

Pasak jo, vairuotojams dideliu iššūkiu tapdavo pratimas, kai reikėdavo staigiai stabdyti, kad automobilis kuo greičiau sumažintų greitį nuo 100 km/val. iki 0. Daug kam neįveikiamas pasirodė ir vadinamasis briedžio testas. "Žmonės supanikuodavo, kai automobilis vos tik truputį pradėdavo slysti. Tokios situacijos, kai įmanoma suvaldyti vos pradėjusį slysti automobilį, padėtų išvengti ne vieno eismo įvykio", – įsitikinęs sportininkas.

Jam pritaria ir S.Girdauskas. Pasak jo, dar nė vienas asmuo, kuriam buvo paaiškinta, kaip valdyti automobilį sudėtingesnėmis sąlygomis, nepasakė, kad šios pamokos buvo nenaudingos. Susisiekimo viceministras atkreipė dėmesį, kad daug vairuotojų egzaminams vairuotojo pažymėjimui gauti pasiruošia savarankiškai – eksternu, todėl gatvėse atsiranda vis daugiau mažai praktikos turinčių asmenų, kurie gali padaryti daugiau klaidų. "Manau, kad kalbant apie tokius mokymus svarbiausia akcentuoti, jog tai nėra siūlymas, pavyzdžiui, išmokyti visus važiuoti žiedinėmis sankryžomis slystant šonu, tačiau ką daryti, jeigu važiuojant žiedu automobilis staiga tapo nepaklusnus ir pakeitė važiavimo trajektoriją", – mintimis dalijosi R.Čapkauskas.

Gerokai pabrangs

Tokios idėjos kritikai tvirtina, kad vairuotojai turėtų būti ugdomi taip, kad nepatektų į ekstremalias situacijas, o ne taip, kad mokėtų iš jų išsisukti. Be to, abejojama, ar duos naudos vos keli tokie užsiėmimai. S.Girdauskas tvirtina, kad net ir kelios pamokos, kurių metu vairuotojas pamatys ir pajus, kuo gali baigtis neatsakingas elgesys prie vairo, gali duoti naudos. "Įsivaizduokite, kad vairuotojui, kuris linkęs viršyti greitį ir kalbėti mobiliuoju telefonu, pamokos metu reikia įveikti slidžią nuokalnę, kai rankose telefonas. Manau, kad tie pojūčiai, kuriuos patirs vairuotojas, bus pakankamas akstinas daugiau kelyje neatsakingai nebesielgti", – požiūrį dėstė S.Girdauskas.

Ko gero, viena didesnių problemų gali tapti pačių centrų, kuriose būtų rengiamos tokios pamokos, trūkumas. Kol kas visiškai įrengti ir veikiantys yra keturi tokie centrai – Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje ir Šiauliuose. Dar vienas baigiamas statyti Vilniuje, apie tokio centro statybas vis garsiau kalba ir viena Kauno vairavimo mokyklų. Gali būti, kad įsigaliojus naujai tvarkai, o tai gali nutikti, kaip minėta, šių metų lapkritį, kai kurių miestų KET pažeidėjams gali tekti važiuoti apie 100 km iki vairavimo kursų vietos. Beje, ir pasivažinėti šiuose centruose nėra pigus malonumas. Pavyzdžiui, pirmajame Lietuvoje atidarytame Panevėžio darbo rinkos mokymo centre dviejų valandų pasivažinėjimas ant slidžios dangos dviem asmenims su dviem automobiliais kainuoja 72 eurus. Jeigu dabar Susisiekimo ministerijoje rengiamoje metodikoje bus nuspręsta, kad prasižengusiesiems reikia dviejų valandų papildomo mokymosi ant slidžios kelio dangos, tai vairuotojo piniginę paplonins maždaug 40 eurų, jeigu, pavyzdžiui, trijų ar keturių, atitinkami – 60 arba 80.

Lengva suskaičiuoti, kad tokiu atveju papildomų kursų kaina išaugtų maždaug 60 proc. arba dvigubai, nes papildomo vairavimo pamokos daugumoje Kauno vairavimo mokyklų šiuo metu siekia apie 70 eurų. Po pasikeitimų ši suma gali siekti nuo 110 iki 150 eurų. Neretai tai yra pusė B kategorijos vairavimo kursų kainos.

Paklaustas, ar pernelyg neapsunkinama pažeidėjų dalia, kai iki reikiamo centro jiems teks važiuoti didelius atstumus ir išleisti nemenkas sumas pinigų papildomiems mokymams, S.Girdauskas buvo lakoniškas. "Gal žinodami tokius dalykus žmonės bus linkę mažiau pažeidinėti taisykles", – teigė pašnekovas.

Tobulėti reikia visada

"Lexus" vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas taip pat tvirtina pritariantis tokiai valdžios atstovų idėjai, tačiau kartu pabrėžia, kad egzistuoja labai plona riba tarp to, kai žmogus išmoksta suvaldyti, pavyzdžiui, slystantį automobilį ir tarp to, kai jis pats priverčia jį paslysti. "Kai yra tokios situacijos, labai svarbus tampa pačių žmonių nusiteikimas ir norai bei lūkesčiai. Auditorija, kuri pakliūna į šio rengiamo pakeitimo aprėptį, labai marga ir jeigu juos visus pradės mokyti slydimo, tai nėra aišku, kokio rezultato galima tikėtis", – sakė D.Grinbergas.

Vairavimo akademijos vadovas pusiau rimtai, pusiau juokais teigė, kad vairuoti tinkamai nemoka apie 99 proc. vairuotojų, tačiau tik 1 proc. tai supranta. "Aš manau, kad svarbiausia žmonėms parodyti, kad jie gali būti ne keleiviai prie vairo, o priimti atsakingus sprendimus, neretai padedančius išvengti skaudžių padarinių", – teigė pokalbininkas. Pasak jo, mokymų schema turėtų būti tokia – sukuriama sudėtinga situacija, į ją įtraukiamas mokinys ir tuomet mokoma, kaip iš jos išsisukti su kuo mažesniais nuostoliais.

"Apskritai Lietuvos vairuotojai, gavę vairuotojo pažymėjimą, galvoja, kad jau viską moka ir daugiau tobulintis jiems nereikia, tačiau taip nėra. Kiekvieno lietuvio vairuotojo galvoje vis dar gausu įvairiausių mitų, girdėtų patarimų, kurie nepriveda prie nieko gero", – sakė D.Grinbergas.

Kaip vieną tokių jis paminėjo įsitikinimą, kad pradėjus slysti automobiliui priekine varančiąja ašimi, reikėtų kuo daugiau spausti greičio paminą. "Matyt, absurdiškesnio patarimo ir negalėtų būti. Jeigu žmogus tokiu patarimu vadovaujasi, su juo bus galima pasisveikinti artimiausiame griovyje", – tvirtino vairavimo akademijos vadovas.

Vairavimo mokyklų mokymo programų privalomųjų temų sąrašas bus papildytas antikorupcinėmis temomis, skelbia su Valstybine kelių transporto inspekcija bendradarbiauti pradedanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Pasak STT, netrukus būsimi vairuotojai bus mokomi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kaip elgtis susidūrus su korupcija, bus informuojami apie gresiančią atsakomybę už korupcinius nusikaltimus.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) duomenimis, dažniausiai korupcinėse bylose Lietuvoje baudžiami asmenys, siūlę kyšį kelių policininkui. Šiemet paskelbta 2006-2013 metų kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizė parodė, kad daugiausia bylų buvo dėl siekio papirkti policijos pareigūnus – 98 procentai.

Už bandymą papirkti pareigūną gresia sankcijos nuo laisvės apribojimo ar baudos iki vejų metų nelaisvės, bet dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda.

Seimo narys socialdemokratas Juras Požela siūlo papildomai mokytis vairuoti lengvąjį automobilį leisti nebūtinai tik su vairavimo teises turinčiais šeimos nariais.

Dabartinis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad papildomai įgyti praktinio vairavimo įgūdžių ar juos patobulinti galima tik su šeimos nariais: sutuoktiniais, tėvais, vaikais, įvaikiais, broliais, seserimis, seneliais ir vaikaičiais.

„Šiandien asmeniui padėti papildomai įgyti praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos nariai. Man nesuvokiama, kodėl mama ar brolis gali padėti mokytis vairuoti, tačiau profesionalas ar draugas, turintis stažą ir vairavimo patirties – ne“, - Seimo narys cituojamas jo biuro išplatintame pranešime.

Pagal J.Poželos teikiamus pasiūlymus, Susisiekimo ministerija ir jos įgaliotos institucijos turėtų parengti vairuotojų mokymo tvarkos pakeitimus ir nustatyti konkrečius reikalavimus, kas gali papildomai mokyti praktinio vairavimo įgūdžių.

Parlamentaras pateikia ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, jog reguliavimas, kai tik šeimos nariams suteikiama prioritetinė teisė šeimos narius mokyti praktinio vairavimo, yra ydinga. Tarnybos teigimu, būtina nustatyti vienodas galimybes ir sąlygas visiems asmenims, nepaisant socialinės padėties, įgyti vairavimo pažymėjimą tokiomis sąlygomis, kad praktinio vairavimo įgūdžius įgyjančio asmens vairavimas nekeltų pavojaus jam pačiam bei kitiems eismo dalyviams.

„Eilinį kartą galvojama ne iš tos pusės. Tikrai sutinku, kad vairuotojų mokymą privalo vykdyti profesionalai, tačiau jeigu leidžiama papildomai mokytis savarankiškai, tai prižiūrintis asmuo turėtų būti pasirenkamas ne dėl to, kad jis yra brolis ar sesė, o dėl to, kad turi vairavimo patirties“, - sako J.Požela.

Siekdami sumažinti žuvusių ir sužeistų motociklų bei motorolerių vairuotojų skaičių, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai organizuoja teorinius motorolerių ir motociklų vairuotojų mokymus.

Jie vyks gegužės 13 ir gegužės 17 dienomis Kelių valdybos patalpose Kaune, Chemijos gatvėje. Mokymus ves kelių policijos pareigūnai, vairavimo mokyklų ir plento motociklų žiedinių lenktynių sporto atstovai. Bus pateikta išsami informacija apie motociklus, motociklininkų apsaugos priemones ir saugų vairavimą.

Pasak pranešimo, į mokymus kviečiami būsimi motorolerių, motociklų vairuotojai, kurie dar tik rengiasi įsigyti šias transporto priemones, tėvai, kurie šias transporto priemones rengiasi pirkti savo atžaloms, mažai vairavimo patirties turintys vairuotojai, taip pat vairuotojai, kurie nori pagilinti jau turimas žinias bei visi motorolerių ir motociklų fanai.

Asmenims išklausiusiems šiuos mokymus, bus organizuojami ir praktiniai mokymai.