Manoma, kad taip gyventojai greičiau gaus dalį sveikatos paslaugų.

„Tenka išgirsti pacientų nusiskundimų, kad vien receptui pratęsti arba siuntimui gauti tenka ilgai laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Iš tiesų, dažnu atveju suteikti šias paslaugas pacientams leidžia ir kitų specialistų kompetencija. Slaugytojų ir akušerių įgalinimas suteikti daugiau paslaugų pacientams padeda ne tik stiprinti šeimos mediciną, bet ir mažinti eiles pas šeimos gydytojus. Kviečiu gyventojus pasitikėti slaugytojais, kurie gali padėti spręsti iškylančius sveikatos klausimus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

Įsigalioję Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai įgalino bendrosios praktikos slaugytojus ir akušerius teikti šeimos medicinos paslaugas ir išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.

Slaugytojai taip pat gali pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento sveikatos būklė yra stabili, skirdami ir išrašydami gydytojo paskirtus vaistus lėtinėms ligoms gydyti, tęsdami gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Ne rečiau kaip kartą per metus pacientas privalės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis galėtų įvertinti paciento sveikatos būklę ir pratęsti gydymą.

Slaugytojų ir akušerių įgalinimas suteikti daugiau paslaugų pacientams padeda mažinti eiles pas šeimos gydytojus.

SAM teigimu, toks slaugytojų ir akušerių įgalinimas padės pacientams greičiau gauti reikalingas paslaugas, o šeimos gydytojams sumažins administracinę naštą, jie galės daugiau laiko skirti kitiems pacientams. Slaugytojus ir akušerius planuojama įtraukti į plečiamą šeimos gydytojo komandą, kurią taip pat turėtų papildyti gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius. Suformuoti šeimos gydytojo komandas planuojama iki 2030 m.

Kada nebereikia siuntimo pas gydytoją specialistą?

Paprastėja patekimo pas gydytojus specialistus tvarka. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai jau gali kreiptis į gydytojus specialistus be siuntimo.

Kaip nurodo SAM, praėjusią savaitę įsigaliojo tvarka, kai siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Šis pakeitimas galioja kreipiantis dėl ambulatorinės antrinio lygio infekcinių ligų gydytojo konsultacijos, taip pat kreipiantis dėl vidaus ligų, vaikų infekcinių ligų ir vaikų ligų gydytojo konsultacijos į universitetų, respublikos lygmens stacionarines paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.

Taip pat šeimos gydytojo siuntimo nebereikia kreipiantis ambulatorinės antrinio lygio gydytojo dermatovenerologo konsultacijos dėl visų dermatovenerologinių ligų.

Naujame ministro įsakyme pažymėta ir siuntimo skubos tvarka galimybė, nurodant siuntimo priežastis ir jų pagrindimą, kai tai numatyta atitinkamų ligų diagnostikos ir gydymo aprašuose.

Tam, kad šią nuostatą būtų galima tinkamai įgyvendinti, būtina atlikti korekcijas Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), todėl jos įsigaliojimas numatytas šių metų liepos 1 d.

Primenama, kad šiuo metu siuntimų nereikia ir kai asmuo lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba jam skirtas ilgalaikis stebėjimas; kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai; įstaigoje, prie kurios asmuo yra prisirašęs, galima be jokių siuntimų registruotis pas gydytoją odontologą ir kreiptis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.

Be siuntimo visiems gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapdraustiems – nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Paprašė iš anksto

„Spalio pabaigoje lankiausi pas šeimos gydytoją. Paprašiau, kad išrašytų vaistų ir nuo COVID-19 ligos komplikacijų – juk laukia ilgas šaltasis sezonas. Sergu visa puokšte lėtinių ligų, nuo COVID-19 daugiau nebesiskiepiju, kai po antro skiepo patyriau šalutinę reakciją. Žinau, kad išrašomi vaistai efektyvūs tik tada, kai juos pradedi vartoti ligos pradžioje – vadinasi, susirgus tų vaistų jau reikia turėti namuose. Paprašiau šeimos gydytojos, kad išrašytų man jų profilaktiškai. Tačiau gydytoja pasakė, kad jie skiriami tik gavus teigiamą greitojo COVID-19 testo rezultatą, atlikus tam tikrą kraujo tyrimą, patikrinus kraujo įsotinimą deguonimi ir padarius plaučių nuotrauką“, – gydytojos išdėstytus reikalavimus vardijo 79-erių kaunietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Ji nustebo, kad gydytoja įvardijo tiek daug sąlygų šiam vaistui išrašyti.

„Juk susirgus, kai pakyla aukšta temperatūra, tikrai ne laikas vaikščioti į polikliniką darytis plaučių nuotraukos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad poliklinika savaitgaliais nedirba, kol visus reikalingus tyrimus atliksi, to vaisto gali ir nebeprireikti – gal jau būsi atsisveikinęs su šiuo pasauliu“, – svarstė senjorė.

Pasak jos, matyt, tąkart pas gydytoją ją nuvedė nuojauta – praėjus vos savaitei po vizito moteris susirgo koronavirusu. Netrukus šia liga užsikrėtė ir jos 85-erių vyras.

Sąlygos: šeimos gydytojas vaistus gali skirti tik įsitikinęs, kad pacientas serga COVID-19 liga, ir įvertinęs paciento būklę. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Pajuto šalutinį poveikį

Kaunietė pasidžiaugė, kad ligos, kuria ji susirgo pirmą kartą, simptomai buvo lengvi: skaudėjo nugarą, tačiau temperatūra nekilo daugiau kaip iki 37,8 °C. Pirmą dieną pajutus simptomų greitasis COVID-19 testas buvo neigiamas, todėl šeimos gydytoja ir tąkart neišrašė minėto vaisto.

„Greitasis testas parodė, kad sergu COVID-19 tik lapkričio 1 d. Tačiau tada buvo dvi dienos išeiginių – pas šeimos gydytoją su teigiamu testo atsakymu galėjau pasirodyti tik lapkričio 3 d. Taigi, ketvirtą dieną nuo simptomų pradžios. Tuomet gavau 100 proc. kompensuojamųjų vaistų nuo šios ligos receptą – neprireikė ir anksčiau gydytojos minėtų esą privalomų tyrimų, – pasakojo pašnekovė. – Vyras kovidu sirgo sunkiau: jam temperatūra pakilo iki 39 °C. Tačiau jam vaistas buvo išrašytas greičiau – antrą dieną nuo simptomų pradžios ir jis iš karto pradėjo jį vartoti. Temperatūra pradėjo kristi, bet pasireiškė ir šalutinis vaisto „Paxlovid“ poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.“

Matydama, kaip kankinasi jos vyras, ir paskaičiusi apie vaisto, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, šalutinį poveikį, senjorė nusprendė pati šio vaisto nevartoti.

„Vaisto informaciniame lapelyje surašytas ilgas šalutinių poveikių, kuriuos gali sukelti šis vaistas, sąrašas, tarp jų – inkstų, kepenų ligos. Paminėta, kad vykdoma papildoma šio vaisto stebėsena. Be to, kai gydytoja man išrašė receptą, buvo jau ketvirta diena nuo ligos pradžios ir aš jaučiausi neblogai“, – priežastis, lėmusias jos apsisprendimą nevartoti vaisto, prisiminė kaunietė.

Profilaktiškai neskiriamas

Vaistas, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, yra skirtas koronaviruso sukeltai ligai gydyti suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 ligą rizika.

Temperatūra pradėjo kristi, bet pasireiškė ir šalutinis vaisto poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad šeimos gydytojas priima sprendimą dėl paciento gydymo šiuo vaistiniu preparatu vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Vaistinio preparato nirmatrelviro + ritonaviro išrašymo ir išdavimo vaistinėse tvarkos aprašu. Jame atvejai, kad šis preparatas galėtų būti išrašomas žmogui dar nesergant koronavirusu, nenumatyti.

„Šeimos gydytojas, vadovaudamasis tvarkos aprašu, vaistų gali skirti įsitikinęs, kad pacientas serga COVID-19 liga ir įvertinęs paciento būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad vaistinis preparatas, skirtas COVID-19 ligai gydyti, gali būti skiriamas ir turi būti pradėtas vartoti ne vėliau kaip per 5 paras nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios, pacientams, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kurių sveikatos būklę įvertinus sveikatos priežiūros specialistui, nustatyta didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma“, – rašoma SAM Komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanksio atsiųstuose atsakymuose.

Juose keletą kartų pabrėžiama, kad vaistas gali būti išrašytas ne vėliau kaip per 5 paras nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios.

Iš ministerijos atsakymų paaiškėjo: tam, kad būtų išrašytas vaistas nuo COVID-19 ligos, neprivalo būti atliktas kraujo, deguonies kiekio kraujyje tyrimai ir plaučių rentgenograma. Svarbiausia, kad liga būtų patvirtinta greituoju SARS-CoV-2 antigeno testu.

„Priimdamas sprendimą skirti gydymą vaistu, skirtu COVID-19 ligai gydyti, šeimos gydytojas turi įvertinti paciento būklę, įsitikinti, kad pacientui nereikia papildomos deguonies terapijos, kad nesivysto pneumonija, kai pacientą derėtų gydyti stacionare, ir kt.“, – rašoma J. Gališanskio atsiųstuose atsakymuose.

Tvarkos keisti nesiruošia

Remiantis tvarkos aprašu, vaistą nuo COVID-19 ligos gali skirti ne tik šeimos gydytojas, bet ir infekcinių ligų gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas (prireikus pasikonsultavęs su infekcinių ligų gydytoju) stacionarinio gydymo metu, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas ar gydytojas specialistas ambulatorinio gydymo metu.

„Taigi, pacientai, pajutę ligos simptomų po poliklinikos darbo valandų, kaip ir kitų ūmių susirgimų atvejais, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią skubią (būtinąją) pagalbą visą parą. Primenama, kad skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir nusprendęs, kad pacientas gali gydytis ambulatoriškai, taip pat gali skirti vaistą nuo COVID-19 ligos“, – rašoma SAM atsakymuose.

Pasiteiravus, ar galiojančios vaistų nuo COVID-19 išrašymo tvarkos nesiruošiama keisti, ministerijos atstovai atsakė: „Visi vaistai, kaip ir vaistai nuo COVID-19 ligos, pacientui skiriami tik gydytojui įsitikinus, kad vaistai yra būtini pacientui ir esant indikacijų juos skirti, todėl šiuo metu galiojančios vaistų nuo COVID-19 išrašymo tvarkos keisti nenumatoma.“

Ar kas nors išrašo antibiotikų, jei žmogus neserga, bet tik gali susirgti plaučių uždegimu?

Vaistai imuniteto nesukuria

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas antrino ministerijos pozicijai, kad vaistas nuo COVID-19 ligos profilaktiškai neturėtų būti išrašomas.

„Ar kas nors išrašo antibiotikų, jei žmogus neserga, bet tik gali susirgti plaučių uždegimu? Taip ir su vaistais nuo COVID-19 ligos. Tai vaistai, kurie nesukuria imuniteto nuo šios ligos. Imunitetą sukuria vakcina – reikia vakcinuotis. Minėti vaistai vartojami tik šia liga susirgus. Be to, reikia nepamiršti saugotis COVID-19 ligos. Jei pasiskiepijus nesusikuria antikūnų – vadinasi, vakcinavimosi efektas yra nulinis – arba dėl kažkokių priežasčių žmogus nepasiskiepijo, reikia ypatingą dėmesį skirti apsaugos priemonėms. Viešosiose vietose dėvėti ne paprastą vienkartinę kaukę, o aukščiausio apsaugos lygio, t. y. „F-95“ respiratorių, tinkamai plauti arba dezinfekuoti rankas“, – apsaugos priemones priminė J. Kalibatas.

Jis pastebėjo, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių internete prisiskaito nepatikimos informacijos apie skiepų žalą ir atsisako skiepytis.

„Susiduriu su tokiais pacientais, kurie kategoriškai atsisako skiepytis. Tačiau iš tiesų vyresnio amžiaus žmonių imunitetas silpnesnis, todėl kuo vyresnis žmogus, tuo vakcinacijos dozių reikia daugiau“, – skiepų naudą padedant apsisaugoti nuo sunkių COVID-19 ligos formų pabrėžė profesorius.

„Vaistų vartojimo režimo laikymasis yra svarbus įgūdis, leidžiantis pacientui išlikti savarankiškam, o svarbiausia – padedantis siekti norimo gydymo rezultato ir išvengti nepageidaujamų reakcijų į vaistus. Deja, ne visiems pacientams pavyksta vaistus vartoti tinkamai, todėl ministerija imasi iniciatyvos informuoti visuomenę ir gerinti gyventojų supratimą apie racionalų vaistų vartojimą, gydymo režimo laikymosi svarbą ir netinkamo vaistų vartojimo pavojus sveikatai“, – sak4 Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Siekdama kuo plačiau paskleisti racionalaus vaistų vartojimo principus, SAM šiuo metu įgyvendina projektą „Išmintingasis vaistų sąrašas“, kurio metu parengtas leidinys visuomenei apie racionalų vaistų vartojimą.

Dažniausios klaidos:

    1. Vaistų ir kitų neaiškios kilmės produktų įsigijimas neteisėtose vietose.

Gyventojai įsigyja vaistus turguose, nelegaliose internetinėse svetainėse, gauna iš kaimynų, draugų. Taip rizikuojama, kad įsigyjami ir vartojami neaiškios kilmės produktai, kurie pristatomi kaip vaistai. Tokių produktų vartojimas yra nesaugus. Vaistai turi būti įsigyjami vaistinėse į jas atvykus arba nuotoliniu būdu. Įsigyjant vaistus pacientui suteikiama farmacinė paslauga (konsultacija).

Įsigyjant vaistus nuotoliniu būdu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vaistinės interneto svetainės puslapyje, kuriame siūloma parduoti vaistus nuotoliniu būdu, turi būti aiškiai matomas bendrasis Europos Komisijos nustatyto dizaino logotipas, atpažįstamas visoje Europos Sąjungoje (ES).

    2. Nesilaikoma gydytojo nurodymų vartojant paskirtus vaistus.

Vartojamos per didelės arba per mažos gydytojo paskirtos vaisto dozės – vartojama per trumpą laiką arba nesilaikant gydytojo arba pakuotės lapelyje pateiktų nurodymų (prieš valgį, valgio metu arba po valgio) – dėl neteisingo vaisto vartojimo gali pasikeisti (kartais net susilpnėti) vaisto poveikis. Kai gydytojas skiria vaistus, pacientas turi jį informuoti apie kitas nustatytas ligas, anksčiau patirtas alergines ir kitas nepageidaujamas reakcijas (šalutinį poveikį), jeigu tokių buvo.

Dažnai pacientai keičia vaisto formą: tabletės sutrinamos, tirpinamos maiste, kai tam nėra skirtos, injekcinius tirpalus arba žvakutes bandoma išgerti. Toks vartojimas ne tik neduos laukiamų rezultatų, tačiau gali sukelti ir reikšmingų sveikatos sutrikimų.

    3. Netinkamas antibiotikų vartojimas: nesilaikant gydytojo nurodytų dozių arba sergant nebakterinės kilmės infekcijomis.

Antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti ir juos gali skirti tik gydytojas. Labai svarbu vartojant antibiotikus laikytis visų gydytojo nurodymų (turi būti vartojami gydytojo nurodytu dažnumu ir nustatytą gydymo kursą ir pan.). Racionaliai skiriami ir vartojami antibiotikai apsaugo nuo naujų – atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimo visuomenėje.

    4. Neįvertinama vartojamų vaistų sąveika ar netinkamas vaistų ir maisto produktų vartojimas vienu metu.

Kai kurie vaistai reikšmingai sąveikauja juos vartojant su kitais vaistais, alkoholiu arba maisto produktais. Pasakykite gydytojui ar vaistininkui apie visus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus, ir maisto papildus, kuriuos vartojate. Leiskite jiems įvertinti vaistų, jei reikia, vartojamų maisto produktų, sąveiką.

    5. Netinkamas vaistų laikymas ir tvarkymas.

Vaistai turėtų būti laikomi originaliose pakuotėse, gamintojo nustatytomis sąlygomis, kurios nurodytos ant pakuotės ir pakuotės lapelyje. Vaistų plokštelės neturėtų būti karpomos. Jei vaisto farmacinė forma – tirpalas arba suspensija, paprastai juos suvartoti reikia per gana trumpą laiką (nurodytą pakuotės lapelyje) po atidarymo.

Nereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų saugojimas namuose didina apsinuodijimų riziką. Siekiant apsaugoti ne tik save, bet ir mūsų aplinką, nereikalingus arba nebetinkamus vartoti vaistus prašome atiduoti vaistinėms, kurios perduos šias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Leidinys „Racionalus vaistų vartojimas“ yra skirtas Lietuvos gyventojams, kurie vartoja gydytojo paskirtus vaistus arba patys (arba pasikonsultavę su farmacijos specialistu) imasi savigydos, pasirinkdami nereceptinius vaistus, taip pat pacientus globojantiems šeimos nariams arba kitiems artimiesiems. Leidiniu siekiama suteikti žinių apie racionalų vaistų vartojimą ir padėti visuomenei (pacientams) geriau suprasti vaistų vartojimo ir derinimo ypatumus.