„Eurovaistinė internete“ valdančios įmonės „Azeta“ direktorė Justė Levčenkaitė sako, kad pastebima, jog klientai po karantino įprato nereceptinius vaistus dažniau pirkti internetu.

„Nereceptiniai vaistai po karantino, lyginant su praėjusia vasara, du kartus dažniau atsiduria pirkinių krepšelyje. Pastebime, kad klientai vertindami savo privatumą ir taupydami laiką, vis dažniau renkasi nereceptinius vaistus internete“, – sako J. Levčenkaitė.

Internete apsiperkantys klientai vertina farmacininko konsultacijas telefonu, kurių sulaukia visada įsigiję nereceptinių vaistų. „Klientai dažnai klausia apie vaistų vartojimo ypatumus, konsultuojasi apie galimus nepageidaujamus poveikius. Daug klientų teiraujasi, ar vaistai tinkami vartoti vaikams ir besilaukiančioms moterims. Tiesa, yra ir tų, kuriems jokių klausimų nekyla, nes jie tik papildo namų vaistinėlę ir perka tuos vaistus, apie kurių vartojimą jau žino“, – sako „Eurovaistinė internete“ farmacinės informacijos specialistė Greta Maksimavičiūtė.

Įtakos pasikeitusiems įpročiams galėjo turėti ir tai, kad „Eurovaistinė internete“ klientams siūlo greitus ir patogius pristatymo būdus, apsipirkdami internetu jie gali pasirinkti tos pačios dienos pristatymą Vilniuje arba kitą dieną visoje Lietuvoje, todėl vaistų netenka ilgai laukti.

Per karantiną greitesnį ir sklandesnį pristatymą paskatino Sveikatos apsaugos ministerijos priimtas sprendimas, kad įsigydami nereceptinius vaistus klientai gali atsisakyti konsultacijos telefonu, kuri įprastai suteikiama. Pasibaigus karantinui buvo sugrįžta prie įprastos tvarkos – klientas pirmiausiai turi sulaukti farmacininko konsultacijos telefonu, dėl to užsakymai ne visada gali būti įvykdomi taip pat greitai.

Internetu dažniausiai įsigyjami analgetikai, preparatai virškinimo problemoms spręsti ir vadinamieji „gėdos“ vaistai tokie kaip žvakutės hemorojui gydyti ar skubi kontracepcija. G. Maksimavičiūtė pastebi, kad šie vaistai išlieka dažniausiai įsigyjami nepaisant metų laikų, nes tai problemos, užklumpančios daugybę žmonių.

Vasarą dažniau nei įprastai ieškoma slopinančių niežulį ir priešgrybelinių vaistų. Dažniausiai įsigyjamiems vaistams daug įtakos turi tuo metu vyraujančios sezoninės problemos, pažymima „Eurovaistinės internete“ pranešime.

Internetu nereceptinius vaistus įsigyjantys klientai vertina platų asortimentą, galimybę pasirinkti tinkamiausius vaistus ir anonimiškumą, ypač įsigydami vadinamuosius „gėdos“ vaistus. „Eurovaistinėje internete“ galima įsigyti daugiau nei 500 skirtingų nereceptinių vaistų.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojusiame Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktoriaus patvirtintame sąraše – vaistai, skirti suaugusiesiems arba vaikams nuo 12 metų, su viena veikliąja medžiaga, mažiausiomis galimomis pakuotėmis ir tik tam tikrų dažniausiai vartojamų grupių vaistai.

Vaistų kontrolės tarnyba pabrėžia, kad šis sąrašas nėra baigtinis ir galės būti koreguojamas bei pildomas kas ketvirtį.

Tarp patvirtintų medikamentų – kelių skirtingų gamintojų vaistai su acetilsalicilo rūgštimi („Alka-Seltzer“, „Alka-Prim“ ir kt.), skirta gydytis nuo skausmo ir uždegimo, vaistai nuo karščiavimo su paracetamoliu („Paramax“, „Apap“), skrandžio rūgštingumą mažinantis pantoprazolas („Ipraalox“, „Nolpaza“ ir kt.), dezinfekcijai, odos antiseptiniam gydymui naudojami vandenilio peroksidas, jodas, briliantinis žaliasis tirpalas. Mažmeninėje prekyboje bus leidžiama ir kramtomoji guma „Nicotinell“.

Be kita ko, patvirtintame sąraše yra tik tie burnos ertmės ir ryklės ligoms skirti vaistai, kurių sudėtyje nėra etanolio. Visus šiuos vaistus bus galima įsigyti tik vyresniems nei 16 metų asmenims.

Mažmeninės prekybos įmonės, norinčios prekiauti vaistais, turės pateikti tarnybai prašymą, reikiamus dokumentus ir sumokėti valstybės rinkliavą bei bus įtrauktos į vaistais galinčių prekiauti įmonių sąrašą jau kitą dieną.

Kaip skelbė BNS, parduotuvės ir degalinės kol kas nėra pasirengusios naujovei – prekybą vaistais tikimasi pradėti per artimiausius kelis mėnesius.

Naujos tvarkos šalininkai sako, kad naujos prekybos vietos bus patogios žmonėms ir padidins konkurenciją, vaistinių atstovai perspėja, kad be konsultacijos perkami vaistai gali sukelti šalutinių reiškinių.

SAM nuotr.

74 proc. apklausųjų sako, kad jiems labai svarbu arba svarbu perkant vaistus gauti vaistininko konsultaciją (20 proc. neturi nuomonės, 6 proc. greičiau nesvarbu arba nesvarbu). Apklausą inicijavusi Lietuvos vaistinių asociacija teigia, kad apklausa norėjusi išsiaiškinti, ar gyventojai įvertina, jog leidus vaistus parduoti ne vaistininkui, šalyje sumažėtų vietų, kur galima įsigyti rimtųjų medikamentų, nes mažiau pacientų sulaukiančios vaistinės turėtų užsidaryti.

„Didžioji dauguma gyventojų pasisako už tai, kad vaistus turi parduoti apie juos išmanantis asmuo. Tokią poziciją esame gavę ir iš daugelio medikų, medicinos dėstytojų - tai prekė, kuri neturi būti parduodama toje pačioje patalpoje kaip ir alkoholis ar stovėti lentynose ir būti lengvai prieinama įsigyti šešiolikmečiams, kaip šiuo metu yra siūloma“, - tyrimą apibendrina Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.

Anot jos, tyrimas rodo, kad vos 9 proc. apklaustųjų yra susidūrę su situacija, kai suskaudus galvą greitai nebuvo galimybės įsigyti vaistų. Dažniau su tokia situacija teko susidurti moterims ir kaimo vietovių gyventojams. 67 proc. teigia, kad per metus neteko su tuo susidurti.

„Būtinybės gauti vaistų pakelės degalinėse nėra. Esame tikri, kad tuos vaistus, kuriuos dabar siūlo į prekių sąrašus bet kurioje prekybos vietoje įtraukti Sveikatos apsaugos ministerija, tikrai pravartu turėti namų ir automobilio vaistinėlėse, nes priešingai nei įpareigotos vaistinės, net jeigu degalinėse bus galima parduoti vaistus, nė viena iš jų neturės užtikrinti, kad pacientui prireikus, degalinė vaistų turės“, - sako K. Nemaniūtė-Gagė.

„Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2018 m. vasario 19-27 dienomis. Apklausti 1006 gyventojai.