-
Renovacija: gyventojams svarbu ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir išorės vizualiniai sprendimai 5
„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius, kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra. Psichologiškai nuo aplinkos mes negalime pabėgti, todėl, jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie geresnės mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jog gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi, sutvarkius daugiabučių kvartalą, jo aplinką ir architektūrą, manau, meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – teigia pašnekovė.
Pabradėje renovuotame daugiabutyje gyvenantis Sigitas pasakoja, kad kvartalas, kuriame yra jo gyvenamasis namas, jau yra atsinaujinęs, o kitur procesai taip pat pamažu vyksta. Jis yra patenkintas ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos – mažesnės, bet džiugina ir vaizdas: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“
Jam pritaria ir kaimynas Eugenijus, kuris modernizuotame daugiabutyje gyvena apie metus: „Gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, dėl to labai džiaugiuosi, taip pat ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.“
Sutvarkius daugiabučių kvartalą, jo aplinką ir architektūrą, manau, meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų.
Svarbu išlaikyti architektūrinį vientisumą
R. Leitanaitė pratęsia, kad, norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius – tam reikalingas bendradarbiavimas su savivaldybe ir jos architektais.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė pasakoja, kad gyventojams teikiami jau priešprojektiniai pasiūlymai, suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderinami, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“
Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra atnaujinta daugiau nei 100 daugiabučių, laikantis žemiškų, pastelinių, neprovokuojamų spalvų, nes klasika visą laiką lieka klasika.
„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir paties kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, kad didmiesčiai turėtų pasirengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigia J. Rudėnienė.
Jai pritaria ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drastiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, kad reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikos ir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių pasirinkimas, manau, ardytų architektūros koncepciją.“
Anot pašnekovės, Lietuva yra pakeliui į holistinę renovaciją – nors kol kas esame pradiniame etape, tačiau jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypač iš savivaldybių žinoti, koks tai procesas ir kaip jį įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https:// modernizuok.apva.lt/.
-
Kodėl kine mums taip svarbu girdėti, o ne tik matyti?
Nors atrodo, kad kino filmuose svarbiausia – vaizdas, būtent garso takeliai dažnai tampa jų vizitine kortele. Prieš pasirodant naujiems Džeimso Bondo serijos filmams, nemažiau už filmo siužetą jaudina, kas atliks pagrindinę dainą.
„Žmogus šį pasaulį pradeda pažinti pirmiausiai per garsą, kai kūdikis dar vystosi įsčiose, visa, ką jis suvokia apie pasaulį, supranta tai per garsą. Žmogus per garsą girdi, kas aplinkui jį, todėl ir kine, kai žiūrime filmus, per garsą suprantame pagrindinę emociją“, – paaiškina kino muzikos kompozitorius dr. Titas Petrikis.
Pasak kompozitoriaus Antano Kučinsko, muzika ne tik padeda suprasti emocijas, bet ir jas sustiprina, suteikia rodomiems vaizdams papildomų prasmių, padeda atskleisti veikėjų charakterį.
„Kaip bebūtų keista, nors vaizdas yra toks objektyvus dalykas, kuriuo mes tikime, bet kai išgirstame kažkokį garsą kine, jį suvokiame greičiau ir juo labiau tikine. Pavyzdžiui, jūs rodote mane – skamba viena muzika, bet jeigu rodant mane skambėtų visiškai dramatiška muzika, ta muzika tarytum parodytų mano vidinį pasaulį, kas aš esu iš tikrųjų“, – mąsto LMTA Kino ir televizijos katedros vedėjas, kompozitorius prof. A. Kučinskas.
