„Jeigu nepradėsime mąstyti logiškai, turėsime dar vieną kritinį pasienį – jau dabar daug mūsų šalies gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, po akcizų mažinimo tas pats pasikartos ir su Latvijos pasieniu. Ar mūsų valdžia tikrai nori atiduoti milijonines sumas užsienio valstybėms?“,  – kelia klausimą V. Sutkus.

Po Latvijos sprendimo sumažinti akcizus stipriesiems gėrimams, Lietuvoje galiojantys visų kategorijų alkoholio tarifai bus aukštesni nei kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje. Vienintelis alaus tarifas Latvijoje išlieka truputį didesnis nei Lietuvoje. Tuo tarpu vyno tarifas mūsų valstybėje jau yra net keturis kartus didesnis nei Lenkijoje.

Ar mūsų valdžia tikrai nori atiduoti milijonines sumas užsienio valstybėms?

Praėjusių metų rudenį atliktame Vilniaus universiteto (VU) tyrime apie akcizų tarifų poveikį pasienio prekybai prognozuojama, jog dėl akcizų stipriesiems gėrimams didinimo Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų (akcizas, PVM, pelno marža). Didinant akcizus dar kartą, Lietuva vėlesniais metais gali netekti jau 51–78 mln. eurų.

Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido apie 400 mln. eurų.

Pasak LVK prezidento, nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie įsiplieskusį akcizų karą tarp Estijos ir Latvijos, iš tiesų tokie greiti Estijos ir Latvijos sprendimai komunikuoja vieną svarbią žinutę – akcizų lygis Baltijos valstybėse jau buvo aiškiai per aukštas, neatitinkantis gyventojų pajamų. Dėl to suklestėjo pasienio prekyba, šešėlinis verslas. Atitinkamai Estijos ir Latvijos valdžia rūpindamasi savo šalių ekonomika, verslu ir stengdamasi sudaryti tinkamas sąlygas ekonomikos plėtrai priėmė atitinkamus sprendimus mažinti šiuos mokesčius.

„Lietuvos pozicija nereaguoti į akcizų alkoholiui mažinimą Baltijos šalyje ir tęsti izoliuotą politiką atneš nuostolius tiek Lietuvos verslui, tiek šalies biudžetui. Žmonės skaičiuoja savo pinigus ir vertina, kur jiems labiau apsimoka įsigyti alkoholio, maisto produktų ar statybos medžiagų. Taigi norėdami, kad mūsų šalies verslas vystytųsi,  turime tam sudaryti tinkamas sąlygas, t. y. adekvačiai reaguoti į kaimyninių šalių rinkos reguliavimo sprendimus ir, būtent šiuo atveju, pradėti mažinti akcizus alkoholiui Lietuvoje“, – teigia V. Sutkus.

„V. Sutkų aš pažįstu nuo 1990 metų kaip žaliaraištį savanorį. Tai jis prieš vasario 16 dieną paskambino ir pats paklausė, ar aš negalėčiau susitikti su kandidatu į prezidentus G. Nausėda. Sakau, kodėl ne?“, – antradienį BNS sakė generolas.

„Jis čia ne kaip verslininkas atėjo, o kaip senas pažįstamas, jis čia ir anksčiau lankėsi. Čia nebuvo kažkoks susitikimas kaimo turizmo sodyboje ar kažkokie susitarimai“, – pridūrė jis.

J. V. Žukas teigė su G. Nausėda susitikęs šiemet vasario 18 dieną ir aptaręs kariuomenės struktūrą, šaukimą, tarptautines operacijas.

„Nežinau, kas čia per ažiotažas kilo, insinuacijos, kad čia kažkoks korupcinis sandoris įvyko. Tai netiesa. Aš tą neigiu“, – kalbėjo karininkas.

Informacija apie Lietuvos verslo konfederacijos vadovo tarpininkavimą buvo paskelbta per BNS rengtus kandidatų į prezidentus debatus pirmadienio vakarą – tai patvirtino G. Nausėda, atsakydamas į S. Skvernelio klausimą.

Prieš savaitę G. Nausėda pranešė pasiūlęs J. V. Žukui dirbti jo patarėju, jeigu būtų išrinktas. Generolas tvirtina jam atsakęs, kad sprendimą priimtų tik liepą, pabaigęs kadenciją.

J. V. Žukas antradienį taip pat patvirtino, kad V. Sutkus yra tarpininkavęs jo susitikimams su Izraelio verslininkais, kur buvo aptarti pasiūlymai Lietuvai įsigyti raketinių sistemų ar sraigtasparnių.

Kariuomenės vadas sakė, jog su ta verslininkų grupe V. Sutkus yra ėjęs ir į Vyriausybę.

„Ir anos Vyriausybės, ir šitos Vyriausybės buvo, (...) nes pinigų biudžete nėra, bet Izraelio atstovai siūlė tiesiog imti į skolą. Aš negaliu čia to dalyko be Vyriausybės sprendimo daryti. Tai jie ėjo į Vyriausybę su tais pačiais žmonėm, ar Sutkus vienas ėjo, aš nežinau“, – kalbėjo J. V. Žukas.

„Tai jis daug kartų susitikinėjo su (Sauliumi) Skverneliu, Sutkus, ten įvairūs susitikimai visą laiką, pastoviai vyksta“, – tvirtino jis.

Vyriausybės atstovai teigia, kad S. Skvernelis nėra kalbėjęs su V. Sutkumi dėl sraigtasparnių pirkimo.

„Galiu patikinti, kad pono Sutkaus ir ministro pirmininko S. Skvernelio susitikimo sraigtasparnių įsigijimo klausimu tikrai nevyko“, – BNS sakė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Premjeras apkaltino kariuomenės politizavimu

Į prezidentus kandidatuojantis premjeras S. Skvernelis per debatus pirmadienį pareiškė, kad G. Nausėda pažeidė „teisinės valstybės konstitucinį principą, kariuomenės depolitizavimą“, kai paminėjo J. V. Žuką kaip potencialų savo patarėją.

Tada ministras pirmininkas paklausė ekonomisto, ar pas generolą į kabinetą jį atvedė V. Sutkus. Jį S. Skvernelis pavadino „įtakingu verslo lobistu, atstovaujančiu stambioms verslo įmonėms“.

„Taip, buvo ponas V. Sutkus. Bet aš nematau, kodėl šitą žmogų staiga įvardinote visokiausiais pasaulio baisumais“, – teigė G. Nausėda.

Jis taip pat atmetė kaltinimus dėl kariuomenės politizavimo.

„Kiek man žinoma, kariuomenės vadas generolas J. V. Žukas yra išreiškęs poziciją, kad jis susitiktų mielai su visais kandidatais, kurie norėtų apsilankyti pas jį, pakalbėti apie kariuomenės reikalus, gauti visą ekspertizę, jei ji nėra konfidenciali, tai galite padaryti ir jūs, ir gerbiama Ingrida Šimonytė, ir visi kiti kandidatai, taip kad jis yra vienodai visiems prieinamas“, – premjerui sakė kandidatas.

G. Nausėda tvirtino, kad su V. Sutkumi dažnai susitinka ir S. Skvernelis.

„Kaip ministras pirmininkas, – jam atšovė S. Skvernelis. – Esminis dalykas, pas kariuomenės vadą jus veda verslo struktūrų atstovas, aš pas kariuomenės vadą neinu su verslo lobistais“.

V. Sutkus antradienį BNS atsisakė komentuoti situaciją.

„Tegul jie ir aiškinasi, čia kandidatų tarpusavio batalijos. Aš nenoriu nei dalyvauti ten, nei ką“, – teigė verslininkų atstovas.

Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė pareiškė, jog G. Nausėdos elgesys yra „nesolidus, nederamas ir kenkia kariuomenės vado J. V. Žuko autoritetui ir tuo pačiu visai kariuomenei“.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 26 dieną.

V. Sutkaus teigimu, įmonės yra priklausomos nuo darbuotojų, o valstybės biudžeto pajamos priklauso nuo sėkmingos verslo įmonių veiklos. Augant užsakymų apimtims bei pardavimams vietos ir eksporto rinkose, įmonės negali išnaudoti augimo potencialo ignoruodamos naujų darbo vietų poreikį.

„Vienu problematiškiausių tebelieka kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimas. Šiuo aspektu situacija Lietuvos rinkoje atitinka pasaulines tendencijas. Darbo rinką valdo darbuotojai ir didžiąja dalimi atvejų ne darbdavys renkasi talentą, o talentas darbdavį“, - pranešime spaudai cituojamas konfederacijos prezidentas.

Vis dėlto, anot jo, net ir suvokiant išaugusią darbuotojo galią, tenka pastebėti, jog ir pati darbo rinka Lietuvoje traukiasi - praėjusiais metais gyventojų skaičius mažėjo kiekvieną ketvirtį vidutiniškai 0,13 procentų, o užimtų gyventojų skaičius buvo nestabilus: didesnis metų viduryje, mažesnis pradžioje bei pabaigoje.

„Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, pernai II ir III ketvirčiais užimtų gyventojų skaičius augo atitinkamai 1,77 proc. ir 0,63 proc., o I ir IV ketvirtį mažėjo 0,38 proc. ir 0,26 proc. Tai gali reikšti gyventojų pasirinkimą dirbti sezoninį darbą, populiarėjančias trumpalaikes ar terminuotas darbo sutartis tarp aukščiausios kvalifikacijos neturinčių darbuotojų, o verslui reiškia nestabilumo ir pasirinkimo stoką“, - sako V. Sutkus.

Pasak jo, dideli emigracijos mastai ir mažėjantis gimstamumas turės didelę įtaką situacijai, kai ateityje gyventojų skaičius sumažės iki 2,5 mln., o daugiau nei pusė gyventojų bus įsikūrę Vilniuje arba aplink jį.

„Tokią prognozę yra išsakiusi oficiali ES statistikos tarnyba Eurostatas, įvertinusi Lietuvos raidos duomenis ir galimą jų kryptį ateityje“, - teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Tuo metu, kaip teigia V. Sutkus, verslo kaštus keliantis didėjantis darbo užmokestis yra palanki tendencija darbuotojams.

„Pernai IV ketvirtį buvo užfiksuotas didžiausias mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius (neto), siekęs 3,26 proc. Tačiau net ir kylant atlyginimams bedarbių skaičius nemažėjo“, - sakė prezidentas.

Jo teigimu, visų pirma bedarbiai turi norėti dirbti, nes jų noras ir kvalifikacija gali paveikti situaciją darbo rinkoje bei tarpusavio galios pasiskirstymą.

„Buvau informuotas, kad prie mano komandos nario priėjo Lietuvos verslo konfederacijos atstovas (...) ir pasakė, kad jeigu ministerijos vindikacijos pareigūnas, mano patarėjas toliau darys tai, ką daro, tai jį „užtampys“ per spaudą“, – BNS sakė R. Masiulis. 

Jis teigė nenorintis įvardyti konkretaus LVK nario, tačiau patvirtino, kad grasinimų po Seime trečiadienį vykusio Ekonomikos komiteto posėdžio sulaukė vyriausiasis ministerijos patarėjas Darius Kuliešius.

„Šiame etape tik noriu pasakyti, kad netylėsiu, jeigu kažkokie grasinimai bus. Tai perspėjimas tiems, kas bando grasinti ar šantažu stabdyti tuos procesus, kurie vyksta“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Šiame etape tik noriu pasakyti, kad netylėsiu, jeigu kažkokie grasinimai bus. Tai perspėjimas tiems, kas bando grasinti ar šantažu stabdyti tuos procesus, kurie vyksta.

Grasinimus jis siejo su Susisiekimo ministerijos vykdomomis pertvarkomis ir visų jos kuruojamų sektorių  veiklos skaidrinimu.

LVK pirmininkas V. Sutkus BNS teigė, kad komiteto posėdyje konfederacijai jis atstovavo vienas.

LVK vadovas sakė nenorintis komentuoti viešų susisiekimo ministro pasisakymų. Jis teigė nepažįstantis susisiekimo ministro patarėjų.

„Ne esmė, ką jie patarinėja, o esmė, kad įmonės neturi darbo, tame yra esmė. Mes kalbame ne apie patarėjus, man tikrai nėra aktualu, nei aš pažįstu tų patarėjų, nei man įdomu, kokie tie patarėjai. Jie gali būti įvairiausi, bet esmė yra, kad trečdalis darbuotojų atleista, įmonės neturi darbo, visų kelininkų įmonės 2017 metus baigė nuostolingai, kai kurios labai nuostolingai. Taigi, klausimas yra, kaip bus toliau“, – kalbėjo V. Sutkus.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nagrinėjo situaciją Lietuvos susisiekimo sektoriuje. R. Masiulis teigė, kad LVK atstovo priekaištai nesusiję vien su keliais.

„Mano patarėjas planuoja ir organizuoja antikorupcines akcijas, jo rolė yra labai svarbi. (...) Jo darbas yra kovoti su korupcija, jis atlieka tyrimus, analizes ir galbūt kažkam tas nepatinka“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jis patvirtino, kad ir anksčiau yra girdėjęs netiesioginių užuominų dėl ministerijos atliekamų pertvarkų kelių sektoriuje.

V. Sutkus šią savaitę išreiškė nepasitenkinimą darbų stoka ir ilgomis kai kurių didelių projektų procedūromis. R. Masiulis kritiką atmetė ir teigė, kad kai kuriuose konkursuose nepasirodo nė vienas dalyvis, nes sektoriaus įmonės nori išlaikyti ankstesnį „vieną stilių“.

„Matyti, kad įmonės, kurios buvo įpratusios dirbti pagal vieną stilių, toliau norėtų išlaikyti tai. Sako, nėra darbų, nėra darbuotojų, o 13-oje konkursų nėra kandidatų“, – trečiadienį Seime tvirtino R. Masiulis.

Birželio pabaigoje Susisiekimo ministerija pristatė valstybinių kelių audito rezultatus, jie atskleidė, kad didžioji dalis kelių yra nekokybiški, o valstybė dėl to galėjo patirti 16 mln. eurų žalos. R. Masiulis tuomet teigė, kad darbus atlikusių rangovų bus reikalaujama ištaisyti defektus.

R. Masiulio vadovaujama ministerija pernai pertvarkė kelių priežiūros įmones, sujungdama jas į vieną bendrovę „Kelių priežiūra“ ir dėl korupcijos bei piktnaudžiavimo atleidusi ne vieną regioninės įmonės vadovą, o ieškinius dėl žalos atlyginimo perduodama teismams.

R. Masiulis pernai birželį yra teigęs, kad kelininkai „tvarkėsi kaip savo tėvonijose“.

Be to, R. Masiulis, tik atėjęs į postą, pertvarkė bei paskyrė naujus vadovus ministerijos kuruojamuose „Lietuvos geležinkeliuose“, vėliau – Lietuvos pašte, „Oro navigacijoje“ bei kitur.

„Verslo įvaizdžiui tai neprideda gerųjų savybių. Tik galvoju, kad tai yra ne visas verslas, šalyje yra dešimtys tūkstančių įmonių ir būtų blogiausia, jei šitas blogas įvaizdis būtų pradedamas taikyti visiems, tuo pačiu ir įvairiems projektams, kur dalyvauja Vyriausybė su verslu“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Sutkus.

Anot jo, vadinamieji viešosios ir privačios partnerystės (angl. public private partnership, PPP) projektai turi vykti skaidriai ir kompetentingai.

„Gali valstybė nueiti tuo keliu, kad atsiribos nuo verslo apskritai ir pradės virti savo sultyse, arba bus padarytos išvados ir suprasta, kad reikia kovoti ne su visu verslu, o su neteisėtu verslu, su neregistruotu lobizmu“, – kalbėjo V. Sutkus.

LVK vadovas teigė matantis rizikos ir dėl šiuo metu įgyvendinamų PPP projektų – Nacionalinio stadiono Vilniuje bei Kauno ir Panevėžio areštinių statybų.

„Nuskambėjęs Utenos kelio atvejis savo forma buvo normalus PPP projektas, bet buvo organizuotas neskaidriai, teikiant pirmenybę santykiuose su ribotu skaičiumi įmonių. Ta idėja jau yra diskredituota, turi blogą vaizdą, bet kaip bus su kitais projektais, pavyzdžiui Nacionaliniu stadionu, klausimas“, – sakė V. Sutkus.

Jo teigimu, verslo ir valdžios santykiai turi vykti per asocijuotas organizacijas, o ne per asmeninius kontaktus. 

„Verslo savivalda yra tiek efektyvi, kiek tą savivaldą pripažįsta ir teisių jai suteikia valdžia. Jei būsime ignoruojami, o „po kilimu“ veiks atitinkamų įmonių atitinkami veikėjai – švogeriai, bendrakursiai, bendraklasiai, tai šitiems nesąžiningiems verslininkams nėra jokio reikalo bendrauti viešai per asocijuotas struktūras, jie gali tyliai nedeklaruodami užeiti pas vieną ar kitą politiką į kabinetą ir išspręsti savo reikalus“, – kalbėjo V. Sutkus.

PPP būdu ketinama įgyvendinti Kauno ir Panevėžio areštinių statybų projektus, tokiu būdu bus vystomas ir Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje statybų projektas – derybos vyksta su vieninteliu konkurso dalyviu, NSGK tyrimo išvadose minimo koncerno „Icor“ valdoma bendrove „Axis Industries“ ir jos partneriais.

PPP būdu pernai lapkritį pradėti statyti ir nauji policijos komisariato bei areštinės pastatai Vilniuje. 56 mln. eurų vertės projekto partnere pasirinkta koncernui „MG Baltic“ priklausančios „MG valdos“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“.

Trečiadienį NSGK patvirtino tyrimo išvadas, jose daugiausia dėmesio jose skiriama koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“.

Komiteto išvadose pateikti siūlymai, kaip sumažinti verslo poveikį politikai, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.

V. Sutkus praeityje yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

NSGK išvadas turėtų vertinti ne politikai, o teismai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvados meta šešėlį verslui, tačiau pastarasis neturėjo galimybių apsiginti, sako asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, kai kuriuos išvadų teiginius ir pasiūlymus turėtų vertinti ne politikai, o teismai.

„Kai kurios išvados man atrodo truputį per dramatiškos, aš tikrai nematau nusikalstamos grupuotės Lietuvoje. Ja pavadinti įmonių grupę, kurioje yra daug gerų žinomų lietuviškų bendrovių, truputį skamba dramatiškai, manau, tai turėtų būti įvertinta teisiškai (...) Visas tas tonas, kad „MG Baltic“ užkariavo Lietuvą, tiesiog verčia klausti, kur anksčiau buvo tie vargšai sąžiningi politikai“, – BNS sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, panašu, kad verslui, parlamentarams atliekant tyrimą, nebuvo suteikta galimybių apsiginti. Be to, R. Skyrienės teigimu, teisine prasme tyrimas yra niekinis – jį turėtų vertinti prokurorai. 

„Koks tyrimas, toks ir rezultatas. Teisine prasme jis, manau, yra niekinis, moraline prasme, jeigu aš atstovauju verslo bendruomenei, man nemalonu skaityti ir galvoju, kad tikrai čia negerai ir kažką reikia daryti. Bet teisiškai jis tikrai nepilnas, nes pas mus labai dažnai neduoda abiem pusėm pasikalbėti, metami kaltinimai tokie, kur „ai, tai šitie, tai šituos mes žinome“. Teisiškai tą turėtų vertinti prokurorai ir kiti teisėtvarkos pareigūnai, nes dabar turime tokį beletristinį kūrinį“, – kalbėjo  „Investuotojų forumo“ vadovė.

Jos nuomone, tyrimas gali turėti neigiamos įtakos politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai pareikšti ir koncernui „MG Baltic“: „Atsiranda toks spaudimas ir teismui, teisėjams, gali turėti neigiamos įtakos ir pačiam procesui. Pasigirs kalbos apie politinį spaudimą, byla pasidarys politine, tuo viskas ir baigsis“.

Jos nuomone, galima keisti kai kuriuos įstatymus, tačiau R. Skyrienė baiminasi, jog sugriežtinus lobistų santykius su politikais, pastarieji galėtų visiškai neįsiklausyti nei visuomenės, nei asociacijų nuomonės.

„Dabar visi linksniuoja Lobistinės veiklos įstatymą, tačiau jei tai bus naudojama sugriežtinant bet kokius kontaktus su politikais, tada jie galės daryti ką nori, neišklausę visiškai nei visuomenės, nei asociacijų, nei nevyriausybinio sektoriaus. Kuo daugiau darys problemų pasiekti politiką, tuo bus blogiau, tuo labiau jie galės daryti ką nori“, - kalbėjo R. Skyrienė.

Jos nuomone, Lobistinės veiklos įstatymas turi būti logiškas, pasitelkiant geriausiais pasaulines praktikas.

„Vakarų kompanijos supranta, kad reikia jungtis į asociacijas ir per jas pateikti savo problemas politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams. Mes irgi deklaruojame, kad daugiausiai kalbame dėl bendrų reikalų – mokesčių, darbo santykių ir panašiai. Dėl konkrečių įmonių problemų, kai jos yra, susitinkame. Bet labai dažnai jos susišaukia su bendromis problemomis, būna pateikiamos kaip pavyzdys“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis. Jo nuomone, tyrimo išvados kelia nerimą.

„Tai, kas vakar buvo pagarsinta, kelia didžiulį nerimą. Mes turime informaciją, kuri yra paskelbta. Buvo išreikštas požiūris. Mes nežinome visų detalių. Tas komitetas ir konkrečiai ponas Bakas suformavo kaltinimus ir jie yra pakankamai grėsmingi. Šioje vietoje mes esame sutrikę“, – teigė D. Arlauskas.

Anot jo, patvirtinus išvadas, buvo mestas šešėlis visam šalies verslui.

„Metamas didžiulis šešėlis visam verslui. (...) Dabar visi apskritai žiūrės įtariai į verslą“, – sakė D. Arlauskas.

Jo nuomone, neteisėta verslo įtaka politikams turi būti tiriama, bet Seimo komiteto tyrimas buvo per siauras.

„Man peršasi nuomonė, kad visos spalvos sutirštintos yra ir aš daugiau įžvelgiu šiek tiek neatsakingą politikų minties formulavimą ir išvadas. (...) Apsivalymo procesą mes sveikiname. Labai gerai, kad apie tai kalbama, bet išvados man yra neadekvačios. Tiek, kiek mes gavome šių faktų nuotrupas, tai išvados neadekvačios faktams“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Trečiadienį NSGK patvirtino tyrimo išvadas, jose daugiausia dėmesio skiriama koncernui „MG Baltic“, „Vilniaus prekybai“ ir Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“.

Komiteto išvadose pateikti siūlymai, kaip sumažinti verslo poveikį politikai, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.

„Būti konkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija, negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams bei juos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, tad užsienio investicijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, – akcentavo V. Sutkus.

Jis pripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbios ir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.

Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslo interesus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą, kurią norima keisti nepasiekus  plataus visuomenės ir socialinių partnerių pritarimo.

„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yra nemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių, aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, o tai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias  išvyksta mūsų ekonomikos pamatas – darbo rinkoje aktyvūs žmonės“, – pažymi LVK prezidentas.

Sistemos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius.

Pasak diskusijoje dalyvavusio LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yra nepakankamos oriai senatvei užtikrinti.

Šiuo metu II pakopoje maksimalus kaupimas vyksta pagal formulę 2+2+2, tačiau, anot eksperto, net ir 6 procentų pensijos kaupimas yra per mažas.

„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabar siūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turi padidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, – sakė M. Dubnikovas.

Verslo bendruomenės kongrese diskusijos metu ypatingas dėmesys skirtas emigracijos bei darbo mokesčių mažinimo klausimui.

„Per vieną dieną Lietuva negali pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos pagal atlyginimų dydį,  bet tam tikrų kompromisinių kelių reikėtų ieškoti. Siektinas pavyzdys galėtų būti neapmokestinamos paslaugos darbuotojams, tokios kaip pavėžėjimas, maitinimo paslaugos, kurias teikia įmonės savo darbuotojams. Visa tai būtų realios papildomos darbuotojo pajamos, kurios duotų apčiuopiamą vertę darbuotojui“, – pažymėjo V. Sutkus.

Šiai nuomonei paantrino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio teigimu, viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių – žemas darbo užmokestis, lyginant su Vakarų Europos šalimis.

„Naują mokesčių reformą, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą, ypatingai mažiau uždirbantiems, vertinčiau labai palankiai, ji galbūt įpūs žmonėms vilties neemigruoti“, – pažymėjo ekonomistas.

Kita vertus, vertinant naujosios mokesčių reformos teigiamus aspektus, anot ekspertų, dera atsižvelgti ir į riziką, atsirandančią dėl pasaulinės ekonomikos tendencijų.

„Jeigu per artimiausius trejus metus pasaulio ekonomika susvyruotų nukrypdama nuo dabartinio augimo kurso, tikėtina, kad naujasis mokesčių  reformos planas vargu ar prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė M. Dubnikovas.

Kongreso metu buvo apdovanoti Lietuvos valstybės pareigūnai ir verslininkai. Prestižiškiausias apdovanojimas – „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už 2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenės gerovei.

„Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolat vykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinio raštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškos visuomenės propagavimą Lietuvoje.

Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienio organizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemet atiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šalies centrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas (FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse bei gerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.

Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas ir daugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šios organizacijos vadovas Valdas Sutkus.

„Nuolat stebime, kaip vystosi verslas, kokie ekonominiai ir socialiniai sprendimai priimami, ar sudaromos sąlygos sąžiningam verslui. Kadangi esame viena seniausių verslo organizacijų Lietuvoje, turime ir ilgametes savas tradicijas. Kasmet siekiame pastebėti ir pagerbti tuos, kurie didelį dėmesį skiria socialinei atsakomybei, skatina skaidrią partnerystę tarp verslo ir valstybės institucijų, savo aktyvumu ir atkaklumu įkvepia kitus“, – pažymėjo LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Apdovanojant Lietuvos valstybės pareigūnus ir pažangiausius verslininkus, didžiausias dėmesys skiriamas trims svarbiausioms nominacijoms – „Partnerystės lyderis“, „Socialiai atsakingas verslas“ ir „Verslo ambasadorius“.

Prestižiškiausias apdovanojimas - „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už 2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenės gerovei. Per septyniolika metų šį apdovanojimą yra gavę du Lietuvos Respublikos Prezidentai, du Ministrai Pirmininkai. Pernai už 2016 metų darbus šis apdovanojimas įteiktas Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės vadovui Arūnui Dulkiui.

„Jau nuo savo darbo pradžios S.Skvernelio vadovaujama vyriausybė vienu iš prioritetų pasirinko socialinio dialogo plėtrą tarp verslo organizacijų, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų. Premjero iniciatyva buvo išplėsta Trišalė taryba, priimant į ją naujus partnerius, išaugo šios institucijos politinis svoris. Atnaujintoje Trišalėje taryboje sėkmingai vyko derybos dėl darbo santykių reguliavimo ir pasiekus susitarimą, buvo sklandžiai priimtas naujas Darbo kodeksas. Praėjusių metų pabaigoje pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų, po kuriuo ministro pirmininko bei verslo organizacijų ir profesinių sąjungų vadovų parašai. Su vyriausybe bei atskiromis ministerijomis nuolat vyksta konsultacijos dėl inovacijų plėtros, švietimo sistemos bei mokesčių reformų. Ir šiuo metu dalyvaujame bendrose darbo grupėse dėl verslą reguliuojančių institucijų konsolidavimo. Ši vyriausybė girdi socialinių partnerių balsą ir į jį atsižvelgia.“, – sakė LVK prezidentas.

Šiemet „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolat vykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinio raštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškos visuomenės propagavimą Lietuvoje.  Apdovanojimą atsiėmė „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

„Tikime, kad verslas gali ir turi būti jėga, skatinančia pozityvius pokyčius. Socialinis įsitraukimas yra susijęs su vertybėmis ir noru didinti visuomenės gerovę, o tuo pačiu jis naudingas ir pačiam verslui. Tik etiškas ir atsakingas verslas gali kurti prasmingą, pasitikėjimu grįstą ryšį su klientais bei turėti darbuotojus, kurie nuoširdžiai didžiuojasi savo įmone. Kviečiame Lietuvos verslo bendruomenę – nuo smulkių įmonių iki didžiųjų kompanijų – prisidėti prie to, kad socialinė atsakomybė versle taptų standartu“, – atsiimdama apdovanojimą sakė J. Gumuliauskienė.

Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienio organizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemet atiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šalies centrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas (FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse bei gerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.

„Glaudus verslo ir valstybės institucijų bendravimas ir bendradarbiavimas yra būtina sąlyga šalies vystymuisi. Tai jau duoda vaisių - Lietuva ryškiai suspindo „FinTech“ žemėlapyje ir mūsų šalis tampa Šiaurės ir Baltijos šalių regiono FinTech centru. Šių įmonių atėjimas į mūsų šalį skatina konkurenciją finansų rinkoje: vartotojams – tai inovatyvios ir pigesnės paslaugos, o verslui naujos galimybės“, – sako verslo ambasadorius M. Jurgilas.

Kongreso metu garbės ženklais apdovanoti verslininkai, mokslininkai bei visuomenės veikėjai, aktyviausiai prisidėję prie LVK vertybių plėtojimo bei dalyvavę vystant socialinį dialogą tarp verslo bendruomenės ir valstybės institucijų.

Šiemet „LVK Garbės ženklai“ įteikti: Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkei Kristinai Nemaniūtei – Gagei, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentui Laimučiui Paškevičiui, kadenciją baigusiam Lietuvos mokslų akademijos  prezidentui prof. Valdemarui Razumui, „Ellex Valiunas“ įmonių praktikos grupės vadovei Dovilei Burgienei, „Vilniaus komercinio arbitražo teismo“ generalinei sekretorei Vitalijai Baranovienei, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriui Kęstučiui Šetkui, LVK generalinio direktoriaus pavaduotojui Kęstučiui Jankauskui,  „Verslo žinių“ Finansų ir apskaitos rubrikos redaktoriui, žurnalistui Vytautui V. Žeimantui ir Vilniaus universiteto ekonomikos mokslų daktarei, docentei Vitai Karpuškienei.

Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas ir daugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šios organizacijos vadovas Valdas Sutkus.

„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys apie suvartojimo kiekį atitinka statistiką. Tai patvirtina, kad kitos tyrimo išvados taip pat atitinka realybę. Tuo neabejojome, nes šiam tyrimui pasitelkėme labai stiprią ir profesionalią jungtinę sociologų ir Vilniaus universiteto mokslininkų komandą, o dabar turime dar tvirtesnių argumentų“, – sako tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

LVK tyrimą užsakė siekdama ne tik išsiaiškinti alkoholio vartojimo apimtis, bet, svarbiausia, vartotojų įpročius ir elgseną bei nustatyti didžiausias rizikos grupes. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“ ir Valstybine mokesčių inspekcija. Artimiausiu metu planuojama paskelbti ir antrojo tyrimo etapo rezultatus.

„Įstatymų leidėjams pateikėme objektyvią realybę – yra identifikuotos rizikos grupės ir jei norima kovoti su problema, yra gana aišku, ką daryti – dirbti su šiomis rizikos grupėmis. Juk kovodami su nusikalstamumu neįvedame komendanto valandos – neuždraudžiame visiems žmonėms vakarais vaikščioti gatvėmis, o taikome sankcijas konkretiems viešosios tvarkos pažeidėjams. Tyrimas nustatė grupę žmonių, su kuria reikia dirbti, gėrimus, kuriais piktnaudžiaujama, bet, ironiška, juos įstatymų pakeitimai apeina“, – sako V. Sutkus.

LVK užsakymu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui per 2016 metus teko 13,42 litrų legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Iš šio skaičiaus dar reikėtų atimti emigrantų išvežamus kiekius ir pridėti šešėlinę rinką. Tačiau galutinis rezultatas iš esmės nesikeičia – minėti veiksniai vienas kitą dengia ir lieka tie patys – 13 litrų. Tuo tarpu 2017 metais, remiantis VMI duomenimis, alkoholio suvartojimas mažėjo apie 10–15 proc., atitinkamai vienam suaugusiam gyventojui teko tik iki 12 litrų grynojo alkoholio.

Tyrimas taip pat rodo, kad daugiausia problemų turime kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc. Be to, kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu.

Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose, o baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys. Tarp girtaujančių asmenų populiariausi gėrimai – stiprus alus, spirituotas vynas ir degtinė, kurie vartojami namuose arba viešose vietose.

Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2–4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2–3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau. Tyrėjai teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 proc. visos Lietuvos populiacijos, tačiau, tikėtina, sukelia daugiausiai problemų.

Tyrėjai vylėsi, kad tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Apibendrinus tyrimą, galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: dažniausiai tai vyrai, 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime.

Alkoholio vartojimo tyrimą LVK užsakymu atlieka Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjai, reprezentacinę gyventojų apklausą – bendrovė „Baltijos tyrimai“.

Technikos priežiūros tarnyba (TPT) yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga ir viešojo administravimo subjektas. Tačiau jos dalininkė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad tarnybos veikla nėra viešasis administravimas. Šie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai yra įrašyti šiemet pavasarį Valstybės kontrolės paskelbtoje ataskaitoje ir kol kas neaišku, kaip ilgai jie sugebės egzistuoti, neigdami vienas kitą.

Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad viešojo administravimo subjektų skaičius 2016-aisiais, palyginti su 2009 metais, išaugo dvigubai – iki 12-os. Verslas su viltimi laukia, kad abejotino reikalingumo įstaigų skaičių sumažins pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriame numatoma gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas.

Paanalizuokime, koks yra realus Technikos priežiūros tarnybos efektyvumas potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo rinkoje.

Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti įstaiga yra oficialiai atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą, įrenginių atitikties įvertinimą ir sertifikavimą. Jos vadovą šiemet rugsėjį iš pareigų nutarė atšaukti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ministerija yra tarnybos steigėja. TPT vadovo atleidimo priežastys – standartinės. Nesugebėjimas užtikrinti vidaus kontrolės sistemos veikimo, neefektyvus tarnybinio transporto naudojimas, abejotini priedai prie atlyginimų.

Sprendžiant iš tarnybos 2016 metų ataskaitos, pernai ji gavo 1,5 mln. eurų pajamų, išlaidos siekė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, o grynasis veiklos rezultatas sudarė vos...37,1 tūkst. eurų. Pasirodo, tai įstaiga, dirbanti praktiškai „ant nulio“ ir pati pripažįstanti, kad neatlaiko konkurencijos. Vien vietoje 40 planuotų darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo sutarčių TPT pernai pavyko pasirašyti tik 4-ias. Kadangi, kaip pati TPT pripažino savo ataskaitoje, daugelis eksportuotojų renkasi Lietuvoje veikiančias privačias tarptautines, lygiai tokias pačias paslaugas teikiančias įmones.

Potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo rinka liberalizuota dar 2002 m., joje veikia akredituotos privataus kapitalo įmonės, tačiau dominuojančią rinkos padėtį vis dar užima TPT. Tokia situacija iš esmės atrodo ydinga dėl kelių paprastų priežasčių – neefektyvaus valstybinio monopolio ir funkcijų dubliavimo. Privatiems žaidėjams tokioje rinkoje ne tik įsitvirtinti, bet ir išlikti tampa sudėtingiau, nes vyrauja ne ekonominė logika, o neaišku dėl kokių tikslų globojamų ir nelikviduojamų įstaigų dominavimas.

Europinė praktika vienareikšmiška – poreikio tokioms funkcijoms leisti valstybės lėšas visiškai nėra. Vakarų šalių pavyzdžiai byloja, jog potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas patikėjus privačiam verslui ne tik išvengiama personalijų interesų konflikto, bet ir patys visuomenei reikšmingų objektų tikrinimo darbai vyksta greičiau ir efektyviau.

Tai nėra to paties lygmens vieša paslauga, kaip tarkime viešasis saugumas ar švietimas, bet jų kokybė ir efektyvumas yra labai svarbūs visų mūsų kasdieniniame gyvenime.

TPT, viena iš 12-os. Ir tikimės, kad viena pirmųjų, kurios bus atsisakyta pagal efektyvumo bei aiškių rezultatų reikalaujančią Nacionalinio susitarimo logiką.

Dvyliktus metus Vilniuje rengiamų „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų metu 14-os ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus, labiausiai tam tikrose srityje pasižymėjusias savivaldybes.

Kauno rajoną „Auksinės krivūlės“ apdovanojimui pristatė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Atsiimdamas apdovanojimą Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad pakaunėje kuriasi garsios tarptautinės kompanijos – „Hella“, „Hollister“, „Hegelmann Transporte“, „Lidl“, „Decura“. Meras pabrėžė, kad pritraukiant užsienio investicijas svarbų vaidmenį suvaidino ne tik patraukli verslui aplinka ir palanki geografinė padėtis, bet ir Ūkio ministerijos bei viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ pastangos.

Šiemet tikras proveržis įvyko Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusioje Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kur jau veikia 27 investuotojai, sukurtos 3 456 darbo vietos, pritraukta 489 mln. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.

Šiemet čia nusprendė kurtis viena stambiausių Vokietijos įmonių „Hella“, gaminanti elektronikos komponentus automobiliams. 8,9 ha sklype įmonė ketina statyti vieno modulio 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybines patalpas, kurios ateityje gali plėstis dar trimis moduliais. Pirmajame plėtros etape planuojama investuoti iki 30 milijonų eurų ir sukurti iki 250 darbo vietų. Pirmasis gamybos modulis jau statomas ir pradės veikti kitų metų gegužę-birželį. Per keletą metų baigus projektą įmonėje turėtų dirbti iki 2 tūkst. žmonių.

Kauno LEZ kuriasi ir kita milžinė – JAV medicinos priemonių gamintoja „Hollister“. Amerikiečiai pakaunėje planuoja investuoti 50 mln. eurų ir sukurti 300 darbo vietų.

Raudondvarį pasirinko „Decura“ akademija, rengianti mokymus tokioms žinomoms kompanijoms, kaip BMW, „Siemens“, „Osram“, „Rols Royce“.

Domeikavos seniūnijoje, Žemaitikiemio kaime prasidėjo Vokietijos bendrovės „Hegelmann Transporte“ logistikos centro statybos.

Šiemet Kauno rajono savivaldybė buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu - liepos 3 d. Liucernoje (Šveicarija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Pranašumai kokybėje (Exellence in Quality“) Europos verslo asamblėja apdovanojo Kauno rajono savivaldybę už inovacijas ir verslui palankių sąlygų kūrimą.