Reagavo į skundus

Nuo šiol į ligoninę patekę pacientai savo lėkštėse turėtų neberasti riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvų gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų bei kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų. Šių privalomų taisyklių turi būti paisoma visose stacionarinėse gydymo įstaigose.

Iki tol nebuvo nustatyti aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui, tad Sveikatos apsaugos ministerija ir atsakingos tarnybos sulaukdavo daug skundų dėl ligoninėse tiekiamo maisto.

Uostamiesčio ligoninių atstovai tikino, kad naujajai tvarkai įgyvendinti didelių pokyčių neprireikė. Tiesa, iššūkių neišvengta.

Perėjusi skyrius rasdavau tuščias lėkštes. Nemanau, kad ir dabar teks išmesti daug maisto.

Pasiteiravus, ar įmanoma pacientus pamaitinti sveiku ir šviežiu maistu, kaip rekomenduoja sveikatos apsaugos ministras, už gana nedidelę vienam pacientui skiriamą sumą, ligoninių atstovai nuo tiesaus atsakymo išsisuko. Jie taip pat nepanoro įvardyti, kokia suma dienai skiriama vienam pacientui, motyvuodami komercine paslaptimi.

Vietoj kompoto – vanduo

Kaip pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Maisto tarnybos laikinoji vadovė Rima Bernotienė, nuo lapkričio esminių pokyčių valgiaraštyje neatsirado, nors kai kurių patiekalų teko atsisakyti.

Vienas iš pasikeitimų – pacientai nebegauna kompoto. Jis keičiamas vandeniu, paskanintu citrina, aplesinu ar greipfrutu. Ligoninėje taip pat sudarytos sąlygos pacientams nemokamai bet kada atsigaivinti vandeniu.

Valgiaraštyje dėl cukraus ribojimo nebeliks varškės sūrelių, saldintos varškės, jogurtų, grūdiniai produktai keičiami viso grūdo gaminiais, taip pat atsisakyta iki tol meniu dar likusių kelių džiūvėsėliuose apvoliotų, skrudintų patiekalų.

Valgiaraštyje neliko rūkytų gaminių, subproduktų. Tad vietoj vieną dieną siūlomų troškintų galvijų širdžių bus siūlomas vištienos guliašas.

Išmesti maisto nereikės

Pasak R.Bernotienės, ministerijos įsakymo esmė – sveiko maisto diegimas ligoninėse, tad stengiamasi į tai orientuotis ir pasiūlyti pacientams kuo sveikesnio, šviežesnio maisto.

Kiekis: nuo šiol ligoninėse maiste bus mažiau druskos. (Shutterstock nuotr.)

Pašnekovė pakartojo, kad kardinalių permainų neprireikė, nes ir iki tol esą buvo stengiamasi patiekti maistą pagal sveikos mitybos principus.

"Pusryčiams dažniausiai pacientai valgo košes, vėliau vaisius, pietums – sriubą ir karštąjį patiekalą. Trečdalį antro karštojo patiekalo lėkštės, kaip ir rekomenduojama, užimdavo salotos. Iš pacientų sulaukiame padėkų už skanias košes ir skanų maistą.

Perėjusi skyrius rasdavau tuščias lėkštes. Nemanau, kad ir dabar teks išmesti daug maisto", – tikino vadovė, paklausta, kaip pacientai priims valgiaraščio naujoves.

Ligoninės virtuvė pati gamina maistą, tad įgyvendinti naujuosius ministro reikalavimus nebuvo sunku. Valgiaraščiai atnaujinami pagal metų laikus: žiemą ir vasarą, orientuojantis į sezonines daržoves.

Atšaukė pirkimus

Pasak R.Bernotienės, bet kokie pokyčiai reikalauja susitelkimo, tad ir šįkart neapsieita be tam tikrų iššūkių.

Paaiškėjus, kad nuo lapkričio keisis pacientų maitinimas, teko atšaukti anksčiau paskelbtus viešuosius tam tikrų produktų pirkimus, pastebėjus, kad produktai neatitinka sveikos mitybos reikalavimų.

"Sveikos mitybos propagavimas – būtinas. Jei pacientas, praleidęs tris ar penkias dienas ligoninėje, gaus iš to naudos, tikslas bus pasiektas", – optimistiškai naujoves vertina ligoninės atstovė.

Praėjusią savaitę ligoninėje atsakingiems darbuotojams buvo priminta apie maisto saugos reikalavimus.

Mažiau druskos ir cukraus

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė patikino, kad nuo lapkričio 1 d. pacientų maitinimas ligoninėje pakoreguotas pagal naujus reikalavimus ir tapo dar palankesnis paciento sveikatai.

"Dėl to yra skelbiami papildomi pirkimai, koreguojamas produktų, neatitinkančių apraše numatytų reikalavimų, sąrašas. Bus keičiami tokie produktai kaip batonas, ruginė duona, racione atsiras nurodyto riebumo pienas, natūralus jogurtas be priedų, riebios žuvys, daugiau neapdorotų daržovių, ypač lietuviškų sezoninių", – pasakojo ligoninės atstovė.

Gaminant patiekalus nebebus naudojamas margarinas, nekintantys riebalai, pacientams siūloma nesaldinta arbata, visuose patiekaluose bus naudojama mažiau druskos ir cukraus, o salotos gardinamos šaltai spaustu aliejumi.

Įsigaliojus naujajai tvarkai keičiasi dietų žymėjimas, pacientai valgiaraštyje matys daugiau ir išsamesnės informacijos apie maitinimą.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje maistas pacientams gaminamas vietoje – Maisto paruošimo skyriuje, tad lengviau kontroliuoti jo gaminimo procesą ir siekti, kad būtų paisoma naujųjų mitybos reikalavimų.

Ligoninės virėjos sveikiau gaminti mokysis ir per ministerijos rekomenduojamus mokymus.

Tikisi pokyčių

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai inicijuoti, siekiant, kad pacientai būtų maitinami kokybišku, subalansuotu, jų poreikius pagal susirgimą atitinkančiu maistu.

Tai iki šiol užtikrino tik dalis gydymo įstaigų, kitoms, kaip parodė mobilios ekspertų komisijos vizitai įvairiuose šalies regionuose, tikrai būta kur pasitempti.

"Privalomų mitybos organizavimo taisyklių nustatymas buvo būtinas žingsnis, siekiant spręsti dešimtmečiais egzistavusią problemą. Džiaugiuosi, kad tą būtinybę suprato ir pačios įstaigos, palaikiusios idėją, aktyviai dalyvavusios derinimo procese. Šie sprendimai priimti tariantis, nes visų interesas tas pats – užtikrinti, kad pacientai gautų sveiką ir skanų maistą", – sakė ministras.

Aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki parengiant naująją tvarką nebuvo nustatyti. Tad problemų būta daug ir įvairių. Pavyzdžiui, maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose.

Darbuotojams – mokymai

Vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nuo lapkričio 1 d. nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Nustatytas netiektinų maisto produktų sąrašas.

Gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai.

Numatyta, kad darbuotojai, gaminantys dietinį maistą gydymo įstaigose, turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias ir kompetencijas. Antraip tokio darbo jie negalės dirbti.

Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.

Vietoj sumuštinio – kruopos

Pernai rugsėjį, kai kardinaliai buvo pakeisti valgiaraščiai, ugdymo įstaigas užplūdo nepatenkintų tėvų skundai.

Sveikatos apsaugos ministrui iš vaikų valgiaraščių išbraukus nenaudingus maisto produktus, moksleiviai ir darželinukai vienas po kito atsisako valgyti.

Iš vaikų meniu dingo batonas, padažai, spirgučiai, rūkyti, kepti bei džiūvėsėliais apibarstyti mėsos ir žuvų gaminiai, silkės ir strimelės, šokoladu ar kremu glaistyti produktai, pieno produktai su glajumi, valgomieji ledai.

Taip pat užsimota griežtai riboti cukraus ir druskos, gyvulinės kilmės riebalų kiekį patiekaluose.

Į pusryčių, pietų ir vakarienės racioną įtraukti viso grūdo makaronai, kruopos, dribsniai, didesnis skaidulinių medžiagų kiekis.

Taip pat draudžiami kepti, skrudinti, pervirti mėsos gaminiai.

Juos pakeitė garuose virti, troškinti ar orkaitėje kepti patiekalai.

Į darželius ir mokyklas uždrausta atsinešti menkavertę maistinę vertę turinčių užkandžių, bandelių, sumuštinių.

Šiuos produktus vaikų priešpiečių dėžutėse turėjo pakeisti vaisiai ir daržovės.

Dėl alkio – pilvo skausmai

Įgyvendinus mitybos perversmą ne visi liko  patenkinti tokiais pokyčiais.

Klaipėdietė Inesa susirūpino savo sūnaus sveikata, mat kasdien iš lopšelio-darželio jis grįžta išbadėjęs.

Dėl nuolatinio alkio vaikui sušlubavo sveikata, ėmė skaudėti pilvą.

Kol nebuvo koreguotas valgiaraštis, problemų nekildavo.

"Sūnus skundžiasi, jog maistas darželyje beskonis, paragauja jo ir lėkštę stumia šalin. Berniukui 4 metai, tad nereguliari mityba kenkia sveikatai. Jau kurį laiką vaikas skundžiasi pilvo skausmais. Kol nebuvo koreguotas valgiaraštis, problemų nekildavo", – teigė klaipėdietė mama.

Moteris prisiminė kartą savo akimis regėjusi, kaip atrodo darželinukų vakarienė.

"Į darželį atvykau tuo metu, kai vaikai vakarieniavo. Darželinukų lėkštėse išvydau virtus viso grūdo makaronus. Makaronai nebuvo aplieti nei sūriu nei kitais pagardais. Ar toks maistas yra tinkamas augančiam organizmui? Kas gali tai valgyti?" – piktinosi mama.

Kiekvieną mėnesį – mokestis

Kas mėnesį iš darželio administracijos moteris sulaukia 50 eurų siekiančios sąskaitos.

Sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog už maisto gamybą kiekvieną mėnesį tenka atseikėti fiksuotą 15 eurų mokestį.

Maisto produktų kaina vienai dienai – 1,98 euro.

Likusią sumos dalį sudaro papildomos išlaidos.

Tėvai piktinasi, jog vaikų maitinimui skirti pinigai keliauja tiesiai į atliekų konteinerį.

Maža to, jie priversti mokėti ir už maisto atliekų utilizavimą.

Atliekoms perdirbti reikalinga speciali įranga, šaldytuvai, būtina sudaryti sutartis su įmonėmis.

Šios išlaidos gula ne tik ant ugdymo įstaigų, bet ir tėvų pečių.

Nevalgo vis daugiau vaikų

Klaipėdos lopšelio-darželio "Žilvitis" direktorės Jadvygos Šalnienės teigimu, pastaruoju metu siūlomų patiekalų auklėtiniai atsisako vis dažniau.

"Pasikeitimai dideli. Vaikai nevalgo. Labai gaila, kad tenka išmesti tokį kiekį maisto. Dažniausiai mažieji atsisako viso grūdo, bemielės juodos duonos. Pagal griežtus nurodymus turime patiekti būtent šią duoną. Anksčiau taip pat pasitaikydavo atvejų, kai vaikai nevalgydavo tam tikrų patiekalų, tačiau tai nebūdavo masinis reiškinys. Vieni pirmųjų atsisakėme cukraus, visada orientavomės į sveiką gyvenseną, tačiau panašių problemų nekildavo. Žinoma, pastebime ir gerų pokyčių. Mitybos valgiaraštyje atsirado daugiau daržovių patiekalų, mėsos", – teigė direktorė.

J.Šalnienės teigimu, sudarant valgiaraščius, apskaičiuojama augančiam organizmui reikalinga kalorijų norma, tačiau, atsisakydami tam tikrų produktų, vaikai jų suvartoja tik 50–60 proc.

Nevalgo tik vakarienės

Klaipėdos lopšelio-darželio "Inkarėlis" direktorė Rima Savva taip pat pastebėjo, jog, pasikeitus mitybai, dalis vaikų ėmė skųstis apetito stoka.

"Pagal naujus mitybos reikalavimus maitinamės jau seniai. Vis dėlto  lapkritį valgiaraštis buvo patobulintas. Pusryčius ir pietus vaikai valgo noriai, tačiau vakarienės dalis vis vien atsisako. Į valgiaraštį įtraukti retesni produktai, grūdai, košės. Būtent jų mažieji ir nevalgo. Ne visi tėvai mėgsta lęšius, kruopas, tad ir vaikai nepratę taip maitintis. Mažieji teikia pirmenybę estetiniam vaizdui lėkštėje, todėl stengiamės pasitelkti išmonę, gražiai patiekti maistą. Ieškome išeičių, kaip padėti auklėtiniams greičiau adaptuotis prie pokyčių", – pasakojo direktorė.

Klaipėdos lopšelio-darželio "Puriena" direktorės Virginijos Letukienės teigimu,  jaunesni, 2–3 metų, vaikai patiekalus valgo noriai, tačiau vyresniųjų vaikų mityba – problemiška.

"Jauniausių auklėtinių mitybos įpročiai dar nesusiformavę, tad pokyčius jie priėmė lengviau. Vyresnieji – išrankesni. Nemaža dalis maisto sukratoma į atliekų dėžę. Vaikai ne itin noriai valgo vakarienę. Išsakėme pageidavimus dietistams, kad valgiaraščiai būtų koreguojami. Prieš metus turėjome panašų valgiaraštį, tačiau jis nebuvo toks griežtas. Kartu su dietos specialistais stengiamės rasti išeitį, kaip spręsti  šią situaciją. Manau, tai tik laiko klausimas", – vylėsi direktorė.

Virėjus mokys gaminti

Pasipylus nepatenkintų tėvų skundams, buvo parengti nauji teisės aktai.

Drauge su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija nuspręsta parengti pavyzdinius valgiaraščius gydymo ir vaikų ugdymo įstaigoms, apmokyti šių įstaigų virėjus sveiko, maistingo, gardaus ir estetiško maisto gaminimo paslapčių.

Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos bei Lietuvos dietologų draugijos.

Kvalifikuotiems, žinomiems šalies virėjams pavesta sudaryti sveiko maisto valgiaraščius, kurie būtų skelbiami internete.

Nemokamais receptais galės naudotis ugdymo įstaigos, gyventojai.

Pasinaudojant ES lėšomis, planuojama vykdyti programinį virėjų mokymą.

Su sveikos mitybos principais bus supažindinami ir mokinių tėvai, visuomenės sveikatos specialistai, už maitinimų konkursų organizavimą atsakingi savivaldybių darbuotojai.

Iš darželio – 10 kg atliekų

Iki praeitų metų rugsėjo maisto atliekų surinkimu Klaipėdos regione rūpinosi bendrovė "Branda LT".

Pasak bendrovės direktoriaus Evaldo Stakės, duomenų, kiek maisto atliekų atgabenta iš ugdymo įstaigų, nėra, kadangi atliekos buvo surenkamos iš mokyklų, darželių, visuomeninio maitinimo įstaigų, kavinių ir barų.

"Iš viso per savaitę maisto atliekų sulaukdavome apie tris tonas. Kiek jų atkeliavo iš vaikų ugdymo įstaigų, atsakyti negalėčiau", – teigė E.Stakė.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų teigimu, dauguma mokyklų ir lopšelių-darželių auklėtinių prie pakitusio maisto raciono jau spėjo priprasti.

Maitinimą ugdymo įstaigose kontroliuojantys inspektoriai pažeidimų ir nusiskundimų lavinos teigė nesulaukę.

Pernai iš darželinukų tėvų gauti 5 skundai. Dėl netinkamai organizuojamos maitinimo tvarkos buvo pranešta tik kartą.

Minėtu atveju tėvai piktinosi dėl per mažų darželinukų maisto porcijų.

Įstaigos pateiktais apytiksliais duomenimis, vienas uostamiesčio lopšelis-darželis per mėnesį išmeta apie 10 kilogramų maisto atliekų.

Kaip praneša LNK, daugelis idėjai pritaria, bet piktinasi įgyvendinimu.

Tėvai ir savivaldybės skundžiasi, kad vaikai atsisako valgyti prėską maistą. Kaip mokyklos virėjui paruošti maistą, kad atitiktų Sveikatos apsaugos ministerijos standartus ir būtų skanus – niekas nepataria.

Vieni teigia, kad norai yra geri, bet gavosi kaip visada, o štai kiti teigia, kad skaniam maistui reikia gero recepto.

Ministerija atkerta, kad virėjų kančios netrukus baigsis - į pagalbą ateis restoranų šefai. Beje, skaičiuojama, kad konsultacijos gali atsieiti milijoną.

Iš viso kariams bus siūlomi trys skirtingi meniu, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Pagrindinis karių valgiaraštis liks nepakitęs, tačiau atsirado karių maitinimo be mėsos ir žuvies produktų valgiaraštis vegetarams – į jį nėra įtraukta mėsos ir jos produktų, taip pat žuvies ar jos gaminių patiekalų.

Be to, sukurtas karių maitinimo be gyvūninės kilmės produktų stacionarioje valgykloje valgiaraštis vegetarams. Jame iš viso nėra gyvūninės kilmės maisto produktų: pieno, kiaušinių, mėsos produktų ir jos gaminių, taip pat žuvies ir jos gaminių, taip pat medaus.

„Kiekvienam piliečiui, atliekančiam tarnybą Lietuvos kariuomenėje, turi būti sudarytos sąlygos, atitinkančios jo poreikius. O mūsų – logistikos padalinių – tikslas užtikrinti tinkamą kario aprūpinimą, taip pat pilnavertį maitinimą“, – komentuodamas alternatyvių valgiaraščių poreikį sakė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas leitenantas Ramūnas Baronas.

2016 metų rudenį kariuomenės specialistai atliko apklausą apie karių mitybos įpročius. Paaiškėjus, kad esama nemažai karių, nevalgančių mėsos, žuvies, pieno, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyba parengė subalansuotus alternatyvaus maitinimo valgiaraščius.

Nors šiuo metu ir nėra karių, pareiškusių norą maitintis be gyvūninės kilmės produktais, tačiau numatoma, kad poreikis gali iškilti, todėl iš viso parengti trys valgiaraščiai.

Visi kariuomenės valgiaraščiai, taip pat ir alternatyvaus maitinimo, turi atitikti patvirtintas karių mitybos fiziologines normas, todėl prieš patvirtinant valgiaraščius parengtos tikslios gaminių receptūros. Jas kuriant bendradarbiauta su Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialistais, pasitelkti kariai – Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo valgykloje dalis karių padėjo atlikti kontrolinius gaminimus, degustuodami jau pagamintus vegetarinius patiekalus.

Šiuo metu vyksta maisto produktų, reikalingų naujiems valgiaraščiams, pirkimo procesas.

Kariai, norintys gauti maitinimą pagal alternatyvų valgiaraštį, turės apie tai informuoti vadovybę.

Alternatyvus maitinimas valgyklose galės būti taikomas net ir tuo atveju, jei iš kelių šimtų karių jo pageidaus tik vienas ar keli kariai. Alternatyvus valgiaraštis taip pat parengtas gaminti lauko sąlygomis.

Kariuomenės logistikos specialistai planuoja įsigyti alternatyvaus valgiaraščio sausųjų maisto davinių iš kitų NATO šalių, vėliau bus ieškoma galimybių pradėti lietuviškų sausųjų maisto davinių gamybą.

Finansų dienraščiui „The Financial Times“ Vokietijos ministras iš esmės atkartojo Europos Komisijos (EK) pirmininko poziciją, kad britai negalit tikėtis „a la carte“ (pasirinktinio) išstojimo. Turima omeny, kad britai negali tikėtis prieigos prie ES bendrosios rinkos, tuo pačiu apriboję imigraciją.

„Nėra „a la carte“ valgiaraščio (kuomet gali išsirinkti tai, kas patinka). Yra visas valgiaraštis arba nieko“, – pareiškė W. Schauble.

„Kol Jungtinė Karalystė (JK) nebus visiškai išstojusi, šalis tikrai privalės laikyti visų įsipareigojimų. Kai kurie įsipareigojimai veikiausiai truks ir po išstojimo, galbūt net iki 2030 metų“, – pridūrė jis.

Pasak W. Schauble, ES „negali suteikti dosnių nuolaidų“ Jungtinei Karalystei.

Britų premjerė Theresa May (Teresa Mei) yra paskelbusi, kad Britanija ketina oficialiai inicijuoti išstojimą iš Bendrijos iki ateinančių metų kovo pabaigos ir kad pagrindinis prioritetas bus imigracijos iš ES šalių ribojimas. Tačiau tai prieštarautų ES bendrosios rinkos principams.

„Business Insider“ pristato 11 psichologinių triukų, kuriais restoranai naudojasi siekdami iš jūsų išpešti kuo daugiau pinigų.

1. Šalia kainos nenurodomas euro ženklas

Restoranams labai paranku šalia patiekalo kainos nenurodyti euro ženklo – šis ženklas klientui yra tiesioginis priminimas, kad netrukus jis patirs išlaidų.

Remiantis JAV Kornelio universiteto viešbučių administravimo mokyklos atliktu tyrimu, gavę valgiaraščius be valiutų ženklų, klientai išleido gerokai daugiau negu tie, kurių valgiaraščiuose šalia kainų valiutų ženklai buvo nurodyti.

Klientai išlaidauja mažiau net ir tuo atveju, kai kainos užrašomos žodžiais, nurodant valiutą (pavyzdžiui, „dešimt eurų“), nes toks užrašymas taip pat sukelia neigiamus su būsimomis išlaidomis susijusius jausmus.

2. Gudraujama su skaičiais

Valgiaraščių sudarytojai žino – jeigu kaina bus nurodoma su centais, pavyzdžiui, „9,99“, įprastam klientui ji bus patrauklesnė nei paprasčiausiai „10“. „9,95“ suvilios dar daugiau klientų negu „9,99“.

Tačiau kartu „Business Insider“ pažymi, kad toks kainos nurodymas simbolizuoja kiekybę, bet ne kokybę. Nemažai restoranų kainą nurodo apskritai be centų. Jų nuomone, tai valgiaraštį daro aiškesnį, paprastesnį ir konkretesnį.

3. Vartojama įmantri ir vaizdinga kalba

Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad klientus traukia įmantresni, vaizdingesni patiekalų apibūdinimai. Ilinojaus universitete atlikto tyrimo duomenimis, restoranuose, kuriuose patiekalus nutarta apibūdinti išsamiai, pardavimai padidėjo 27 proc., palyginti su tais, kurių valgiaraščiuose jokių paaiškinimų pateikta nebuvo.

NBC televizijos laidoje „Today“ valgiaraščių sudarymo specialistas Greggas Rappas paminėjo Merilando stiliaus krabų mėsos užkandžių apibūdinimą: „purūs rankų darbo krabų krepšeliai, pagaminti iš švelnios didžiųjų krabų mėsos, pateikiami su lašeliu majonezo, žiupsneliu paslaptyje laikomo mūsų virtuvės prieskonių mišinio ir auksaspalviais traškiais krekeriukais“. Perskaitęs tokį patiekalo apibūdinimą, klientas patiria daugybę juslinių išgyvenimų, tačiau svarbiausia tai, kad suvartojęs taip apibūdintą patiekalą, jis paprastai lieka labiau tuo patiekalu patenkintas.

Kaip pastebi „Business Insider“, žinomų prekių ženklų paminėjimas valgiaraščiuose taip pat padeda didinti pardavimus. Taigi nereikėtų manyti, kad žinomų gamintojų padažai, sultys ar kt. į valgiaraščius patenka atsitiktinai. Kuo daugiau žinomų pavadinimų, tuo restoranams geriau.

4. Maistas siejamas su šeima

Klientus ypač patraukia valgiaraštyje nurodomi artimųjų – mamos, tėčio, močiutės, senelio, tetos ar dėdės – vardai. Puikiai būtų perkami „Kaimiški močiutės Stasės barščiai“ arba „Didieji tetos Veronikos cepelinai“. Tokie triukai žmonėms sukelia tam tikrą nostalgiją.

5. Vartojami autentiški patiekalų pavadinimai

Oksfordo eksperimentinės psichologijos specialisto Charleso Spence`o teigimu, etninė ar geografinė nuoroda, pavyzdžiui, pavartotas itališkas ar prancūziškas žodis, patraukia žmogaus dėmesį į tam tikras patiekalo savybes, leidžia geriau įsivaizduoti jo skonį, kvapą ir tekstūrą.

6. Patiekalai valgiaraštyje vizualiai paryškinami

Patiekalas atrodys išskirtinis, jei jo pavadinimas bus užrašytas stambesniu ar kitos spalvos šriftu, jei šalia bus pateikta nuotraukų arba jei jo aprašas bus išskirtinai apibrėžtas.

Nenorėdami pasirodyti neskoningi ir banalūs, aukštesnės klasės restoranai šio triuko vengia.

7. Brangūs patiekalai valgiaraštyje pateikiami tam, kad būtų perkami pigesni

G. Rappas tvirtina, kad ypač brangius patiekalus restoranai pasitelkia kaip masalą. Pasak jo, klientas veikiausiai nepirks paties brangiausio patiekalo, bet šalia esantis bent šiek tiek pigesnis patiekalas jam jau atrodys ne toks brangus ir galbūt vertas išlaidų.

Duodamas interviu leidiniui „The New York Magazine“, knygos „Neįkainojama: sąžiningos kainos mitas (ir kaip juo pasinaudoti)“ (angl. Priceless: The Myth of Fair Value (and How to Take Advantage of It)) autorius amerikietis Williamas Poundstone’as teigė, kad: „115 dolerių kainuojančio patiekalo valgiaraštyje paskirtis – padaryti taip, kad visa kita atrodytų visai įkandama“.

8. Siūlomos dviejų dydžių porcijos

Klientai nežino, kiek mažesnė bus mažoji porcija, bet yra įsitikinę, kad toks variantas jiems apsimoka labiausiai. Klientai nė nepagalvoja, kad būtent mažesniąją porciją jiems ir norima įsiūlyti – didesnioji ir brangesnioji porcija pateikiama tik tam, kad būtų su kuo palyginti.

9. Analizuojami valgiaraščio skaitymo įpročiai

Restoranus vis labiau domina technologija, leidžianti užfiksuoti, kaip valgiaraščiu juda klientų akys. Šie duomenys analizuojami, siekiant nustatyti valgiaraščių skaitymo modelius.

Remiantis Korėjoje atliktu tyrimu, trečdalis apklaustųjų linkę užsisakyti pirmą jų dėmesį patraukusį patiekalą. Tai žinodami, pelningiausią patiekalą valgiaraščių sudarytojai įkomponuos dešiniajame viršutiniame valgiaraščio kampe – būtent čia pirmiausia krypsta klientų akys.

Ši strategija pagrįsta viršenybės efektu – žmonės geriau įsimena sąrašo pradžioje esančius objektus. Dar viena priežastis, kodėl šis triukas veikia, yra tai, kad, pirmuoju žvilgsniu „užkabinus“ tikrai brangų patiekalą, visa kita valgiaraštyje atrodo palyginti nebrangu.

10. Ribojamas pasirinkimas

Siūlydami pasirinkti rinkinius – ir taip po truputį paragauti įvairių patiekalų – arba užsisakyti kompleksinius pietus, restoranai klientus „išgelbsti“ nuo ilgų kančių renkantis, ką valgyti.

Taip pat restoranams paranku riboti pasirinkimą. Optimalus vienos kategorijos patiekalų skaičius greito maisto restoranuose neturėtų viršyti šešių, o aukštesnės klasės restoranuose jų gali būti nurodoma nuo septynių iki dešimties.

11. Sužadinamas noras išlaidauti

Remiantis Lesterio universiteto tyrėjų atliktu psichologiniu tyrimu, restorane grojant klasikinei muzikai, kyla noras išleisti daugiau. Klasikinė muzika skatina žmones pasijusti turtingesniais.

Mažiau rafinuota populiarioji muzika veikia priešingai.

Nuo sausio mokyklose nebebus galima siūlyti per saldžių gėrimų, taip pat maisto su iš dalies hidrintais riebalais.

„Yra apribojamas pridedamo į gėrimus cukraus kiekis - iki 5 gramų 100 mililitrų. Tai reiškia, kad kai kurie gėrimai, kurie buvo prieinami, taps neprieinami. Taip pat užkertamas produktų, turinčių kancerogeninių transriebalų, patekimas į vaikų ugdymo įstaigas. Tai yra draudžiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų: kai kurių rūšių sausainiai, kepiniai, užkandžiai, šaldytos picos“, - spaudos konferencijoje antradienį vardijo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ji taip pat nurodė, jog siūlomo asortimento valgiaraščius ugdymo įstaigos turės skelbti internete.

„Kad tikrai būtų kontrolė, yra apraše nurodyta, kad valgiaraščiai turi būti skelbiami bendrojo ugdymo įstaigų interneto svetainėse, kad tėvai kasdien galėtų susipažinti, kokį maistą gauna vaikai“, - sakė ji.

Ministrė teigė dėl planuojamos tvarkos jau sulaukusi gamintojų skundų, tačiau jos atšaukti neketinanti.

„Aš manau, kad nepatenkintų bus gal ir daugiau, bet aš tikrai nemanau, kad mes turėtume stabdyti“, - sakė R.Šalaševičiūtė.

Ministerija nurodo, jog vaikų maitinimo reikalavimų pakeitimai padaryti atsižvelgiant į gyventojų, tėvų, įvairių institucijų pasiūlymus.

Valgiaraštis, kuriame išvardintus valgius rinkosi paskutiniams savo pietums to dar nežinodami susirinkę „Titaniko“ keleiviai, internetiniame aukcione buvo parduotas net už 88 tūkst. JAV dolerių (77,88 tūkst. eurų), praneša „Reuters“.

Ketvirtadienį tokią nemenką sumą paklojo privatus kolekcionierius, o aukciono organizatoriai teigia, kad gauti tokią sumą jie ir tikėjosi.

Teigiama, kad valgiaraštį išgelbėjo pirma klase keliavęs Abrahamas Lincolnas Salomonas. Jis iš skęstančio laivo paspruko vadinamąją „Pinigų valtimi“, kartu su turtingiausiais „Titaniko“ keleiviais.

Valgiaraštis štampuotas 1912 metų balandžio 14 dienos data ir, manoma, yra vienas iš trijų ar keturių išlikusių garsiojo laivo paskutinių pietų valgiaraščių.

„Titanikas“ nuskendo 1912 metų balandžio 15 dieną susidūręs su ledkalniu kelionės iš Sautamptono į Niujorką metu. Maždaug 1 500 žmonių šios nelaimės metu žuvo.

Dažnai kavinėse maistą renkamės iš skaniausiai atrodančių patiekalų paveikslėlių ar gerai skambančių pavadinimų. Tačiau kas slypi už įmantriai surašytų valgiaraščių? Juos narplioti šį antradienį pasiryžusi LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ komanda. Ar tikrai žinome, kokį maistą valgome? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kavinėms ir restoranams siūlo visą tiesą atskleisti valgiaraščiuose.

„Valgiaraščiuose būtų galima pažymėti, kuris patiekalas šviežias, o kuris tik atšildytas. Reikėtų tiksliai parašyti, kurie ingredientai laikyti šaldymo kameroje. Tuomet būtų aišku, ar, pavyzdžiui, „Cezario“ salotose naudota vištiena pagaminta šviežiai ar jau seniai laikyta šaldiklyje. Kavinių ir restoranų verslas nelabai nori atskleisti ir priimti mūsų iniciatyvą ir pažymėti šaldytus maisto produktus, tačiau jeigu ateinam į kavinę ir nėra išskirta šviežių patiekalų, galime suprasti, kad viskas pagaminta iš užšaldytų pusgaminių“, – laidai pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Ką slepia valgiaraščiai?

Kai kuriems restoranų ir  kavinių savininkams toks reikalavimas skamba absurdiškai. Jie įsitikinę, kad valgiaraščiai – tai ne telefonų knyga ir turėtų būti sveiko proto ribos. Baiminamasi, kad surašius visus šaldytus maisto produktus, klientai gali nerasti nė vieno visiškai šviežio patiekalo. 

„Pirmiausia reikia apsibrėžti, kas yra šaldytas patiekalas. Restoranuose tikrai nebūna, kad visas patiekalas būtų užšaldomas, o paskui atšildomas. Jeigu žiūrėtume į sudėtį, tuomet praktiškai nelieka nešaldytų patiekalų. Juk gali būti ir šaldyta krevetė, šaldytas  žirnelis, žuvies gabaliukas ar vištienos krūtinėlė. Tuomet atsiranda daug neaiškumų, ar salotos, kuriose bus šaldytų jūros gėrybių, bus nebešviežios?“, – svarsto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Restoranus vienijančios asociacijos vadovė sako, kad apie šaldytus maisto produktus patiekale galima sužinoti iš padavėjo: „ Jeigu tai geras restoranas, tai negali už šviežią patiekalą mokėti 9 litus ir galvoti, kad valgai ką tik iš jūros ištrauktą sterką ar jūrų velnią. Visada galima paklausti padavėjų, ar maistas jūsų lėkštėje šviežiai pagamintas, ar jame daug šaldytų produktų.“

Maisto ir veterinarijos specialistai abejoja, kad padavėjai tiksliai prisimintų ir galėtų papasakoti, kiek ir kuriuose patiekaluose yra šaldyto maisto. LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ žurnalistai atliko eksperimentą ir patikrino kai kurių padavėjų žinias. Aplankytos kelios populiarios picerijos ir kavinės sostinėje. Padavėjos, išgirdusios klausimus apie šaldytus maisto produktus, dažniausiai sutrikdavo. Matyt, apie maisto šviežumą klientai klausinėja labai retai. Žinoma, tikėtis, kad pietūs už 10 ar 15 litų bus pagaminti iš šviežių ir kokybiškų produktų turbūt būtų naivu. Tačiau ar pagal kainą galima spręsti, kuris maistas šviežias?

„Ne paslaptis, kad yra prabangūs restoranai, kuriuose  virėjai visus patiekalus gamina iš šviežių produktų. Tačiau yra ir paprastų užkandinių, kuriose beveik visas asortimentas iš užšaldytų pusgaminių. Tai iš kur žmogui žinoti, kas yra virtuvėje? Klientas turi būti informuotas kokį maistą jis perka, jam tai padėtų apsispręsti, į kurią maitinimo įstaigą eiti ir kokį patiekalą užsisakyti“, – pasakojo Aušra Išarienė.

Šaldytų pusgaminių skonis lyg popieriaus

Nepriklausomas maisto ekspertas Vitalijus Balkus sako, kad labai svarbu maisto produktus užšaldyti tinkamoje temperatūroje. Taip pat nereikėtų tikėti mitu, kad užšaldytas maistas sveikesnis ir jame nelieka bakterijų. „Pirmoji rizika – mikrobiologinė tarša, o ji nėra tokia jau nekalta. Prisimenu Vokietijoje 2011 m. užfiksuotas protrūkis dėl šaldytų maisto produktų, iš Vokietijos atvežtos šaldytos daržovės pražudė 8 vaikus Prancūzijoje“, – pasakoja ekspertas.

Labiausiai maisto ekspertas viešojo maitinimo įstaigose pataria vengti šaldytų pusgaminių. Toks maistas dažniausiai gaminamas iš prasčiausių produktų, todėl gausiai pagardinamas cheminiais konservantais, kvapų ir skonio stiprikliais, o šaldytus pusgaminius galima atpažinti iš prasto patiekalo skonio.

„Jokia paslaptis, kad šaldymas kenkia maisto geram kvapui ir skoniui. Todėl labai dažnai šaldyti pusgaminiai gaminami iš  prastų maisto produktų, nes ruošiami ilgesniam laikymui ir naudojimui. Todėl labai didelė tikimybė, kad mononatrio glutamatas ten tikrai bus, o jeigu ne, tuomet maisto skonis bus lyg kokio popieriaus“, – kalbėjo V. Balkus.

Į restoranus ar kavines dauguma žmonių ateina tikėdamiesi pavalgyti šviežio maisto. Todėl šaldytų produktų žymėjimas valgiaraštyje padėtų apsispręsti – ar tikrai norime valgyti „Cezario“ salotas su šaldyta vištiena? Ar norime mokėti nemažus pinigus už lėkštėje atšildytą pusgaminį? Nepriklausomi maisto kritikai įsitikinę, kad valgiaraštyje būtų sąžininga pažymėti visus šaldytus produktus.

Klientai neturėtų būti apgaudinėjami iš šaldymo kameros  pašildytais pusgaminiais, šaldytų daržovių garnyrais ar šaldytos mėsos kepsniais. Tačiau ko bijo kai kurie tinkliniai restoranai ir kavinės? Galbūt nauji reikalavimai pakenktų didžiųjų kavinių prestižui, nes klientai sužinotų, ką iš tikrųjų valgo?

LRT laidos „Specialus tyrimas“ atliktas eksperimentas atskleidė, kad apie patiekalų šviežumą nenoriai kalba ir kai kurių maitinimo įstaigų padavėjai. Kol neįsigaliojo nauji reikalavimai, mitybos specialistai pataria atsakingiau rinktis patiekalus ir labiau domėtis maisto produktų šviežumu.

Laidos „Specialus tyrimas“ eksperimentas – lapkričio 11 d., antradienį, 21.15 val. per LRT televiziją.