Rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ klausė Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Apklausų rezultatai rodo, kad nepaisant tyrimo laikotarpiu viešai keltų klausimų dėl Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio butpinigių panaudojimo, 76 proc. apklaustųjų išreiškė pasitikėjimą kariuomene. 20 proc. tyrimo dalyvių teigė priešingai, o 4 proc. nuomonės apie kariuomenę neturėjo.

Gyventojai taip pat teigė pasitikintys policija – 73 proc. nurodė, jog, jų nuomone, ši institucija yra patikima. 24 proc. atsakė, jog nepasitiki, o 3 proc. – neturėjo nuomonės.

Daugiau nei šeši iš dešimties apklaustų gyventojų pasitiki prezidento institucija (67 proc. pasitiki, 26 proc. nepasitiki ir 7 proc. neturėjo nuomonės).

Nuo rugpjūčio mėnesio pasikeitė bažnyčios vertinimas – 4 proc. padaugėjo gyventojų dalis, kurie išreiškė pasitikėjimą šia institucija. 64 proc. apklaustųjų rugsėjo pabaigoje teigė pasitikintys bažnyčia, 28 proc. atsakė priešingai, o 8 proc. nuomonės neturėjo.

Vis dėlto, rudenį smarkiai krito pasitikėjimas SODRA. Rugpjūčio mėnesį SODRA pasitikėjo 72 proc., o rugsėjo pabaigoje – 64 proc. apklaustųjų.

Šešiais procentiniais punktais sumažėjo ir pasitikinčių savivaldybėmis (nuo 60 proc. iki 54 proc.) ir Lietuvos žiniasklaida (nuo 52 proc. iki 49 proc.). Rugsėjo pabaigoje savivaldybėmis nepasitikėjo 40 proc., o žiniasklaida – 48 proc. apklaustųjų.

Teismais, Vyriausybe ir Seimu gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki. Teismais teigė nepasitikintys 49 proc. apklaustųjų (pasitiki 41 proc.), Vyriausybe nepasitiki 61 proc. (35 proc. teigė pasitikintys), o nepasitikėjimą Seimu išreiškė 72 proc. apklausose dalyvavusių (24 proc. pasitiki).

2023 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“.

Apklausa vyko 2023 m. rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Tai rašoma praėjusią savaitę Seimui ir Vyriausybei pateiktame komisijos rašte, kurį matė ir BNS.

„Išreiškiant didžiulę pagarbą už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, vis dėlto Komisija negali pozityviai vertinti oficialių Lietuvos institucijų simbolikos pakeitimo Ukrainos simbolika ar jų ne visada tinkamą derinimą“, – teigiama jame.

Anot komisijos, nors suprantamas noras morališkai paremti Ukrainą ir jos piliečius, tokių simbolių pakeitimą „galima palaikyti tik kaip trumpalaikį, proginį reiškinį“.

Lietuvos herbo uždėjimą ant Ukrainos simbolikos taip pat galima vertinti kaip nepagarbą Ukrainos simboliams.

„Lietuvos herbo uždėjimą ant Ukrainos simbolikos taip pat galima vertinti kaip nepagarbą Ukrainos simboliams, o heraldikos prasme tai reiškia ir tam tikras nepageidaujamas pretenzijas“, – nurodo ji.

Dėl šių priežasčių komisija ragina „Facebook“ paskyrose naudoti „oficialią Lietuvos valstybės simboliką ar institucijų logotipus“.

Heraldikos komisija teigia sulaukusi gyventojų skundų dėl „galimai netinkamo Lietuvos ir Ukrainos simbolikos naudojimo“, todėl atliko paskyrų analizę ir pateikė minėtą rekomendaciją.

Prasidėjus karui Ukrainoje, dalis Lietuvos institucijų, įskaitant Seimą, pakoregavo savo logotipus – Lietuvos vėliavos spalvas pakeitė į Ukrainos, taip siekiant išreikšti solidarumą Rusijos užpultai šaliai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujų į procesą įtraukiamą institucijų sąrašui – bus konsoliduojama Finansų, Teisingumo, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir jų valdymo sričių institucijų bei Vyriausybės  institucijų IT infrastruktūra.

Ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad įgyvendinus šią pertvarką gali būti sutaupyta daug lėšų.

„Institucijoms, kurių IT infrastruktūra konsoliduota, IT paslaugų kaina per šiuos metus sudarė apie 1 mln. eurų, o užbaigus šią pertvarką kasmet planuojama sutaupyti iki 30 proc. IRT (informacijos ir ryšių technologijų – BNS) infrastruktūrai įsigyti ir jos veikimui palaikyti skiriamų lėšų“, –  pranešime sakė A. Armonaitė.

IT paslaugas valstybės institucijoms teikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas.

IT infrastruktūros konsolidavimo procesą tikimasi užbaigti 2026 metais.

Seimas po svarstymo pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotoms tai numatančioms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms. Antradienį po svarstymo už tai balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 29 parlamentarai. Tam, kad įstatymo pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Naujomis nuostatomis siekiama įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuriose yra ne mažiau kaip 100 darbuotojų pareigybių, turi būti įrengti vaikų valandinės priežiūros kambariai.

Kitoms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms būtų rekomenduojama įrengti tokius kambarius pagal poreikį. Minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui turėtų nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

„Tokiame vaiko kambaryje tėvai galėtų palikti vaikus trumpalaikei priežiūrai. Juos prižiūrėti galėtų arba vienas iš tėvų, įtėvių, dirbančių atitinkamose institucijose ar įstaigoje, arba kitas šios institucijos darbuotojas. Vaiko kambariai yra ypač praktiški ir naudingi tada, kai vaikų pamokos baigiasi anksčiau nei tėvų darbo valandos. Tada netenka rūpintis tuo, kas turėtų juos parvežti namo, ar su kuo palikti vaiką. Net neabejoju, kad visi, turintys vaikų, anūkų su tokiomis situacijomis esate ne kartą susidūrę“, – pristatymo metu anksčiau yra sakiusi Seimo pirmininkė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tokio dydžio institucijos ar įstaigos paprastai turi pakankamai ir nenaudojamų patalpų, ir vidinių finansinių rezervų įrengti vaiko kambarį. „Prie vaiko kambario įrengimo, kaip rodo jau mūsų šalies praktika, mielai prisideda dažniausiai ir patys darbuotojai, paaukodami nereikalingų žaislų, knygų ar kitų priemonių“, – tvirtino Seimo vadovė. Ji teigė neabejojanti, kad viešojo sektoriaus pavyzdys paskatintų vaiko kambarius aktyviau įrenginėti ir privačiose įmonėse.

Šis projektas yra vienas iš Seimo vadovės teikiamų šeimų paketo sudedamųjų dalių. Šeimų paketu siekiama padėti visoms šeimoms auginti vaikus, siekti karjeros, kurti savo veiklas, plėsti vaikų priežiūros ir pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę bei suteikti tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.

„Dabartinė situacija, kai vis dažniau atsisakoma žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams suteikti informaciją, kelia didelę grėsmę žodžio laisvei ir visuomenės teisei žinoti“, – teigiama jų kreipimesi.

Vyriausybei, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms pateikti siūlymai, kaip turi būti teikiama informacija žiniasklaidai, nepažeidžiant BDAR.

Siūloma parengti bendras gaires duomenų apsaugos pareigūnams apie BDAR taikomas išimtis žurnalistams, nustatyti tvarką, kaip gali būti skundžiami atsisakymai pateikti informaciją, organizuoti duomenų apsaugos pareigūnų mokymus ir jų kompetencijų vertinimą.

Taip pat siūloma įtvirtinti „Freedom Information act“, įvardijant išimtis, kai žiniasklaida negali gauti informacijos, įtvirtinti atsakomybę dėl atsisakomų teikti duomenų, teigiama pirmadienį išplatintame Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės pranešime.

Juk taip užkertamas kelias visuomenei sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas vyksta valstybėje.

Anot jo, šiuo metu žurnalistai susiduria su sunkumais, negalėdami iš institucijų gauti duomenų apie svarbius įvykius, faktus, statistiką ar net norėdami tik patikslinti faktines aplinkybes. Žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams vis sunkiau susipažinti su informacija ir apie politikus, viešus asmenis, viešųjų pirkimų laimėtojus, sutartinius įsipareigojimus tarp institucijų ir verslo subjektų, atliekamus tyrimus ir kitą svarbią informaciją.

„Nenorint suteikti žurnalistams informacijos tiesiog paaiškinama, esą tai būtų asmens duomenų apsaugos pažeidimas, nors toli gražu taip nėra. Svarbu suprasti, kad BDAR negali būti prisidengiama atsisakant suteikti redakcijoms prašomą informaciją. Juk taip užkertamas kelias visuomenei sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas vyksta valstybėje“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

L. Bušinskaitės teigimu, dažnai institucijose dirbantys duomenų apsaugos specialistai skirtingai interpretuoja tuos pačius dalykus, o informaciją neretai atsisakoma suteikti bijant ką nors pažeisti ir norint išvengti rūpesčių.

Siūlymus, kaip tobulinti BDAR ir palengvinti kasdienį redakcijų darbą pateikė Lietuvos žurnalistų sąjunga, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Interneto žiniasklaidos asociacija, asociacija Nacionalinė spauda, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos kabelinių televizijų asociacija.

Kaip BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, NKSC daugiau nei prieš dvejus metus įspėjo svarbiausias valstybės finansines institucijas – Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), „Sodrą“, Statistikos departamentą ir Lietuvos banką, kad jų naudojama rusiška „Abbyy eForm Filler“ programinė įranga „kelia riziką nacionaliniam saugumui, valstybės ūkiui, valstybės ir visuomenės interesams“ bei rekomendavo ją pašalinti.

„Mes kreipėmės jau praėjus dviem metams, prašydami institucijas informuoti, kokių veiksmų jos ėmėsi, ar jau ta programinė įranga pašalinta. Didelei mūsų nuostabai, esame informuoti, kad svarbiausios valstybės finansų institucijos ir toliau naudoja tą programinę įrangą ir esame nuliūdę matydami, kad, pavyzdžiui, mokesčių inspekcija ją pašalinti planuoja tik 2028 metais“, – BNS sakė M. Majauskas.

Mokesčių inspekcija ją pašalinti planuoja tik 2028 metais.

NKSC informavo komitetą, kad VMI žada įrangą naudoti iki 2027-ųjų pabaigos, „Sodra“ teigė naudosianti įrangą iki 2022-ųjų liepos, Statistikos departamentas jos atsisakytų nuo 2023-iųjų. Lietuvos bankas informavo, kad įrangos atsisakys, kai kitos institucijos pakeis ataskaitinių duomenų teikimo priemones.

„NKSC vertinimu „ABBYY“ programinės įrangos pašalinimas vykdomas nepakankamai sparčiai“, – teigė centras.

Pasak jo, dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija yra inicijavusi nepatikimų gamintojų ryšių ir informacinių sistemų įrangos pašalinimo reglamentavimo sukūrimą.

„Patvirtinus tokį reguliavimą, NKSC turėtų įgaliojimus skirti konkretų nurodymą subjektams pašalinti nepatikimą „ABBYY“ programinę įrangą iki konkrečios datos“, – tvirtino Kibernetinio saugumo centras.

M. Majausko nuomone, į šią problemą dėmesį turėtų atkreipti Krašto apsaugos ministerija bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

„Programinę įrangą reikia pakeisti kita, tai gali kainuoti pinigų. Bet kai šiandien kalbame apie nacionalinio saugumo klausimą, pinigų tam atsiras“, – sakė jis.

Įranga gali pasinaudoti Rusijos žvalgyba

Komiteto pirmininko teigimu, NKSC, remdamasi operatyvinę veiklą vykdančių institucijų informacija, nurodo, kad Rusijos teisinis reguliavimas žvalgybos ir saugumo tarnyboms „suteikia teisinius įgaliojimus ir technines galimybes įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių subjektų, kurie naudoja rusišką programinę įrangą“.

„Po tuo patenka ir būtent „ABBYY“ gamintojų kuriama įranga, kurių būstinė yra Maskvoje. Todėl būtent šios organizacijos teikiamų paslaugų konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas gali būti paveiktas trečiųjų šalių“, – tvirtino M. Majauskas. 

Kaip skelbė LRT, 2017-ųjų birželį Ukrainoje naudota buhalterinės apskaitos programa „BBYY eFormFiller“, skirta elektroninių dokumentų apsikeitimui tarp įmonių, buvo užpulta viruso. Pasak buvusio Ukrainos ekonomikos ministro patarėjo Dariaus Tamausko, Kijevui patyrus viruso rusišku pavadinimu „notPetya“ ataką, didžioji dalis verslo ir valstybinio sektoriaus kompiuterių tiesiog buvo išjungti, o darbuotojai paleisti namo.

„Per pastaruosius kelerius metus valstybės institucijos padarė pažangą optimizuodamos savo valdomą nekilnojamąjį turtą, ypač gyvenamosios, transporto, gamybos ir kitos paskirties, jos atsisakant kaip nereikalingos valstybės funkcijoms atlikti. Kartu su nuomos santykiais šis procesas yra spartinamas ir su administraciniu turtu. Pagrindinis siekis – kad iki 2030 m. plotas, tenkantis vienai darbo vietai viešajame sektoriuje, sumažėtų penktadaliu: nuo dabartinių 26 kv. m iki 20 kv. m“, – sako Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.

Su 140 valstybės institucijų, tarp kurių Finansų, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos  ir joms pavaldžios institucijos, sudarytos nuomos sutartys jų naudojamoms patalpoms.

Institucijų mokama nuoma susidės iš trijų dedamųjų: fiksuota įmoka už pastato administravimą, mokestine pastato verte paremta įmoka ir įmoka už investicijas į patalpas, jei jos buvo padarytos. Tokia nuomos formulė atkartos Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos tendencijas ir padės išvengti pasitaikiusių netolygumų, kai išlaikyti patalpas regionuose būdavo brangiau nei šalies didmiesčiuose.

„Jau dabar gauname signalų iš valdžios įstaigų, norinčių susimažinti naudojamus patalpų plotus ar ieškančių galimybių perkelti dalį funkcijų į pigiau kainuosiančias patalpas. Matydami šias tendencijas, tikimės, kad diferencijuotas nuomos mokestis darys patrauklesnius veiklai šalies regionus, į kuriuos institucijos galėtų iškelti ne pirmo būtinumo paslaugas ar funkcijas, tokias kaip archyvai ar skambučių centrai. Taip valstybė tiesiogiai prisidėtų prie darbo vietų kūrimo regionuose“, – nurodo M. Sinkevičius.

Institucijoms optimizuojant naudojamus plotus, atsiranda galimybė konsoliduoti įstaigas kuo mažesniame valstybei priklausančiame objektų skaičiuje, taip mažinant administracinius kaštus. Jau yra tokių gerosios praktikos pavyzdžių tarp institucijų: pavyzdžiui, Šakiuose po vienu stogu įsikūrė vietos Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ skyriai.

Taip pat nuoma iki trijų kartų leis padidinti įplaukas už valstybės turtą. Šios lėšos bus nukreiptos į administracinės paskirties valstybės turto atnaujinimą ir padės jį spartinti. Turto banko atlikta analizė parodė, kad atnaujinimo reikia net 639 valstybės administracinės paskirties objektams, kas sudaro 476 tūkst. kv. m.

Investicijos leis gerinti valstybei priklausančio turto būklę ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams. Tikslingai investuojant iki 2030 m. centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas mažės 165 tūkst. kv. m iki 414 tūkst. kv. m, o įplaukos už atsisakytą turtą sieks apie 74 mln. Eur.

Nuomos santykiai centralizuotai valdomam valstybės turtui įtvirtinti 2019 m. spalio mėnesį Seimo priimtoje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo naujoje redakcijoje. Jame numatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. centralizuotai valdomas administracinės paskirties turtas turi būti suteikiamas naudotojams nuomos santykiais.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Krašto saugumo departamento (DHS) kibernetinio saugumo tarnyba tiria incidentą, kurį ekspertai ir buvę pareigūnai vadina didelio masto įsilaužimu į amerikiečių valstybės institucijas. Įtariama, kad per tą pačią mėnesio trukmės programišių kampaniją taip pat nukentėjo kibernetinio saugumo srityje svarbi bendrovė „FireEye“.

„Tai gali būti viena didžiausią poveikį padariusių šnipinėjimo kampanijų“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Dmitri Alperovitchius.

Apie incidentą pranešta praėjus mažiau nei savaitei po to, kai „FireEye“ atskleidė, kad užsienio vyriausybės programišiai įsilaužė į bendrovės tinklus ir pavogė jos pačios įsilaužimo priemones. Daugelis ekspertų įtaria, kad už tą ataką atsakinga Rusija.

„FireEye“ paslaugomis naudojasi daugelis JAV institucijų ir pasaulinių korporacijų.

Panašu, kad atakų prieš Iždo ir Komercijos departamentus, taip pat prieš pačios „FireEye“ tinklus, kanalu tapo labai populiari serverių programinė įranga „SolarWinds“. Ja naudojasi šimtai tūkstančių organizacijų visame pasaulyje, įskaitant daugumą sąrašo „Fortune 500“ kompanijų ir daugybę JAV federalinių agentūrų, kurios dabar stengsis geriau apsaugoti savo tinklus, sakė D. Alperovitchius, buvęs kibernetinio saugumo įmonės „CrowdStrike“ techninių reikalų direktorius.

„FireEye“, neįvardydama paveiktų agentūrų ar kitų taikinių, savo tinklaraštyje paskelbė, kad atlikusi tyrimą bendrovė atpažino „pasaulinę kampaniją“ prieš vyriausybes ir privatų sektorių. Pasak bendrovės, per pavasarį prasidėjusią kampaniją „SolarWinds“ atnaujinimas buvo užkrėstas kenkėjiškomis programomis.

Ši kenkėjiška programinė įranga leido įsilaužėliams nuotoliniu būdu prisijungti prie nukentėjusiųjų tinklų.

„FireEye“ pranešė informavusi galimai nukentėjusias „kelias organizacijas“ visame pasaulyje. Anot kompanijos, programišiai nepasitelkė savaime plintančios kenkėjiškos programinės įrangos, kaip per 2016 metais surengtas ir 10 mlrd. dolerių (8,2 mlrd. eurų) žalos padariusias „NotPetya“ atakas, dėl kurių irgi kaltinama Rusija. „FireEye“ pridūrė, kad į paveiktų organizacijų tinklus įsilaužėliai  tikriausiai įsibrovė po „kruopštaus planavimo ir rankinės sąveikos“.

JAV vyriausybė viešai nevadina Rusijos įsilaužimo incidento, apie kurį pirmoji pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kaltininke. Vis tik kibernetinio saugumo ekspertai praėjusią savaitę pareiškė, kad pagrindiniais įtariamaisiais laiko rusų vyriausybei dirbančius įsilaužėlius.

Kibernetinio saugumo ekspertai tai vadina šalies saugumo spraga, nes produktą sukūrusios bendrovės palaiko artimus ryšius su Kremliumi, pranešė LRT.

Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, rusiškai programinei įrangai – „1C“ ir „ABBYY eform filler“ – pavyko „įsibrauti“ į valstybinį sektorių, nes institucijos renkasi pigiausius pasiūlymus. Viceministras pabrėžia, kad galimybių išvengti nesaugių IT sistemų valstybiniame sektoriuje nėra – viešųjų pirkimų taisyklės neleidžia uždrausti rusiškoms bendrovėms dalyvauti konkursuose, nebent jos neturi patikimumo pažymėjimo. Šiuo atveju rusiškus produktus pardavinėja lietuviškos įmonės, apriboti jų produkciją įrankių nėra, nesvarbu, kad tai gali kelti grėsmę saugumui.

Pernai birželį Ukrainoje naudota buhalterinės apskaitos programa „ABBYY eFormFiller“, skirta elektroninių dokumentų apsikeitimui tarp įmonių, buvo užpulta viruso. Pasak buvusio Ukrainos ekonomikos ministro patarėjo Dariaus Tamausko, Kijevui patyrus viruso rusišku pavadinimu „notPetya“ ataką, didžioji dalis verslo ir valstybinio sektoriaus kompiuterių tiesiog buvo išjungti, o darbuotojai paleisti namo.

Lietuvoje naudojamos dokumentų valdymo bei buhalterijos programinės „1C“ įrangos kūrėjai – „1C Company“ – yra Rusijoje, jos vadovai palaiko artimus ryšius su aukščiausia valdžia ir saugumo institucijomis. Pati bendrovė skelbia produkciją teikianti Rusijos saugumo tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Muitinės departamentui.