Ši rekomendacija paskelbta ketvirtadienį paviešintame valstybės sienos apsaugos stiprinimo audite.

Pasak Valstybės kontrolės, audito rezultatai rodo, kad nuo 2023 metų visa ES išorės siena Lietuvoje stebima moderniomis sienos stebėjimo sistemomis

„Tačiau jau dabar būtina suplanuoti jų atnaujinimą, siekiant išvengti rizikos ateityje dėl netinkamos sienos stebėsenos“, – nurodė institucija.

Anot jos, iki 2030-ųjų turėtų būti atnaujintos visos 25 stebėjimo sistemos, kol kas nesuplanuotas 19 stebėjimo sistemų atnaujinimas.

Audito metu taip pat vertintas fizinio barjero įrengimas prie sienos su Baltarusijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų aprūpinimas reikiamomis priemonėmis pagal patvirtintus standartus.

 Jau dabar būtina suplanuoti jų atnaujinimą, siekiant išvengti rizikos ateityje dėl netinkamos sienos stebėsenos.

 

Auditoriai nustatė, kad pirmuoju etapu fizinis barjeras pasienio ruožuose, kuriuose fiksuoti didžiausi migracijos srautai, įrengtas ypatingos skubos tvarka trimis mėnesiais greičiau nei likusiuose ruožuose, tai yra, antruoju etapu.

Valstybės kontrolė vertino ir tai, ar VSAT pareigūnai yra aprūpinami priemonėmis, skirtomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu pagal nustatytus standartus. Taip pat nagrinėta, ar jie turi visas reikiamas priemones funkcijoms atlikti ir užtikrinti savo saugumą kasdienėje veikloje.

Ši audito dalis neskelbtina viešai, jos rezultatai pateikti sprendimų priėmėjams.

Valstybės kontrolė audito rekomendacijas pateikė Vidaus reikalų ministerijai ir VSAT.

Šiemet VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti iš viso 145 neteisėtiems migrantams.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

„Įvertinę ministerijos politikos formavimą, nustatėme, kad teisėkūros procesas yra tobulintinas. Nuo 2014 m. ministerijoje nebuvo atlikta teisinio reguliavimo stebėsena. Ministerija nesistemino gautų pareiškimų siūlymo dėl teisinio reguliavimo problemų“, – praėjusią savaitę Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu, pristatydama ŽŪM audito rezultatus, teigė R. Pupeikytė-Usačiova.

Kaip aiškino auditorė, ministerija dažnai keičia teisės aktus, kas neigiamai veikia teisėkūros tvarumą ir visuomenės pasitikėjimą. Ji pateikia pavyzdį – 2022 m. apie 66 proc. Kaimo plėtros programos taisyklių buvo keičiamos 2 kartus, o 11 proc. taisyklių, net 3 ar 4 kartus.

„Ministerija nurodo, kad daugeliu atvejų, pakeitimai buvo tikslinamojo pobūdžio ir įtakos paramos gavėjams ar administratoriams neturėjo. Auditorių vertinimu, pakeitimai turėtų būti daromi, neprasidėjus paraiškų rinkimo procesui“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, institucija nesuteikia pakankamai metodinės pagalbos tiek savivaldybėms, kurioms tenka pritaikyti šiuos pokyčius, tiek nenustato kokybinių rodiklių pavaldžioms tarnyboms.

„Du trečdaliai savivaldybių nurodė, kad jiems teikiamos metodinės pagalbos, administruojant žemės ūkio paramos priemones, pakanka tik iš dalies arba nepakanka. Įvardijama, kad ne visada laiku yra organizuojami seminarai, stinga praktinių mokymų. Todėl savivaldybės negali suteikti aktualios informacijos pareiškėjams ir išvengti klaidų administruodamos paramą“, – aiškino R. Pupeikytė-Usačiova.

Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą.

„Taip pat ministerijai pavaldžioms įstaigoms, Žuvininkystės ir Augalininkystės tarnyboms nebuvo nustatyta kokybinių rodiklių. Be to, ministerija šioms įstaigoms neteikė grįžtamojo ryšio“, – pridūrė ji.

Valstybės kontrolės auditas taip pat parodė, kad nors ŽŪM imasi priemonių mažinti administracinę naštą, to nepakanka, be to ji nekaupia ir nesistemina pasiūlymų, gaunamų iš Žemės ūkio asociacijų. Pasak institucijos, 88 proc. asociacijų mano, kad administracinė našta yra per didelė.

Vyriausioji auditorė taip pat paminėjo, kad 2020–2023 m. laikotarpiu savarankiškai, per elektroninės valdžios portalą žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravo mažiau nei 5 proc. visų pareiškėjų. Anot jos, ministerija nėra įvertinusi deklaravimo sudėtingumo.

„Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, auditas parodė, kad socialiniai partneriai įtraukiami tik į 38 proc. ŽŪM suformuotų darbo grupių, o susijusių su politikos formavimu grupių veiklą partneriams nėra viešinami. Be to, jos teigimu, nėra suformuotų kriterijų, kurie nulemtų kada ir kokie socialiniai partneriai būtų įtraukti į darbo grupes.

„Europos Komisija rekomenduoja socialinius partnerius įtraukti į ankstyvuosius politikos formavimo proceso etapus“, – paminėjo ji.

Valstybės kontrolės duomenys taip pat parodo, kad ŽŪM nepasiekė vidutiniškai penktadalio 2020–2022 m. tęstinės veiklos tikslų rodiklių, o 2022 m. beveik trečdaliu atveju nenurodytos to priežastys.

Remdamasi tokiais audito rezultatais, Valstybės komisija pateikė 7 rekomendacijas. Jose prašoma gerinti rodiklių neįgyvendinimo priežasčių analizės atlikimą, skatinti ūkininkus draustis pasėlius, gerinti metodinės pagalbos priemonių teikimą savivaldybėms. Taip pat, vertinti ir mažinti sukeliamą administracinę naštą, tobulinti pasėlių deklaravimo sistemą, gerinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pavaldžiomis įstaigomis.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas sako, kad aktyvesnis ministerijos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais padėtų priimti sprendimus, labiau atitinkančius jų lūkesčius.

„Tokie sprendimai užtikrintų administracinės naštos mažinimą, o teisės aktų nereikėtų koreguoti po kelis kartus, įnešant sumaišties ir neaiškumo, kaip yra šiandien“, – pranešime sakė M. Macijauskas.

Nurodoma, kad žemės ūkio asociacijos teikia pasiūlymus dėl galimo administracinės naštos mažinimo, tačiau ministerijai tokios informacijos nesisteminant sudėtinga parinkti taiklias priemones problemoms išspręsti.

Be to, savarankiškai deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ūkininkų daugėja vos 0,1–0,2 proc. punkto kasmet. Patobulinus deklaravimo sistemą galėtų būti mažinama ir administracinė našta.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad sausrų, liūčių rizikų valdymas šiuo metu orientuotas į nuostolių kompensavimą, bet neskatinamos savarankiškos prevencinės priemonės.

„Nuo stichinės sausros, vienos didžiausių rizikų, apdraudžiami tik nedideli pasėlių ir augalų plotai: 2022 metais tokie apdrausti plotai sudarė tik 0,74 proc.“, – teigė Valstybės kontrolė.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumas yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Lietuvoje yra registruota 148,8 tūkst. žemės ūkio valdų valdytojų, valdančių beveik 2,9 mln. hektarų.

Parlamentas bendru sutarimu ėmėsi dviejų tokių nutarimų projektų, kurių vieną pateikė grupė opozicijos atstovų, o kitą – buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Bendru sutarimu nutarta jų imtis kartu ir sujungti į vieną, o tolesnis svarstymas numatytas gruodžio 12 dieną.

Per 40 opozicijos atstovų siūlo tokį auditą pavesti Valstybės kontrolei atlikti iki kitų metų vasario 1 dienos, o konservatorė J. Šiugždinienė siūlo, kad auditas būtų atliktas iki kitų metų gegužės 15-osios.

„Niekas nesiginčija ir aš nesiginčysiu, kad valstybės skiriamas finansavimas švietimui tikrai auga, bet švietimo kokybės augimo tempai akivaizdu, kad nėra pakankami. Mokytojai reiškia pagrįstą nepasitenkinimą dėl atlyginimų, Valstybės kontrolė, statistikos agentūra skirtingai skaičiuoja mokytojų atlyginimus, kitus rodiklius“, – sakė nutarimą pristatęs opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

J. Šiugždinienė siūlė nutarimus sujungti ir apsipręsti dėl vieno audito.

Kitų metų biudžete švietimui numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, ir didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui, kuriuo keliami atlyginimai mokytojams ir mokslo darbuotojams.

Vyriausybė siūlo mokytojų darbo užmokestį kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – numatyta mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Su tokiu didinimu sutiko keturios švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašiusios kolektyvinę sutartį, tačiau nesutinka Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kuri algas ragina kelti po 15 procentų.

LŠDPS rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė ir jį atnaujina trečiadienį. Taip pat prie Seimo rengiamas mokytojų mitingas.

Finansų ministerija pateikia skaičius, kad mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos. Dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos.

Kontrolieriai paskelbė, kad vidutinė visų vartotojų permoka siekia vidutiniškai 88,8 euro per 4 metus, tuo metu vien tik gyventojai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

„Komiteto nuomone, nekorektiška klaidinti buitinius vartotojus, nurodant, kad vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, nes per metus buitinis vartotojas apytiksliai galėjo permokėti 7,42 euro“, – teigiama penktadienį išplatintame komiteto pranešime.

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Per metus buitinis vartotojas apytiksliai galėjo permokėti 7,42 euro.

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, jog vien tik buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 7,42 euro.

Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.

ESO ketvirtadienį taip pat pranešė kontrolierių paprašiusi paneigti ir patikslinti informaciją dėl permokos. Pasak bendrovės, jų žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių.

Tuo metu Valstybės kontrolė BNS nurodė neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti informaciją, kuri, anot jos, atitinka surinktus įrodymus.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.

Ekonomikos komitetas taip pat nutarė siūlyti Finansų ministerijai peržiūrėti ESO pelno paskirstymą užtikrinant investicijas į infrastruktūrą, taip pat apsvarstyti galimybę tikslinti bendrovės dividendų politiką.

Be to, komitetas rekomendavo VERT su ESO suderinti skolos vartotojams grąžinimo grafiką „numatant galimai trumpiausius terminus“

R. Pocius trečiadienį teigė, kad naujas permokos grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos. Jis kartojo, kad reguliuotojas ESO įpareigojo nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti permoką.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad būtina rasti sprendimus, jog ESO permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau.

Tiek ESO, tiek VERT anksčiau teigė, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, kuomet buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelis. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

„Valstybiniai auditai atliekami vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir (...) valstybinio audito „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ ataskaitoje (...) pateikti vertinimai ir kiti duomenys bei spaudos pranešime pristatyta ir pateikta faktinė informacija atitinka surinktus įrodymus, todėl neturime pagrindo jos nei neigti, nei tikslinti“, – komentare BNS ketvirtadienį nurodė Valstybės kontrolė.

Institucija ketvirtadienį BNS nurodė ESO prašymo viešai paneigti bei patikslinti šią informaciją sulaukusi praėjusį penktadienį – lapkričio 3 dieną, tuo metu atsakymai raštu skirstymo operatorei buvo pateikti pirmadienį.

Savo ruožtu ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, jog prašymą Valstybės kontrolei įmonė išsiuntė dar spalio 31 dieną. Anot bendrovės atstovės, nors kontrolierių buvo prašyta informaciją paneigti iki praėjusio pirmadienio 16 val., atsakymo sulaukta tik ketvirtadienį.

ESO ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolės paprašiusi paneigti ir patikslinti informaciją dėl 2018–2021 metais susidariusios gyventojų permokos už elektros skirstymo paslaugas.

Pasak bendrovės, Valstybės kontrolės žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių.

Bendrovė teigė taip pat prašiusi kontrolierių oficialiai patikslinti informaciją apie permokos grąžinimo būdą bei maksimalų  laiką.  

ESO rašte aiškino, kad 88,8 euro suma, tikėtina, buvo suskaičiuota nepagrįstai padalinus 160 mln. eurų sumą iš visų vartotojų skaičiaus, o tai padaryta neįvertinus skirstymo paslaugų kainodaros specifikos.

Pagal valstybės reguliavimą kiekvieno vartotojo mokama suma už skirstymo paslaugą tiesiogiai priklauso nuo per mėnesį suvartoto elektros kiekio.

ESO teigimu, paskelbta informacija daro žalą jos veiklai. Pavyzdžiui, trukdoma inžinieriams atlikti savo darbą – iš įmonės  darbuotojų reikalaujama grąžinti pinigus asmeniškai, trukdoma keisti elektros skaitiklius.

Bendrovė taip pat siekia, kad Valstybės kontrolė patikslintų ir grąžinimo terminą, nes esą sudarė įspūdį, kad „vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.

ESO ir VERT skaičiuoja, jog mažiau elektros suvartojantys buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 3–7,42 euro. Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.

Komitetas bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei rasti VK papildomai 0,406 mln. eurų. 

„Mums nepakanka tinkamam funkcijų vykdymui tam tikros pinigų sumos“, – komiteto posėdyje pirmadienį teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Darbuotojų išlaikymas vienas svarbiausių elementų tam, kad užtikrintume tinkamą veiklos funkcionavimą. Mūsų žmonės perviliojami į kitas institucijas dėl didesnių atlyginimų“, – teigė įstaigos vadovas.

Vyriausybė siūlo Valstybės kontrolei kitąmet skirti 179 tūkst. eurų daugiau nei šiemet.

Institucijai kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 10,195 mln. eurų, iš kurių darbo užmokesčiui tektų 8,4 mln. eurų – 84 proc. viso finansavimo.

VK dirba 240 darbuotojų.

„Ne vienas sveikatos ministras yra buvęs iš jų partijos, tai gal prieš kreipiantis reikėtų pasitarti su jau buvusiais ministrais. Jie galėtų politinei vadovybei papasakoti, kaip yra nustatomi įkainiai“, – Eltai komentavo A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras mano, kad LSDP kritika dėl įkainių nustatymo pagal biudžeto galimybes nėra teisinga.

„Kiek aš mačiau tą kreipimosi turinį, tai man labai keistai skamba, kad lyg tai bandoma apeliuoti, kad pažeidžiama šalies Konstitucija, nes yra laikomasi biudžeto galimybių. Pagrindinė jo mintis, kad Lietuvoje, pasirodo, galima išteklius skirti ne pagal biudžeto vietas“, ­– dalinosi politikas.

Ministras įsitikinęs, kad nėra pagrindo manyti, jog sveikatos paslaugų įkainiais galėjo būti manipuliuojama.

„Iki ministrui tvirtinant įkainius matome, kiek yra visko daroma: valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, sveikatos taryba analizuoja, tvirtina, teikia. Tai, man atrodo, yra visas mechanizmas, bet kažkodėl tai bandoma sukelti kažkokią abejonę“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

A. Dulkys sutinka, kad gali kilti problemų, jei iš tiesų yra gydymo įstaigų vadovų, kurie teikia paslaugas ne pagal sutartis. Visgi, jis abejoja, ar Lietuvoje tokių atvejų yra.

„Ten minima ir gydymo įstaigų, neva, kad jie teikia paslaugas pažeisdami sutartis. Tokią informaciją apie tokius gydymo įstaigų vadovus reikia nedelsiant perduoti Valstybinei ligonių kasai. Trūksta faktų, o jei socialdemokratų partija turi kažkokių įrodymų, tai juos reikia pateikti“, – komentavo A. Dulkys.

ELTA primena, kad socialdemokratų partija penktadienį kreipėsi į Valstybės kontrolę su prašymu ištirti galimą manipuliavimą sveikatos paslaugų įkainiais.

LSDP frakcijos seniūnės Orintos Leiputės teigimu, kreiptasi su prašymu išsiaiškinti, ar dabartinė įkainių nustatymo tvarka nesikerta su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise į valstybės teikiamas sveikatos paslaugas. 

Socialdemokratai kritikuoja ministrą A. Dulkį, kad šis gali nustatyti įkainius ne pagal realias paslaugų kainas, o pagal biudžeto galimybes.

Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą. Nesant sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 metais, 2024 biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka.

Anot kontrolierių, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 metais valdžios deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą, o tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 metais siektų beveik 46 proc. BVP.

Valstybės kontrolės vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis.

 

„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. Valstybės kontrolės vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Teigiama, kad 2024 metais šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei šiemet. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas, tačiau skatinti jos su dar didesnėmis išlaidomis nei numatyta biudžeto projekte nederėtų.

2024 metų biudžeto projekte numatomas 2,9 proc. BVP valdžios deficitas, tačiau jis bus didesnis nei šiemet. Tuo metu daugelis euro zonos valstybių kitąmet projektuoja mažesnį deficitą nei šiemet. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, laikysis 3 proc. BVP deficito Mastrichto kriterijaus.

Ministerija BNS pranešė, kad saulės ir vėjo elektrinėse pagaminamos elektros kiekis per trejus metus išaugo triskart.

„Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, jog atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje nuo 2020-ųjų yra sparčiausia šalies istorijoje. Per trejus metus atsinaujinančios energetikos kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai (...) ir šiandien jau viršija 30 proc. bendrame energijos suvartojime“, – teigiama komentare.

Ministerijos duomenimis, 2020-ųjų gruodį šios energijos buvo pagaminama 699 megavatvalandės (MW), šiemet gruodį turėtų būti gaminama beveik 2,3 gigavatvalandės (GW), o po dvejų metų šis kiekis sieks 8,1 GW. 

„Tinklo rezervacijos rodo, jog plėtra bus dar spartesnė, ir numatoma, jog per ateinančius dvejus metus atsinaujinančių energijos išteklių kiekis tinkle augs dar 3,5 karto ir 2025 metais viršys 8100 megavatvalandžių“, – nurodo ministerija. 

Per trejus metus atsinaujinančios energetikos kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai (...) ir šiandien jau viršija 30 proc.

 

Anot jos, pernai birželį Seime priimtas vadinamasis proveržio paketas leis greitą žaliosios energetikos plėtrą, mažinant biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms bei sukuriant palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui, taip pat remti investicijas, sudaryti lankstesnes sąlygas verslui dalyvauti rinkoje.

Elektros energetikos sektoriaus valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė savo audito išvadose nurodė, kad iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama elektra galutiniame suvartojime turėjo tačiau 2022 metais siekė 25,5 proc., nors 2020 metais turėjo siekti 30 procentų.

Anot auditorių, taip nutiko dėl neišnaudoto šių išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl pandemijos sutrikusios technologijų tiekimo grandinės.

Audito išvados skelbia, kad atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros gamybos iš saulės ir vėjo rezultatai – jų nesuderinus nebus užtikrinta kryptinga plėtra.