Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 3,21 mlrd. eurų pajamų – 4,6 proc. (142,4 mln. eurų) daugiau. Tai sudaro 22,1 proc. metinio pajamų plano. Pajamų iš mokesčių įplaukė 3,4 proc. (98,8 mln. eurų) daugiau – 3,04 mlrd. eurų, 

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį–kovą siekė apie 1,58 mlrd. eurų, arba 1,8 proc. (29,5 mln. eurų) mažiau nei pernai. Vien kovą pajamų iš PVM surinkta 20,7 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu vasarį jų buvo surinkta 1,7 proc. mažiau, sausį – 10,6 proc. mažiau.

„Mažesnių nei prieš metus pajamų iš PVM priežastis buvo mažesnis deklaruotas mokėtinas PVM už parduotus energinius produktus, tačiau šio veiksnio poveikis ketvirčio pabaigoje silpo“, – pranešime teigė Finansų ministerija. 

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčių (GPM)  per tris mėnesius siekė 1,21 mlrd. eurų ir buvo 8,4 proc. (93 mln. eurų) didesnės nei pernai, o tai daugiausia lėmė augęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Nuo metų pradžios padidėjus alaus, kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio ir degalų akcizams visų akcizų pajamų sausį–kovą gauta 421,4 mln. eurų – 7,7 proc. (30 mln. eurų) daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Pajamos iš pelno mokesčio šiemet sumažėjo 2,2 proc. (6,4 mln. eurų) ir siekė 287,4 mln. eurų – tai lėmė mažesnės įmokos iš netipinio pobūdžio pelno mokesčio prie pajamų šaltinio.

„Nors kovo mėnesį, suėjus avansinio pelno mokesčio mokėjimo terminui už 2024 metų pirmąjį ketvirtį, šių įmokų gauta daugiau nei prieš metus, mažesnes pelno mokesčio pajamas lėmė menkesnės įmokos iš netipinio pobūdžio pelno mokesčio prie pajamų šaltinio“, – teigia ministerija.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 164,5 mln. eurų – 36,1 proc. (43,6 mln. eurų) daugiau. 

„Turime jau preliminarius duomenis už tris mėnesius. (...) Tai sakyčiau, kad bendras paveikslas sudėjus visus mokesčius yra maždaug toks, koks ir buvo prognozuotas rengiant valstybės biudžeto projektą“, – antradienį ministerijos, Finansų Instituto ir „Rockit Vilnius“ tvarumo forume BNS sakė G. Skaistė.

Pasak jos, PVM pajamos kovą, kaip ir vasarį, buvo renkamos geriau.

„Bet tuo pačiu ir gyventojų pajamų mokestis yra renkamas yra šiek tiek optimistiškiau, dėl to, kad gyventojų pajamos auga šiek tiek sparčiau negu buvo prognozuota rengiant valstybės biudžeto projektą“, – teigė ministrė.

Trijų mėnesių biudžeto surinkimo duomenis Finansų ministerija paskelbs gegužės pradžioje.

Sausį-vasarį mokesčių iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų – 7,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku 2023 metais. Tačiau vasarį atsilikimas buvo mažesnis nei sausį – atitinkamai 1,7 ir 10,6 proc. mažiau.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio per du mėnesius siekė 805 mln. eurų ir buvo 13,3 proc. didesnės nei pernai.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus anksčiau teigė matantis riziką, kad PVM planas šiemet gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį-vasarį siekė apie 1,2 mlrd. eurų, arba 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Vien vasarį PVM surinkta 1,7 proc. mažiau nei prieš metus, sausį – 10,6 proc. mažiau.

Pasak ministerijos, šio mokesčio surinkta mažiau gerokai smukus pajamoms už parduotus energetikos produktus.

„Tokį pokytį lėmė 2022 metų gruodį‒2023 metų sausį vyravusi itin aukšta energinių produktų kaina, kuri šių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo ženkliai mažesnė. Taip pat šių metų pajamų iš PVM lygiui įtakos turėjo spartesni PVM grąžinimai PVM permoką turintiems mokesčių mokėtojams, – teigė ministerija.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčių (GPM)  per du mėnesius siekė 805 mln. eurų ir buvo 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) didesnės nei pernai, o tai lėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Nuo metų pradžios padidėjus alaus, kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio ir degalų akcizams visų akcizų gauta 289,1 mln. eurų – 4,9 proc. (13,5 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį–vasarį.

Pajamos iš pelno mokesčio šiemet sumažėjo 64,8 proc. (36,7 mln. eurų) ir siekė 20 mln. eurų – tai lėmė mažesnės nei prieš metus pelno mokesčio prie pajamų šaltinio įmokos, tačiau kovą jos turėtų būti didesnės.

„Pirmasis reikšmingas pelno mokesčio mokėjimas yra kovo mėnesį suėjus avansinių įmokų terminui, todėl sausio–vasario mėnesių pelno mokesčio pajamos būna atsitiktinio pobūdžio“, – teigė ministerija.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 160,9 mln. eurų – 2,2 karto (89 mln. eurų) daugiau. Anot ministerijos, augimą lėmė vasarį sumokėtas laikinasis bankų solidarumo įnašas už 2023 metų paskutinį ketvirtį – jo gauta 69 mln. eurų.

Jos duomenimis, sausį–rugsėjį į valstybės biudžetą gauta 10,229 mlrd. eurų pajamų – 6 proc. (577,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Tai sudarė 82,5 proc. metinio pajamų plano.

Pajamų iš mokesčių įplaukė 9,55 mlrd. eurų – 5,2 proc. (474,7 mln. eurų) daugiau.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 4,554 mlrd. eurų – 4,1 proc. (178,3 mln. eurų) daugiau. Ministerijos teigimu, pajamų iš PVM augimą lėmė didesnis nei pernai prekių ir paslaugų vartojimas.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) siekė 4,007 mlrd. eurų – 10,3 proc. (373,4 mln. eurų) daugiau. Jų augimą lėmė didėjęs užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis, taip pat didesnis GPM permokos grąžinimas, nurodo ministerija.

Iš akcizų šiemet gauta 1,309 mlrd. eurų – 4,2 proc. (52,7 mln. eurų) daugiau, o įtakos tam turėjo augę kai kurių prekių – kaitinamojo tabako produktų, degalų – pardavimai, taip pat nuo šių metų sausio padidinti akcizai tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui bei alkoholiui.

Pelno mokesčio šiemet gauta 1 408 mlrd. eurų – 9,7 proc. (124,6 mln. eurų) daugiau – dėl didesnių nei pernai avansinio pelno mokesčio bei metinio pelno mokesčio įmokų.

Laikinojo bankų solidarumo įnašo gauta 56,1 mln. eurų. Kitas šio įnašo mokėjimas numatomas lapkričio 30 dieną.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 678,9 mln. eurų, tai yra 17,8 proc. (102,6 mln. eurų) daugiau nei 2022 metų sausio–rugsėjo mėnesiais.

Vien į valstybės biudžetą įplaukė 8,032 mlrd. eurų pajamų – 7,1 proc. (532,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Pajamų iš mokesčių gauta 7,479 mlrd. eurų – 6,1 proc. (431,7 mln. eurų) daugiau nei pernai.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet įplaukė 3,593 mlrd. eurų – 5,8 proc. (195,9 mln. eurų) daugiau nei pieš metus, o tai lėmė didesnis nei prieš metus prekių ir paslaugų vartojimas.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinkta 3,106 mlrd. eurų – 9,6 proc. (271,7 mln. eurų) daugiau – augo užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis, be to, daugiau grąžinta GPM permokos.

Akcizų šiemet gauta 994,4 mln. eurų – 3,8 proc. (36 mln. eurų) daugiau, o tam įtakos turėjo 2022 metų gruodį – šių metų birželį, palyginti su tokiu pat laiku 2021–2022 metais, augę kai kurių akcizinių prekių – kaitinamojo tabako produktų, degalų – pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2022 metų ir 2023 metų sausio padidinti tabako, elektroninių cigarečių skysčio bei etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizai.

Pelno mokesčio įplaukos siekė 1,144 mlrd. eurų, arba 14,8 proc. (147,8 mln. eurų) daugiau nei 2022 metų tuo pat laiku, o tai lėmė didesnės avansinio bei metinio pelno mokesčio įmokos.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 552,9 mln. eurų – 22,2 proc. (100,6 mln. eurų) daugiau.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios pajamos sausį–gegužę buvo 7,491 mlrd. eurų, išlaidos – 7,088 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 71,1 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 60,3 proc. visų pajamų, socialinės įmokos – 31,5 proc. Didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 57,7 proc., dotacijos – 14,3 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,8 proc.

Vien gegužę valdžios pajamos siekė 1,67 mlrd. eurų, išlaidos – 1,576 mlrd. eurų, balansas siekė 74,4 mln. eurų. Pagrindinę pajamų dalį sudarė mokesčiai (50,8 proc.) ir socialinės įmokos (35,3 proc.), o daugiausiai išlaidų teko socialinėms išmokoms (74,8 proc.).

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet augo 26,6 proc.

Šiemet sausį-gegužę valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 6,241 mlrd. eurų pajamų – 26,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai.

Pajamos per penkis mėnesius sudarė 43 proc. metinio pajamų plano, pranešė Finansų ministerija.

Į valstybės biudžetą gauta 5 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 4,6 mlrd. eurų – 26,1 proc. daugiau.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 2,4 mlrd. eurų – 28,6 proc. daugiau. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo 2 mlrd. eurų – 32 proc. daugiau.

Už visas akcizines prekes gauta 662,3 mln. eurų pajamų – 8,1 proc. Pelno mokesčio gauta 288,4 mln. eurų – 24 proc. daugiau.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos lėšas, į valstybės biudžetą gauta 411,9 mln. eurų – 19,2 proc. daugiau nei 2021 metų sausio–gegužės mėnesiais.

Po antradienį Seime pristatyto 2022 metų valstybės biudžeto frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariui Algirdui Butkevičiui kilo abejonių dėl biudžeto tvarumo, esą ateinančiais metais ekonominiai rodikliai gali ir neaugti taip ženkliai, kaip planuoja ministrė – nors numatoma surinkti 60 proc. daugiau pelno mokesčio, beveik 13 proc. daugiau pridėtinės vertės mokesčio ir 15 proc. – gyventojų pajamų mokesčio, mažmeninės prekybos ir atlyginimo kilimo tempai gali lėtėti. Be to, anot A. Butkevičiaus, kitais metais teks spręsti didėjančias transporto sektoriaus ir uosto problemas.

Parlamentaro nuomone, numatomas 3,1 proc. biudžeto deficitas gali būti didesnis, nei prognozuoja ministerija, tad A. Butkevičius paprašė ministrės išsklaidyti jam kilusias abejones.

G. Skaistė atsakė, kad formuojant biudžetą naudotos ministerijos ekonominės prognozės yra pačios atsargiausios, o prielaidų augimui pagrįsti yra keletas. Vieną jų – augantys atlyginimai.

„Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas, minimalios mėnesinės algos augimas daro įtaką darbo užmokesčio augimui kitiems metams. Prognozuojama, kad kitais metais darbo užmokestis augs apie 8 proc. Taip pat yra augantis ir prognozuojamas dirbančiųjų skaičius. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondas augs sparčiau, nei darbo užmokestis“, – Seime A. Butkevičiui atsakė finansų ministrė.

G. Skaistė taip pat pastebėjo gerėjančius investicijų rodiklius, kurie, pasak ministrės, auga dviženkliais skaičiais.

„Tai reiškia, kad ekonomikos augimo prognozės pagrįstos tam tikrais tvariais rodikliais ir jeigu vertinant mūsų konkurencingumo lauką su kitomis šalimis, tai išties tuose sektoriuose, kurie yra eksportuojantys sektoriai, darbo produktyvumas yra augantis ženkliau, sparčiau, nei auga darbo užmokestis. Mes tą tarptautinį konkurencingumą taip pat išlaikome“, – tikino G. Skaistė.

Ministerijos skaičiavimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ateinančiais metais augtų 4 proc. „Kitų institucijų prognozės yra iki 5 proc. aukščiau, negu mūsų“, – pažymėjo finansų ministrė.

Visgi Lietuvos bankas rugsėjo pabaigoje paskelbtame Lietuvos ekonomikos prognozės pristatyme skaičiavo, kad šalies BVP likusią šių metų dalį turėtų augti 4,9 proc., tačiau 2022 metais sulėtėti iki 3,5 proc.

Tarptautinio valiutos fondo birželio duomenimis, Lietuvos BVP ateinančiais metais turėtų augti apie 4,1 proc.

„Ateinančių metų biudžetas yra formuojamas, Vyriausybėje galutinis projektas nėra aptartas. Biudžetas bus tikrai ypatingas, nes ji formuojame didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Tiek šiemet, tiek ateinančiais metais valstybės pajamos yra susitraukusios, todėl dalis išlaidų bus finansuojama skolintomis lėšomis. Turime būti labai atsargūs, leisdami lėšas. Skolas bet kuriuo atveju reikės grąžinti“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė V. Šapoka.

Rudenį tikrai pateiksime saugų biudžetą.

„Rudenį tikrai pateiksime saugų biudžetą“, – pridūrė ministras.

Anot jo, dėl neapibrėžtumo svarstomi įvairūs biudžeto scenarijai.

„Nežinome, nei kiek laiko tęsis pandemija, nei kiek laiko tęsis ekonomikos nuosmukis. Šiuo metu svarstomi įvairūs scenarijai, nereikėtų atmesti ir prastesnių scenarijų. Savo vertinimus pateiksime rudenį“, – sakė V. Šapoka.

Ministras taip pat nedetalizavo, ar kitais metais galima bus sulaukti socialinių išmokų didėjimo. „Visai neseniai Finansų ministerija pateikė prognozes, kad šiemet ekonomikos nuosmukis sieks apie 7 proc. Tai bazinis scenarijus, bet neatmeskime, kad bus prastesnis scenarijus. Lietuvos ekonomika sugrįš į praėjusių metų lygį tik 2022 metais, todėl bet kokių išlaidų didinimas turi būti labai pasvertas, nes nemaža dalimi tai bus finansuojama iš skolintų lėšų“, – teigė V. Šapoka.

Prognozuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų pirmų keturių mėnesių pajamos – 3,48 mlrd. eurų, faktinės – 3,17 mlrd. eurų, – gauta 8,8 proc. (305,4 mln. eurų) mažiau pajamų nei prognozuota.

Pajamų į valstybės biudžetą gauta 2,53 mlrd. eurų, 10,8 proc. (305,9 mln. eurų) mažiau nei prognozuota.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 2,39 mlrd. eurų, 10,5 proc. mažiau nei prognozuota.

Balandžio mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo 228 mln. eurų (32,1 proc.) mažesnės nei prognozuota.

Anot ministerijos, kovo mėnesį pajamų rezultatus daugiausiai lėmė įmonių likvidumo problemos, dėl ko jos naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, reikšmingesniam pajamų surinkimo susitraukimui balandžio mėnesį įtakos jau turėjo ir prastesnis kovo mėnesį vykdytos įmonių veiklos rezultatas.

„Nuo virš milijardo iki pusantro milijardo eurų nesurinksime pajamų“ – penktadienį Ekonomikos komitete parlamentarams sakė finansų viceministrė.

Pasak jos, balandį biudžetas negavo 31 proc. planuotų pajamų.

„Pajamų kritimas balandį buvo blogesnis negu kovą. Kovą tai daugiau lėmė likvidumo problemos, atidėti mokesčiai, o dabar persikėlė į pajamų surinkimą įmonių veiklos rezultatų prastėjimas“, – teigė M. Tuskienė.

Balandį, preliminariais duomenimis, valstybė negavo 221 mln. eurų (31 proc.) planuotų pajamų, arba 28,5 proc. (195 mln. eurų) mažiau nei prieš metus, o per keturis mėnesius - beveik 300 mln. eurų (10,5 proc.) - 4,5 proc. (119 mln. eurų) mažiau nei pernai.

Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.