Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų. 

„Duodama tam tikra dalis elektrinės ir žmonės, kurie patiria energetinį skurdą, didelę dalį arbą visą suvartojamą elektrą gaus žalią ir nemokamą. Tiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką, ši priemonė suteiks galimybę elektrą turėti nemokamai arba beveik nemokamai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Energetikos ir Finansų ministerijos ketvirtadienį kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ pristato 800 mln. eurų paramos priemones atsinaujinančios energetikos, įskaitant energetinių bendrijų plėtrai.

Anot jos, tokias bendrijas įkūrusios savivaldybės pažeidžiamiems gyventojams turės skirti apie trečdalį jų pagamintos elektros.

„Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją, ne mažiau kaip 30 proc. turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Reiškia, kad žmonės nemokamą elektrą gaus iš priskirtos jiems dalies. Tuo tarpu kitą dalį savivaldybės galės pasilikti iš naudoti savo reikmėms, viešiesiems poreikiams taip pat“, – kalbėjo finansų ministrė.

Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją, ne mažiau kaip 30 proc. turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Reiškia, kad žmonės nemokamą elektrą gaus iš priskirtos jiems dalies.

 

Jos teigimu, savivaldybės vienam nepasiturinčiam žmogui turės priskirti bent vieną kilovatą elektrinių galios.

„Tai beveik 100 proc. atitinka tiek, kiek žmogus suvartoja vidutiniškai. Teoriškai, jei jis vidutinis vartotojas, jam elektra turėtų būti nemokama. Jei vartoja šiek tiek daugiau, gali būti, kad jam priskirta galia bus šiek tiek per maža. Priklausys nuo to, kiek konkreti energetinė bendrija galių kaupiančiam asmeniui“, – sakė G. Skaistė.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, dalį bendrijos galios nepasiturintiems žmonėms savivaldybės turės priskirti privalomai.

G. Skaistė tikino, kad nemokama arba labai pigi elektra bus skiriama žmonėms, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos įstatyme numatytus kriterijus.

„Tai žmonės, kurie turi teisę į socialinę paramą. Jei jų pajamos mažesnės nei šiame įstatyme numatytas lygis, jie gali pretenduoti į tą galią, kuri priskiriama iš energetinių bendrijų“, – sakė ministrė.

D. Kreivys pridūrė, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Savivaldybė nustato tų žmonių eilę, sąrašus ir administruoja tą pagalbą, kuri ateina žmonėms. Automatiškai savivaldybės šią priemonę galės priskirti tam žmonių ratui, kurie turi tas galias, po vieną ar daugiau kilovatų. Ir tuo būdu žmonėms nereikės arba labai nedaug reikės mokėti už elektrą, įskaitant socialinius būstus“, – kalbėjo D. Kreivys.

Energetikos bendrijų finansavimui planuojama skirti 206,6 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Kvietimą pasinaudoti lėšomis ketinama skelbti balandį.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu Lietuvoje įsteigta apie kelios dešimtys energetinių bendrijų. „Nedaug, procesas dar tik prasidėjęs“, – teigė ministras.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms: už balsavo 99 parlamentarai, o susilaikė keturiolika. Galutinis balsavimas – kitame posėdyje.

Pakeitimai numato, kad valstybės paramos galės siekti žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų vaikai, našliai ir tėvai, taip pat – gynėjų, netekusių 45 proc. ir daugiau darbingumo arba pripažintų invalidais, nepilnamečiai vaikai, sutuoktiniai, tėvai.

Jiems būtų kompensuojamas būsto atnaujinimo projekto parengimas, jo įgyvendinimo administravimas, statybos techninės priežiūros išlaidos, paskolos draudimo įmoka. Taip pat būtų išmokama vienkartinė kompensaciją už paskolą, paimtą daugiabučiam modernizuoti, ar palūkanas, jeigu jos jau būtų apskaičiuotos iki įstatymo įsigaliojimo.

Dabar valstybės parama teikiama tik nepriklausomybės gynėjams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, šią savaitę paskirsčiusi tradicinę kasmetinę paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje, šiai bendruomenei numatė 77,6 tūkst. eurų – lygiai tiek pat, kiek Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje įsisteigė šiemet vasarį. Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą, bet iki šiol gyveno tik iš aukų.

„Ta parama, pagalba yra labai svarbi, kadangi esame tik ką įsisteigę. Nors Lietuvoje turime gilias šaknis, šiuo metu techniškai esame besikuriantys“, – BNS šią savaitę sakė egzarchato kunigas Vitalijus Mockus.

Valstybės biudžeto įstatyme numatyta, kad finansų ministro paskirstomas lėšas galima naudoti „tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms“.

„Ta parama yra tikslinė. Kadangi ji skiriama yra iš biudžeto, turėsime atsiskaityti už kiekvieną panaudotą centą“, – teigė V. Mockus.

Konstantinopoliui pavaldžiam egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose, tačiau jis iki šiol neturi jokio savo nekilnojamojo turto.

V. Mockus sakė, kad galutinius sprendimus dėl lėšų panaudojimo bendruomenė žada priimti per egzarchato asamblėją, kurią tikisi surengti iki ortodoksų Velykų gegužės pradžioje, visgi jau dabar ketina nuomotis administracines patalpas.

„Ten vis tiek žiūrėsime, reikės remontą daryti, įsikurti, na ir tie pinigai bus mums labai kaip tik“, – teigė kunigas.

Bendruomenės vadovas egzarchas Justinusas Kiviloo sausio pradžioje BNS sakė, kad šiuo metu skirtingų konfesijų maldos namuose besiglaudžianti bendruomenė ilgainiui turės savo cerkvę.

V. Mockus tvirtino, kad valstybės parama padės pradėti judėti šia linkme, tačiau lėšų saviems maldos namams reikės kur kas daugiau.

„Maldos namai turi atitikti bažnyčios poreikį su visa simbolika, o ne šiaip salė kažkokia stovėti, – pasakojo dvasininkas. – Tai fundamentalūs, brangūs statiniai ir net tos paramos, kuri dabar yra skirta, neužteks“.

Pasak jo, valstybės paramos turbūt neužteks ir atsiskaityti su visais, kurie dabar suteikia bendruomenei patalpas nemokamai.

„Džiaugiamės brolišku požiūriu į mus ir gerais santykiais. Manau, kad artimiausiu metu kai kur dar turėsime pasinaudoti mums suteiktomis progomis prisiglausti“, – kalbėjo V. Mockus.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Stotelės įrengimas vilniečiui kainuos apie 3 tūkst. eurų. Valstybė padengs kiek daugiau nei 700 eurų. Tokia didelė suma susidarė, nes elektros skydinė, nuo kurios bus vedami laidai, visai kitame požeminio garažo gale.

„Pasirinkome keletą rangovų, užklausėme, su kai kuriais rangovais net nutraukėme diskusijas, nes taip ir nesulaukėme atsakymo arba laukėme tris keturias savaites“, – sakė vilnietis Agnius Tamulionis.

Dėl paramos gali kreiptis ne tik fiziniai asmenys, bet ir verslas, daugiabučių bendrijos. Paramos dydžiai skiriasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gyventojams – iki 40 proc., darbovietėms – iki 30 proc., daugiabučių bendrijoms – iki 80 proc. Tačiau tai skiriasi nuo to, kur nori įrengti – ar ant sienos, ar ant žemės“, – sąlygas komentavo Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiūtė.

Kol kas šia parama gyventojai naudojasi vangiai. Gyventojams per pirmąjį etapą iki kovo mėnesio numatyta skirti per 6 mln. eurų, tačiau paramos kol kas skirta mažiau nei 900 tūkst. eurų. Savo darbuotojams įrengti stotelių neskuba ir verslas. Darbovietėse įrengiamoms stotelėms valstybė numačiusi skirti beveik 4,5 mln. eurų, tačiau kol kas priimtas sprendimas išdalyti vos 100 tūkst. eurų.

Dar prasčiau sekasi paramą dalyti daugiabučių bendrijoms. Nors numatyta skirti daugiau kaip 1,5 mln. eurų, gautos tik šešios paraiškos, o nuspręsta išdalyti tik 7 tūkst. eurų.

Lietuvos energetikos agentūra neslepia, kad jų tikslai buvo tikrai ambicingi, o ar sekasi, ar ne dalyti paramą, – vertinti per anksti.

„Pradžioje sulaukėme gausaus susidomėjimo iš gyventojų, gaudavome po 30 paraiškų per dieną. Vėliau susidomėjimas mažėjo, tai, aišku, lemia galbūt tai, kad šaltesnis metų laikas, įsirengti reikia per pusę metų“, – svarstė A. Bagočiūtė.

Elektromobilių pardavėjai ir rinkos ekspertai kritikuoja paramos suteikimo tvarką, esą ji per sudėtinga. Norint gauti paramą, reikia rinktis būtent išmaniąją įkrovimo stotelę su dinaminiu valdikliu, kuris reguliuoja elektros galingumo stiprumą. Esą paprasta be šių įmantrybių įkrovimo stotelė eiliniam vartotojui kainuoja pigiau.

„Parama nėra didžiulė, dėl to, jeigu nepatogu, žmonės gali tiesiog dėl tų 500 eurų nevargti, o įsirengti šiaip“, – komentavo automobilių ekspertas Vitoldas Milius.

Vėliau susidomėjimas mažėjo, tai, aišku, lemia galbūt tai, kad šaltesnis metų laikas, įsirengti reikia per pusę metų.

Be to, Lietuvos gatvėse elektromobilių dar labai nedaug.

„Nepasakyčiau, kad lietuviai apskritai pasiruošę sėsti į elektromobilius. Tikriausiai nėra tokio didelio ir įkrovimo stotelių poreikio“, – svarstė automobilių ekspertas Matas Buzelis.

Elektromobiliai dar per brangūs.

„28 proc. pasinaudojusių yra tie žmonės, kurie automobilius stato požeminėse aikštelėse. Vadinasi, didžioji dauguma – trys ketvirtadaliai paraiškų yra užpildytos žmonių, kurie gyvena nuosavuose namuose“, – teigė M. Buzelis.

Parama pradėta dalyti ir netinkamu metu.

„Laikas sutapo su didžiuoju elektros energijos kainų šuoliu, žmonės nusprendė palaukti, kol bus saugu. Ir dabar žmonės nėra tikri, ar ryt elektros kaina nebus tokia, kokia buvo tada, kai visi išsigandome“, – pastebėjo V. Milius.

Lietuvos energetikos agentūra neatmeta, kad kituose etapuose gali supaprastinti paramos gavimo sąlygas.

Šią edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę inicijavusi ministerija teigia, kad programos dalyviams parama bus skiriama įsipareigojus po studijų baigimo sugrįžti dirbti į Lietuvą. Valstybė studijų užsienyje kainai padengti vienam asmeniui numato skirti iki 40 tūkst. eurų per metus.

Taip pat per metus asmeniui numatyta iki 11,5 tūkst. eurų pragyvenimo išlaidoms padengti.

Iš viso planuojama finansuoti 15 doktorantų studijas užsienyje. Valstybės finansavimas bus suteikiamas ketverių metų laikotarpiui.

Doktorantai, baigę studijas lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose, įsipareigos dirbti Lietuvai, tad valstybės parama jiems itin svarbi.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas tvirtina, kad taip siekiama edukologijos mokslų proveržio, o tam reikia daugiau ir įvairesnės patirties turinčių edukologijos krypties mokslininkų.

„Dėl to kuriame jiems palankias sąlygas studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, o vėliau grįžti į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, vykdyti mokslinius tyrimus ir prisidėti prie pedagogų rengimo. Doktorantai, baigę studijas lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose, įsipareigos dirbti Lietuvai, tad valstybės parama jiems itin svarbi“, – sako G. Jakštas.

Norintieji pretenduoti į valstybės finansavimą studijoms turi būti įstoję arba pakviesti studijuoti edukologijos krypties doktorantūros programose užsienio valstybių aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 200 aukštųjų mokyklų bent viename iš 3 pasaulinių reitingų: Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities.

Valstybės finansavimą gavęs studentas įsipareigotų per penkerių metų laikotarpį po studijų užsienyje baigimo ne trumpiau kaip trejus metus dirbti aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujančiose darbo vietose Lietuvoje ar Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose arba tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuva, arba Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

Šiai priemonei įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi 2,61 mln. eurų finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.

Kvietimai doktorantams pretenduoti į valstybės finansavimą bus paskelbti gegužę. Prašymų priėmimo, paramos skyrimo ir kitas konkurso sąlygas galima rasti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Energetikos ministerija žada, kad pinigų visiems elektrinių statytojams – tiek paprastiems vartotojams, tiek verslui – bus rasta. Ministras Dainius Kreivys sako, kad verslas bus skatinamas pasistatyti savo elektrines ir apsirūpinti pigesne elektra. Tačiau šios programos įgyvendinimo pabaiga numatoma tik 2027-aisiais. Dalis verslo žadamų lengvatinių paskolų nesulauks?

Kol valdžia žada, Seime ministrui D.Kreiviui rengiama interpeliacija.

„Suprantu, labai daug emocijų reiškia ir energetikos ministras, ir valdantieji, ir opozicija, ir gyventojai. Rengiama D.Kreiviui interpeliacija, bus pateikta daug klausimų, visi norime sužinoti atsakymus į juos. Netyla kalbos apie laukiančią sunkią žiemą. Tačiau ar viskas buvo padaryta laiku, kad būtų didesnės ES garantijas dėl kainų? Pagrindinis klausimas: ar buvo ieškoma sąjungininkų, kad kartu su Latvija, Estija europiniu lygmeniu išspręstume absurdiško algoritmo (kai kaina elektros biržoje nustatoma pagal pasiūlytą didžiausią, o už ją visi pirkėjai turi pirkti – red. past.), kuris nulemia neįtikėtinas kainas, problemą? Atsakymo nesulaukėme“, – dienraščiui sakė Seimo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė, Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Pinigų visiems neužteko

Liepos mėnesį paramą skirstanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau 17 200 prašymų. Iš jų beveik 16 900 atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Didžioji dalis pareiškėjų planuoja įsirengti 10 kW elektrines. Už vieną įsirengtą saulės elektrinės kW bus išmokėti 323 eurai.

Bendra prašoma suma siekia beveik 46,3 mln. eurų – 16,3 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Energetikos ministerija rugsėjo pradžioje ėmė negavusiuosius paramos raminti: sudaryti pagrindinis ir rezervinis sąrašai, parama bus skirta visiems to prašiusiems gyventojams.

Ar galima tikėtis atsinaujinančios energetikos proveržio, kai šiuo metu saulės elektrinėms įrengti pasiūloma vos po keliasdešimt milijonų eurų?

„Gal šiuo metu ne valstybės parama lemia didėjančius šių elektrinių plėtros mastus, o šiuo metu pabrangusi energijos kaina. Ji verčia žmones investuoti, – dienraščiui sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. – Ir ne tiek svarbus pinigų klausimas, yra eilių prie rangovų, nėra tiek įrangos šiuo metu, kiek norinčiųjų pasistatyti saulės elektrinių. Taip pat ir biurokratiniai dalykai pristabdo šį procesą.“

Parlamentarės R.Budbergytės manymu, tie keliasdešimt milijonų valstybės mastu – lašas jūroje.

„Reikia kalbėti apie tai, kad energetikos sektoriuje esame prikūrę begalę institucijų. Ten dirbantys žmonės uždirba tikrai neblogus atlyginimus. Tačiau tvarkos jokios nėra. Energetikos rinka yra labai svarbi, susijusi su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, o įsileidžiami į ją tokie žaidėjai, kurie negeneruoja elektros, tik planuoja perparduoti ir iš to uždirbti – kaip laukiniais kapitalizmo laikais. Ar tai aplaidumas, ar tam tikras neatsakingumas?“ – kalbėdama su dienraščio žurnalistu svarstė R.Budbergytė.

Beje, vienas dienraščio skaitytojas piktinosi labai ilgais terminais, kai tenka laukti, kol bus suderinti leidimai elektrinės statybai. Anot jo, saulės elektrinės įrangos gamintojams sumokėjus užstatą (kad tikrai bus perkama), dokumentų iš valdžios institucijų laukė net 43 mėnesius.

Verslas gali ir neišgyventi

Rugsėjo pradžioje energetikos ministras D.Kreivys dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje, kur verslo atstovams pristatė Europos energetikos rinkos situaciją ir mūsų šalies padėtį.

Ministras aiškino, kad Vyriausybė siekia įgyvendinti tikslą, jog per ateinančius keletą metų didžioji dalis šalies įmonių elektrą galėtų pasigaminti pačios. Iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų ketinama numatyti lengvatinių paskolų verslui. Patikinta, kad įmonės, norinčios tapti gaminančiomis elektros energijos vartotojomis, gaus paskolas.

Anot jo, kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) rengiama schema ir per ateinančias kelias savaites jau turėtų būti parengtas aiškus priemonės veikimo mechanizmas. Tačiau vilčių dėl paramos krizinėje situacijoje nukentėjusiam verslui energetikos ministras nesuteikė ir sakė, kad nė viena valstybė nesubsidijuoja energetiniame kare nukentėjusio verslo. Ministras akcentavo, kad nė vienoje valstybėje parama verslui šioje srityje neskiriama.

„Turime suprasti, kad energetinis karas vyksta jau pusantrų metų ir šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui yra elektros generacijos trūkumas. Finansinėje perspektyvoje iki 2027 m. numatytas beveik 1 mlrd. eurų saulės elektrinėms, gaminantiems vartotojams, energijos kaupimo įrenginiams ir pan. Šalyje nėra jokių kliūčių nutolusioms elektrinėms vystyti, nes galioms gauti jokių eilių nėra“, – pramonininkams aiškino D.Kreivys.

Šios programos įgyvendinimo pabaiga numatoma tik 2027-aisiais. Dabar energijos kainos smaugiančios, greičiausiai dalis verslo žadamų lengvatinių paskolų nesulauks?

„Tai yra gerai. Tačiau pasistatyti, pavyzdžiui, vėjo elektrinę ar nusipirkti dalį jos užtrunka. Net turėdamas daug pinigų, pigaus kapitalo, net jei projektas sėkmingai atsiperka, atsitrenki į kliūtis. Tarkime, ilgą poveikio aplinkai vertinimą, derinimą. Šios procedūros užsitęsia, nepaisant Europos Komisijos (EK) rekomendacijų, kad kai kuriose zonose jas būtų galima pagreitinti. Siūlymas suderinti vėjo elektrinės statybą per metus neįgyvendintas“, – teigė M.Nagevičius.

Pasak jo, yra ir objektyvių priežasčių: labai pailgėjusios eilės pas įrangos gamintojus. Dabar visi Europoje investuoja į atsinaujinančią energetiką. Rangovai turi labai daug darbų, dirba dieną naktį. Tačiau daug laiko trunka nuo užsakymo pradžios iki jo įgyvendinimo.

„Žinoma, dabar įmonių atstovai imasi už galvų, ką daryti, kai tokios energijos kainos, bet nepaskubinsi, 2027-aisiais planuojama, kad tą 1 mlrd. eurų verslas jaus bus investavęs į savo elektrines. Manau, verslas stengsis, kiek bus leista pasistatyti kuo greičiau, taip ir padarys, tikrai nelauks termino pabaigos. Jei bus sumažintos biurokratinės procedūros, viskas bus dar greičiau“, – aiškino asociacijos prezidentas.

„Kasdien sulaukiame pranešimų, kad įmonės stabdo, nutraukia savo veiklą, atleidžia darbuotojus, – liūdnai kalbėjo R.Budbergytė. – Nesakau, kad šiandien sumeskime viešuosius pinigus ir gelbėkime visą verslą. Visokių jų yra. Reikėtų paramą teikti diferencijuotai. Tačiau Vyriausybė, pirmiausia, turėtų padėti žmonėms, kad jie galėtų šią žiemą išgyventi. Ne tik dėl elektros kainų, garsiai kalbama, kad ir vanduo labai brangs.

Atrodo, kad mūsų ekonomika vis dar auga. Tačiau kalbėkime apie tai, kad visos sąskaitos auga labiau, įskaitant ir už maistą parduotuvėse. Tuoj sulauksime jų ir už šildymą.

Ekonomistai kalba, kad jau beveik pasiekėme infliacijos piką, tačiau man sunku patikėti, kad, labai brangstant energijai, jos kaštai nebus įskaičiuoti į sąnaudas. Aišku, kad bus. Iš ko verslas padengs žymiai padidėjusias išlaidas? Viskas tarpusavyje susiję.“

Elektrines ir griovėme

Kiek padaryta klaidų plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuvoje? Pavyzdžiui, Klaipėdoje ilgus metus mūsų valstybė ir užsienio šalys investavo daugiau nei 20 mln. eurų į geoterminį šildymą, tačiau galų gale nuspręsta šio projekto atsisakyti. Gal dabar bent uostamiesčio gyventojams šildymas būtų pigesnis?

„Visoje energetikos politikoje nuo Nepriklausomybės pradžios buvo daug klaidų, apie tai būtų galima knygą parašyti, – neabejojo M.Nagevičius. – Tai normalu, visur yra daroma klaidų, tačiau stengiamasi jų nekartoti.

O kalbant apie įmonę „Geoterma“, pažiūrėjus iš dabartinės situacijos, gal ir buvo galima tęsti jos veiklą. Tačiau ten iš gelmių išgautas šiltas vanduo iki reikiamos temperatūros buvo pašildomas dujomis. Gal pakeitus jas biokuru „Geoterma“ būtų galėjusi konkuruoti su paprastomis katilinėmis, taip pat kūrenančiomis šį kurą. Įmonė (daugiau nei du trečdaliai akcijų) priklausė valstybei, buvo susikaupę daug skolų, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Man asmeniškai gaila, nes galimybės tobulėti šioje srityje buvo, tačiau dingo.“

Tapsime eksportuotojais

Kiek pagrįstas optimizmas, kad nuo 2030-ųjų tapsime vietoj elektrą importuojančios eksportuojančia šalimi?

„Tiesiai neatsakysiu, nes nesu energetikos ekspertė. Tačiau per savo karjerą turėjau daug patirties su politikais. Yra labai daug ką žadėję, – dienraščio paklausta šypsojosi Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja. – Iki šiol prisimenu, kai dirbau Valstybės kontroliere (2005–2010 m.), tuometis ūkio ministras, tas pats D.Kreivys (2008–2011 m.), tada labai gražiai šnekėjo apie mokslo technologijų slėnius, kurie sužydės ir bus tokia verslo ir mokslo simbiozė, toks proveržis. Jis labai gražiai moka pasakoti istorijas.

Ir dabar tikrai negaliu pasakyti, ar galime visiškai pasitikėti, ar iki 2030 m. tapsime elektrą eksportuojančia valstybe. Aišku, labai norėtųsi tuo tikėti. Tačiau visą savo energijos generavimo sistemą esame sužlugdę. Jei dabar kiekvienas žmogus savo kieme ar stogo pasistatys saulės elektrinę, ar pasieksime tą proveržį ir galėsime eksportuoti elektrą? Nežinau. Tik norisi tikėti, kad tada neturėsime mokėti taip brangiai už ją, kiek pastaruoju metu biržoje.“

M.Nagevičiaus nuotaikos optimistiškesnės: „Žinant verslo ketinimus investuoti į atsinaujinančią energetiką, žinant apie ilgas eiles prie saulės elektrinių gamintojų, ketinimus pastatyti daugiau nei 4 GW galios elektrines. O dar kiek norinčiųjų investuoti ir į vėjo elektrines. Verslas šiuo metu siekia gauti aplinkosaugininkų leidimus. Jei tai padaryti pavyktų greičiau, nereikėtų laukti 2030 m. Taptume daugiau energijos pagaminančia nei suvartojančia šalimi.“

Sumoka paprasti vartotojai

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis ne vieną dešimtmetį kritikuoja, kokie nešvarūs dalykai dedasi energetikos sektoriuje. Ir už kiekvieną aferą sumoka paprasti vartotojai, kurie nieko pakeisti negali.

„Problema ta, kad Europa pilna šampaninių socialistų, kurių retorika tokia, jog jie labai rūpinasi žmonėmis, tačiau išties tai yra neoliberalų gauja, – rugpjūtį Lietuvai patyrus energetinį šoką LRT radijo aktualijų studijoje rugpjūtį kalbėjo R.Kuodis. – Gamintojams mokamos milžiniškos rentos, o jie naudoja senas branduolines elektrines arba atsinaujinančių šaltinių, kurių ribiniai kaštai yra nulis, elektrines. Čia ir yra esmė. Europa turėtų pasižiūrėti į šią krizę naujomis akimis. Aišku, jei sugebės tai padaryti, nes Europai trūksta ir smegenų, ir sąžinės.

Pasižiūrėjus į šį liberalizavimo lochatroną, apie kurį daugybę metų rašau. Gal jau 20 metų. Lietuvoje iš pradžių turėjome LEO liberalizavimą, kai privatininkas sugalvojo elektros kainą padvigubinti. 2010-aisiais turėjome lochatroną su mažos galios arbatinukais šilumos ūkiuose. Lygiai tuo pačiu principu prisidengė dujų generavimu, o kūreno tris kartus pigesnį biokurą. Kaip jie (šilumininkai – red. past.) sakydavo, projektas atsipirko per trejus metus.

Dabar turime eilinį lochatroną energetikoje, jo dažnai niekas nenori judinti, nesupranta, kad yra kitų alternatyvų tam liberalizavimui. Egzistuoja vidutinės kainos principas. Tuos dalykus keliu viešumon daug metų.

Ir man patinka ši krizė, susimastys, ministrams pradės spirgėti užpakaliai. Visi pradėjo algoritmais domėtis. O kur jie buvo prieš 10–20 metų?“

Nėra laisvos rinkos

„Į biržas galima atiduoti kalafiorų rinkas, bet ne energetikos. Kalbame apie jas nekvestionuodami, kokio velnio tos biržos yra, kokio velnio yra tas ribinio gamintojo principas, – tęsė ekonomistas. – Jie lemia milžiniškas rentas, kitaip tariant, neuždirbtas pajamas, kurios atsitiktiniu būdu atitenka kažkokiems energetikos veikėjams. O galiausiai neturime jokios laisvos rinkos, valstybė puola tik švelninti visų šių lochatronų, kurių prisikūrėme mes, prisikūrė Europa, padarinius.“

Lochatronai, pasak R.Kuodžio, yra du – didmeninė rinka ir mažmeninė.

Mes kol kas sėkmingai kalbame tik apie simptomus, algoritmų papucinimus, o nekvestionuojame šio lochatrono pačios esmės.

Pirmojoje biržos taisyklės lemia,kad visi moka kainą, kurią pasiūlo brangiausias gamintojas.

„Antroji, – kai pensininkai eina elektros pas bilietų pardavėjus. Kaip prognozavau pabaigą, taip ir atsitiko“, – kalbėjo žinomas ekonomistas LRT radijui.

Kitaip tariant, mažmeninėje rinkoje leidžiama tarpininkams perparduoti elektros energiją. Prisikuria įmonių, kurios pačios gali ir neturėti generavimo pajėgumų, bet vis tiek pardavinėja elektrą.

Legalu: skandalingasis algoritmas – kaina elektros biržoje nustatoma pagal pasiūlytą didžiausią, o ją turi mokėti visi pirkėjai. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ar įmanoma ką pakeisti?

Elektros vartotojų nepasitenkinimas rinkos liberalizavimu didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Tačiau laisvosios rinkos šalininkai toliau mosikuoja EK direktyva, numatančia, kad liberalizavimas privalo būti baigtas 2025-aisiais.

Ar įmanoma jį sustabdyti (kažkada buvo kreivų agurkų direktyva, draudžianti tiekti į rinką nestandartines daržoves, tačiau šis kvailas dokumentas po protestų prieš keletą metų buvo atšauktas)? To dienraščio paklausta parlamentarė R.Budbergytė, turinti didelės patirties Senojo žemyno institucijose, dirbusi ir Europos audito rūmuose, abejojo, nes tai sudėtingas ir ilgas procesas. Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje pasirinktas blogas metas liberalizavimui.

„Manau, ne laikas buvo liberalizuoti rinką, kai Rusija kariauja Ukrainoje. Valdantieji politikai, Vyriausybė, energetikos ministras turėjo suprasti, kad netinkamas metas ir žmonės nusivils. Dauguma galvoja, kad ne dėl karo kainos šoktelėjo, o dėl liberalizavimo“, – sakė Seimo Audito komiteto vicepirmininkė.

R.Kuodis mano, kad problemą būtina spręsti iš esmės.

„Mano siūlymas yra grįžti prie balto lapo ir kvestionuoti liberalizavimą, tą lochatroną, kuris atėjo į Europą per liberalus, – LRT aktualijų studijoje jau prieš mėnesį, kilus „Perlo Energijos“ skandalui, sakė žinomas ekonomistas. – To ištakos yra XIX a. pabaigoje, marginalistai kovojo su marksistais. Dabar Europoje nei marksistų nėra, nei buvo koks reikalas čia pertvarkos imtis apskritai. Liberalizavimo problemos tokios milžiniškos, pelnai tokie neskaidrūs, aišku, atitenkantys labai siauroms grupėms. Šios, be abejo, įsikandusios dantimis gins savo algoritmus ir biržą. Jei nieko nebus daroma, šampaninius socialistus arba išneš ant šakių, arba jie pradės mąstyti giliau apie tai, ką padarė. Bet. Mes kol kas sėkmingai kalbame tik apie simptomus, algoritmų papucinimus, o nekvestionuojame šio lochatrono pačios esmės.“

Tačiau Vyriausybė pasiryžusi iki galo eiti elektros rinkos liberalizavimo keliu. Vakar ji pritarė siūlymui trečiąjį etapą atidėti tik trejiems metams – iki 2026 m. sausio.

Jei Seimas priims Elektros energetikos įstatymo pataisas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 m. sausio 1 d., o jie privalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Gyventojai neturėtų susimokėti už elektrą darbo reikalais

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime, reaguodama į Vyriausybės ketinimus energijos taupymą perkelti ant gyventojų pečių, vakar paskelbė teikianti Darbo kodekso pataisas. Jomis numatyta pareiga darbdaviams, visais atvejais susitarus su darbuotoju dėl nuotolinio darbo namuose, kompensuoti už pastarojo padidėjusias išlaidas elektros energijai, šildymui, vandeniui ir kt.

Lukas Savickas. P. Peleckio / BNS nuotr.

„Lietuvoje susiduriame su kritine energetikos situacija, o dėl infliacijos nuolat auga elektros, šildymo, vandens ir kitų būtiniausių prekių, paslaugų kainos. Artėjančios žiemos su didžiuliu nerimu laukia tiek gyventojai, tiek ir verslas. Deja. Vyriausybė energijos taupymo naštą siekia perkelti ant gyventojų pečių siūlydama jiems dirbti iš namų. Taip nuotolinio darbo išlaidos paliekamos pačiam žmogui“, – teigė frakcijos seniūnas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas.

Vyriausybė energijos taupymo naštą siekia perkelti ant gyventojų pečių siūlydama jiems dirbti iš namų. Taip nuotolinio darbo išlaidos paliekamos pačiam žmogui.

Įstatymo projektu siekiama nustatyti įpareigojimą darbdaviams kompensuoti ne tik su darbuotojo turimų priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu susijusias išlaidas, bet privalomai susitarti ir kompensuoti internetinio ryšio paslaugų, padidėjusias elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidas.

Pasak įstatymo projektą inicijavusio Seimo nario, Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio, jei, dirbant nuotoliniu būdu, darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos turi būti atlygintos.

„Nors šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato, kad, jeigu darbuotojas, dirbdamas nuotoliniu būdu, patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Tačiau esamas teisinis reguliavimas palankesnis darbdaviams, nes jame neišvardyta, dėl kokių patiriamų išlaidų turi būti susitarta ir kompensuota visais atvejais dirbant nuotoliniu būdu. Todėl darbuotojai dažnai, nors ir patiria papildomų išlaidų, jokių kompensacijų negauna“, – aiškino frakcijos atstovas A.Stončaitis.

Nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Latvija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys.

Frakcija sieks, kad šis įstatymo projektas svarstyti būtų įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę kuo greičiau.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija į Seimo rudens sesijos darbotvarkę iš viso siūlo įtraukti svarstymus dėl daugiau kaip 50 įstatymų pataisų. Parlamentarai siekia skubiai spręsti kritinę situaciją elektros ir šildymo rinkose, gerinti žmonių ekonominę ir socialinę padėtį, tobulinti Darbo kodeksą ir kt.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai, o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

„Norime, kad atsirastų daugiau sinergijos, kad laboratorijoje gimęs išradimas būtų pritaikytas komercijai, vartotojams ir taptų inovacija“, –  antradienį sakė A. Armonaitė, potencialiems dalyviams pristačiusi trijų misijų programas: „Sumani ir įtrauki e. visuomenė“, „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ ir „Inovacijos sveikatai“.

Jos teigimu, paraiškos gauti 77,7 mln. eurų iš europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) fondo bus pradedamos priimti rugsėjį, o pirmieji pinigai konsorciumams bus išmokėti gruodį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė paragino mokslą ir verslą būti ambicingais – esą jeigu išradimams pritrūks pinigų, juos žadama rasti kitose programose.

„Tai yra tik startas: tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek mūsų ministerija yra numačiusios papildomas lėšas stiprinti būsimus konsorciumus – tai yra prisidėti prie kofinansavimo vėlesnėse programų stadijose“, – renginyje sakė J. Šiugždinienė.

„Mums svarbu, kad šių programų rezultate Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Projektą įgyvendinsiančios Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė teigė, kad verslui verta dalyvauti šiose programose, nes agentūra ne tik parengs daug pinigų ir laiko atimantį verslo planą, bet ir projekto dalyvius lydės iki pat  pabaigos.

„Mes, agentūra, rengsime vieną investicinį verslo planą bendrai, kai jau bus atrinkti konsorciumo dalyviai, o vėliau juos lydėsime visoje kelionėje: jeigu mes matysime, kad reikia užsienio partnerio, tai mes surasime, ko trūksta, jeigu įmonė bus jau pajėgi važiuoti į parodas ir prisistatyti – nuvešime, jeigu reikės išradimus patentuoti – irgi sutvarkysime“, – verslininkus ir mokslininkus įtikinėjo R. Stragienė.

„Mes pasiruošę aplipdyti tas misijas kitomis paslaugomis, nes esame suinteresuoti parodyti, kad tokie formatai veikia“, – pridūrė valstybės valdomos agentūros vadovė.

Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.

Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.

Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.

Prezidentūros siūlymui pritaria

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.

„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.

Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos.

„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.

Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.

„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.

„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.

Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.

Marius Dubnikovas (Gedimino Bartuškos/ELTOS nuotr.)

Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.

„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.

A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį

A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.

„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.

„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.

Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.

„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas (Gedimino Savickio/ELTOS nuotr.)

Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.

„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.

Pagal šį kvietimą numatyta 50-80 proc. finansinė parama Klimato kaitos programos lėšomis planuojantiems atsinaujinti senus elevatorinius šilumos punktus ir modernizuoti (atnaujinti) šildymo ir karšto vandens sistemas. Paraiškas galės teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

„Senus šilumos punktus reikia modernizuoti siekiant maksimalaus šilumos energijos efektyvumo bei mažesnių išlaidų. Kviečiame daugiabučių bendrijas pasidomėti šia galimybe gyventojams labiau kontroliuoti savo išlaidas šildymui ir karšto vandens tiekimui“, – ragina Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus. Pasak jo, renovuoti šilumos punktai daugiabučiuose sumažina šilumos ir vandens tiekimo nuostolius bei tuo pačiu automatiškai mažina gyventojų šildymo sąskaitas apie 15 procentų.

Daugiabučių namų gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pasikeisti senus elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje arba įgalioti tai atlikti savo šilumos tiekėją.

Pagal kvietimą valstybės paramą turi progą gauti visų daugiabučių namų, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, butų ir kitų patalpų savininkai. Energetikos ministerija pažymi, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, neatitinkančios energetikos ministro patvirtintų privalomųjų reikalavimų, pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas turi būti pertvarkytos iki 2026 m. liepos 1 d.

Valstybės parama bus skiriama taip pat šioms mažosios renovacijos priemonėms: šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą); individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas; karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kita, įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą).

Pagal priemonę „Subsidijos Ukrainos verslo subjektų įsteigtoms darbo vietoms Lietuvos Respublikoje“ vienam pareiškėjui gali būti skiriama parama ne mažiau kaip už 10 darbo vietų, skirtų pagrindinei jo ekonominei veiklai vykdyti, įsteigimą. Už verslo įsteigimą Lietuvoje numatyta vienkartinė 10 000 eurų, o už vienos naujos darbo vietos įsteigimą – 5 000 eurų subsidija.

„Karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip tris mėnesius, o kiekviena jo diena ne tik griauna žmonių likimus, bet ir naikina šalies ekonomiką. Todėl sprendimų, kaip padėti Ukrainos verslui išgyventi, reikia greitų ir ryžtingų. Siekdami padėti Ukrainos įmonėms, kurios dabar negali tęsti veiklos savo šalyje, operatyviai parengėme ir patvirtinome naują priemonę. Ji paskatins Ukrainos įmones ir verslininkus plėtoti veiklą Lietuvoje, kurti naujas darbo vietas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pareiškėju gali būti juridinis asmuo, kurį ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje įregistravo Ukrainos bendrovė, o šios bendrovės vidutinės metinės pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus buvo ne mažesnės nei prašoma subsidijos suma. Darbuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje turėjo būti ne mažesnis nei 20.

Pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsteigti ne mažiau nei 10 darbo vietų. Į subsidiją gali pretenduoti įmonės, kurių akcininkai ir jų valdybų nariai nėra įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems taikomos bet kokios Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Lietuvos, JAV ar kitos sankcijos.