Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pagaliau patikimose rankose. Kai užkulisiuose klastingai besišypsant pilkiesiems valdžios kardinolams iš šios struktūros vadovų legaliai ištrenkta lauk ilgametė direktorė Rūta Baškytė (oficialiai – pasibaigė jos kadencija, neoficialiai – ponia R. perlenkė lazdą kovoje su nelegaliomis statybomis pajūryje), pagaliau parinkta tinkama persona šiam postui.
Kad nekiltų jokių abejonių (juk gyvename ne korumpuotoje demokratinėje valstybėje), konkursas į šią kėdę buvo privalomas ir jame dalyvavo net 6 kandidatai. O jį užtikrintai laimėjo Albertas Stanislovaitis.
45-erių A.Stanislovaitis anksčiau jau padirbėjo ir Miškų ūkio ministerijoje, ir Generalinėje miškų urėdijoje. Iki šios savo naujos sėkmės valstybės tarnyboje ilgainiui buvo paniręs į verslą ir, regis, sėkmingai organizuodavo medžiokles užsienyje.
Viename savo interviu naujasis Saugomų teritorijų tarnybos vadovas apie retų Afrikos gyvūnų medžioklę, tai yra žudymą, kalbėjo taip natūraliai ir įprastai, tarsi šeimininkė apie naujus kalėdaičių receptus ar sodininkas apie rožių mulčiavimą. Nieko nepasakysi, tikras profesionalas. Būtent tokio tikro gamtos mylėtojo ir reikia Saugomų teritorijų tarnybai.
Juolab tarnyba jau kurį laiką skursta, jai nepakanka per metus valstybės skiriamų 9,5 mln. litų struktūrai išlaikyti. Trūksta mažiausiai bent 2 milijonų.
Tiesa, kaip išbristi iš recesijos, saugomų teritorijų saugotojams patarė kažkas iš aukščiau. Taip atsirado kai kam netikėti pasiūlymai – apmokestinti apsilankymą regioniniuose parkuose, tai yra miške ar prie jūros, atrasti kitokių mokamų paslaugų lankytojams bei turistams, nes poilsis turi kainuoti.
Tačiau dabar, kai VSTT vairą į savo rankas paėmė A.Stanislovaitis, nerimauti dėl pinigų stygiaus nebėra ko. Žmogus turi patirtį ekstremalių paslaugų fronte, todėl neabejotina, kad jis sugebės pagerinti struktūros finansinę būklę vien užsienio medžiotojams padidinęs įkainius už lietuvišką pilkąjį kiškį ar bebrą.
