Uostadvaryje turėjęs iškilti apžvalgos bokštas buvo suprojektuotas išskirtinio dizaino – bokštas turėjo priminti plazdančias bures.

Bokšto ir priėjimui prie jo statybai buvo suplanuota suma apie 800 tūkst. eurų.

Jau buvo parengtas ne tik projektas, bet ir įvyko viešas konkursas, atrinktas rangovas.

2021 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba buvo pasirašiusi rangos sutartį su įmone „Kavesta“.

Tačiau sutartį teko nutraukti 2022 m. pradžioje, nes laiku nebuvo pradėti vykdyti darbai.

Vėliau, pakartotinai skelbiant viešuosius pirkimus, buvo siūlomos du ar net tris kartus didesnės kainos nei buvo numatyta šiam projektui įgyvendinti.

Žymų kainų išaugimą lėmė ekonominės ir politinės aplinkybės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, dėl to pabrango statybinės medžiagos, metalinės konstrukcijos.

Du paskutiniai viešieji pirkimai parodė, kad reikia žymiai daugiau lėšų – 2,2 mln. eurų.

Tačiau bokšto statybai 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje tokios sumos nenumatyta.

Šis finansavimo laikotarpis baigiasi jau 2023 m. gruodžio 31 dieną. Tai reiškia, kad visi projektai turi būti baigti iki šios datos.

Svarstyta galimybė įgyvendinti dalį projekto ir šiemet įrengti tik bokšto link vedantį žaliatakį, o Šilutės rajono savivaldybei perduoti teises statyti bokštą per artėjančius penkerius metus.

Šilutės rajono savivaldybė šių metų pradžioje du kartus skelbė viešąjį pirkimą, tačiau abu kartai buvo nesėkmingi. Rangovų pasiūlytos bokšto ir prieigos įrengimo kainos du–tris kartus viršijo bendrą suplanuotą sumą šiam projektui.

Kerpiniai pušynai – Europos mastu saugomas natūralių buveinių tipas.

Anot tarnybos, kerpiniai pušynai – tai šviesūs pušynai su šilumamėgėmis rūšimis ir gausia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. Didžiausi šių buveinių plotai telkiasi Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlėtose lygumose, žemyninėse kopose, kitur jos labai retos arba jų visai nepasitaiko.

Šiems medynams būdingos žemos, kreivakamienės pušys, beržų priemaiša.

Anot tarnybos, kerpiniai pušynai labai svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, nes jie tinkami gyventi ir augti daugeliui siauros specializacijos rūšių, kai kurios jų yra saugomos.

Tokiose buveinėse auga vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, kalninė arnika, gorskio pūtelis. Jose augantys čiobreliai, vanagės, gelteklės ir kiti medingi augalai privilioja taip pat šilumai reiklias laukines bites, drugius ir kitus vabzdžius, tarp kurių yra nemažai retų ir nykstančių.

Negyvoje šių pušų medienoje vystosi reti vabalai – ūsuočiai dailidės, pušiniai plokščiavabaliai, šneiderio kirmvabaliai. Pamiškes mėgsta lėliai, lygutės, dirvoniniai kalviukai, tuoktuves kelia tetervinai. Pamiškėse uoksus užima žalvarniai, kukučiai.

Pasak institucijos, kerpiniai pušynai yra jautrios buveinės, todėl tokiems miškams išsaugoti reikalingas ypatingas dėmesys ir specifinių gamtosauginių priemonių taikymas.

Ji šiose pareigose pakeis nuo 2014 metų iki šiol dvi kadencijas VSTT vadovavusį miškininką Albertą Stanislovaitį.

Pasak naujosios VSTT vadovės, efektyvus saugomų teritorijų valdymas labai svarbus kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei apsaugoti, ekosistemų pusiausvyrai, vandens ir oro kokybei palaikyti, ekonominėms veikloms skatinti, taip pat saugomos teritorijos atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant žmonių sveikatą ir gerovę.

„Kartu su komanda sieksime, kad VSTT būtų moderni įstaiga, efektyviai bei kokybiškai įgyvendinanti valstybės politiką ir tarptautinius įsipareigojimus saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės srityje, o saugomos teritorijos taptų šalies pasididžiavimu. Stiprinsime saugomų teritorijų įvaizdį – plėsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinsime informacijos apie saugomas teritorijas pasiekiamumą“, – kalbėjo ji.

A. Jasinavičiūtė Vilniaus Universitete baigė geografijos srities bakalauro studijas, įgijo visuomeninės geografijos magistro laipsnį su teritorijų planavimo specializaciją ir pradėjo dirbti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Apsaugos ir tvarkymo, vėliau Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialiste. Pastaruoju metu ji vadovavo įstaigos Kraštovaizdžio apsaugos skyriui.

„Šiais metais tęsiame saugomų teritorijų pertvarką, antrajame jos etape standartizuosime procesus, numatysime mažiau konfliktų sukeliantį saugomų teritorijų steigimą. Ir čia labai svarbus bus žinomo, išsilavinusio, lyderystės bruožus turinčio Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo vaidmuo“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba rūpinasi, kad saugomos teritorijos būtų naudojamos racionaliai, kad būtų išlaikytas kraštovaizdžio stabilumas, puoselėjama biologinė įvairovė, o kartu sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui.

VSTT pavaldžios valstybinių parkų ir rezervatų direkcijos atsakingos už kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir tvarkymą, ekologinį švietimą trijuose valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervate, keturiuose nacionaliniuose parkuose, 28 regioniniuose parkuose.

Tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos taip pat vykdo valstybinių draustinių bei potencialių Europos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritorijų tyrimus, inventorizaciją, organizuoja teritorijų planavimo dokumentų rengimą.

Anot pranešimo, Padaičių kaimo gyventojai, miškelyje pastebėję naują smegduobę, nuvykę įsitikino, kad naujoji įgriuva atsivėrė senos smegduobės dugne.

Didysis jos skersmuo siekia beveik 5 metrus, mažasis – 4,6 metro, gylis iki vandens – 40 cm, po vandeniu 1,1 metro.

Anot pranešimo, tai didžiausia šiemet aptikta smegduobė.

Biržų regioniniame parke kiekvienais metais atsiveria naujų įgriuvų. Vienų jų dubimas iki galutinio gylio trunka mėnesius ar net metus, o kitų jis būna labai ūmus. Naujai vykstantys karstiniai-sufoziniai reiškiniai stebimi nuolatos. Biržų krašte gipsingos uolienos slūgso vos kelių dešimčių centimetrų gylyje. Dėl to formuojasi smegduobės.

Iš naujo bus paženklinti seni ar kuo nors įspūdingi medžiai, saugomi akmenys, šaltiniai, atodangos, įgriuvos bei kiti gamtos objektai.

Pasak VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjos Agnės Jasinavičiūtės, kol kas daugiausiai naujų ženklų ties valstybės saugomais gamtos paveldo objektais pastatyta Aukštaitijoje.

„Jau ir šį rudenį keliaujant po Aukštaitijos regioninius parkus prie gamtos paveldo objektų galima rasti naujus ženklus. Modernius, minimalistinius, neutralių spalvų, bet aiškius ženklus pastebėsite prie Puntuko akmens, Karalienės liūno, Stelmužės ir Bradesių ąžuolų, Žiglos maumedžio, Dubravos arboretumo ir daugelio kitų“, – teigiama VSTT pranešime.

Objektai ženklinami Europos Sąjungos struktūrinių Regioninės plėtros fondo lėšomis.

„Punios piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas – valstybės saugomas kultūros paminklas, todėl buvo svarbu pristabdyti paviršinę eroziją ir pritaikyti piliakalnį lankymui“, – pranešime teigė Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ingrida Ignatavičienė.

Šiemet inžinerinėmis priemonėmis sutvirtintas Punios piliakalnio paviršius, įrengti takai, atlikti sanitariniai medžių ir krūmų kirtimai, šlaitai apsėti žolių mišiniais.

Lankytojams įrengti takai, jungiantys visus teritorijoje esančius pažintinius objektus, rekonstruoti laiptai, įrengtos apžvalgos ir edukacinės aikštelės, pastatyti informaciniai stendai, sukurto erdvės poilsiui.

Taip pat turistų patogumui papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Punios piliakalnis yra Alytaus rajone, šalia Punios kaimo, Nemuno dešiniajame krante, prie Punelės upelio žiočių. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas.

Manyta, kad ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais, todėl piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui: „Tai kapas Margio milžinų!“.

Punios piliakalnis išsiskiria ne tik savo kraštovaizdžio aplinka, nes yra Punios kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir rytinėje pusėje ribojasi su Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, bet taip pat tai – vienas aukščiausių ir vienas žinomiausių piliakalnių Lietuvoje, jo šlaitų aukštis siekia 44 metrų.

Iš istorinių duomenų žinoma, kad XIV amžiaus pabaigoje ant piliakalnio stovėjo Punios pilis, siejama su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvarais, vėliau iki XVIII amžiaus jame buvo dvarvietė – Punios seniūnų rezidenciniai rūmai.

Lankytojų laukia ir Vytauto kalnas

Šiemet sutvarkytas buvo ir netoli Punios esančio Birštono piliakalnis, dar vadinamas Vytauto kalnu, vienas žinomiausių ir aukščiausių Lietuvoje.

Kadaise čia stovėjusi pilis laikyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaru, kur nuolat lankydavosi Lietuvos ir kitų šalių didikai.

Piliakalnio šlaitai siekia 40 metrų aukštį. Rekonstrukcijos metu buvo svarbu ne tik sukurti patogią infrastruktūrą lankytojams, bet ir išsaugoti paveldą.

„Visas Birštono piliakalnio ir jam priklausančios senovės gyvenvietės sutvarkymas vyko dviem etapais. Per 18 mėnesių sutvirtintos ir užlygintos kalno įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai. Suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Renovuoti du tilteliai ir įrengtas vienas papildomas. Išvalyta ir sutvarkyta aplinka“, – sakė I. Ignatavičienė.

Taip pat lankytojų patogumui įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos ir edukacijos aikštelės, pastatyti informaciniai stendai, sukurtos patogios erdvės poilsiui.

Papėdėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti nauji dviračių stovai. Po rekonstrukcijos šis objektas pritaikytas ir žmonių su negalia judėjimui.

Be to, šiemet baigtas tvarkyti netoli Druskininkų esančios Liškiavos piliakalnis, ant kurio XV amžiuje stovėjo nebaigta mūrinė pilis, taip pat atsiveria Nemuno panorama.

Per 15 mėnesių trukusią rekonstrukciją teritorijoje atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, po jų išryškėjo piliakalnio kontūrai.

Sutvarkyti pėsčiųjų takai, atnaujinti takai, laiptai, suremontuota automobilių stovėjimo aikštelės dangos, įrengta ir nauja 550 kvadratinių metrų apžvalgos aikštelė.

Jos teigimu, nuo šiol lankytojams bus dar patogiau keliauti po Labanoro regioninį parką.

„Išplėsta ir atnaujinta informacinė sistema dabar apima visą parko teritoriją, lankytinus gamtos ir kultūros objektus, stovyklavietes, poilsiavietes“, – rašoma pranešime.

Sunykusios įrangos vietose visoje Labanoro regioninio parko teritorijoje įrengti atnaujinti statiniai: pėsčiųjų tiltelis ant metalinės konstrukcijos sijų ir polių, stoginės, apžvalgos platformos, liepteliai-prieplaukos, dviračių stovai, laužavietės, suolai ir stalai, užtvarai automobiliams.

Kad būtų lengviau orientuotis Labanoro parko teritorijoje, naujai įrengti informaciniai stendai, ženklai, rodyklės, žymekliai.

Taip pat įrengtas interaktyvus edukacinis įrenginys, supažindinantis su parko biologine įvairove – „Vabalų viešbutis“, stovintis prie lankytojų centro Labanoro gyvenvietėje.

Labanoro regioniniame parke papildomai pastatytos penkios pavėsinės, septyni dviračių stovai, tiltelis, 142 suolai, 30 stalų, įrengta 41 laužavietė, dvi prieplaukos, trys rezervatų užtvarai.

Įrangos elementai padaryti iš tradicinei regiono architektūrai būdingų medžiagų – medienos, akmens, metalo.

Informacinių stendų skydai pagaminti naudojant UV spaudos technologiją – spausdinant ant kompozito/skardos. Siekiant apsaugoti nuo vandalizmo, visi elementai įrengti ant plieno juostų, kampuočių, polių, kurie įbetonuoti į gruntą.

Tikimasi, kad atvykstantys į regioninį parką, grožėsis Labanoro giria, ežerų gausa ir grožybe bei tausos naują lauko infrastruktūrą, neniokos naujų stendų, rodyklių, suolelių bei sudrausmins tuos, kurie elgiasi nederamai.

Informacinė sistema atnaujinta Europos Sąjungos lėšomis.

Policija pranešė, kad penktadienio pavakarę kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 79 km, Skrebiškio kaimo (Rokiškio rajonas) ribose buvo sustabdytas automobilis „Nissan Navara“. 

Jį vairavo nebeblaivus (2,19 promilės girtumas) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojas, gimęs 1962 metais, gyvenantis Vilniuje.

Automobilis priklauso Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Konkursą į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pareigas laimėjo miškininkas Albertas Stanislovaitis.

Iš viso konkurse dalyvavo šeši pretendentai, pranešė Aplinkos ministerija.

45-erių A.Stanislovaitis yra baigęs miškininkystės studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Pirmoji jo darbovietė buvo Kėdainių miškų urėdija, po to jis dirbo skyriaus viršininku tuometėje Miškų ūkio ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos. Nuo 1999 metų A.Stanislovaitis vadovavo kelioms bendrovėms. 2010 metais jis tapo bendrovės „Usuris“ direktoriumi, nuo 2012 metų ligi šiol yra šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas.

Ši bendrovė nurodo, kad jos veiklos sritis - miškininkystė.

Anot pranešimo, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriumi A.Stanislovaitis bus paskirtas po teisės aktų nustatytų procedūrų.

Šiuo metu VSTT laikinai vadovauja Rūta Lapinskienė. Nuolatinio vadovo tarnyba neturi nuo šių metų birželio, kai tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nepratęsė devynių pavaldžių institucijų, tarp jų ir VSTT, vadovų kadencijų.

Rudenį skelbtas vienas konkursas į VSTT vadovo pareigas, tačiau atšauktas nepasibaigęs, nes keltus reikalavimus atitiko tik buvusi įstaigos vadovė Rūta Baškytė.

Aplinkos ministerijos skelbtuose konkursuose Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovų postams užimti reikalavimus atitiko tik buvusios įstaigų vadovės Rūta Baškytė ir Vida Augulienė.

Sulaukusi tokių rezultatų, ministerija konkursus atšaukė ir nusprendė pakeisti pareigybių aprašymus bei reikalavimus, kad konkursuose galėtų dalyvauti daugiau pretendentų.
Buvusi VSTT vadovė R.Baškytė BNS sakė esanti nustebusi dėl tokio ministerijos sprendimo, tačiau ji sakė dalyvausianti pakartotinai žadamame skelbti konkurse.

„Šiaip, atrodo keistai. Nenoriu nieko vertinti, bet įdomu. Be abejo, dalyvausiu“, - BNS sakė ji.

Šiuo metu laikinai LHMT vadovės pareigas einanti V.Augulienė BNS patvirtino, jog dalyvavo konkurse. Ji teigė dar pagalvosianti, ar pakeitus reikalavimus ji vėl sieks šių pareigų.

„Kiek žinau, buvo dar vienas pretendentas, kuris neatitiko reikalavimų. Rašoma, kad konkursas atšauktas siekiant pritraukti didesnį pretendentų skaičių, bus skelbiamas konkursas iš naujo. Aš sveikinu tokį dalyką. Labai gerai, nes iš vieno kandidato negali išrinkti geriausio. Dar nežinau (ar dalyvausiu), turiu pasižiūrėti, kaip toliau viskas bus, informacija nauja, nežinau, kaip į ją reaguosiu“, - sakė ji.

Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi ir konkursus į kitų tarnybų vadovų vietas, jie tebevyksta. Ieškoma Marijampolės ir Alytaus regionų aplinkos apsaugos departamentų, Generalinio miškų urėdijos, Valstybinės miškų ir naujai įsteigtos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybų, Aplinkos projektų valdymo ir Aplinkos apsaugos agentūrų vadovų.

Konkursai į laisvas vietas rengiami po to, kai birželį tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nepratęsė devynių pavaldžių institucijų vadovų kadencijų.