Net 91 proc. parėmusių Lietuvos lenkų rinkimų akciją tai padarė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikę popierinę deklaraciją. Partijai iš biudžeto bus pervesta 154 tūkst. eurų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime seniūnė Vanda Kravčionok sako nežinanti, kodėl tiek daug žmonių partiją remia popieriniu būdu.

„Reikia sąžiningai dirbti ir nebus klastojimo. Suklastoti, provokuoti visada galima“, – „Panoramai“ sakė V. Kravčionok.

Ji teigia prieštaraujanti siūlymui atsisakyti popierinių deklaracijų.

„Ne visi gal turi bankininkystę. Čia tiesiog yra užpildymas, išsiuntimas tradiciniu paštu palengvina tą misiją“, – sakė lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė.

Seimo konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad popierinės deklaracijos, jei nepateikiamos tiesiogiai VMI, sukelia riziką, kad žmogus galbūt yra spaudžiamas skirti paramą.

„Elektroninės deklaracijos tokios rizikos turi gerokai mažiau. Bet kada galima tą valią pakeisti ir visada bus skaičiuojama ta valia, kuri buvo paskutinė“, – teigė I. Šimonytė.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė sako, kad 59 žmonės inspekcijai pranešė neteikę jokios popierinės deklaracijos.

„Tai vadinasi, kad už juos kažkas kitas tai padarė“, – sakė S. Aliukonytė-Šnirienė.

„Iš tų 59 atvejų jau 40 yra atiduota teisėsaugos organams tolesniam tyrimui. Čia jau piktnaudžiavimas“, – pridūrė ji.

Didžiausia suma iš partijų šiemet paremta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – jiems iš biudžeto bus pervesta 350 tūkst. eurų. Konservatorius parėmė 10,5 tūkst. gyventojų, iš jų – 81 proc. elektroniniu būdu.

Trečioje vietoje – socialdemokratai, kuriuos 165 tūkst. eurų suma parėmė 9,5 tūkst. gyventojų (63 proc. elektroninėmis deklaracijomis).

Liberalų sąjūdžiui skirta 153 tūkst. eurų pajamos, „valstiečiams“ – 65 tūkst. eurų.

Popierinių deklaracijų buvo planuojama atsisakyti nuo Naujųjų metų, tačiau šis sprendimas buvo atidėtas dvejiems metams.

Tuo metu Seimo valdantieji „valstiečiai“ įregistravo pataisas, pagal kurias į įstatymą būtų įrašytas reikalavimas palikti popierines deklaracijas.

Už projektą po pateikimo balsavo 63  Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė. Po svarstymo komitetuose įstatymo pataisos į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti gruodžio 23 d.

Įgyvendinant šeimos kortelės tikslą stiprinti šeimos institutą ir plečiant šeimų gerovės įgyvendinimo galimybes, įstatymo projektu siūloma suteikti teisę į šeimos kortelę tik nuolatiniams globėjams (rūpintojams).

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti Šeimos kortelės įstatyme, apibrėžiant gausios šeimos sąvoką, įtvirtinto reikalavimo gausios šeimos pilnamečiams vaikams iki 24 metų būti nedirbantiems ir savarankiškos veiklos nevykdantiems. „Tokiu būdu norima praplėsti teisės į šeimos kortelę turėtojų ratą ir skatinti jaunimo verslumą bei neužkirsti kelio dirbančiam jaunimui gauti šeimos kortelę“, – sako V. Kravčionok.

Įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatyme esančią sąvoką „šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį“, panaikinant perteklinę nuostatą, kad tai šeima, kurioje kartu su globėju, kuriuo paskirtas vienas iš tėvų, gyvena asmuo, teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir kuriam šioje srityje yra nustatyta globa. Šiuo pakeitimu siekiama atsisakyti perteklinės ir nereikalingos būtinybės kreiptis šeimoms į teismą dėl neveiksnumo nustatymo, kai teisė gauti kortelę jau yra suteikiama dėl nustatyto priežiūros (slaugos) poreikio. Taip siekiama supaprastinti šeimos kortelės išdavimą šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį.

Siūloma įvardinti, kad šeima, prižiūrinti (slauganti) neįgalųjį, laikoma tokia tuomet, kai kartu su tėvais gyvena darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas priežiūros ir/ar slaugos specialusis poreikis. Siūloma panaikinti nuostatą, kad teisę į kortelę suteikia atitinkamas darbingumo lygis ir palikti tik priežiūros (slaugos) kriterijų. Kadangi nustatant priežiūros (slaugos) poreikį darbingumo lygis yra visada mažesnis nei 55 proc., įvedus priežiūros (slaugos) poreikį papildomai vertinti darbingumo lygio nėra pagrindo, todėl įstatymo sąvokoje atsisakoma 55 procentų ar mažesnio darbingumo lygio reikalavimo.

Šeimos kortelės įstatymas įgyvendinamas nuo šių metų liepos 1 d.

Iš viso Lietuvoje yra apie 50 tūkst. gausių arba neįgalius vaikus prižiūrinčių šeimų. Seimo narės V. Kravčionok duomenimis, šeimos kortelę užsisakė daugiau nei 12 tūkst. šeimų.

Seimo nariai su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per pirmus tris šių metų mėnesius panaudojo 872.781 litą.

Didžioji dalis Seimo narių per ketvirtį išleido didžiausią galimą arba jai artimą sumą, o daugelio jų išlaidų didesnioji dalis skirta automobilių nuomai, priežiūrai, draudimui, degalams, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos.

Visą sumą vien tik transporto išlaidoms panaudojo Seimo narių mišrios grupės atstovas Remigijus Ačas, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkiečiai“ Petras Gražulis, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, Lietuvos lenkų rikimų akcijos frakcijos atstovai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, socialdemokratai Darius Petrošius, Algimantas Salamakinas, liberalas Gintaras Steponavičius.

Kai kurie Seimo nariai nemažą dalį lėšų skyrė reklamai - viešosios informacijos rengėjų paslaugoms. Didžiausią sumą tam išleido socialdemokratas Edvardas Žakaris - 6 tūkst. litų, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas - 3,6 tūkst. litų, socialdemokratas Valerijus Simulikas - 3,3 tūkst. litų.

Socialdemokratas Aleksandras Zetinis viešosios informacijos rengėjams išleido 2,9 tūkst. litų, „darbietis“ Kęstutis Daukšys - 2,8  tūkst. litų, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis - 2,6 tūkst. litų, Seimo narių mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys ir socialdemokratas Albinas Mitrulevičius - po 2 tūkst. litų.

Kai kurie Seimo nariai didelę dalį skyrė kitoms reikmėms - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė 1,5 tūkst. litų panaudojo prenumeratai, valstiečių atstovė Rima Baškienė 1,2 tūkst. litų panaudojo gėlėms ir suvenyrams, tokią pat sumą tam skyrė ir socialdemokratams Kazys Grybauskas.

Visiškai parlamentinei veiklai numatytų išlaidų nepanaudojo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nulis įrašytas ir ties užsienyje esančios „Drąsos kelio“ frakcijos oficialios seniūnės Neringos Vencienės, metus nebesirodančios parlamente, išlaidų grafa.

Tarp taupiausiųjų - konservatorė Irena Degutienė, išleidusi 500 litų, Seimo nario vizitinių kortelių ar kitokios informacijos pagaminimui.

Parlamentarai per tris mėnesius parlamentinei veiklai daugiausiai galėjo išleisti 6 tūkst. 950 litus. Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį atsiskaitytinai skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma, minimu laikotarpiu ji siekė 2 tūkst. 305 litus.