Brangūs klaipėdiečiai,

Sveikinu Jus visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

Būtent šią dieną prieš daugiau nei šimtmetį šviesūs Lietuvos protai parodė, kad sumani diplomatija ir pasiaukojantis darbas gali iš naujo suburti tautą bendram tikslui bei pakloti tvirtą pamatą jos valstybingumui ir LAISVEI.

Šia proga kiekvienam Jūsų linkiu niekada nepritrūkti drąsos, išminties ir atkaklumo naudotis laisvos Lietuvos galimybėmis. Tegul pagarbos jausmas Tėvynei niekada neapleidžia Jūsų gyvenimo kelyje!

Tegul niekada nepristinga drąsos ginti, nepaliaujamai mylėti, saugoti ir rūpintis Lietuva!

Jūsų meras

Arvydas Vaitkus

Pakvies R. Zemkauskas

Jau šiandien vyks nemažai renginių, kuriuose lankydamiesi klaipėdiečiai turės galimybę pasinerti į praeities slėpinius.

13.30 val. I. Kanto viešojoje bibliotekoje vyks virtuali ekskursija, jos metu bus pasakojama apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjus, Tilžės akto signatarus: Jokūbą Stikliorių, Valterį Didžių, Erdmoną Simonaitį, Jurgį Lėbartą, Jurgį Arnašių, Viktorą Gailių, Joną Vanagaitį ir Martyną Jankų.

Istorijos mėgėjus bei profesionalus galintis sudominti renginys 15 val. vyks Klaipėdos universiteto Stasio Vaitekūno auloje.

Čia bus pristatoma istorikų Vasilijaus Safronovo, Kęstučio Kilinsko ir Dangiro Mačiulio knyga „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“.

Ryčio Zemkausko vedamas renginys turėtų peraugti į diskusiją.

Dainos atsakys į klausimus

Šiandien 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus iškilmingai atidaryta paroda „Švyturiai ≠ Laivai“. Joje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos.

O 17 val. Klaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos Jaunimo padalinyje vyks Lietuvos valstybės atkūrimo ir meilės dienos progai skirtas vakaras „Meilės dainų rėda“, folkloro ansamblis „Vakarinė“ kvies kartu dainuoti lietuvių liaudies dainas.

18 val. Žvejų rūmuose prasidės Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos moksleivių muzikinis vyksmas „Gyvenimas tęsiasi“ pagal lietuvių atlikėjų dainas ir ukrainiečių poetų tekstus. Moksleiviai kels aktualiausius šiuo metu klausimus ir bandys į juos atsakyti eilėmis bei muzika.

Gausiausią renginių puokštę kultūrininkai parengė tikrąją šventės dieną – Vasario 16-ąją.

Bus ir O. Vyšniauskas

Gausiausią renginių puokštę kultūrininkai parengė tikrąją šventės dieną – Vasario 16-ąją.

Klaipėdiečiams ir miesto svečiams ta proga bus suteikta proga nemokamai apsilankyti Mažosios Lietuvos istorijos, Pilies ir Kalvystės muziejuose.

10 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos mišios už Lietuvą.

Vidurdienį Atgimimo aikštėje vyks Vasario 16-osios minėjimas, Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus apdovanos už metų darbą Klaipėdai entuziastingus kultūros paveldo puoselėtojus – verslininką Augustiną Jankevičių ir paramos fondo „Augustus“ vadovą Arvydą Urbį.

Iškilmėse dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“, solistai Giedrė Kilčiauskienė ir Ovidijus Vyšniauskas.

Tądien 13.30 val. M. Mažvydo alėjoje prasidės Lietuvos istorinės vėliavos pakeitimo ceremonija, kurioje dalyvaus Lietuvos kariuomenės kariai ir Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.

Tuo pačiu metu Lietuvos jūrų muziejaus laive M52 „Sūduvis“ prasidės iki 16 val. truksianti ekskursija „Trispalvė jūroje saugo“. Bus galima susipažinti su gyva laivo-muziejaus istorija per įgulos narių prisiminimus.

Vaikų balsai – Tėvynei

Vasario 16-ąją 14 val. Atgimimo aikštėje vyks Klaipėdos moksleivių šventinis koncertas „Yra šalis“.

Tuo pačiu metu LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje prasidės Klaipėdos jaunųjų atlikėjų koncertas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“. Pasirodys kūrybiškiausi jaunieji klaipėdiečiai.

17 val. prie buvusio centrinio pašto pastato aidės kariliono muzika. Šventinėje programoje – karilionininko Kęstučio Kačinsko atliekami M. K. Čiurlionio, V. Kudirkos, J. Naujalio, B. Dvariono ir kitų autorių kūriniai.

Tuo pat metu Žvejų rūmuose prasidės Ingos Jankauskaitės šventinis koncertas.

Mielieji,

Vasario 16-oji – ypatinga data mūsų šalies istorijoje, simbolizuojanti mūsų tautos vienybę, stiprybę ir kelią į tai, kas brangiausia, – visų mūsų laisvę ir teisę gyventi demokratiškoje valstybėje.

Nuoširdžiai sveikinu Valstybės atkūrimo dienos proga ir dėkoju kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą. Savo gražiais darbais ir pavyzdžiu kasdien stiprinkime savo šalį, branginkime tai, kas jau sukurta, ir prisiminkime, kad laisvė – tai ir atsakomybė ateičiai. Švęskime Lietuvą ir mylėkime ją visa širdimi.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Padėka Kaunui iš karo fronto

Septintus metus iš eilės Kaunas tęsia tradiciją – Vasario 16-osios proga nusilenkti tiems, kurie savo kasdieniais darbais ir pilietiškomis iniciatyvomis stiprina Lietuvos valstybingumą ir prisideda prie pažangos mieste.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 105-ąsias metines, ypatingo dėmesio sulaukė kilnūs darbai Ukrainos labui. Nominacijoje „Laisva šalis“ apdovanojimas įteiktas viešosios įstaigos „Iki pergalės“ koordinuojamai misijai „Gyvačių sala“. Nuo karo pradžios Lietuvos atsargos karių komanda dirba instruktoriais apmokydami tūkstančius Ukrainos gynėjų ir perduodami savo profesionalią patirtį bei žinias, rūpinasi būtinos pagalbos užtikrinimu.

„Lietuva išgyveno ne vieną okupaciją, bet įrodė, kad net būdami mažesni, esame stiprūs prieš bet kokios priešus. Dabar tai atkartoja už laisvę kovojanti Ukraina. Mūsų broliška tauta tikrai nugalės, nes tvirtas užnugaris, vienybė ir susitelkimas veda tik į pergalę. Tą patvirtina ir herojiška misija „Gyvačių sala“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Apdovanojimą atsiėmęs misijos „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas Kaunui perdavė unikalų trofėjų – iš fronto parvežtą vėliavą: „Per 21 metus tarnybos Lietuvos kariuomenėje gavau daug apdovanojimų, bet tokį – tikrai pirmą kartą. Šiuo įvertinimu pasidžiaugsime kartu su visa savo komanda. Esame dėkingi Kauno miestui už stiprią paramą ir visos Lietuvos žmonėms, kad galime padėti Ukrainai. Tai ne mano vieno nuopelnas, o visų mūsų didelio ir sunkaus komandinio darbo rezultatas.

Mano rankose yra vėliava iš Bachmuto su Karaliaus Danilos 24-osios brigados pirmojo šaulių bataliono vado Svetoslavo Šumskio parašu. Raudona ir juoda spalvos simbolizuoja kraują ir žemę. Ją perdavė už tai, kad Kauno miesto savivaldybė, bendrovės „Kauno energija“, „EWA“ ir kauniečiai padėjo jiems išgelbėti daug savo karių, todėl šią vėliavą paliksiu Kaune. Ačiū jums!“

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Medikų pagalba – ne tik Lietuvai

Nominacijoje „Stipri šalis“ laureatais tapo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis. Jų lyderystė pasitarnauja visos šalies mastu: per COVID-19 pandemiją įkurta ir iki šiol koordinuojama karštoji linija 1808, perduoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai bei suorganizuota medicininių priemonių siunta Ukrainos žmonėms.

Šiuo metu Kauno GMP komanda gelbsti per žemės drebėjimą nukentėjusius žmones Turkijoje. Be to, kauniečių sukurta greitojo reagavimo sistema netrukus pradės veikti visoje Lietuvoje, o jos valdymo centras veiks būtent Kaune.

„Kauno miesto greitosios pagalbos medikai yra pavyzdys, jog prasmingi darbai padeda įveikti net didžiausius iššūkius. Jų nuoširdus rūpestis žmonėmis pripažintas visos Lietuvos mastu. Pasiaukojanti veikla ypatingose situacijose patvirtina, kad šie profesionalai tikrai nusipelno aukščiausių įvertinimų“, – įteikdamas apdovanojimą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno GMP stoties vadovas Nerijus Mikelionis savo padėkoje akcentavo, kad greitoji pagalba negalėtų dirbti gerai ir kokybiškai be visuomenės pagalbos, todėl dalis trofėjaus simboliškai priklauso ir visiems žmonėms.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Pasišventęs laisvės šauklys

Apdovanojimas „Šviesi šalis“ šiemet įteiktas Kauno miesto garbės piliečiui, kardinolui, arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui. Pernai dvasininkas minėjo garbingą 60 metų kunigystės sukaktį, o jo leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika – 50-metį.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika tapo tiesos ir laisvės šaukliu, įskiepijo vertybes, suteikė viltį, kad maža tauta gali tapti nepriklausoma ir laisva. Okupacijos metu ji mokė tikėti, suteikė jėgų kovoti, ruošė mus atgimimui. Visa tai – neišmatuojama dovana, kurią toliau perduodame iš kartos į kartą. Kaunas dėkoja kardinolui už pasišventimą laisvei ir teisybei“, – į laureatą kreipėsi Kauno miesto garbės pilietė ir tarybos narė Jūratė Elena Norvaišienė.

Dėkodamas kauniečiams ir visos Lietuvos žmonėms, laisvės šaukliu vadinamas kardinolas S. Tamkevičius prisiminimais grįžo pusę amžiaus atgal: „Dėkoju Viešpačiui, kad anuomet, kai buvome sovietų pavergti, Lietuvoje buvo ne tik kunigėlis, pradėjęs leisti Kroniką, bet ir daug žmonių, kurie buvo šalia – drąsūs, mylintys Lietuvą, tikintys į Dievą ir rizikavo viskuo, kad tos laisvės būtų daugiau mūsų šalyje. Ačiū visiems, kurie buvote šalie ir išdrįsote griauti melo bei prievartos imperiją.“

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Ryškus istorinis kultūros pėdsakas

Nominacijos „Unikali šalis“ titulu šiemet įvertintas projektas „Kaunas 2022“. Gausios meno ir kultūros profesionalų bei savanorių komandos dėka Europos kultūros sostinės titulo metai – daugiau kaip 4 tūkst. renginių bei veiklų – paliko itin ryškų įrašą miesto istorijoje.

2022-aisiais trigubai išaugo miesto muziejų ir galerijų lankymas, turistų iš užsienio skaičius, ženkliai padidėjo kultūros srities matomumas. Žinia apie Kauną ir Lietuvą nuskambėjo ne tik Europoje, bet ir kitapus žemės rutulio.

„Praėję metai Kaunui ir visai Lietuvai buvo tikra kultūros šventė. Tapome pagrindine Europos scena. Tūkstančiai nepamirštamų renginių paliko malonius prisiminimus ir atkreipė pasaulio dėmesį. Europos kultūros sostinės titulas yra didelė jėga ir didelis iššūkis. Dėkojame kūrėjams, kad pilnas kultūros Kaunas įgavo naują pagreitį“, – pabrėžė Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Verslo lyderiai – stiprūs partneriai

„Klestinčios šalies“ apdovanojimas – bendrovei „Kauno grūdai“ – už nuolatinę pagalbą ukrainiečiams. Viena didžiausių Lietuvoje maisto gamybos bendrovių skyrė apie pusę milijono pakuočių savo produkcijos tiek nuo karo kenčiančios šalies gyventojams, tiek ir fronto linijose esantiems Ukrainos kariams, o greta prisideda ir aukodama paramos organizacijoms.

„Net ir mažas darbas gali būti gyvybiškai svarbus. Net ir vienas geras pavyzdys įkvepia juo sekti. Įsiklausymas, bendradarbiavimas – tai stiprūs ginklai kovojant už šviesą. Kaunui didelė garbė pasveikinti verslo lyderius, kurių socialinė atsakomybė siekia tūkstančius kilometrų už mūsų miesto ribų“, – sako Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pasak vicemero, socialiniai partneriai gerokai sustiprino miesto paramą Ukrainai. Nuo pat karo pradžios broliškai tautai pagalbą teikia ir Kauno savivaldybė: skirtos lėšos Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatro gastrolėms Lietuvoje, miestams-partneriams perduota 10 autobusų ir 5 policijos automobiliai su kauniečių paaukotais būtiniausiais daiktais, išsiųsta dešimtys vilkikų, reguliariai vežančių humanitarinę paramą.

Iškilmingą renginį „Žalgirio“ arenoje savo pasirodymais praturtino ir dainas laisvei dovanojo žinomi muzikos atlikėjai – „Sisters on Wire“, Gabrielė Vilkickytė, Ieva Narkutė, Vidas Bareikis, Martynas Kavaliauskas ir kiti.

T. Petrovskio / tomasfoto.lt nuotr.

Argentinoje, Kordoboje, Lietuvos vėliavos spalvomis sušvito antras pagal dydį šalyje futbolo stadionas, švyturį vaizduojantis monumentas, įstatymų leidžiamosios valdžios pastatas.

Estijoje, Taline, trispalve suspindo Nepriklausomybės aikštė, Kanadoje – Niagaros kriokliai, Airijoje, Dubline – Samuelio Beketo tiltas.

Amerikos lietuviai rinkosi į Čikagos priemiestį, kur nuskambėjo Lietuvos ir JAV himnai, Prahoje protmūšyje varžėsi Čekijos lietuviai ir Čekijos universitetų lituanistikos studentai.

Sidnėjuje lietuviai taip pat giedojo Australijos ir Lietuvos himnus, čia vyko vaikų, suaugusiųjų tautinių šokių pasirodymas. Švedijoje, Norvegijoje vyko lietuvių bendruomenių šventiniai sporto renginiai.

Valstybės atkūrimo diena paminėta ir įvairiose Lietuvos atstovybėse, šalį sveikino užsienio diplomatai, politikai.

„Sveikinu kolegą ir draugą Gitaną Nausėdą bei Lietuvos žmones Valstybės atkūrimo 105-ųjų metinių proga. Linkiu Lietuvai ramybės ir klestėjimo! Ukraina dėkoja Lietuvai už visokeriopą pagalbą, tvirtą solidarumą ir tikėjimą bendra pergale prieš agresorių. Stipresni kartu“, – paskyroje „Twitter“ skelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Kaip skelbia Policijos departamentas, ketvirtadienį, 17.38 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas įkėlė vaizdo įrašą.

Šiame įraše vartotojas filmuoja save, padegantį Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą.

„Buvo pranešimas per e. policiją, pranešėjas pamatė vaizdo įrašą feisbuke, kad yra toks vaizdo įrašas ir perdavė policijos pareigūnams šią informaciją. Šiuo metu Kaišiadorių rajono policijos komisariate vyksta aplinkybių patikslinimas“, – BNS sakė Kauno apskrities policijos atstovė Reda Zarauskienė.

Įtariama, kad vėliava buvo deginama Kaišiadorių teritorijos apylinkėse.

Surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, numatantį atsakomybę už valstybės simbolių išniekinimą.

Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Vasario 16–oji – viena iš dienų, kada nereikia mėgėjų žvejybos leidimų ir visi gali žvejoti nemokamai“, – skelbiama ministerijos „Facebook“ paskyroje.

Ministerija taip pat įspėjo – šylant orams ir tirpstant ledui darosi pavojinga žvejoti.

Vasario 1-ąją įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios. Tuo metu baigiasi vėgėlių žvejybos draudimas.

Nuo sausio 1-osios iki balandžio 30-osios per vieną žvejybą leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį, ne mažesnius kaip 65 centimetrų.

Koncertas vyks vasario 16 d. 14 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4).

Šiame koncerte kasmet dalyvauja Klaipėdos geriausi vaikų ir jaunimo chorai, vokaliniai ansambliai bei instrumentalistai – tarptautinių ir šalies konkursų laureatai.

1990-aisiais šis renginys buvo pavadintas „Lietuvos atgimimo dainomis“. Pirmąkart švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną įvyko pirmasis koncertas, tapęs miesto vaikų kūrybos, ansamblių bei solistų kasmetine tradicija, kuri tęsiama iki šiol.

Kiek vėliau šis koncertas buvo pavadintas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, nes taikliausiai atspindi meilę gimtajam kraštui – koncerto pagrindinę mintį – vaikai dainuoja Lietuvai.

Šiemet koncerte publika išgirs du geriausius Klaipėdos vaikų ir jaunimo chorus – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų chorą (vadovas Arvydas Girdzijauskas) ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių chorą „Gintarėlis“ (vadovas Tomas Ambrozaitis).

Be šių kolektyvų, pasirodys puikūs solistai, jaunieji pianistai, įvairių instrumentų duetai, akordeonistų ansamblis, tautinių instrumentų orkestrą „Šaltinis“, vokalinis ansamblis „Vocalis“, dainos studija „Keberiokšt“. Jie atstovaus Stasio Šimkaus konservatorijai, Juozo Karoso ir Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloms, karalienės Luizės jaunimo centrui.

Koncerto vedėjai – Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokiniai Deimantė Motiejūnaitė ir Simas Martinkus.

Įėjimas į koncertą – nemokamas.

Pagal Kauno rajono savivaldybės apdovanojimų teikimo tvarkos aprašą savivaldybės apdovanojimai skiriami Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams, juridiniams asmenims pagerbti.

Kauno rajono savivaldybės garbės ženklas (toliau – Garbės ženklas) – aukščiausias savivaldybės apdovanojimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus, Lietuvos ir Kauno rajono vardo garsinimą; medalis (pasižymėjimo ženklas) – už nuopelnus kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, sporto, verslo ir kitose srityse.

Prašymus iki 2023 m. sausio 27 d. galima pateikti tiesiogiai komisijai adresu Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas, Savanorių pr. 371, Kaunas, arba siųsti e. paštu ruta.sveciuliene@krs.lt. Prašyme turi būti nurodyta: pretendento į apdovanojimą vardas, pavardė, gimimo data, adresas, telefonas ar juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefonas, už kokius nuopelnus ir kokio apdovanojimo prašoma, kada, kur ir kokia proga pageidaujama įteikti apdovanojimą, taip pat informacija apie profesinę, visuomeninę veiklą, ankstesnius apdovanojimus.

Daugiau informacijos tel. +370 699 31 101.