Pranešimas paskelbtas po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) derybų, kuriomis siekta sustiprinti bendradarbiavimą.

Kaukazo valstybė Armėnija siekia užsitikrinti ekonominę paramą iš Vakarų šalių, vis labiau toldama nuo Rusijos. Armėnai supyko, kad Maskva pernai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo, po kurio jis susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę. 

U. von der Leyen teigė, kad ketverių metų finansinių dotacijų Armėnijai „atsparumo ir augimo“ paketas rodo, kad ES stovi „petys į petį“ su Jerevanu.

„Europa ir Armėnija turi ilgą ir bendrą istoriją, o dabar atėjo laikas rašyti naują skyrių“, – pareiškė ji.

Pasak N. Pašiniano, penktadienio susitikimas Briuselyje įrodo, kad jo šalies, kuri kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, partnerystė su ES ir JAV plečiasi.

„Tikiu, kad mūsų bendra demokratinės, taikios ir klestinčios ateities vizija ir toliau bus mūsų abipusio pasitikėjimo santykių pagrindas ir kelrodė žvaigždė“, – pareiškė jis.

A. Blinkenas nurodė, kad JAV taip pat didina ekonominę paramą Jerevanui iki 65 mln. dolerių (60 mln. eurų) šiais metais, siekdamos padėti Armėnijai tapti „stipria, nepriklausoma valstybe, taikiai bendraujančia su savo kaimynais“.

„Turime išnaudoti šį pasirinkimo momentą Armėnijos žmonėms ir jos lyderiams“, – tvirtino jis.

Armėnija vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją, ir svarsto galimybę siekti narystės ES. Rusija dėl to apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius.

Jerevanas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo separatistiniame Kalnų Karabacho regione.

Nuo tada N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) išreiškė viltį, kad jų šalys sudarys visapusišką taikos susitarimą.

Tačiau antradienį abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl ugnies paleidimo per sieną, taip atnaujindamos būgštavimus dėl konflikto. 

Prieš derybas Briuselyje A. Blinkenas trečiadienį paskambino I. Aliyevui ir pabandė sumažinti įtampą.

Briuselio susitikime N. Pašinianas sakė, kad tebėra „įsipareigojęs normalizuoti santykius su Azerbaidžanu“.

Tačiau Turkija, pagrindinė Azerbaidžano rėmėja, perspėjo, kad Armėnijos derybos su JAV ir ES „kenkia neutraliam požiūriui, kuris turėtų būti sudėtingų regiono problemų sprendimo pagrindas“.

„Ši iniciatyva, į kurią neįtrauktas Azerbaidžanas, sudarys sąlygas Pietų Kaukazui tapti geopolitinės konfrontacijos, o ne taikos zona“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

„Abu valstybių vadovai atvirai ir išsamiai pasikeitė nuomonėmis apie Kinijos ir JAV santykius ir abiem šalims rūpimus klausimus“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biuras taip pat pranešė, kad „JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) prašymu“ delegacija apsilankys Vašingtone ir aptars planuojamą puolimą, kuriam Jungtinės Valstijos nepritaria.

B. Netanyahu biuras praėjusią savaitę patvirtino karinės operacijos Rafache, kur prieglobstį rado daug karo nuniokotos Gazos Ruožo gyventojų, planą.

Tai yra paskutinis didelis gyventojų centras, kuriame dar nebuvo surengtas sausumos puolimas nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, paremtas oficialiais Izraelio duomenimis.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo bent 31 tūkst. 819 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Simbolinė N. Haley pergalė šalies sostinėje įvyko prieš šią savaitę vyksiantį „superantradienį“, kai rinkėjai 15-oje JAV valstijų ir vienoje teritorijoje rinks pageidaujamus abiejų partijų kandidatus.

Vašingtonas yra demokratų miestas, kuriame registruota nedaug respublikonų. Televizija CNN, kuri buvo viena iš žiniasklaidos priemonių, sekmadienį pranešusių apie N. Haley pergalę, nurodė, kad už ją balsavo tik 22 tūkst. rinkėjų.

Pasak naujienų portalo „Politico“, kuris citavo partijos Vašingtone pareigūnus, N. Haley surinko 63 proc. balsų per pirminius rinkimus, vykusius tik vienoje vietoje – viešbutyje miesto centre.

2020 metais rinkimuose tuometinis demokratų kandidatas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Vašingtone surinko 92 proc. balsų.

Šio vakaro rezultatai Vašingtone dar kartą patvirtino prezidento D. Trumpo kampanijos tikslą – jis nusausins pelkę ir į pirmą vietą iškels Ameriką.

Mieste niekada nebuvo daugumos balsų už respublikonų kandidatą į prezidentus.

„Nenuostabu, kad arčiausiai Vašingtono disfunkcijos esantys respublikonai atmeta Donaldą Trumpą ir visą jo chaosą“, – sakoma N. Haley rinkimų kampanijos pranešime.

D. Trumpo kampanija savo ruožtu paskelbė, jos žodžiais tariant, „pareiškimą dėl Nikki Haley karūnavimo pelkės karaliene“.

„Šio vakaro rezultatai Vašingtone dar kartą patvirtino prezidento D. Trumpo kampanijos tikslą – jis nusausins pelkę ir į pirmą vietą iškels Ameriką“, – sakoma pareiškime.

Manoma, kad D. Trumpas antradienį dar labiau įtvirtins savo rezultatus. Jis jau laimėjo visose valstijose vykusius pirminius rinkimus.

„Superantradienis“ laikomas paskutine realia N. Haley galimybe neleisti D. Trumpui tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą. Jei taip vis dėlto nutiktų, D. Trumpas prezidento rinkimuose vėl varžytųsi su J. Bidenu. 

Sekmadienį prieš pat 13 val. (18 val. Grinvičo laiku) į įvykio vietą skubėjo skubiosios pagalbos tarnybos, gavusios „pranešimą apie priešais Izraelio ambasadą degantį žmogų“, socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė sostinės gaisrinė.

Atvykę gelbėtojai pamatė, kad už Vašingtone esančių ambasadų apsaugą atsakingos JAV slaptosios tarnybos pareigūnai liepsnas jau buvo užgesinę.

Socialiniuose tinkluose pasirodžiusioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip save vilmuojantis vyriškis suriko „Laisvė Palestinai“ ir save padegė.

Iš pradžių jis buvo nugabentas į ligoninę, kur jam diagnozuoti „kritiniai gyvybei pavojų keliantys sužalojimai“, nurodė gaisrinė.

Karinių oro pajėgų atstovė pirmadienį ryte naujienų agentūrai AFP pranešė, kad neįvardytas „asmuo, dalyvavęs vakarykščiame incidente, po patirtų sužalojimų praėjusią naktį mirė“.

„Daugiau informacijos suteiksime po 24 valandų, kai apie tai bus pranešta artimiesiems.“

Izraelio ambasados atstovas pranešė, kad incidento metu ambasados darbuotojai nenukentėjo, o vyriškio jie „nepažinojo“.

Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiame vaizdo įraše karinę uniformą dėvintis vyriškis pareiškia „nedalyvausiąs genocide“ ir apsišlaiksto skysčiu.

Tuomet jis save padega, šaukdamas „Laisvę Palestinai!“, kol galiausiai pargriūna ant žemės.

Teigiama, kad šie vaizdai pirma tiesioginiame eteryje buvo transliuojami socialinėje platformoje „Twitch“.

Šis šokiruojantis aktas buvo įvykdytas, kai visose Jungtinėse Valstijose vis garsiau protestuojama prieš Izraelio veiksmus Gazoje, kur keršijant už spalio 7 d. įvykdytą „Hamas“ smogikų išpuolį vyksta karas.

„Hamas“ kontroliuojamos Gazos sveikatos apsaugos ministerija praneša, jog aukų skaičius šioje teritorijoje artėja prie 30 tūkst., o tarptautinė bendruomenė vis aktyviau kviečia Jungtines Valstijas sutramdyti savo sąjungininką Izraelį ir paskelbti paliaubas.

„Tai, kas neįvyko Vilniuje, sieksime, kad įvyktų Vašingtono samite – kad jau būtų kalba apie Ukrainos narystę NATO“, – po susitikimo su V. Zelenskiu komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Už dviejų dienų čia svečiuosis Roberta Metsola, Europos Parlamento pirmininkė. Su ja kalbėsime apie Ukrainos kuo greitesnę integraciją ir kelią į Europos Sąjungą. Ir, iš esmės, visapusis palaikymas, kurį Seimas labai nuosekliai rodo Ukrainai, jis toliau bus tęsiamas“, – pridūrė Seimo pirmininkė

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, susitikimo metu Ukrainos prezidentas dėkojo Lietuvai ir juokavo, jog nebežino, kokios dar paramos gali prašyti.

„Prezidentas dėkoja Lietuvai ir pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė, kad nėra ko daugiau prašyti iš Lietuvos, nes Lietuva ir taip daro viską, ką gali. Tai yra, sakyčiau, įvertinimas to, ką darome ir ką darėme visą laiką nuo pat pilno masto karo pradžios“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Svarbiausia Ukrainai dabar yra ginkluotė, svarbus palaikymas kelyje į Europos Sąjungą ir šioje srityje Lietuva labai daug daro. Tai yra mūsų prisiimtas įsipareigojimas toliau būti Ukrainos ambasadoriais visuose formatuose, kur yra reikalinga ir būtina, nes matome Ukrainos kovą kaip savo kovą“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad trečiadienį Lietuvoje lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jau ketvirtas politiko apsilankymas Lietuvoje.

Kyjivo lyderio darbotvarkėje – susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda, kurio metu buvo aptarta Rusijos karo Ukrainoje eiga, paramos Ukrainai klausimai, šalies integracijos į ES ir NATO procesai. V. Zelenskis taip pat susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen bei Seimo delegacija.

Popietėje valstybių vadovai kreipėsi į susirinkusiuosius greta Prezidentūros, Daukanto aikštėje. Vakare G. Nausėda ir V. Zelenskis ketina lankytis ir lankysis Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame Ukrainos centre, kur susitiks su Lietuvoje gyvenančiais ukrainiečiais karo pabėgėliais.

V. Zelenskis ketina palikti Lietuvą dar šįvakar – po apsilankymo Vilniuje, Ukrainos prezidentas vyks į kaimynines Latviją ir Estiją.

Pastarąjį kartą V. Zelenskis Lietuvoje lankėsi praėjusių metų liepą, Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui.

77 metų D. Trumpas atvyko į apeliacinio teismo posėdį federaliniame teisme, esančiame vos už kelių kvartalų nuo JAV Kapitolijaus, kurį 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo jo šalininkai, bandydami sutrikdyti taikų valdžios perdavimą tuometinių rinkimų nugalėtojui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Kovo 4 dieną Vašingtone įvyks D. Trumpo, respublikonų pagrindinio kandidato 2024-ųjų prezidento rinkimuose, teismas teismas už sąmokslą siekiant panaikinti ankstesnių rinkimų rezultatus.

D. Trumpo teisininkų komanda siekia panaikinti kaltinimus dėl kišimosi į rinkimus remdamiesi nauju argumentu, kad buvęs prezidentas turi absoliučią neliečiamybę ir negali būti persekiojamas už veiksmus, kurių ėmėsi būdamas Baltuosiuose rūmuose.

JAV apygardos teisėja Tanya Chutkan (Tania Čutkan), kuri vadovaus istoriniam teismo procesui, praėjusį mėnesį atmetė prašymą dėl imuniteto, sakydama, kad buvęs prezidentas neturi „laisvo ištrūkimo iš kalėjimo kortelės“ visam gyvenimui.

D. Trumpas apskundė šį sprendimą, o antradienį trijų teisėjų kolegija apeliaciniame teisme nagrinėjo žodinius argumentus šioje byloje. Du iš teisėjų paskyrė J. Bidenas, o trečiąjį – buvęs prezidentas respublikonas George'as H. W. Bushas (Džordžas H. V. Bušas).

D. Trumpo, kuris neprivalėjo atvykti į posėdį, dalyvavimas – likus kelioms dienoms iki pirminių respublikonų rinkimų Ajovoje – pabrėžė jo siekį kovą prieš baudžiamąjį persekiojimą paversti savo politinės kampanijos dalimi.

Prieš antradienio posėdį savo socialinėje platformoje „Truth Social“ paskelbtame pranešime jis įspėjo, kad atmetus jo gynybą dėl neliečiamybės gali būti pateikti kaltinimai J. Bidenui, jei D. Trumpas grįš į valdžią.

„Mažiausiai, į ką turiu teisę, yra Prezidento Imunitetas dėl Suklastotų Bideno Kaltinimų! – rašė eksprezidentas. – Jei aš negausiu Neliečiamybės, tai ir sukčius Joe Bidenas negaus Neliečiamybės.“

Ceremonija, kurioje dalyvavo ir daug smalsuolių, vyko ketvirtadienio vakarą. J. Bidenas skaičiavo atgaline tvarka nuo penkių iki vieno ir tada šventiškai išpuošta eglė suspindo daugybe švieselių. Nacionalinė Kalėdų eglė stovi parke tarp Baltųjų rūmų ir Vašingtono monumento.

Nacionalinės Kalėdų eglės įžiebimas Vašingtone dalyvaujant prezidentui yra šimtą metų skaičiuojanti  tradicija. Pirmą kartą Kalėdų eglę 1923 m. įžiebė prezidentas Calvinas Coolidge‘as.

Antradienį išpuošta eglė buvo nuvirtusi – tą dieną JAV sostinėje ūžavo ledinis vėjas. Jo gūsiai siekė iki 60 km/h. Milžiniškas medis kurį laiką gulėjo ant šono, tačiau pasitelkus kraną vėl buvo pastatytas.

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) atvyko reto aukšto lygio vizito, dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant valdyti virtinę ginčų, dėl kurių pastaraisiais metais ne kartą buvo smarkiai išaugusi įtampa.

Wang Yi pirmiausiai susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu). Šis birželį lankėsi Pekine, o dabar kolegai iš Kinijos rengia vakarienę už uždarų durų.

Penktadienį Wang Yi Baltuosiuose rūmuose susitiks su J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu). Apie susitikimą su J. Bidenu nepranešta, bet jo daug kas tikisi, nes Xi Jinpingas Pekine priėmė A. Blinkeną.

J. Bidenas, kuris vėliausią kartą su Xi Jinpingu buvo susitikęs pernai lapkritį, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybų Balyje kuluaruose, yra pakvietęs Kinijos lyderį kitą mėnesį atvykti į San Fransiską, kur JAV rengia Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

JAV pareigūnai ne kartą kalbėjo, jog reikia „kreipiamųjų bėgių“, kad būtų užkirstas kelias blogiausiems scenarijams, ir nesėkmingai siekė atkurti kontaktus tarp abiejų šalių kariškių, net jei jos griežtai nesutaria įvairiais klausimais, nuo prekybos iki Taivano.

„Konkuruosime su Kinija visais būdais pagal tarptautines taisykles – ekonomiškai, politiškai, kitais būdais. Tačiau konflikto neieškau“, – trečiadienį sakė J. Bidenas, priimdamas Australijos ministrą pirmininką Anthony Albanese'į (Entonį Albanizį).

J. Bidenas taip pat paskelbė įspėjimą, Filipinams pareiškus, kad kinų laivai tyčia atsitrenkė į du filipiniečių laivus ginčijamuose vandenyse, nors Pekinas su tuo nesutinka.

Filipinai, buvusi JAV kolonija, pagal sutartį yra Vašingtono sąjungininkas.

„Bet koks Filipinų orlaivių, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas aktyvuos mūsų abipusės gynybos sutartį su Filipinais“, – sakė J. Bidenas.

Spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ pradėjus išpuolį prieš Izraelį, Vašingtonas dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Izraelį.

„Kad ir kaip būtų sunku, privalome toliau siekti taikos, privalome toliau siekti, kad Izraelis ir Palestinos žmonės galėtų saugiai, oriai ir taikiai gyventi“, – teigė prezidentas. 

„Man tai reiškia dviejų valstybių sprendimą“, – sakė J. Bidenas baigdamas solidarumo vizitą Izraelyje.