-
Didžiausia Lietuvoje astilbių kolekcija jau puošiasi žiedais 3
120 veislių
Šiame botanikos sode auginamos labiausiai žinomos astilbių rūšys, kurias kryžminant tarpusavyje išvesta daugybė veislių.
„Nors VDU botanikos sodo astilbių kolekcija dar nauja – įkurta 2016 metų rudenį, jau atsiskleidžia šių augalų grožis. 8 arų plote galima išvysti apie 120 veislių, kurios yra susodintos pagal spalvas ir aukščius. Mūsų ekspoziciją spalvina žiedai nuo baltų iki tamsiai raudonų, lankytojus žavi įdomių formų šluotelės ir lapai“, – sakė astilbių kolekcijos kuratorė Žibutė Baškienė.
Apie naująją astilbių ekspoziciją ir jos ypatumus kolekcijos kuratorė visiems susirinkusiems lankytojams pasakos liepos 14 d., penktadienį, botanikos sode vyksiančio renginio „Kvapų naktis“ metu.
Užauga iki žmogaus ūgio
Astilbės gentis priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Įvairūs autoriai šioje gentyje priskaičiuoja 30–40 gamtoje aptinkamų rūšių. Astilbių rūšys savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pietuose, Indijos rytuose, Filipinuose, Javos ir Naujosios Gvinėjos salose, JAV pietryčiuose. Gamtoje auga lapuočių miškuose, upelių pakrantėse, kur vasarą išsilaiko drėgmė. Į Europą astilbės atkeliavo gerokai vėliau už daugelį kitų gėlių – beveik prieš 200 metų.
Anot Ž. Baškienės, nėra tiksliai žinoma, kuomet astilbės pradėtos auginti Lietuvoje, tačiau prieškaryje apie astilbes jau žinota. 1938 m. J. Dagio sudarytame „Lietuviškame botaninių vardų žodyne“ rašoma, kad jas tinka auginti darželiuose.
Astilbės yra daugiamečiai šakniastiebiniai žoliniai augalai. Veislės viena nuo kitos skiriasi mažiau negu jų rūšys, tačiau ir jų įvairovė yra gana didelė. Astilbės užauga 15–170 cm aukščio, lapijos aukštis – 20–70 cm. Šakniastiebiai statmeni ar gulsti. Lapai dvigubai ar trigubai susiskaidę, kai kurių veislių gana ryškiai blizgantys, kol jauni – nuo ryškiai žalios iki raudonai rusvos spalvos. Šluotelių ilgis – 12–45 cm, skersmuo – 8–40 cm. Žiedyne yra iki kelių šimtų mažų, vos kelių milimetrų skersmens žalsvų, baltų, rausvų, raudonų ar violetinių vienalyčių arba dvilyčių žiedų. Žydėti pradeda birželio antroje pusėje ir baigia rugpjūčio pabaigoje. Žydi apie 20–30 dienų.
Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse. Jas galima derinti su kitais daugiamečiais, pusiau unksminiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, katilėliais, plukėmis. Astilbės – universalūs, ilgai žydintys augalai, kuriuos tinka sodinti šalia krūmų ar vejoje didelėmis grupėmis.
„Aukštesnės astilbės tinka gėlių lysvėms apsodinti, o smulkios žemaūgės – alpinariumams. Astilbės gerai augs ir prie vandens baseinų arba ūksmingose parko vietose“, – sakė astilbių kolekcijos kuratorė.
-
Garsi antropologė B. Galdikas Kaune aplankė savo globojamą ąžuolyną 2
„Kai atvykstu į Lietuvą, visada stengiuosi aplankyti šią giraitę. Įdomu matyti, kaip ąžuolai auga. Be to, ir VDU botanikos sodas keičiasi – kiekvieną kartą matau naujovių“, – sakė prof. B. Galdikas.
Apžiūrėjusi gamtos paveldo sąraše esančių ąžuolų palikuonių giraitę, savo globojamą garsiojo Stelmužės ąžuolo palikuonį, mokslininkė susipažino su VDU botanikos parko kolekcijomis, apsilankė rožyne ir oranžerijoje, Aukštosios Fredos dvaro rūmuose.
Anot viešnios, įdomu į VDU botanikos sodą atvykti skirtingu metų laiku.
„Taip dažniausia ir pavyksta. Džiaugiuosi, kad šį kartą pamačiau rožyną. Jis – labai gražus. Pernai mano vizito metu rožės dar nežydėjo“, – sakė prof. B. Galdikas.
Ypatingo viešnios dėmesio sulaukė rožių veislė „Chippendale“, sudomino ir dendrologinėje kolekcijoje pirmuosius žiedus skleidžiantis tulpmedis.
Kartu su prof. B. Galdikas VDU botanikos sodo eksponatus apžiūrėjo ir mokslininkės sūnus Fredas bei praktikantė Nadia, apie vykdomus mokslinius tyrimus svečiams pasakojo VDU profesorė Vida Mildažienė.
Prof. B. Galdikas vardu pavadinta giraitė skaičiuoja šeštus metus. Joje susodintų ąžuoliukų pirmtakai yra ąžuolai, dar menantys pagonybės laikus – Šventybrasčio (Kėdainių r.), Šaravų (Kėdainių r.), Glitiškių (Vilniaus r.), Gojaus (Vilniaus r.), Mingėlų (Plungės r.), Stelmužės (Zarasų r.) ąžuolai. Šiuos ąžuoliukus, kurie yra daugelio gamtos paminklais paskelbtų šimtamečių ąžuolų genetiniai klonai, išaugino Kėdainių urėdijos girininkas Juozas Girinas, įskiepijęs šių medžių šakelėmis paprastojo ąžuolo poskiepius.
-
Akibrokštas: tarp botanikos sodo eksponatų – ir pavojingi Sosnovskio barščiai 7
Pavojingi eksponatai
Portalo kauno.diena.lt redakciją pasiekė skaitytojos Aldonos nuotraukos, kuriose užfiksuota Kauno botanikos sodo tvora, o už jos, saugomoje teritorijoje, – milžiniški Sosnovskio barščiai. Moteris stebėjosi, kodėl lankytojų, mokančių pinigus už apsilankymą sode, tyko sveikatai pavojingi augalai.
„Kauno botanikos sodo teritorijoje abipus J.Pabrėžos gatvės „auginami“ nuodingieji Sosnovskio barščiai. Nenaikinami jie plinta į aplinkines teritorijas“, – pastebėjo skaitytoja.
Ant tvoros kabo užrašas: „Mūsų visų saugumui botanikos sodo teritorija saugoma ir stebima“. Tačiau čia, matyt, labiau trūksta ženklo, perspėjančio apie šių augalų grėsmę, mat prie jų prisilietus įvyksta alerginė reakcija, oda smarkiai nudeginama ir ją išmėto vandeningomis pūslėmis.
Kovoja nuolat
Botanikos sodo darbuotojai tikino, kad su Sosnovskio barščiais tenka kovoti nuolat, tačiau daug cheminių medžiagų negalima naudoti, kad nebūtų pakenkta čia augantiems retiems augalams.
„Nuolat kovojame, nes jie labai gajūs. Darbuotojai juos ir iškasa, ir purškia, dengia plėvele, kad negautų saulės. Viską uždengus, buvo matyti rezultatas, tačiau aišku, kad reikia laba daug chemijos, o jos naudoti nesinori. Atidžiai dozuojame ir matuojame, kiek galime purkšti, kad neužterštume aplinkos, –aiškino Paslaugų ir edukacijos skyriaus vadovė Kristina Mulevičienė. – Paprastai barščius reikia naikinti tada, kai jie tik pasirodo. Užaugus jau būna per vėlu. Pačiame parke, kai tik pastebime, iš karto naikiname, jie daugiau palei tvorą iškerojo“.
Jos teigimu, Sosnovskio barščių naikinimui nepakanka lėšų, todėl ieškomi partneriai, kurie galėtų paremti sodą.
„Tikimės pagalbos iš savivaldybės, verslininkų ir gyventojų, nes patiems kokybiškai susitvarkyti yra labai brangu. Jei atsirastų rėmėjų, būtų tikrai lengviau su barščiais kovoti“, – tvirtino botanikos sodo atstovė.
140 tūkst. eurų
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė tikino, kad kovai su Sosnovskio barščiais miestas šįmet skyrė apie 140 tūkst. eurų. Pavojingų augalų naikinimas pradėtas gegužės pradžioje ir tęsis iki rugsėjo vidurio.
„Tai pats efektyviausias laikas naikinti šiuos augalus, kol dar nevisiškai subręsta sėklos. Šiuo metu užsakyta išpurkšti herbicidais ar nušienauti 35 hektarų ploto teritorijos Šilainiuose ir Aleksote, kur šių augalų koncentracija didžiausia. Tačiau herbicidais negalima purkšti prie vandens telkinių, arti gyvenamųjų namų“, – komentavo specialistė.
R. Savickienė teigė, jog seniūnai įspėja privačių sklypų šeimininkus, jeigu pastebi pas juos augančius Sosnovskio barščius. Savo valdų neprižiūrintiems savininkams už tai numatyti įspėjimai arba gresia didesnis žemės mokestis.
Norite pranešti naujieną? Rašykite mums adresu portalas@kaunodiena.lt arba spauskite čia.